Civilinė byla Nr. 3K-3-170/2011
Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų filialas Onkologijos ligoninė, A. A. V.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl ieškovei (pacientei) atsakovo (valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos) darbuotojų (gydytojų) suteiktų medicinos paslaugų kokybės.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų (toliau – ir KMUK) (dabartinis pavadinimas – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė viešoji įstaiga Kauno klinikos) 100 000 Lt turtinės ir 350 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė nurodė, kad profilaktinio medicininio patikrinimo metu jai buvo pastebėti pakitimai skydliaukės srityje ir pasiūlyta atlikti specialiuosius tyrimus. 2004 m. sausio 22 d. KMUK atlikus skydliaukės ultragarsinį tyrimą, kairėje jos skiltyje diagnozuotas 0,7 cm x 0,8 cm dydžio mazgelis, kurio citologinė medžiaga buvo nusiųsta tolimesniems tyrimams. 2004 m. sausio 26 d. atlikus citologinės medžiagos tyrimą, diagnozuota citologinė gr. IIIC-IV, įtartina malignizacija. 2004 m. sausio 30 d. KMUK Onkologinėje ligoninėje ieškovei atlikta kaklo echoskopija, kurios metu skydliaukės kairės skilties 1,47 cm x 1,6 cm x 4,3 cm viduriniame trečdalyje rastas heterogeninis 0,9 cm x 1,2 cm dydžio nelygių kontūrų hipoapvadu mazgas su kalcinatais, kiek išeinantis iš skilties kontūrų, dėl to ieškovei rekomenduotas operacinis gydymas. 2004 m. vasario 23 d. ieškovė planine tvarka buvo stacionarizuota, 2004 m. vasario 25 d. gydytojas Č. A. Š. atliko jai operaciją, kurios metu jokio mazgo nerasta, tačiau skydliaukės istminė dalis buvo hipertrofuota, todėl ji rezekuota. Pooperaciniu laikotarpiu, 2004 m. gegužės 31 d., atlikus skydliaukės ultragarsinį tyrimą, kairėje jos skiltyje buvo rastas tas pats nepašalintas 0,8 cm x 0,96 cm dydžio mazgas, kuris įvertintas kaip įtartinas, rekomenduotas pakartotinis biopsinis tyrimas. 2004 m. gegužės 31 d. endokrinologas surašė išvadą, o žodžiu ieškovei paaiškino, kad surastas mazgas supiktybėjo, ir patarė skubiai atlikti pakartotinę skydliaukės operaciją tam, kad būtų pašalintas mazgelis. 2004 m. birželio 10 d. ieškovei buvo atlikta pakartotinė skydliaukės operacija, kurios metu pašalinta kairioji skydliaukės skiltis su jos vidurinėje dalyje esančiu sustandėjimu. Operacijos metu atlikus pašalintos kairiosios skydliaukės skilties skubų histologinį tyrimą, nustatyta karcinoma, todėl buvo pašalinta ir likusioji skydliaukės dalis, taip pat paraskydinė liauka.
Ieškovės įsitikinimu, dėl netinkamai atliktos 2004 m. vasario 25 d. skydliaukės operacijos, 2004 m. birželio 10 d. jai teko atlikti pakartotinę operaciją, kurios metu buvo ištaisyta pirmosios operacijos klaida, t. y. pašalintas visuose anksčiau atliktuose tyrimuose matytas mazgas, tačiau taip pat padaryta žalos, nes dėl gydytojos nepakankamo atidumo ir rūpestingumo per klaidą pašalinta ne tik skydliaukė, bet ir paraskydinė liauka. Ieškovė nurodė, kad dėl KMUK Onkologijos ligoninės gydytojų atliktų operacijų metu padarytų klaidų, kai nebuvo laiku pašalintas skydliaukės kairiosios skilties vidurinėje dalyje aptiktas mazgelis, vėliau sukėlęs skydliaukės vėžį, ir be reikalo pašalinta paraskydinė liauka, jai teko penkis kartus patirti spindulinį gydymą, sutriko kalcio kiekis organizme, ieškovė prarado 60 procentų darbingumo, jai nustatyta II neįgalumo grupė. Ieškovės nuomone, dėl gydytojų padarytų klaidų jų darbdaviui (atsakovui KMUK) taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, todėl šis turi atlyginti ieškovei 100 000 Lt turtinių nuostolių (išlaidas vaistams, dėl darbo užmokesčio ir dalies darbingumo praradimo negautas pajamas), taip pat 350 000 Lt neturtinės žalos, ieškovės patirtos dėl jos organizmo vientisumo pažeidimo, fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų dėl matomo rando, emocinės depresijos, pažeminimo, santykių su sutuoktiniu ir reputacijos darbe pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovo:
7879,72 Lt negautų pajamų atlyginimo už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios);
8085,70 Lt turėtų išlaidų atlyginimo už laikotarpį nuo 2004 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios);
30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nurodė, kad neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas), o žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės įrodinėti nereikia. Pažymėjęs, kad, teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi byloje paskirtos teismo medicinos ekspertizės 2008 m. gruodžio 22 d. akto Nr. EDG 63(159)/08 (01) duomenimis, tiek pirmoji 2004 m. vasario 25 d., tiek pakartotinė 2004 m. birželio 10 d. skydliaukės operacijos buvo atliktos tinkamai, teismas nurodė, jog bylose, kuriose sprendžiami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, tačiau teismui neprivaloma ir vertintina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinęs ekspertizės akte išdėstytas išvadas, teismas pažymėjo, kad išvadų 1-2 punktas prieštarauja Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VMAI) 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr. IR-1008-169K pateiktoms išvadoms dėl 2004 m. vasario 25 d. operacijos netinkamo atlikimo. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad yra paneigta atsakovo KMUK gydytojų kaltė dėl ieškovei nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliktos 2004 m. vasario 25 d. skydliaukės operacijos. Šiai išvadai pagrįsti teismas nurodė, kad iš medicininių dokumentų įrašų, atliktų iki pirmosios skydliaukės operacijos, matyti, jog tyrimų metu ieškovės skydliaukės kairėje skiltyje buvo matomas ir čiuopiamas įtartinas apie 1 cm x 1 cm dydžio mazgas, kurio medžiagos citologinis tyrimas parodė citologinę gr. IIIC-IV. Nors mazgo citologinio tyrimo rezultatas nerodė jo supiktybėjimo, tačiau, siekiant to išvengti, buvo pasirinktas skydliaukės dalies, kurioje rastas mazgas, operacinis šalinimas. 2004 m. vasario 25 d. operacijos protokolo Nr. 205 duomenimis, ieškovei buvo atliekama dalinė skydliaukės rezekcija, t. y. šalinama skydliaukės kairės skilties dalis su istimine dalimi. Rezekuota skydliaukės dalis skubiai ištirta ir rasta difuzinė struma. KMUK Onkologijos ligoninės medicinos dokumentų išraše, kurį pasirašė ieškovę operavęs gydytojas Č. A. Š., nurodoma, jog operacijos metu mazgo nerasta. Teismo vertinimu, medicininių dokumentų duomenys teikia pagrindą išvadai, kad pirmosios operacijos metu ieškovei pašalinta skydliaukės kairiosios skilties dalis su istimine dalimi, kuriose nebuvo visų prieš operaciją darytų tyrimų metu matyto bei užčiuopto mazgo, dėl kurio pašalinimo ir buvo atliekama operacija.
Teismas nustatė, kad, praėjus trims mėnesiams po pirmosios operacijos, t. y. 2004 m. gegužės 31 d., skydliaukės echoskopinio tyrimo metu iš esmės toje pačioje vietoje (skydliaukės kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose) buvo matomas įtartinas 0,8 cm x 0,96 cm kiek hipoechogeniškas mazgas, neaiškiomis ribomis. 2004 m. birželio 2 d. KMUK Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus gydytoja A. R., atsižvelgdama į echoskopinio tyrimo rezultatus, rekomendavo ieškovei konsultuotis dėl mazginės skydliaukės operacinio gydymo, o KMUK Chirurginės klinikos gydytoja A. A. V. medicininiuose dokumentuose įrašė, kad po 2004 m. vasario 25 d. operacijos skydliaukės kairėje skiltyje liko 0,8 cm diametro įtartinas mazgas, todėl tikslinga operuoti pakartotinai. 2004 m. birželio 10 d. skydliaukės operacijos aprašyme nurodyta: indikacija operacijai – įtariama malignizacija; makroskopiškai rasta difuzinė-mazginė struma; vizualiai kairėje skydliaukės skiltyje pažymėtas neaiškių ribų kalcifikuotas mazgas; operacijos metu pašalinta: dešiniosios skilties – 9 gr., kairiosios – 8 gr., iš viso – 17 gr.; atlikus skubų histologinį tyrimą, nustatytas vėžys. Biopsinės ir operacinės medžiagos tyrimo rezultatų duomenimis, kairėje skydliaukės skiltyje rastas storą kapsulę peraugantis, plačiai aplinkinį audinį infiltruojantis, 1 cm skersmens navikas, formuojamas smulkiais folikulais besidėstančių, šviesų ovalų branduolį ir vidutinį kiekį šviesios citoplazmos turinčių ląstelių; ties dešiniąja skiltimi rasta pašalinta paraskydinė liauka. Išvardytų duomenų pagrindu teismas konstatavo, kad visuose iki pirmosios operacijos atliktuose tyrimuose matytas ir užčiuoptas mazgelis buvo pašalintas tik pakartotinės operacijos metu, tačiau šios operacijos metu jis jau buvo supiktybėjęs, dėl to ieškovės skydliaukės audinyje rastas vėžys.
Vadovaudamasis civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, kurios esmė – pusiausvyros principas, teismas konstatavo, kad pirmoji operacija buvo atlikta neužtikrinant maksimalaus atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnio, šią išvadą argumentuodamas tuo, jog 2004 m. vasario 25 d. operacija buvo atliekama tam, kad būtų pašalintas visų iki operacijos atliktų tyrimų metu ieškovės skydliaukės kairiojoje skiltyje matytas ir užčiuoptas įtartinas mazgas, tačiau šis operacijos metu nebuvo pašalintas, taigi iš esmės nepasiektas operacijos tikslas. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad 2004 m. gegužės 31 d., praėjus trims mėnesiams po pirmosios operacijos, atlikus ieškovės skydliaukės echoskopinį tyrimą, iš esmės toje pačioje vietoje (skydliaukės kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose) buvo aptiktas įtartinas 0,8 cm x 0,96 cm kiek hipoechogeniškas mazgas. Teismo vertinimu, mazgo dislokacijos vieta ir dydis, taip pat gydytojos A. A. V., atlikusios pakartotinę operaciją, 2004 m. birželio 2 d. nuoroda ieškovės asmens sveikatos dokumentuose dėl skydliaukės kairėje skiltyje likusio 0,8 cm diametro įtartino mazgo ir pakartotinės operacijos dėl to tikslingumo suponuoja labai tikėtiną išvadą, jog tai tas pats mazgas, kuris turėjo būti išoperuotas pirmosios operacijos metu. Nustatytų aplinkybių visumą teismas pripažino patvirtinančia kaip labiau tikėtiną išvadą, kad pakartotinės operacijos ieškovei būtinybę lėmė nepakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus pirmosios operacijos atlikimas. Teismo nuomone, tinkamai atlikus pirmąją skydliaukės operaciją – pašalinus skydliaukės kairiojoje skiltyje buvusį mazgelį, – tikėtina, kad būtų užkirstas kelias jo supiktybėjimui arba bent būtų palengvintas ar anksčiau pradėtas ieškovei diagnozuotos onkologinės ligos gydymas.
Nesutikdamas su ieškovės argumentais, kad ir pakartotinė operacija, kurios metu buvo pašalinta viena paraskydinė liauka, buvo atlikta nepakankamai atidžiai bei rūpestingai, teismas nurodė, jog ši operacija buvo atlikta praėjus trims su puse mėnesio po pirmosios operacijos atlikimo, t. y. tada, kai po pirmosios operacijos jau buvo susiformavę randai; tokiu atveju daug sunkiau atskirti paraskydines liaukas nuo skydliaukės audinio, be to, pakartotinės operacijos metu pašalintame skydliaukės audinyje buvo vėžys, todėl ją reikėjo šalinti radikaliai, nepaliekant jokių vėžio ląstelių židinių, tai lėmė, kad kartu su skydliaukės audiniu buvo pašalinta viena paraskydinė liauka. Atsižvelgdamas į tai, vienos paraskydinės liaukos pašalinimo pakartotinės operacijos metu faktą teismas pripažino ne šios, o pirmosios operacijos netinkamo, nerūpestingo, aplaidaus ir nekvalifikuoto atlikimo padariniu.
Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, teismas sprendė, kad ieškovei buvo padaryta žalos, kurią turi atlyginti atsakovas.
Spręsdamas dėl ieškovės prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatė, kad 2005 m. rugsėjo 21 d.–2009 m. rugsėjo 17 d. laikotarpiu jai buvo nustatytas 40 proc., o nuo 2009 m. rugsėjo 17 d. – 50 proc. darbingumo lygis. Dokumentuose įvardijamas darbingumo netekimo priežastis pripažinęs patvirtinančiomis, kad darbingumo ieškovė neteko dėl skydliaukės piktybinių navikų, kurie galbūt supiktybėjo dėl laiku tinkamai neatliktos pirmosios operacijos, teismas darė išvadą, jog ieškovės galimybių susirasti darbą pagal savo kvalifikaciją ir gebėjimus objektyvų sumažėjimą lėmė pirmosios operacijos netinkamas atlikimas, tačiau kartu pažymėjo, kad ieškovė, nors nurodė, jog iki operacijos dirbo individualioje šeimos įmonėje vadybininke, tačiau nepateikė jokių duomenų apie iki operacijos gautą darbo užmokestį ar įrodymų, kaip jis mažėjo nuo 2004 m. vasario 25 d., kai jai buvo atlikta pirmoji skydliaukės operacija. Ieškovės pateiktos Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 3 d. pažymos apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kurios duomenimis, profesijos, kurią turi ieškovė, vidutinis darbo užmokestis 2002 m. buvo apie 1800 Lt, teismas nepripažino dokumentu, pagrindžiančiu ieškovės prarastų darbo pajamų dydį, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovė iki operacijos ar po jos kada nors dirbo ar realiai siekė dirbti pagal įgytą specialybę. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prarastas darbo pajamas teismas skaičiavo pagal minimalų darbo užmokestį. Atsižvelgdamas į tai, kad iki 2006 m. spalio 11 d. ieškovė dirbo, tačiau nepateikė jokių duomenų apie gautas darbo pajamas, teismas konstatavo, jog 2004 m. vasario 25 d.–2006 m. spalio 11 d. laikotarpiu prarastos darbo pajamos ieškovei nepriteistinos, o už laikotarpį nuo 2006 m. spalio 11 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios), įvertinant prarasto darbingumo lygį, ieškovei priteistinas jos gaunamos invalidumo pensijos ir minimalios algos skirtumas – 7879,72 Lt. Teismas nenustatė pagrindo priteisti ieškovei prarastas pajamas iki pensijos, nurodydamas, kad neaišku, ar ji tikrai iki tol dirbs, be to, nežinoma, kaip keisis jos nedarbingumo lygis. Kartu teismas pažymėjo, kad tai neužkerta kelio ieškovei ateityje pareikšti kitą ieškinį dėl prarastų pajamų atlyginimo. Pripažinęs ieškovės nurodytas 115,51 Lt kas mėnesį išlaidas privalomiems ir papildomiems vaistams įsigyti pagrįstomis ir protingomis, teismas sprendė priteisti jai nuo 2004 m. vasario 25 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gruodžio 15-osios) 8085,70 Lt (70 mėn. x 115,51 Lt). Teismas padarė išvadą, kad sprendimo priėmimo metu nėra pagrindo priteisti ieškovei būsimų jos išlaidų vaistams įsigyti atlyginimo, nes nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek ilgai ieškovei teks vartoti vaistus, be to, neaišku, kokius būtent. Kartu teismas nurodė, kad tai neužkerta kelio ieškovei ateityje pareikšti kitą ieškinį dėl vaistams turėtų išlaidų atlyginimo.
Spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl 2004 m. vasario 25 d. atsakovo gydytojo nepakankamai rūpestingai ir atidžiai atliktos skydliaukės operacijos ieškovei nebuvo laiku pašalintas mazgas, kuris vėliau supiktybėjo, dėl to teko daryti pakartotinę operaciją, kurios metu buvo pašalinta ne tik visa skydliaukė, bet ir viena paraskydinė liauka. Teismas pripažino akivaizdžiu, kad pakartotinės operacijos atlikimas, onkologinės ligos išsivystymas, sunkūs pooperacinio gydymo padariniai (penkių spindulinio gydymo procedūrų taikymas; kalcio kiekio organizme po pakartotinės operacijos sutrikimas) sukėlė ieškovei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo gydytojo kaltės formą bei laipsnį (klaida padaryta dėl neatidumo) ir, be to, įvertindamas tai, jog atsakovas yra iš valstybės biudžeto bei privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansuojama įstaiga, kurios funkcija – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, nurodė, kad ieškovės prašomos 350 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti priteisimas turėtų neigiamos įtakos kitų šioje įstaigoje besigydančių asmenų, taigi ir viešajam, interesams. Dėl to, konstatavęs, kad ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, neatitinka atsakovo kaltės laipsnio ir CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, taip pat teismų praktikoje formuluojamo nekentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros principų, teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje esančiame VMAI 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr. IR-1008-169K nurodyta, jog gydytojas Č. A. Š., pašalindamas skydliaukės istminę dalį bei dalį skydliaukės kairės skilties, pasirinko netinkamą operacijos apimtį ir skydliaukės rezekcijos operaciją 2004 m. vasario 25 d. atliko neefektyviai; dėl to nuspręsta informuoti KMUK Onkologijos ligoninės direktorių apie asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės metu padarytas išvadas ir nustatytus sveikatos priežiūros trūkumus, pavesti atlikti 2004 m. ligoninėje atliktų skydliaukės operacijų tinkamumo bei efektyvumo vidaus medicininį auditą ir kt. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartimi byloje buvo paskirta teismo deontologinė medicinos ekspertizė. 2008 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akto Nr. EDG 63(159)/08 (01) išvadose nurodyta, kad: 2004 m. vasario 25 d. operacija ieškovei atlikta tinkamai, įvertinant tuometę pacientės būklę ir operacinės skydliaukės audinio histologinį tyrimą, nerodantį navikinio proceso; galima teigti, jog operacijos apimtis buvo pakankama ir operacija atlikta tinkamai (išvadų 1-2 punktas); gydytojo Č. A. Š. veiksmuose nėra klaidų, operacijos metu chirurgas nestebėjo skydliaukės mazgo, tai paaiškinama tuo, kad echoskopinio tyrimo ir operacijos duomenys ne visada būna tapatūs, operacijos metu mazgai nustatomi tiksliau negu echoskopuojant (išvadų 3 punktas); 2004 m. birželio 10 d. skydliaukės rezekcijos operacija ieškovei atlikta tinkamai (išvadų 4 punktas); atliekant šią operaciją nereikėjo pašalinti prieskydinės liaukos (išvadų 5 punktas); gydytojos A. A. V. operacinė taktika buvo teisinga, vienos prieskydinės liaukos pašalinamas priskirtinas statistiškai pasitaikančioms operacinėms komplikacijoms (išvadų 7 punktas). Nurodydama, kad vadovaujasi įrodymų visetu, teisėjų kolegija konstatavo, jog teismo deontologinės medicinos ekspertizės 2008 m. gruodžio 22 d. akto Nr. EDG 63(159)08 (01) išvados paneigia VMAI 2005 m. liepos 24 d. rašte Nr. IR-1008-169K nurodytas VMAI išvadas, kad gydytojas Č. A. Š. pasirinko netinkamą 2004 m. vasario 25 d. operacijos apimtį ir ją atliko neefektyviai, taip pat ieškovės teiginius, jog jai dėl netinkamai atliktos pirmosios operacijos buvo padaryta žalos. Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal medicinos praktiką žinoma, jog šiuo metu nėra objektyvios galimybės visas skydliaukės operacijas atlikti efektyviai, t. y. pasiekti efektyvų ir norimą rezultatą, todėl neefektyvus operacijos atlikimas savaime nereiškia netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo; medicinos paslaugų kokybei įvertinti reikalingos specialios žinios; šios panaudojamos ekspertams atliekant teismo paskirtą ekspertizę. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija vadovavosi byloje esančiu teismo deontologijos medicinos ekspertizės aktu ir jame pateiktomis, o ne VAMI nurodytomis išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ekspertizės akto išvadas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, bet nepaneigia pateikti į bylą duomenys. Prieš pirmąją operaciją ieškovei atlikta echoskopija tuo metu netiesiogiai parodė supiktybėjimo galimybę, t. y. galima buvo įtarti, kad vėžinis procesas skydliaukės kairiojoje skiltyje viduriniame trečdalyje esančiame mazge egzistuoja. Byloje taip pat nustatyta, jog, 2004 m. vasario 23 d. ieškovę stacionarizavus, gydytojas Č. A. Š. specialaus tyrimo metu apčiuopė skydliaukės priekinėje dalyje kiek su išplitimu į kairiąją skydliaukės pusę vidutinio kietumo 1 cm x 1 cm dydžio mazgą, nurodė, kad pacientei atliktoje mazgo punkcijoje gauta III-IV gr. ląstelių su įtariama malignizacija, t. y. supiktybėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pacientė operacijai buvo ruošiama rūpestingai, nes gydytojas paskyrė kraujo bendrą, biocheminį tyrimą bei EKG ir nukreipė pacientę prieš operaciją terapeuto konsultacijai. 2004 m. vasario 25 d. operacijos metu nutarta atlikti skubų histologinį tyrimą ir pagal tai spręsti dėl tolimesnės operacijos eigos. Ieškovei pašalintos skydliaukės dalies tyrimas parodė difuzinę strumą, t. y. kad pašalintoje skydliaukės audinio dalyje nerasta supiktybėjimo požymių. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis gydytojas Č. A. Š. neturėjo pagrindo plėsti operacijos apimties. Pripažinusi bylos duomenis patvirtinančiais, kad skydliaukės operacijos apimtis atitiko operacijos metu gauto skubaus histologinio skydliaukės audinio tyrimo rezultatus, ieškovei faktiškai buvo pašalinta skydliaukės istminė dalis ir dalis kairiosios skydliaukės skilties, būtent tos, kurioje ir buvo iki operacijos nustatytas mazgas, teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą ieškovės teiginį, jog gydytojas nebuvo tiek atidus, kad operuotų tą pusę, kur buvo mazgas. Teisėjų kolegija taip pat pripažino bylos duomenis teikiančiais pagrindą daryti išvadą, kad giliau esančio mazgo apčiuopą apsunkino palyginti nedideli jo matmenys. Po antrosios operacijos tiriant mazgą mikroskopiškai nustatyta, kad tai buvo židinys be aiškių ribų, mikroskopiškai infiltruojantis aplinkinį audinį, o tiriant histologiškai – kad skydliaukės audinys turi tiroiditui būdingus požymius (limfoidinio audinio folikulai bei fibrozės židiniai), o būtent toks audinys yra kietesnės konsistencijos ir jame esantis mazgas gali būti palaikytas tiesiog standesnio audinio zona, kuri gali ir neturėti piktybinių struktūrų. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė taip pat galėjo pasunkinti supiktybėjimu įtariamo mazgo apčiuopą. Išvadai, kad pirmoji operacija negalėjo turėti ieškovei neigiamos įtakos, pagrįsti teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog pagal šios chirurgijos srities praktiką yra žinoma, kad 2-3 procentams pacientų skydliaukės šalinimo operacija atliekama dviem etapais. Tai būna tais atvejais, kai pašalintoje audinio dalyje dėl operacijos metu atliekamo skubaus histologinio tyrimo ypatybių neįmanoma nustatyti vėžinio proceso ir jis histologiškai nustatomas papildomų tyrimų, atliekamų po operacijos, metu. Tuo atveju operuojama pakartotinai. Ieškovė buvo pakartotinai operuota KMUK Onkologinėje ligoninėje 2004 m. birželio 10 d. ir jai pašalinta visa skydliaukė dėl nustatyto vėžinio susirgimo. Antrosios operacijos tikslas buvo išgydyti ieškovę nuo vėžinio susirgimo ir toks tikslas buvo pasiektas. Po antrosios operacijos ieškovei, kaip ir kitiems operuotiems dėl skydliaukės vėžio asmenims, skirta pakaitinė terapija skydliaukės hormonu tiroksinu, vėžio recidyvavimui išvengti skirti penki spindulinės terapijos radioaktyviuoju jodu kursai, šis gydymas buvo efektyvus, skydliaukės audinio pėdsakų nebeaptikta ir paskirtas tik kontrolinis stebėjimas bei skydliaukės hormonų vartojimas. Atkreipusi dėmesį į tai, kad, byloje esančio ekspertizės akto duomenimis, prieskydinės liaukos antrosios operacijos metu ieškovei pašalinimas priskirtinas prie statistiškai pasitaikančių operacinių komplikacijų, teisėjų kolegija nekonstatavo netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų atliekant antrąją operaciją suteikimo.
Pažymėjusi, kad priežastinis ryšys, kaip gydytojo profesinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas, jis turi būti ne paneigiamas, o įrodomas žalos atlyginimo siekiančio asmens, teisėjų kolegija nurodė, jog ieškovė nepateikė į bylą konkrečių jos sveikatos būklę ir medicinos darbuotojų kaltę siejantį priežastinį ryšį pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad esama ieškovės sveikatos būklė yra jos susirgimo, o ne medicinos darbuotojų netinkamo gydymo padarinys. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai yra susiję su gydytojų veiksmų teisėtumo vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nepagrindžia KMUK Onkologinės ligoninės medicinos darbuotojų veiksmus ir ieškovės sveikatos būklę siejančio priežastinio ryšio.
Teisėjų kolegija pripažino bylos duomenis patvirtinančiais, kad sveikatos priežiūros paslaugos KMUK Onkologijos ligoninėje ir KMUK ieškovei buvo teikiamos laikantis teisės aktų patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos, taikant medicinos praktikos ir mokslo pasiekimus. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo medicinos darbuotojai, teikdami šias paslaugas, savo pareigas vykdė kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai. Nekonstatavusi atsakovo darbuotojų kaltės (jokia forma ir apimtimi) dėl ieškovės gydymo, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.264 straipsniu ir ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, sprendė, kad atsakovui KMUK neatsirado prievolės atlyginti žalą pagal byloje pareikštus ieškovės reikalavimus. Tas faktas, kad po antrosios operacijos, kai buvo pašalinta skydliaukė, ieškovė jaučia tam tikrus negalavimus ir patiria su sveikata susijusius nepatogumus, yra neišvengiamas tokios operacijos padarinys, kurį, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino kaip netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarinį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus. Šis kasatorės prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai taikė CK 6.246–6.249 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasatorės teigimu, bylos duomenys (VMAI išvados; gydytojų V. K., A. A. V., R. C. paaiškinimai) patvirtina, kad gydytojas Č. A. Š., nurodydamas, jog užčiuopė mazgelį centrinėje dalyje, tačiau nedetalizuodamas, kad tai skydliaukės kairės skilties centrinė dalis, visų pirma nerūpestingai užpildė medicininius dokumentus. Tai lėmė, kad gydytojas, 2004 m. vasario 25 d. atlikdamas skydliaukės operaciją, operavo ne toje vietoje, kurioje buvo rastas ir nuotraukose aiškiai buvo matyti įtartinas mazgelis, kurio pašalinimas ir buvo operacijos tikslas, t. y. operavo ne skydliaukės kairės skilties centrinę dalį, o pačios skydliaukės centrinę (istminę) dalį ir tik mažą dalį kairės pusės skydliaukės. Akivaizdu, jog gydytojas suklydo, pasirinkdamas per siaurą operacijos apimtį, nes nepasiekė tos vietos (skydliaukės kairės skilties centrinės dalies), kurioje faktiškai buvo įtartinas mazgelis. Tuo tarpu kasatorė sutiko, kad jai 2004 m. vasario 25 d. būtų atlikta tikslinė operacija – pašalintas 2004 m. sausio 30 d. pakartotinės echoskopijos metu skydliaukės kairėje skiltyje rastas įtartinas 0,9 cm x 1,2 cm dydžio mazgelis. Dėl to pripažintina, kad gydytojas Č. A. Š. netinkamai atliko savo pareigas – nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek paprastai tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio profesionalo.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nenustatinėjo gydytojo Č. A. Š. veiksmus (įtartino mazgelio pirmosios operacijos metu nesuradimo bei nepašalinimo) ir žalą (skydliaukės kairėje skiltyje likusio įtartino mazgelio per tris su puse mėnesio iš nevėžinio (IIIC-IV citologinės grupės) virsmą vėžiniu (V citologinės grupės)) siejančio priežastinio ryšio.
Kasatorės teigimu, gydytojo Č. A. Š. veiksmai, netinkamai pasirenkant operacijos apimtį, dėl ko buvo pašalinta tik istminė skydliaukės dalis ir nepašalintas kairėje skydliaukės skiltyje buvęs įtartinas mazgelis (kurio pašalinimo būtinumas buvo operacijos priežastis bei tikslas), pripažintini šiurkščiu jo, kaip gydytojo, pareigų pažeidimu, o nurodyti netinkamai atliktos operacijos padariniai – nepašalinto įtartino mazgelio supiktybėjimas – vertintini kaip sunkūs. Būtent dėl gydytojo Č. A. Š. kaltės – neatidumo, nedėmesingumo, neatsargumo – kasatorei teko daryti antrąją operaciją (kartu – dar kartą patirti bendrąją anesteziją), kurios metu buvo pašalinta visa skydliaukė ir net paraskydinė liauka, labai svarbus organas, kontroliuojantis kalcio pasisavinimą organizme. Atsižvelgiant į tai, kad paraskydinė liauka neturėjo būti pašalinta, šis pašalinimas pripažintinas antrąją operaciją atlikusios gydytojos A. A. V. klaida, padaryta dėl jos kaltės – neatidumo, nedėmesingumo, neatsargumo, neatskyrus riebalinių audinių nuo paraskydinės liaukos ir visiškai be reikalo ją pašalinus.
2. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 197 straipsnio 2 dalį, 218 straipsnį, netinkamai įvertino bylos rašytinius duomenis, todėl nepagrįstai vadovavosi 2008 m. gruodžio 22 d. ekspertizės akto Nr. EDG 63(159)/08 (01) išvadomis, kurios, kasatorės teigimu, nepakankamai išsamios ir nuoseklios, be to, padarytos neišanalizavus ir neįvertinus dalies byloje esančių medicininių dokumentų (tarp jų KMUK gydytojų A. R. ir A. A. V. įrašų dėl po pirmosios operacijos likusio neišoperuoto mazgelio). Ekspertų išvada įvertintina, atsižvelgiant į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, patikrinant, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą vadovautis ekspertizės akto išvadomis grindė tik nuoroda, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados paneigia VMAI 2005 m. liepos 4 d. rašte Nr. IR-1008-169K išdėstytas išvadas. Tuo tarpu kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuos pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina VMAI rašte pateiktos išvados dėl per siauros pirmosios operacijos apimties (lėmusios įtartino mazgelio, matyto ir apčiuopto visuose iki operacijos atliktuose tyrimuose, nepašalinimą ir tai, jog taip nebuvo pasiektas operacijos tikslas) pagrįstumą. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs įrodymų prieštaringumą, privalėjo pasitelkti specialių žinių turinčius ekspertus, paskirdamas papildomą ar pakartotinę teismo ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis) prieštaravimams pašalinti, o ne pats, neturėdamas pakankamos kompetencijos vertinti medicininius procesus, spręsti dėl pirmosios operacijos tinkamumo, mazgelio nepašalinimo ir jo supiktybėjimo priežasčių.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir juos bei kasatorei atsiradusią žalą siejusio priežastinio ryšio, rėmėsi tik gydytojo Č. A. Š. įrašais medicininiuose dokumentuose (už šių surašymą, be kita ko, buvo atsakingas tik jis pats) bei labai neapibrėžta teismo medicinos ekspertizės išvada, ir visiškai nesirėmė kitais bylos rašytiniais įrodymais (medicininiais dokumentais, tarp jų surašytais gydytojos A. A. V.), kurie, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo sprendime, paneigia, bet ne patvirtina ekspertizės akto išvadas. Taigi pirmiau nurodyta išvada padaryta pažeidžiant CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio reikalavimus.
3. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo neturtinės žalos atlyginimo bylose formuojamos teismų praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad dėl pirmąją operaciją atlikusio gydytojo Č. A. Š. neteisėtų veiksmų – jo, kaip profesionalo, pareigos dėti maksimalias pastangas, kad ieškovės sveikata pagerėtų, nevykdymo, lėmusio tai, jog nebuvo pasiektas 2004 m. vasario 25 d. atliktos operacijos tikslas – operuoti skydliaukės kairiosios skilties centrinę dalį ir pašalinti įtartiną mazgelį, – buvo pažeista kasatorės sveikata – viena reikšmingiausių ir labiausiai saugomų neturtinių asmens vertybių, nenustatė ir nevertino gydytojo Č. A. Š. veiksmų bei jų įtakos kasatorės profesinei, taip pat visuomeninei ir su darbu nesusijusiai veiklai, šeiminiam bei asmeniniam gyvenimui, jos santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei ir fizinei savijautai. Kasatorės nuomone, reikšmingi kriterijai neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti yra tai, kad:
jos sveikatai buvo pakenkta pasitikėjimą keliančio ir fiduciarinių santykių pagrindu veikiančio asmens, profesionalaus gydytojo, neteisėtais veiksmais;
dėl laiku – pirmosios operacijos metu – nepašalinto įtartino mazgelio, kuris buvo sujudintas ir po trijų su puse mėnesio virto vėžiniu dariniu, kasatorė neteko galimybės išsaugoti bent dalį skydliaukės ir taip tikėtis geresnės visos organizmo endokrininės sistemos funkcionavimo;
dėl to, jog buvo uždelsta laiku pašalinti įtartiną (ikivėžinį) mazgelį, kuris virto vėžiniu dariniu, kasatorės organizme liko vėžinių ląstelių ir, priešingai nei teigia atsakovas, vėžys nebuvo išgydytas;
pirmosios operacijos klaidoms ištaisyti teko daryti pakartotinę operaciją, dėl kurios kasatorė patyrė papildomo fizinio skausmo (šį lėmė pakartotinė intervencija į organizmą ir pooperaciniai reiškiniai) bei psichologinio streso (šį lėmė baimė dėl galimų tokios operacijos komplikacijų – balso stygų pakenkimo ir kt., taip pat ant kaklo susiformavęs ryškesnis randas, kurį tenka slėpti); visi dėl operacijų patiriami fiziniai skausmai ir psichiniai bei dvasiniai išgyvenimai tebesitęsia iki šiol.
Kasatorės vertinimu, jos patiriamų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdis, jų laikotarpis, gyvenimo kokybės pablogėjimas, neįgalumo nustatymas, galimybių bei asmeninių gebėjimų sumažėjimas, taip pat šias aplinkybes patvirtinantys bylos faktiniai duomenys, kurių, pažeisdamas proceso teisės normas, tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą priteisti visą jos prašomą – 350 000 Lt – neturtės žalos atlyginimo sumą.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra iš valstybės biudžeto ir privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansuojama įstaiga. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl kokių nors priežasčių negalės atlyginti kasatorės prašomos žalos atlyginimo sumos.
4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas dalį ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio nuostatą, kad atlyginama ne tik tiesioginė, bet ir netiesioginė žala – negautos pajamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad už žalą, kurios neįmanoma tikslai apskaičiuoti pinigais, priteisiami bendrieji nuostoliai. Šių dydžio nereikia įrodinėti, jį pagal ieškovo įrodytus žalos požymius, bendriesiems nuostoliams nustatyti reikalingus kriterijus, jų kiekį, pobūdį ir svarbą nustato teismas. Kasatorės teigimu, jos pateiktas turtinės žalos, susijusios su pajamų ir darbingumo netekimu, apskaičiavimas (šiame nurodyta tokia suma, kuria ji įvertino minimalius (negautomis pajamomis dėl prarasto nedarbingumo ir išlaidomis privalomiems bei papildomiems vaistams įsigyti) jos patirtus bei patariamus nuostolius), liudytojo D. K., individualios įmonės „Kubileda“ savininko, parodymai (šių duomenimis, kasatorė dirbo pardavimų vadybininke ir per mėnesį už ne visą etatą uždirbdavo apie 500 Lt), kasatorės išsilavinimą patvirtinantys dokumentai, kurių, pažeisdamas CPK 176–185 straipsniuose įtvirtintas įrodinėjimo proceso taisykles, nevertino ir neaptarė pirmosios instancijos teismas, įrodo visos jos prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumos – 100 000 Lt – pagrįstumą.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti, nurodo šiuos nesutikimo su ieškovės kasaciniu skundu argumentus:
1. Gydytojas Č. A. Š. pašalino labiausiai pakitusią skydliaukės dalį – vidurinę ir dalį kairiosios skydliaukės skilties, būtent tos, kurioje buvo iki operacijos nustatytas mazgelis. Kasatorei atliktos pirmosios operacijos apimtis atitiko operacijos metu gauto skubaus histologinio skydliaukės audinio ištyrimo rezultatus. Neradus pašalintoje audinio dalyje supiktybėjimo požymių, gydytojas neturėjo pagrindo plėsti operacijos apimties. Operacijos metu chirurgas gali pasikliauti tik savo atliktos apčiuopos duomenimis. Bylos medicininiai duomenys teikia pagrindą manyti, kad buvusio mazgelio apčiuopą pasunkino palyginti nedideli jo matmenys (2004 m. sausio 7 d. tiriant echoskopu, jis buvo 0,7 cm x 0,8 cm dydžio). Kasacinio skundo teiginys, kad per laikotarpį nuo pirmosios iki antrosios operacijų mazgelyje išsivystė vėžys, mediciniškai nepagrįstas. Atsakovo teigimu, folikulinis skydliaukės vėžys auga lėtai, tai gali trukti kelerius ar net keliolika metų. Tuo tarpu kasatorei aptikto mazgelio dydis iš esmės nesikeitė, buvo apie 0,8–0,9 cm dydžio. Tai reiškia, kad mazgelio virsmas į piktybinį jau buvo įvykęs anksčiau, išsaugoti dalį skydliaukės būtų nepavykę ir pirmosios operacijos metu.
2. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas kasaciniame skunde įvardijamų proceso teisės normų, įvertino byloje esančių duomenų visumą ir šio vertinimo pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad sveikatos priežiūros paslaugos kasatorei buvo suteiktos tinkamai, laiku ir kvalifikuotai, o esama kasatorės būklė yra jos susirgimo, o ne gydymo padarinys.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės aspektu keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, žalos – konstatavimą bei žalos dydžio nustatymą, taip pat proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tinkamo taikymo klausimai, kuriais teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako.
Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, reglamentuojama CK 6.283, 6.284 straipsnių. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatomos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklosčiusių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos, kaip visuomeninės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialių žinių, taip pat pripažintą teisę taikyti tokias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009).
Profesionalo veiksmų neteisėtumas gali reikštis nepakankamai atidžiu ir rūpestingu profesinių pareigų atlikimu. Dėl to teismai tokio pobūdžio bylose privalo aiškintis ne tik tai, ar gydytojas parinko tinkamus gydymo metodus, medikamentus, bet ir tai, ar jis tinkamai parinktus gydymo metodus taikė rūpestingai, atidžiai ir atsargiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą. Pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma užtikrinant atidų, rūpestingą, atsargų ir kvalifikuotą gydymo paslaugos teikimą. Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojo veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008).
Kasacinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos praktikos, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, konstatuojamas įvertintinus, ar gydytojas veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nurodytos nutartys priimtos civilinėse bylose, faktinėmis aplinkybėmis besiskiriančiose nuo nagrinėjamos bylos faktinės situacijos, tačiau gydytojo ir paciento santykių požiūriu aptarta kasacinio teismo praktika vertinant gydytojo veiksmų teisėtumą yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
Šioje byloje pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad kasatorei (ieškovei) buvo būtina atlikti pakartotinę skydliaukės operaciją, nes pirmoji operacija atlikta neužtikrinant pakankamo konkrečiu atveju gydytojo veiksmų atidumo, rūpestingumo ir atsargumo laipsnio. Prie tokios išvados prieita, išanalizavus bylos įrodymus dėl gydytojo veiksmų. Remdamasis įrašais medicininiuose kasatorės (ieškovės) dokumentuose ir gydytojų specialistų paaiškinimais, šis teismas konstatavo, kad pirmoji operacija buvo skirta tam, jog būtų pašalintas pacientės skydliaukės kairiojoje skiltyje diagnozuotas įtartinas mazgelis, tačiau operaciją atlikęs gydytojas operacijos tikslo nepasiekė. Operacinis gydymas kasatorei (ieškovei) skirtas esant preliminariai diagnozei –skydliaukės vėžys. Nors mazgelio citologinis tyrimas nerodė jo supiktybėjimo, tačiau, siekiant to išvengti, buvo pasirinktas operacinis gydymas, pašalinant skydliaukės dalį, kurioje rastas mazgelis. Praėjus trims mėnesiams po pirmosios operacijos, atlikus skydliaukės echoskopinį tyrimą, iš esmės toje pačioje vietoje – pacientės skydliaukės kairės skilties apatinio ir vidurinio trečdalio ribose - rastas įtartinas mazgelis. Gydytoja, atlikusi pakartotinę operaciją, po atliktų tyrimų medicininiuose dokumentuose įrašė, kad po pirmosios operacijos skydliaukės kairėje skiltyje liko įtartinas mazgelis, todėl tikslinga operuoti pakartotinai. Pagal pacientės medicininiuose dokumentuose esančius įrašus ir medicininių tyrimų analizės duomenis, išvardytus ekspertizės akte, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skydliaukės mazgelio dislokacijos vieta, forma ir dydis leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad tai tas pats mazgelis, kuris turėjo būti išoperuotas pirmosios operacijos metu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepakankamai atidūs ir rūpestingi gydytojo veiksmai pirmosios operacijos metu lėmė pakartotinės operacijos būtinumą ir vėlesnę onkologinės ligos gydymo pradžią bei pacientės sveikatos būklės pagerėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad gydytojo veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, tai lėmė neigiamų padarinių atsiradimą pacientei ir gydymo įstaigos civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl gydytojo atliktų veiksmų atitikties rūpestingumo standartui turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis veikė gydytojas. Nagrinėjamu atveju medicininiais tyrimais – atlikta kaklo echoskopija bei pacientės apžiūros būdu buvo konstatuota operuotino mazgelio buvimo vieta, mazgelis buvo užčiuopiamas pirštais. Diagnostika ir gydymo metodas (operacija) gydytojų buvo tinkamai parinkti. Byloje nustatyta, kad pacientė su šiuo gydymo metodu sutiko. Kaip gydytojo neteisėtų veiksmų klausimas keliamas atidumo ir rūpestingumo stoka operacijos metu. Bylos duomenimis, veikiant pakankamai atidžiai, operacijos tikslas turėjo būti pasiektas – įtartinas mazgelis išoperuotas pirmosios operacijos metu. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad medicinos praktikoje pripažistama, jog, esant atitinkamoms aplinkybėms, operuojant skydliaukę galutinis tikslas gali būti nepasiekiamas ir būtina pakartotinė operacija. Bylos įrodymų visumos analizės duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju operacija buvo išskirtinė ir apsunkintas operacijos galutinio tikslo pasiekimas. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad gydytojo veiksmai atliekant operaciją atitiko rūpestingumo, atidumo standartą ir nagrinėjamu atveju teisinė atsakomybė gydymo įstaigai apskritai negali būti taikoma. Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės atsakomybės gičo santykiams reglamentuoti aptartu aspektu, laikytini pagrįstais.
Tačiau teisėjų kolegija negali visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, pašalinus mazgelį skydliaukės kairiojoje skiltyje, tikėtina būtų išvengta jo supiktybėjimo. Ši teismo išvada nėra pagrįsta bylos duomenimis. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad gydytojo veiksmų nepakankama atitiktis atidumo ir rūpestingumo standartui operuojant nulėmė vėžio išsivystymą arba tą aplinkybę, jog vėžys dėl to būtų išsivystęs laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios operacijų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai, taip pat medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis bei jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi bei tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, negu leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentais, kad byloje nėra duomenų, jog gydytojo veiksmai būtų lėmę vėžio kasatorės (ieškovės) organizme išsivystymą ir pacientės neįgalumą. Dėl to gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Kasaciniame skunde teigiama, kad pakartotinė skydliaukės operacija taip pat buvo atlikta netinkamai, nes dėl operavusios gydytojos neatidumo ir nerūpestingumo buvo nepagrįstai pašalinta paraskydinė liauka. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nekonstatavo gydytojos neteisėtų veiksmų atliekant pakartotinę operaciją. Teismai nustatė, kad ieškovei buvo pašalinta visa skydliaukė dėl nustatyto vėžinio susirgimo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad paraskydinės liaukos pašalinimas priskirtinas prie statistiškai pasitaikančių operacinių komplikacijų. Remiantis medicininių dokumentų, atliktų medicininių tyrimų duomenimis bei gydytojų paaiškinimais, konstatuota, kad pakartotinė operacija atlikta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pakartotinės operacijos sėkmingumą lėmė nevisiškai tinkamas pirmosios operacijos atlikimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti kitaip dėl gydytojos veiksmų teisėtumo pakartotinės operacijos metu.
Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo ir žalos nustatymo
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011). Taigi, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Visos nurodytos įrodinėjimo priemonės nagrinėjamojoje byloje buvo pateiktos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų išvados, atliktos tos srities gydytojų specialistų, neatleidžia teismo nuo pareigos gydytojų veiksmų teisėtumą analizuoti teisiškai, vertinti visus byloje esančius reikšmingus ginčo išsprendimui įrodymus – eksperto išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, medicininių tyrimų ir jų analizės paciento medicininiuose dokumentuose duomenis bei kt. ir iš įrodymų visumos spręsti dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, įrodymus vertinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185, 218 straipsniai). Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas neanalizavo byloje esančių įrodymų visumos, dėl gydytojo veiksmų teisėtumo sprendė remdamasis vien ekspertizės duomenimis, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą, laikytini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas, teisiškai vertindamas gydytojų veiksmų teisėtumą, rėmėsi bylos įrodymų visumos analize, ekspertų išvadą vertino pagal įstatymo nuostatų reikalavimus ir pagrįstai sprendė, kad gydytojo veiksmai, atliekant pirmąją operaciją, nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi, gydytojas suklydo dėl operacijos apimties, nors, atliktų medicininių tyrimų duomenimis, buvo konstatuota skydliaukėje esančio įtartino mazgelio vieta. Ši teismo išvada atitinka bylos rašytinius duomenis, gydytojų specialistų teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Dėl šios klaidos buvo būtina pakartotinė operacija, dėl kurios kasatorė (ieškovė) patyrė papildomo fizinio skausmo, šį lėmė papildoma intervencija į organizmą, pooperaciniai reiškiniai, dėl pirmosios operacijos tikslo nepasiekimo vėliau buvo pradėtas gydymas nuo vėžio ir pan. Pacientė dėl to patyrė skausmo, nepatogumų ir kitų neigiamų išgyvenimų, tai pripažintina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kasacinio teismo praktikoje suformuluotų ir šioje konkrečioje byloje taikytinų kriterijų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į pažeisto objekto svarbą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės nurodomas neturtinės žalos dydis neatitinka įstatymo nuostatų ir suformuotos teismų praktikos dėl žalos dydžio nustatymo, neproporcingas teisės pažeidimui ir dėl to atsiradusiems neigiamiems padariniams. Minėta, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog kasatorės (ieškovės) neįgalumą lėmė nepakankamai atidus ir rūpestingas pirmosios operacijos atlikimas. Byloje nekonstatuota gydytojų neteisėtų veiksmų, atliekant kasatorei pakartotinę operaciją. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių, iš naujo faktų nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nekonstatuota, jog kasatorė (ieškovė) būtų patyrusi turtinės žalos dėl aptartų neteisėtų gydytojų veiksmų, be kita ko, ir susijusių su būtinumu atlikti pakartotinę operaciją. Kasatorės neįgalumo nelėmė gydytojų neteisėti veiksmai, todėl iš atsakovo negali būti išieškomi kasatorės nurodomi turtiniai praradimai dėl darbingumo netekimo. Byloje nenustatyta, kad kasatorė laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios operacijų būtų patyrusi turtinės žalos (pvz., gauto darbo užmokesčio ir apmokėto nedarbingumo pažymėjimo skirtumo forma; pakartotinė operacija nulėmė kitų turtinių praradimų ir pan.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, nekonstatavęs įstatyme nustatytų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Kasacinio skundo argumentai, susiję su pakartotinės ekspertizės būtinumu, aptartoje situacijoje nelaikytini aktualiais, todėl teisėjų kolegija dėl jų detaliau nepasisako.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, kad ieškovės kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteistas turtinės žalos atlyginimas, naikintina ir šis ieškovės reikalavimas atmestinas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Tenkinus dalį ieškovės kasacinio skundo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikus iš dalies galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos šalims bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir laikytina, kad patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų, atitinkamai 30 proc. ieškinio reikalavimų atmesta. Taigi šiomis proporcijomis perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys), taip pat pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 96 straipsnis). Pagal pateiktus mokėjimo dokumentus ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijų bei kasaciniame teismuose iš viso turėjo 5659,10 Lt bylinėjimosi išlaidų: 152,10 Lt dokumentų kopijavimo (T. 1., b. l. 49, 50), 1500 Lt advokato pagalbos surašant procesinius dokumentus, teikiant teisines konsultacijas ir atstovaujant ieškovę teisme (T. 1, b. l. 91, 92), taip pat 2207 Lt ekspertizės atlikimo (T 2, b. l. 24, 41, 51) pirmosios instancijos teisme išlaidų; 1000 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme (T. 2, b. l. 199) ir 800 Lt advokato pagalbos kasaciniame teisme (T. 3, b. l. 38) išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 70 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei priteistina iš atsakovo 3961,37 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Bylos duomenimis, pirmosios ir apeliacinės instancijų bei kasaciniame teismuose patirta 172,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai tenkintinų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistina iš ieškovės 51,90 Lt, iš atsakovo – 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, išskyrus jo dalį, kuria spręsta grąžinti atsakovui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms 116 (vieną šimtą šešiolika) Lt pagal 2010 m. sausio 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. 178356 per daug sumokėto žyminio mokesčio, panaikinti.
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 7879,72 Lt negautų pajamų ir 8085,70 Lt turėtų išlaidų atlyginimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti ieškovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 3961,37 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną litą 37 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 51,90 Lt (penkiasdešimt vieną litą 90 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų (įm. k. (duomenys neskelbtini)) 121 (vieną šimtą dvidešimt vieną) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Česlovas Jokūbauskas
Vincas Verseckas
