Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatis tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-183/2011

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01096-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 124 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. S., A. L. ir R. L. kasacinį skundą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl proceso pagal pareiškėjų L. S., A. L. ir R. L. prašymą atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovams L. S. ir A. L. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatis tvarkos nustatymo; tretieji asmenys: M. S. ir J. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Pareiškėjai prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, išnagrinėtoje pagal ieškovų L. S., A. L. ieškinį atsakovui G. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo G. S. priešieškinį ieškovams L. S. ir A. L. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo; tretieji asmenys: M. S. ir J. S.; šią bylą išnagrinėjus, panaikinti tą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas, dalį, kuria G. S. pripažinta nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) esančius statinius: 1) ūkinį pastatą-garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 4 326 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį „B“, kurią sudaro šio sklypo 1269,90 kv. m ir kuri grafiškai pažymėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių pasidalijimo projekte pagal brėžinį „Pasidalijimo planas, Variantas 2“, ir dėl šių dalių palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą; panaikinti nutarties dalį, kuria paskirstytas žyminis mokestis; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl G. S. priteistos kompensacijos ir priteisti iš A. L. ir L. S. kompensaciją pagal rinkos kainą už jiems atitenkančias atsakovo ūkinių pastatų ir žemės sklypo dalis. Pareiškėjai nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7, 9 punktus; taip pat prašė įtraukti į procesą R. L.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė CPK 368 straipsnio 1 dalies pagrindu atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008; sprendė, kad terminas 2009 m. spalio 14 d. prašymui atnaujinti procesą paduoti prasidėjo 2008 m. lapkričio 4 d., kai buvo priimtas ir paskelbtas pirmosios instancijos teismo sprendimas, baigėsi – 2009 m. vasario 4 d. Teismas taip pat nenustatė, kad galimas proceso atnaujinimas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą; pareiškėjai nenurodė, kad teismai netaikė konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikėjo taikyti, ir nenustatė jai taikyti svarbių bylos aplinkybių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų ir trečiojo asmens M. S. atskiruosius skundus, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį. Kolegija atskleidė proceso atnaujinimo instituto esmę, paskirtį ir tikslus; pažymėjo, kad šio instituto taikymas galimas, tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; kt.). Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms ir nėra priemonė bylinėtis ir vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. V. K.. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina, (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje V. v. Rusija (bylos Nr. 8564/02).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą, nes nepasisakė dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktuose įtvirtintų pagrindų, kuriais rėmėsi pareiškėjai; kolegija pašalino šį pažeidimą, bet pirmosios instancijos teismo nutartį pripažino teisėta ir pagrįsta. Kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjai nurodė duomenis apie tai, kad teismai civilinėje byloje neatsižvelgė į jų pateiktus VĮ Registro centro duomenis ir tai esą paaiškėjo, tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Išvadai, ar ši aplinkybė pripažintina proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindu, pagrįsti kolegija rėmėsi bylos duomenimis ir nustatė, kad teismai jais rėmėsi; šios aplinkybės pareiškėjams turėjo būti žinomos, nes jie teismo procese buvo aktyvūs, domėjosi teismų priimtais procesiniais sprendimais; kita vertus, pareiškėjų nurodytą su įrodymų vertinimu susijusią aplinkybę kolegija pripažino labiau atitinkančia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasmę; taip iš esmės sprendė ir pirmosios instancijos teismas, nes nagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bet 9 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad spręsti, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, yra teismo diskrecijos teisė (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas; teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-392/2007). Pareiškėjai procesiniuose dokumentuose nuosekliai teisės normos taikymo klaidą siejo su faktinių aplinkybių vertinimo klaida, kuri esą nulėmė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės parinktą netinkamą būdą, tačiau kolegija sprendė priešingai ir pažymėjo, kad netinkamas faktinių aplinkybių vertinimas negali būti suprantamas kaip aiški teisės normos taikymo klaida; kita vertus, apeliacinis procesas byloje šiuo atveju taip pat paneigia proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą galimumą.

Kolegija taip pat nelaikė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nors atskirajame skunde nurodyta, jog pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendimuose nusprendė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio R. L. (neįtraukto į bylą asmens) teisių ir pareigų. Vienam iš sutuoktinių reiškiant ieškinį dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės gynimo, preziumuojama, kad tai daroma abiejų sutuoktinių sutikimu ir kad sutuoktinis, teikiantis tokį ieškinį, kartu atstovauja ir kito sutuoktinio interesams (CK 3.92 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3 dalis). Kolegijos vertinimu tai reiškė, kad A. L. teismo proceso metu atstovavo savo ir sutuoktinio interesams.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatoriai (pareiškėjai L. S., A. L. ir R. L.) prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų nutartis, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios arba apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto.

1.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad netinkamas įrodymų vertinimas nėra pagrindas procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti, nes nekvalifikuotinas kaip aiški teisės normos taikymo klaida, yra nepagrįsta. Šiuo atveju teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2007 m. rugsėjo 6 d. duomenims nesuteikė didesnės įrodomosios galios, kaip tai reglamentuota CPK 197 straipsnyje; proceso teisės normos taikymo klaida nulėmė netinkamą materialiosios teisės normos, t. y. CK 4.80 straipsnio 2 dalies, taikymą. Šią teisės normą taikant tinkamai, bendraturčiui, kurio dalis, palyginus su kitais bendraturčiais, bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra gerokai mažesnė, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju priteisiama kompensacija už jo dalį bendrojoje nuosavybėje, nereikalaujant jo sutikimo. Registrų išrašo duomenyse nepatvirtinama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios ir kad kiekvienam atitenka po 1/3 dalį; atsakovui G. S. priklauso tik 882/4326 arba 1/5 dalis žemės sklypo. Dėl atsakovo turimos gerokai mažesnės žemės dalies bendrojoje nuosavybėje negalėjo būti padalytas šis sklypas, jam pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į 1269,9 kv. m; atsakovui už jo dalį galėjo būti priteista kompensacija. Atidalijus atsakovui žemės sklypo ir dalies ūkinių pastatų dalį natūra, pažeisti kiti teisės aktai; nesuderinta žemės sklypo, į kurį atsakovui pripažinta asmeninės nuosavybės teisė, plano su gretutinių žemės sklypų savininkais, todėl pažeistas aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-384 Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (Žin., 2004, Nr. 116-4347) nustatytas trijų metrų iki kaimyninio sklypo ribos atstumo reikalavimas; be to, apeliacinės instancijos teismo patvirtintas žemės sklypo atidalijimo planas neatitinka Žemės sklypų formavimo ir pertvaros projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų (patvirtintos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513), kad namų valdos sklypas formuojamas taip, jog į jį patektų sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai; atsakovo pasiūlytas ir apeliacinės instancijos teismo priimtas žemės sklypo padalijimo variantas neatitinka namų valdos sampratos, atsakovui priskirtame sklype auga vaismedžiai, yra dalis kiemo ir pagrindinis kelias į kiemą, todėl namų valda liktų be dalies kiemo ir būtų pažeistas namų valdos funkcionalumas, įrengiant naują kelią būtų padaryta žalos jos paskirčiai.

1. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią CPK 312 straipsnio nuostatų taikymo klaidą. Byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta pagal ieškovų ieškinį ir atsakovo priešieškinį, kuriuo jis prašė nustatyti naudojimosi daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, bet neprašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Bylos nagrinėjimo pirmąja instancija ribas pagal bendrąją taisyklę lemia bylos šalių pareikšti reikalavimai bei reikalavimų faktinis pagrindas. Šiuo atveju ieškovai prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovas nesiekė bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo, todėl jis apeliaciniame skunde negalėjo kelti reikalavimų, kurių nepareiškė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to apeliacinis procesas vyko, pažeidžiant CPK 320 straipsnio reikalavimus; teismas savo iniciatyva atidalijo atsakovo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip išėjo už apeliacinio skundo ribų, taigi padarė aiškią bei esminę CPK 320 straipsnio nuostatų taikymo klaidą, neatsižvelgė į teismų praktikos šiuo klausimu nuostatas.

2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto.

Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje taikęs atidalijimą natūra bei atsakovui priteisęs žemės sklypo ir ūkinių pastatų dalis, o už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį – kompensaciją pinigais, pasisakė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio R. L., kuris nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, turtinių teisių į didelės vertės nekilnojamąjį turtą; jo dalyvavimas laikytinas būtinu ir privalomu, nes byloje kilusio ginčo išnagrinėjimas susijęs su labai didelės vertės nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymu, kuris turi įtakos (ar ateityje gali turėti) sutuoktinių finansinei padėčiai (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties ir kasacinio skundo turinio darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais. Kasacinis teismas pasisako dėl šių įstatymo normų aiškinimo ir taikymo.

Proceso atnaujinimo instituto samprata ir teismų praktika aiškinant ją

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/2011). Taigi nagrinėjamojoje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu

Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai.

Apeliacinės instancijos teismas dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo konstatavo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vadovavosi apeliantų nurodytais VĮ Registrų centro duomenimis. Tai pareiškėjams turėjo būti žinoma, nes jie teismo procese buvo aktyvūs (t. y. teikė įrodymus, dalyvavo teismo posėdžiuose, tiriant įrodymus, teikė prašymus, davė teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, kt.), domėjosi teismų priimtais procesiniais sprendimais civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008.

Kasacinis teismas sutinka su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą, pareiškėjai naudojosi advokatų pagalba. Nagrinėjant tokį pareiškėjų prašymą, jie nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Tokių nenurodyta ir kasaciniame skunde. Remdamiesi šiuo pagrindu, pareiškėjai iš esmės neigia teismų išvadas, t. y. nesutinka su teismų padarytu įrodymų vertinimu. Tačiau įrodymų vertinimas negali būti sutapatinamas su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo pagrindu procesas negali būti atnaujinamas.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šalims, tretiesiems asmenims, t. y. asmenims, kurių nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujinamas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje pagal P. L. D. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje civilinėje byloje pagal G. V. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010).

Prašymą atnaujinti procesą kartu su kitais pareiškėjais padavė pareiškėjos A. L. sutuoktinis R. L., kuris nebuvo įtrauktas nagrinėjant bylą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šioje byloje teismai išsprendė bendraturčių, t. y. savininkų L. S., A. L. ir G. S., teisių ir pareigų klausimus. Žemesniosios instancijos teismai sprendimuose nepasisakė dėl ieškovės A. L. sutuoktinio R. L. teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad triplike (T. 2, b. l. 53) atsakovas nurodė, kad ieškovu turėtų būti nurodytas ir ieškovės A. L. sutuoktinis R Lėlis. Tripliko kopija išsiųsta ieškovų atstovams (byla Nr. 2-427-524/2008; T. 2, b. l. 55). Taigi šiems buvo žinoma apie galimą R. L. suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau neprašyta šio asmens įtraukti dalyvauti byloje. Iš duomenų, esančių bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir proceso atnaujinimo, darytina išvada, kad ieškovės A. L. ir jos sutuoktinio R. L. interesai sutampa. Taigi jų siekis atnaujinti procesą byloje vertintinas kaip priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, kartu ir kaip piktnaudžiavimas proceso atnaujinimo institutu. Kasacinis teismas daro išvadą, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog neatnaujintinas procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu sąlygų

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.

Pagal šią įstatymo normą proceso atnaujinimo pagrindas yra aiški teisės normos taikymo klaida. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaidos aiškumo turinys yra teismo vertinimo dalykas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-110/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/20). Civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 buvo sprendžiamas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atidalijo atsakovui G. S. priklausančią dalį natūra. Apeliacinės instancijos teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartimi, pakeisdamas Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir atidalydamas natūra G. S. priklausančią dalį, rėmėsi viso turto verte. Tai, kad, ieškovų L. S. ir A. L. nuomone, teismas nukrypo nuo nuosavybės teisės dalių negali būti vertinama kaip aiški teismo padaryta klaida. Ieškovų argumentais yra pagrindžiama ne aiški teisės normos taikymo klaida, bet abejojama įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismų išvadomis.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ši nuostata yra imperatyvioji, nes ji pagal asmens prašymą negali būti taikoma, kai sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad procesas civilinėje byloje Nr. 2-427-524/2008 negali būti atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Minėta, kad pagal šį punktą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi teisę paduoti prašymus atnaujinti procesą ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius v. M. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,flyLAL-Lithuania Airlines“ ir kt. v. VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas, bylos Nr. 3K-3-247/2010).

Teismai tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo normas ir vadovavosi formuojama teismų praktika, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų L. S., A. L. ir R. L. prašymas panaikinti įsiteisėjusį teismo sprendimą, paliktina galioti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

Kasacinės instancijos teismas patyrė 90,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. balandžio 19 d. pažyma. Atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 30,29 Lt (trisdešimt litų 29 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas