Dėl baudos, delspinigių, palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-118/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08315-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1; 42.8; 44.5.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Drūtas medis“ dėl baudos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, delspinigių ir baudos priteisimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

2010 m. rugsėjo 17 d. šalys sudarė vėjalaužų ir vėjavartų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas (pardavėjas) įsipareigojo perduoti atsakovui (pirkėjui) medieną, esančią (duomenys neskelbtini), iš viso – 6,1 ha, o šis – nupirkti medieną ir sumokėti sutartą kainą. Sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad,,pirkėjas iškirs vėjavartas ir vėjalaužas bei ištrauks medieną savo sąskaita laikydamasis galiojančių įstatymų. Kirtimas apima likusių stuobrių ir kirstinų medžių nupjovimą, šakų genėjimą ir stiebų supjaustymą į sortimentus; medienos sortimentų ištraukimas apima jų išvežimą iki miško sandėlio; ploto išvalymas apima šakų ir kirtimo liekanų surinkimą ir išvežimą už sklypo ribų arba sudėjimą į technologines valksmas iš teritorijos, esančios nurodytu adresu“.

Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja informuoti pardavėją apie miško kirtimo pradžią ir pabaigą, darbų pradžia – 2010 m. rugsėjo 20 d., pabaiga – 2010 m. lapkričio 5 d.; Sutarties 5.1 punkte šalys sulygo, kad, pirkėjui laiku ir netinkamai neatsiskaičius už gautą medieną (per 5 darbo dienas nuo medienos gavimo pagal Sutarties 4.2 punktą), jis turi mokėti pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; 5.2 punkte – kad pirkėjui pažeidus sutarties 3.2 punktą, jis privalo sumokėti pardavėjui 10 000 Lt baudą, visiškai atlyginti padarytą žalą. Ieškovas 2010 m. spalio 26 d. raštu pranešė atsakovui, kad vienašališkai nutraukia su juo sutartį nuo 2010 m. lapkričio 30 d.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 10 000 Lt sutartyje numatytą baudą už tinkamą prievolės neįvykdymą, 18 181,56 Lt delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį – netinkamai vykdė miško kirtimo darbus, nesilaikė jų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų, leidime kirsti mišką nustatytų reikalavimų, netvarkė kirtaviečių ir kt., todėl jis nutraukė sutartį. Ieškovo teigimu, jis paskyrė papildomą terminą sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti, tačiau atsakovas iki nustatyto termino pabaigos jų neištaisė. Ieškovo įsitikinimu, atsakovui pažeidus sutartį, jis turi sumokėti ieškovui baudą, taip pat sutartyje nustatytas netesybas, nes laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 11 d. atsakovas be ieškovo sutikimo, surašęs vienašalius aktus, išsivežė medieną ir už ją laiku su ieškovu neatsiskaitė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas, remdamasis Sutarties 3.2 punkto nuostatomis, pagal kurias pirkėjas įsipareigoja informuoti pardavėją apie miško kirtimo pradžią ir pabaigą; darbų pradžia – 2010 m. rugsėjo 20 d., pabaiga – 2010 m. lapkričio 5 d., taip pat Sutarties 1 punkte pateikta miško kirtimo apibrėžtimi, sprendė, kad iki 2010 m. lapkričio 5 d. turėjo būti atlikti tik miško kirtimo, o ne visi šalių Sutartyje aptarti darbai, nes miško kirtimas neapima medžių išvežimo, ploto išvalymo, todėl ieškovas galėtų reikalauti priteisti baudą tik už iki nustatyto termino neatliktus miško kirtimo darbus. Teismo nuomone, išvadą, kad visi darbai turėjo būti atlikti iki kito termino, ne iki 2010 m. lapkričio 5 d., patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2010 m. lapkričio 30 d., t. y. nuo vėlesnio termino, nei nustatytas Sutartyje.

Teismas nurodė, kad byloje pateiktas 2010 m. lapkričio 4 d. atsakovo pranešimas ieškovui, kuriuo šis informuojamas, jog miško kirtimo darbai baigti, nurodyta, jog ieškovas atsisako jį priimti. Teismas, nustatęs, kad šalių santykiai Sutarties vykdymo metu buvo priešiški, sprendė, jog aplinkybė, kad ieškovas atsisakė priimti jam adresuotą pranešimą, yra įrodyta. Teismas, remdamasis byloje apklaustų liudytojų parodymais, taip pat nustatė, kad ieškovas vaikštinėdavo po kirtavietę, rašė skundus, t. y. iš dalies trukdė atsakovui atlikti darbus. Remdamasis nustatytų aplinkybių visuma teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti baudą (CPK 177, 178 straipsniai).

Pasisakydamas dėl atsiskaitymo terminų pažeidimo, teismas, remdamasis Sutarties 4.2 punktu, kuriame įtvirtinta, kad pirkėjas privalo atsiskaityti su pardavėju pagal kiekvieną tarpinį medienos perdavimo–priėmimo aktą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po medienos perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos grynais arba perveda lėšas į pardavėjo sąskaitą, nustatė, kad ieškiniu pateikti priėmimo–perdavimo aktai yra ieškovo nepasirašyti, todėl sprendė, jog nagrinėjamu atveju negali būti vadovaujamasi ieškovo pateiktu delspinigių apskaičiavimu ir jie negali būti priteisiami pagal Sutarties 5.1 punktą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, net ieškovui ir nepasirašius perdavimo–priėmimo aktų, dalį pinigų jam pervedė. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius ir metines palūkanas (CPK 177, 178 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Švedijos Karalystės bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; kt.). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad visus šalių sudarytos Sutarties 1 punkte nurodytus medžio kirtimo darbus (kirtimo, išvežimo ir ploto valymo) atsakovas turėjo atlikti iki Sutarties 3.2 punkte nurodyto termino pabaigos, t. y. iki 2010 m. lapkričio 5-osios, nurodė, jog tai yra ieškovo pasirinktų Sutarties sąlygų interpretacija, neatskleidžianti neaiškių sąlygų sisteminių ryšių su kitomis reikšmingomis jų aiškinimui Sutarties sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Sutarties 1 punkto turinį, pagrįstai sprendė, kad kirtimas neapima medžių išvežimo, ploto išvalymo; tai patvirtina ir Sutarties 3.2, 3.3 punktų, nustatančių pirkėjo įsipareigojimus, turinio analizė. Teisėjų kolegijos teigimu, Sutarties 3.2 punkto loginė konstrukcija – pirmasis sakinys, nustatantis pirkėjo įsipareigojimą informuoti pardavėją tik apie dalį Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – miško kirtimo pradžią ir pabaigą bei antrasis sakinys, numatantis darbų pradžią (2010 m. rugsėjo 20 d.) ir pabaigą (2010 m. lapkričio 5 d.), taip pat Sutarties 1 punkto analizė, sudaro pagrindą išvadai, jog Sutarties 3.2 punkte nustatytas tik kirtimo, o ne visų sulygtų darbų atlikimo terminas; Sutartyje nėra sąlygos, įpareigojančios pirkėją visus sutartimi sulygtus darbus atlikti kompleksiškai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo 2010 m. spalio 26 d. pranešimas atsakovui dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nuo 2010 m. lapkričio 30 d. taip pat patvirtina, kad terminas iki 2010 m. lapkričio 5 d. buvo nustatytas ne visiems darbams atlikti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti baudą galėtų būti tenkinamas, jei atsakovas iki nustatyto termino pabaigos (2010 m. lapkričio 5 d.) būtų neatlikęs miško kirtimų darbų, tačiau ieškovas to byloje neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, ieškovui nepasirašius perdavimo–priėmimo aktų, negali būti vadovaujamasi pateiktu delspinigių apskaičiavimu ir jie negali būti priteisiami pagal Sutarties 5.1 punktą, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad Sutarties 5.1 punkto nuostata atsakovo pareigą sumokėti delspinigius ieškovui sieja su vienintele sąlyga – medienos gavimu, ir jokių išlygų, panaikinančių atsakovo atsakomybę, nenumato.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas S. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus procesinius sprendimus, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 6.75, 6.256 straipsnių nuostatas:

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką sutarčių aiškinimo klausimais, ne kartą yra pažymėjęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi buti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Sarteksas” v. UAB,,Beltateksas”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos–Ukrainos įmonė UAB,,Azovlitas”, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-201/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-201/2008">3K-3-201/2008</a>; 2009 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. v. A. J. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-266/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-266/2009">3K-3-266/2009</a>; kt.). Be to, ieškovas pabrėžė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs ir apibūdinęs du sutarčių aiškinimo metodus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Subjektyviojo metodo taikymas reiškia, kad, aiškinant sutartis, būtina nustatyti tikruosius, t. y. subjektyvius šalių ketinimus; objektyvusis – turi būti atsižvelgiama į gramatinį sutarties tekstą.

Kasatoriaus teigimu, byloje nustatyta, kad ginčo Sutartį jis sudarė prisijungimo būdu, t. y. Sutarties sąlygas, tarp jų – ir darbų atlikimo pabaigos terminą (2010 m. lapkričio 5 d.), pasiūlius atsakovui. Sutartyje nėra nurodyta jokio kito termino, kuris sudarytų pagrindą spręsti, kad iki 2010 m. lapkričio 5 d. turėjo būti atlikta tik dalis visų atsakovo Sutartimi įsipareigotų atlikti darbų. Kasatorius bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, sudarydamos Sutartį, šalys susitarė, jog visi medžių kirtimo ir su tuo tiesiogiai susiję darbai (medienos sortimentų ištraukimas, miško ploto išvalymas) bus atlikti šalių sutartu terminu, t. y. iki 2010 m. lapkričio 5 d., tai buvo nurodyta Sutartyje ir atitiko tikrąją sandorio šalių valią. Dėl to, ieškovo nuomone, atsakovo paaiškinimai, kad iki nurodyto termino jis buvo įsipareigojęs tik iškirsti mišką, o kitus darbus, tarp jų – ir išvalyti mišką, atlikti vėliau, t. y. iki kasatoriui išduotų leidimų kirsti mišką galiojimo pabaigos, prieštarauja ne tik Sutarties sąlygoms (toks terminas Sutartyje nenurodytas), bet ir imperatyviosioms leidimuose kirsti mišką įtvirtintoms nuostatoms, jog kirtavietė turi būti valoma kertant mišką, o ne vėliau. Kasatoriaus įsitikinimu, dėl šių priežasčių bylą nagrinėję teismai atsakovo paaiškinimus dėl visų darbų atlikimo pabaigos turėjo vertinti kritiškai; suteikdami prioritetą stipriosios sandorio šalies pateiktai Sutarties aiškinimo versijai, pažeidė sutarčių aiškinimo taisyklę – jas aiškinti sąžiningai. Kasatorius pažymėjo, kad Sutartis buvo sudaryta ne siekiant parduoti medieną įprastomis aplinkybėmis, bet vykdant įstatyme nustatytą pareigą pašalinti praūžusios vėtros padarinius – sutvarkyti mišką, išvalant jį nuo vėjavartų ir vėjalaužų (Miškų įstatymo 9 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 632 redakcija) patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1–31.3, 31.5 punktai), todėl kasatoriui buvo svarbu žinoti, kada bus atlikti visi miško tvarkymo darbai. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai į šią aplinkybę neatsižvelgė ir jos nevertino, taip nukrypdami nuo aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Kasatoriaus teigimu, iš Sutarties 1 punkto,,Sutarties objektas“ matyti, kad šalys, sudarydamos Sutartį, susitarė ne tik dėl sąlygų, kuriomis kasatorius perduos atsakovo nuosavybėn medieną ar kuriomis atsakovo iškirsta mediena liks ieškovo nuosavybe (Sutarties 2.4 punktas), tačiau ir dėl visų miško kirtimo darbų. Kirtimo darbų sąvoka aiškiai apibrėžta, nurodant, kad kirtimas apima likusių stuobrių ir kirstinių medžių nupjovimą, šakų genėjimą ir stiebų supjaustymą į sortimentus; medienos sortimentų ištraukimas apima jų išvežimą iki miško sandėlio; ploto išvalymas apima šakų ir kirtimo liekanų surinkimą ir išvežimą už sklypo ribų arba sudėjimą į technologines valksmas. Tame pačiame punkte nurodyta, kad visa tai toliau vadinama –,,darbai“, t. y. šalys susitarė, jog kituose Sutarties punktuose visas kirtimo darbų dalykas bendrai bus vadinamas,,darbai“. Dėl to, ieškovo nuomone, Sutarties 3 punkte,,Šalių įsipareigojimai“, be kitų atsakovo nurodytų pareigų, nustatyta visų darbų atlikimo pradžia (2010 m. rugsėjo 20 d.) ir pabaiga (2010 m. lapkričio 5 d.).

Kasatoriaus nuomone, atsakovas specializuojasi miško kirtimo darbų atlikimo srityje, todėl jam turi būti žinomi miško kirtimui taikomi teisės aktų reikalavimai. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog pirkėjas iškirs vėjavartas ir vėjalaužas bei ištrauks medieną, laikydamasis galiojančių įstatymų; Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja laikytis visų miško kirtimo ir sanitarinių taisyklių. Sąvoka,,miško kirtimas“ teisės aktuose (2010 m. sausio 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-79 patvirtintų Miško kirtimo taisyklių 1 punktas) yra apibrėžiamas kaip,,medienos ruoša ir medienos ištraukimas“, t. y. šių darbų kompleksas, miško kirtaviečių valymo procesai yra technologiškai susiję su medienos gamybos procesu, be to, vykdant aplinkosaugos reikalavimus, kirtaviečių valymo būdai ir terminai kiekvienu konkrečiu atveju atskirai nurodomi leidime kirsti mišką (Miško kirtimo taisyklių 43.2 punktas). Ši nuostata buvo įtvirtinta ir Sutarties sudarymo metu galiojusiame aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-386 patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 18 punkte. Kasatorius pažymėjo, kad jam 2010 m. rugpjūčio 27 d. išduotų leidimų kirsti mišką,,Ypatingose sąlygose“ nurodyta kirtavietę valyti vykstant gamybai (kertant medieną, ją paruošiant sortimentais, šiuos ištraukiant), kirtimo atliekas kraunant į valksmas, taip pat laikytis darbų technologijos, miško sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių. Tai, ieškovo nuomone, patvirtina, kad kirtavietės sutvarkymo darbai turėjo būti atliekami kompleksiškai, šalys tai suprato, todėl Sutartyje visi darbai buvo pavadinti viena sąvoka,,darbai“. Kasatorius nurodė, kad dėl to, jog atsakovas, kirsdamas medieną, nevalė kirtaviečių, atsakovo direktoriui S. Ž. paskirta administracinė nuobauda. Tai, kasatoriaus nuomone, be kita ko, reiškia, kad teismai nesivadovavo CK 6.256 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tuo atveju, kai sutarties vykdymas vienai šalių yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

Kasatoriaus teigimu, byloje apklaustų liudytojų – L. Č., D. M. (buvusio atsakovo darbuotojo) – liudijimai patvirtina, kad šalys susitarė dėl visų darbų atlikimo. D. M. paaiškino, kad tokia yra miško kirtimo darbų atlikimo praktika (jeigu medis nukertamas, jis turi būti ištempiamas iš miško). Kasatoriaus įsitikinimu, 2010 m. lapkričio 5 d. atsakovo kasatoriui adresuotas pranešimas apie tai, kad miško kirtimo darbai baigti 2010 m. lapkričio 4 d., neturi jokios teisinės reikšmės, nes tuo metu buvo dar vykdomi kiti darbai (miško sortimentų traukimas), be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad šis pranešimas kasatoriui buvo įteiktas. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas Sutartyje nurodytiems darbams atlikti buvo pasitelkęs kelis rangovus, su kuriais sudarytose sutartyse buvo nustatyta, kad jie įsipareigoja atsakovo nustatytais terminais (sutartyje su UAB,,Visi miškai” dar ilgesniu nei nustatytas Sutartyje) atlikti miško kirtimo ir sortimentų ištraukimo į miško sandėlį darbus, t. y. atsakovas suprato, kad šie darbai turi būti atliekami kartu. Kasatorius nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis negalėjo laiku pabaigti darbų dėl kasatoriaus lankymosi kirtavietėje ir skundų įvairioms institucijoms teikimo, nes atsakovas dėl ilgesnių darbo atlikimo terminų su rangovu UAB,,Visi miškai“ susitarė dar nesant šalių konflikto. Tik vėliau, pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, kasatorius kreipėsi į įvairias institucijas dėl atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų ir dauguma kasatoriaus skunduose nurodytų aplinkybių pasitvirtino. Antstolio R. V. 2010 m. lapkričio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, atsakovui pabaigus kirtimo darbus, 2010 m. lapkričio 5 d. kirtavietėje buvo likę daug nenukirstų, nenupjautų ir neištemptų medžių, nesutvarkytas miško plotas.

2. Kasatoriaus įsitikinimu, bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.75 straipsnio normą, nustatančią įrodinėjimo pareigą netesybų atveju: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, jog šią įvykdė tinkamai. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai atleido atsakovą nuo šios pareigos ir perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl netinkamo prievolės įvykdymo kasatoriui. Nors kasatorius jos vykdyti neprivalėjo, tačiau pateikė įrodymus, tarp jų – ir valstybės institucijų (Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Prienų rajono agentūros vyriausiojo specialisto R. G. surašytus Privačios miško valdos miško būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos aktus, teismų sprendimus, kuriais atsakovo direktorius S. Ž. nubaustas administracine tvarka už miško tvarkymo taisyklių pažeidimus), atsakovas jų nepaneigė. Ieškovo teigimu, ta aplinkybė, kad jis vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2011 m. lapkričio 30 d. reiškia ne tai, jog šalys buvo susitarusios dėl ilgesnių visų darbų atlikimo terminų, bet kad kasatorius netinkamai vadovavosi CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias, kai pranešimo apie Sutarties nutraukimą terminas nenustatytas sutartyje, tai apie sutarties nutraukimą turi būti pranešama prieš trisdešimt dienų. Kasatorius pažymėjo, kad jo netenkino atsakovo atliekamų darbų kokybė, miško kirtimo darbai buvo atliekami, pažeidžiant Sutarties ir teisės aktų reikalavimus, kasatorius negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, todėl ją nutraukė.

3. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jam nepriteistini delspinigiai dėl to, jog jis nepasirašė medienos perdavimo–priėmimo aktuose. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad jei pirkėjas laiku ir tinkamai neatsiskaito už gautą medieną, moka pardavėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kasatoriaus teigimu, ši Sutarties nuostata atsakovo pareigą sumokėti delspinigius sieja su vienintele sąlyga – medienos gavimu, jokių išlygų nenustatyta. Tai, kad atsakovas iš dalies su kasatoriumi atsiskaitė, kasatoriaus nuomone, patvirtina, jog net, jam ir nepasirašius perdavimo–priėmimo aktų, atsakovas neginčijo pareigos atsiskaityti, todėl turi pareigą atsakyti už netinkamą jos įvykdymą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB,,Drūtas medis“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išaiškino Sutarties terminus, t. y. kad iki Sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino (2010 m. lapkričio 5 d.) turėjo būti atlikti miško kirtimo darbai, taip pat,,miško kirtimo“ ir,,kitų miško darbų“ sąvokas, pagrįstai kasatoriaus nurodytą 2010 m. lapkričio 30 d. terminą pripažino kaip terminą visiems kitiems (ne miško kirtimo) darbams atlikti; tinkamai įvertino tas aplinkybes, kad šalių santykiai buvo priešiški, kasatorius, vaikščiodamas po kirtavietę, neleisdamas įvažiuoti medienos ruošos technikai, rašydamas skundus įvairioms institucijoms, trukdė atsakovui dirbti ir atlikti darbus iki nustatyto termino (2010 m. lapkričio 5 d.); pagrįstai atsisakė vadovauti kasatoriaus pateiktu delspinigių apskaičiavimu, nes kasatorius nepasirašė medienos perdavimo–priėmimo aktuose ir nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl atsisakė tai padaryti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nėra silpnesnioji Sutarties šalis, nes tiek jis, tiek jo draugė L. Č. yra kompetentingi sutarčių sudarymo srityje. Atsakovo teigimu, jo 2010 m. lapkričio 4 d. pranešimas kasatoriui patvirtina, kad atsakovas tinkamai, nustatytu laiku vykdė įsipareigojimus pagal Sutartį ir apie tai informavo ieškovą, tačiau šis su atsakovu nebendravo, vengė pasirašyti medienos perdavimo–priėmimo aktus. Atsakovas nurodė, kad jo įvairiais laikotarpiais sudarytos sutartys su rangovais nepatvirtina jokių Sutarties vykdymo terminų, nes sudarytos ne tik darbams kasatoriaus objekte, bet ir kituose objektuose atlikti. Atsakovo nuomone, kasatoriaus teiginys, kad jam nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta dėl netinkamo prievolės įvykdymo, paneigtas byloje pateiktų ir teismų ištirtų įrodymų visuma. Atsakovas pažymėjo, kad kasatoriui už nepagrįstų kaltinimų atsakovo direktoriui S. Ž. pateikimą jau iškelta ir privataus kaltinimo proceso tvarka nagrinėjama byla teisme; ikiteisminiai tyrimai pagal kasatoriaus pareiškimus yra nutraukti; jo elgesys yra nesąžiningas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje aktualus šalių 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytos miško vėjalaužų ir vėjavartų pirkimo–pardavimo sutarties aiškinimas.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. Daujoto IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>, remdamasi teismų formuojama praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010, konstatavo, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių.

Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDYvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-406/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-406/2005">3K-3-406/2005</a>; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203/2007">3K-3-203/2007</a>; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349/2010">3K-3-349/2010</a>; kt.).

Kasacinio teismo konstatuota, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; kt.). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-288/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-288/2010">3K-3-288/2010</a>; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-323/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-323/2010">3K-3-323/2010</a>; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbios visos CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į jų visetą.

Dėl šalių 2010 m. rugsėjo 17 d. sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės rėmėsi sutartyje pavartotų sąvokų turinio aiškinimu. Šis teismas taip pat nurodė, kad remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota sutarčių aiškinimo praktika. Tačiau šis teismas, remdamasis nuoroda į sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė į kitas aplinkybes, kurios turi reikšmės aiškinant sutartį.

Sutarties dalykas yra apibrėžtas jos 2 pastraipoje – vėjavartų ir vėjalaužų iškirtimas ir ištraukimas. Atsakovas, būdamas miško darbų profesionalas, ir tai nurodyta sutarties 2.3 punkte, suprato arba turėjo suprasti, kokias pareigas jis prisiima, t. y. vėjavartų ir vėjalaužų iškirtimą. Būtent tai yra sutarties šalių nustatytų darbų apimtis, kuri vertintina atsižvelgiant net tik į šalių sutarties formalų tekstą, bet ir į teisinį miškų darbų reglamentavimą.

Miško kirtimas yra valstybės kontroliuojamas procesas. Pagal Miškų įstatymą miško kirtimas yra miško savininko, nepriklausomai nuo to, kas jis bebūtų, teisės aktais ribojama teisė. Kirsdamas mišką, savininkas ir kirtimą vykdantys asmenys turi atitinkamas pareigas. Pagal Miškų įstatymo 9 straipsnio 3 dalį miško naudotojai privalo sutvarkyti naudojant mišką sudarkytus miško plotus taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų. Minėta, kad šalys sutartimi susitarė dėl vėjavartų ir vėjalaužų iškirtimo bei ištraukimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtino Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus (nauja redakcija nuo 2004 m. gegužės 29 d.). Šiais nuostatais reglamentuojamas privačių miškų tvarkymas, jų naudojimas, atkūrimas, apsauga, miškotvarkos projektų rengimas, taip pat nustatomos privačių miškų savininkų teisės ir pareigos tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtintos Miško kirtimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Jos nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus (Taisyklių 1 punktas). Taigi Taisyklėmis reglamentuojamas privačių miškų kirtimas. Bylai yra reikšmingos jose nustatytos kirtimo sąvokos, vertinant šalių Sutartį dėl miško kirtimo.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad yra:

1) atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną;

2) atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5–10 metų;

3) sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija;

4) ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Taigi pagal Miško kirtimo taisyklėse nustatytas miško kirtimo apibrėžtis šalių sudarytos sutarties dalykas – ieškovo privataus miško kirtimas – iš esmės atitiktų sanitarinį miško kirtimą, nes buvo susitarta dėl vėjavartų ir vėjalaužų iškirtimo ir ištraukimo. Esant vėjavartoms ir vėjalaužoms savininkas turi pareigą sutvarkyti mišką taip, kad būtų likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija. Taigi aiškinant, kad vėjavartų ir vėjalaužų iškirtimas ir ištraukimas, kaip sanitarinis miško kirtimas, neapima ir to miško ploto išvalymo, t. y. šakų ir kirtimo liekanų surinkimo ir išvežimo už sklypo ribų arba sudėjimo į technologines valksmas, reikštų, jog atsakovas, būdamas miško darbų profesionalas, nesuprato prisiimtų pareigų esmės, t. y. kaip turi būti kertamas miškas ir jo kirtimas nėra tik medžių nupjovimas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą technologinės valksmos – ne nereikalingas darinys, o paprasčiausias kelias biržėje medienos ruošos technikai važiuoti (Taisyklių 5 punktas). Pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad mediena į sandėlį buvo ištraukta ir tai reiškia, jog jai ištraukti, laikantis Miškų įstatyme ir Taisyklėse nustatyto reglamentavimo, valksmos buvo būtinos. Į tai teismai neatsižvelgė vertindami Sutarties 1 punkte apibrėžtą darbų apimtį bei jos 3.2 punkte nustatytą darbų pabaigą.

Kasatoriaus teigimu, jis ginčo Sutartį sudarė prisijungimo būdu, t. y. Sutarties sąlygas, tarp jų – ir darbų atlikimo pabaigos terminą (2010 m. lapkričio 5 d.), pasiūlius atsakovui. Sutartyje nenurodyta jokio kito termino, kuris sudarytų pagrindą spręsti, kad iki 2010 m. lapkričio 5 d. turėjo būti atlikta tik dalis visų atsakovo Sutartimi įsipareigotų atlikti darbų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra miško savininkas, o atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė, atliekanti miško kirtimo darbus, kurie atsakovui yra profesinė veikla. Ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal jos profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Minėta, kad apie tai, jog atsakovas yra sutartyje nustatytų darbų profesionalas, nurodyta sutarties 2.3 punkte. Šios aplinkybės yra reikšmingos aiškinant šalių sudarytą sutartį, nes pagal CK 6.186 straipsnio 3 dalį pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas sudariusi sutartį prisijungimo būdu šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams. Teismai, aiškindami sutartį, į tokį įstatyme nustatytą reglamentavimą neatsižvelgė.

Sutarties sudarymas prisijungimo būdu taip pat reiškia, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Minėta, kad ieškovas yra miško savininkas, o atsakovas – uždaroji akcinė bendrovė, atliekanti miško kirtimo darbus, kurie yra atsakovo profesinė veikla. Taigi teismai, aiškindami sutartį ir jos vykdymą, turėjo remtis ir CK 6.188 straipsnyje nustatytais vartojimo sutarčių sąlygų ypatumais, t. y. sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tokia teismų praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>. Į šią formuojamą teismų praktiką teismai taip pat neatsižvelgė.

Teismai aiškindami sutartį nukrypo nuo jų aiškinimo taisyklių, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina.

Dėl netesybų kasacinis teismas nepasisako, nes jų priteisimas priklauso nuo teismų konstatuotų sutarties sąlygų vykdymo ar nevykdymo.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme

Kasacinės instancijos teismas turėjo 35,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. kovo 13 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Zigmas Levickis

Antanas Simniškis