Civilinė byla Nr. 3K-3-19/2013
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01910-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.1 (S)
2013 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Saunita“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Saunita“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Murena“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB,,Forum regis“, prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. vasario 3 d. susitarimą ir, taikant restituciją, priteisti iš atsakovo UAB „Saunita“ 76 350,83 Lt bei procesines palūkanas.
Ieškovas nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. UAB,,Murena“ su atsakovais sudarė susitarimą Nr. 34 dėl tarpusavio atsiskaitymų tvarkos. Susitarimu bendrovė perleido atsakovui UAB „Saunita“ reikalavimo teisę į 76 350,83 Lt atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (tuo metu – UAB „Lietuvos sanatorija“) skolą, kylančią iš 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutarties, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 76 350,83 Lt bendrovės,,Murena“ kreditoriui UAB „Saunita“. Susitarimu šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo: atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 76 350,83 Lt atsakovui UAB „Saunita“, bus laikoma, kad atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su bendrove,,Murena“, o bendrovė,,Murena“ atsiskaitė su atsakovu UAB „Saunita“. Sutartas atsiskaitymas buvo įvykdytas. 2009 m. birželio 30 d. bendrovei,,Murena“ iškelta bankroto byla.
Ieškovo teigimu, susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai bendrovė turėjo kitų kreditorių (Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, darbuotojus ir kt.), kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Be to, bendrovė jau buvo nemoki, susitarimas sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Saunita“, nors jis pagal išieškojimo eiliškumą yra tik trečios eilės kreditorius. Susitarimo šalys buvo nesąžiningos, šio sandorio sudaryti neprivalėjo. Taigi egzistuoja visos sąlygos actio Pauliana tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnis). Be to, susitarimas pažeidė ir Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatas, nes buvo nesilaikyta įstatyme įtvirtintos mokėjimų eilės tvarkos.
II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimų esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nenustatė visų būtinų sąlygų actio Pauliana tenkinimui, taip pat pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo UAB „Saunita“ prašymą, ieškovo reikalavimui pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu taikė ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą laikoma, jog bankroto administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Dėl šios priežasties CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis dėl ieškovo bankroto įsiteisėjo 2009 m. liepos 10 d., o ieškovas į teismą dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2010 m. gruodžio 17 d. Teismas, vertindamas ieškovo argumentą, kad apie ginčijamą sandorį bankroto administratorius sužinojo 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d., kai gavo bendrovės finansinius dokumentus, pažymėjo, kad ieškovas nenurodė, dėl kokių priežasčių juos gavo praėjus daugiau kaip keturiems mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismo nuomone, ieškovas apie ginčijamą sandorį turėjo ir galėjo sužinoti 2009 m. liepos 10 d., todėl ieškovo nurodytos aplinkybės nepripažino svarbia priežastimi praleistam senaties terminui atnaujinti.
Teismas nurodė, kad 2008–2009 m. bendrovė turėjo skolų savo darbuotojams bei valstybės ir VSDFV biudžetams. 2008 m. gruodžio 31 d. bendrovė buvo įsiskolinusi kreditoriams 18 979 112 Lt. Turto vertė buvo 21 125 905 Lt. Nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. vasario mėn. teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos dėl bendrovės skolinių įsipareigojimų, bendrovės kreditorių reikalavimai buvo tenkinami. Šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovė jau turėjo finansinių sunkumų, tačiau ji ir toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitinėjo su kreditoriais, taip pat ėmėsi teisinių priemonių mažinti skolas tiek iki ginčijamo sandorio, tiek po jo sudarymo. Taigi, teismo nuomone, susitarimo sudarymo metu bendrovė nebuvo nemoki.
Teismas nurodė nenustatęs, kad atsakovai žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeidė bendrovės kreditorių teises, todėl nėra galimybės konstatuoti atsakovų nesąžiningumo. Bendrovė susitarimo sudarymo metu iš dalies atsiskaitinėjo ne tik su atsakovu UAB „Saunita“, bet ir su kitais kreditoriais; bendrovė pripažinta nemokia ir jai bankroto byla iškelta tik 2009 m. birželio 30 d. Teismo vertinimu, ūkio subjektams pasirašant sandorius neprivalu tikrinti kitos sandorio šalies finansinių atskaitomybės duomenų. Kita vertus, nepasidomėjimas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant susitarimus dar nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Teismas pažymėjo, kad bendrovė pagal subrangos sutartį su atsakovu UAB „Saunita“ atsiskaitė nevisiškai, bendrovės bankroto byloje patvirtintas šio atsakovo 11 215,66 Lt reikalavimas.
Teismas nurodė, kad ieškovas prašė pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu ex officio dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normos (CK 1.80 straipsnis). Ieškovo nuomone, areštavus bendrovės turtą buvo apribota bendrovės teisė valdyti, naudoti ir disponuoti visu jos turtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, byloje esantys turto arešto aktai tokių aplinkybių nepatvirtina. Ginčijamo sandorio sudarymo metu turto arešto aktų su laikino įregistravimo žyma dėl turtinių teisių gauti lėšas arešto nebuvo. Taip pat nebuvo ir turto arešto aktų su laikino įregistravimo žyma dėl areštuojamo atsakovo turto, draudimo bendrovei dalyvauti tam tikruose sandoriuose, perduoti kitiems asmenims turtą, vykdyti kitas prievoles. Areštuoto turto mastas sudarė apie 4 mln. Lt – visas turtas nebuvo areštuotas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 5 d. sprendimu panaikino Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento UAB „Murena“, UAB „Lietuvos sanatorija“ (šiuo metu – UAB „Grand SPA Lietuva“) ir UAB „Saunita“ 2009 m. vasario 3 d. sudarytą susitarimą Nr. 34; priteisė ieškovui bankrutavusiai UAB „Murena“ iš atsakovo UAB „Saunita“ 76 350,83 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 76 350,83 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė valstybei iš atsakovų po 1168,50 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Dėl ieškinio senaties. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojančią ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto, reglamentuojančio bankroto administratoriaus pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius bei ginčyti įmonės veiklos tikslams prieštaraujančius ar įmonės nemokumui galėjusius turėti įtakos sandorius, redakciją yra laikoma, kad bankroto administratorius apie aptariamus sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Byloje esanti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis patvirtina, kad jos priėmimo metu esminiai bendrovės dokumentai dėl buvusio bendrovės vadovo kaltės paskirtajam bankroto administratoriui nebuvo pateikti. Su bendrovės ūkine komercine veikla susiję dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti tik 2010 m. sausio 4 d. Nėra jokių įrodymų, kad apie ginčijamą sandorį bankroto administratoriui buvo žinoma anksčiau. Dėl šių priežasčių administratorius, pareikšdamas bendrovės vardu ieškinį 2010 m. gruodžio 17 d., vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais balansais, kitais finansiniais dokumentais, padarė išvadą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bendrovė buvo faktiškai nemoki. Nors jos ūkinė komercinė veikla nebuvo nutrūkusi, atsiskaitymai su kai kuriais bendrovės kreditoriais iš dalies buvo vykdomi, akivaizdu, kad bendrovė negalėjo patenkinti visų pradelstų įsipareigojimų ir nebuvo galimybių, jog jos finansinė padėtis pagerės netolimoje ateityje. Nuo 2009 m. pradžios bendrovės įsipareigojimus subrangovams tiesiogiai vykdė užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“, o jau nuo 2008 m. gegužės mėn. VMI ir VSDFV savo reikalavimus tenkindavo pačios nuskaitydamos lėšas nuo bendrovės sąskaitų. Bankroto bylos bendrovei iškėlimas praėjus tik keturiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo taip pat patvirtina, kad sandorio metu bendrovė buvo faktiškai nemoki. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bendrovės finansinę padėtį atspindinčių įrodymų, nepagrįstai suabsoliutino bendrovės ūkinės komercinės veiklos tęsimą.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrovė, sudarydama ginčijamą sandorį, turėjo kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo terminai jau buvo pradelsti (VMI, VSDFV, darbuotojai, taip pat kiti kreditoriai), tokie reikalavimai buvo atsiradę anksčiau nei atsakovo UAB „Saunita“. Pagal ĮBĮ VMI, VSDFV ir darbuotojai turi pirmenybę prieš šį atsakovą – jų reikalavimai tenkinami pirmiau (ĮBĮ 35 straipsnis). Nemokiai bendrovei ginčijamu sandoriu suteikus pirmenybę vėlesnės eilės kreditoriui, buvo pažeistos pirmesnių eilių kreditorių teisės.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu atsakovai būtų pasidomėję, ar sudaromas sandoris nepažeis įstatymų ir kitų asmenų teisių, viešai prieinami duomenys jiems būtų leidę nustatyti, kad sandorio sudarymo metu bendrovė turėjo rimtų finansinių sunkumų ir toks sandoris gali būti neteisėtas. Viešai paskelbti 2007 m. bendrovės finansiniai duomenys rodė sunkią finansinę padėtį. Dėl teismuose nagrinėjamų kreditorių ieškinių bendrovės turtas buvo areštuotas, šie duomenys taip pat buvo vieši (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnis). Internete buvo viešai skelbiama, kad bendrovė neatsiskaito su darbuotojais, dėl planuojamos mažėjančios apyvartos bendrovė priversta pusę jų atleisti. Atsakovai galėjo pareikalauti bendrovės pateikti papildomus duomenis apie turimus kreditorius, pradelstus įsipareigojimus ir pan. Nebandydami įsitikinti, ar sandoris nepažeidžia įstatymų, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, atsakovai elgėsi nesąžiningai. Priešingą išvadą padaręs pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos.
Dėl sandorio neprivalomumo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad negalima spręsti, jog bendrovė turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą sandorį. Aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu bendrovė privalėjo atsiskaityti su atsakovu UAB „Saunita“ už atliktus darbus, nelaikytina imperatyvu, sukėlusiu bendrovei neišvengiamą teisinę pareigą sudaryti sandorį.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Saunita“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodyti šie teisiniai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio normas, nepagrįstai konstatavo, kad yra visos sąlygos CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu sudarytą susitarimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodė šias bendrąsias CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2008">3K-3-587/2008</a>; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2009">3K-3-105/2009</a>). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>).
2. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą, terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Pagal nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakciją laikoma, kad bankroto administratorius apie aptariamus sandorius sužino nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatytas ne ilgesni kaip penkiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Analogiška nuostata įtvirtinta ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte. Sistemiškai aiškinant šias CK ir ĮBĮ nuostatas, darytina išvada, kad bankroto administratorius apie bankrutuojančios įmonės sandorius sužino ne vėliau kaip po penkiolikos dienų po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir nuo šios termino pabaigos skaičiuotinas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nepaaiškino, kada konkrečiai jis gavo ginčijamą susitarimą, kad ieškovas neįrodė įstatyme nurodytos ieškinio senaties termino pradžios.
3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčijamas sandoris pažeidė bent vieno kreditoriaus teises. Ginčijamu sandoriu ieškovo skolininkas UAB,,Grand SPA Lietuva“ iš dalies patenkino vieno kreditorių – UAB,,Saunita“ – reikalavimą, sandoris nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką. Teismas visiškai neatsižvelgė į šalis siejusių teisinių santykių turinį ir pobūdį, kuriuose ieškovas atliko tik tarpininko tarp abiejų atsakovų vaidmenį.
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos actio Pauliana instituto aiškinimo ir taikymo praktikos, pagal kurią šis institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks įstatymo aiškinimas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veikalą ir siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2010">3K-3-485/2010</a>). Teismas pripažino negaliojančiu sandorį, kuris nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą verslo praktiką.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta actio Pauliana instituto paskirtis užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Turi būti įrodyta, kad dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai dėl šio sandorio nebeturi realios galimybės atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, arba yra reali grėsmė, kad dėl sudaryto sandorio sutartiniai įsipareigojimai nebus įvykdyti. Jei skolininkui sudarius sandorį jis vis tiek turi pakakamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba mokumas iš esmės nekinta, tai lemia išvadą, kad nėra actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-497/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-497/2006">3K-3-497/2006</a>). Vertinant sandorio sudarymo įtaką skolininko mokumui, reikia atsižvelgti į sandorio poveikį kreditorių visumai, o ne konkrečiam kreditoriui ar kreditorių grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010).
Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos, nes nesiaiškino ir neanalizavo, ar, ieškovui sudarius ginčijamą sandorį, sumažėjo jo mokumas, ar pasikeitė jo galimybės atsiskaityti su kitais savo kreditoriais. Teismas privalėjo palyginti ieškovo turtinę padėtį iki ginčo sandorio sudarymo ir po sudarymo. Akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis po ginčo sandorio sudarymo visiškai nepasikeitė ir tai atitiko visų ieškovo kreditorių interesus. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, apibūdinančius ieškovo turtinę padėtį 2007–2008 metais, dėl to nepagrįstai konstatavo ieškovo faktinį nemokumą ginčo sandorio sudarymo metu. 2006 m. per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma buvo 79,42 proc., 2007 m. – 75,29 proc., o 2008 m. – 86,61 proc. Šie duomenys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas 2006–2008 m. negalėjo savarankiškai vykdyti savo įprastinės veiklos ir atsiskaitymų.
4. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad visos trys ginčo sandorio šalys buvo nesąžiningos, tačiau nebuvo nustatyta nė vienos nesąžiningumo prezumpcijos galiojimo aplinkybės (CK 6.67 straipsnis), o ieškovo bankroto administratorius šalių nesąžiningumo neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-168/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-168/2007">3K-3-168/2007</a>, nes nagrinėjamos ir nurodytos jau išnagrinėtos bylos ratio decidendi esmingai skiriasi.
Teismas nesivadovavo civilinėje teisėje galiojančia sąžiningumo prezumpcija, reiškiančia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Preziumuojamas ir prievolės šalių sąžiningumas, jeigu neįrodoma priešingai. Ginčo sandorio šalių nesąžiningumo įrodinėjimo pareiga teko ieškinį pareiškusiam ieškovo bankroto administratoriui. Ginčo sandoris nepažeidė ir negalėjo pažeisti ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų, nebuvo nuostolingas ieškovui, nepažeidė teisės normų reikalavimų ir anksčiau sudarytų susitarimų. Teismas taip pat netinkamai aiškino ir atsakovų nesąžiningumą sudarant ginčo sandorį. Teisės aktuose nenustatyta pareiga verslo subjektams, kitiems asmenims sudarant sandorius tikrinti savo kontrahentų finansinės atskaitomybės ir įvairių registrų duomenų. Naujos tokios pareigos nustatymas neigiamai paveiktų sutartinius santykius, skolų turinčių asmenų galimybes toliau vykdyti veiklą ir neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo principų.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas bankrutavusi UAB,,Murena“ prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą. Atsiliepime nurodyti šie teisiniai argumentai:
1. Dėl ieškinio senaties termino. Kasatoriaus teiginys, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo tos dienos, kada administratorius faktiškai perima įmonės dokumentaciją, o nuo tos dienos, kada bankrutuojančios įmonės vadovas turėjo įvykdyti pareigą perduoti įmonės turtą ir dokumentus administratoriui, yra neapgrįstas ir neatitinka ĮBĮ nuostatų. Toks įstatymo aiškinimas yra ydingas. Byloje pateikti duomenys, kad BUAB,,Murena“ vadovas įstatyme nustatytais terminais neįvykdė savo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą bei dokumentus ir dėl to Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi jam buvo skirta ĮBĮ nustatyta bauda. BUAB,,Murena“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. aktais, dokumentai buvo perduoti segtuvais, o ne atskirais dokumentais, todėl perdavimo aktuose nenurodytas ginčo susitarimas. Ieškinys teismui paduotas 2010 m. gruodžio 17 d., todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.
2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, pirmiausia išmokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ir kt. Vėliau atsiskaitoma su valstybės biudžetu ir tik po to vykdomi įsipareigojimai kitiems kreditoriams. Kad atsiskaitant su kreditoriais turi būti vadovaujamasi šiuo įstatymu, pabrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-105/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-105/2009">3K-3-105/2009</a>. BUAB,,Murena“ privalėjo laikytis nustatytos mokėjimų eilės tvarkos ir neturėjo teisės atsiskaityti su pasirinktu kreditoriumi. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės.
3. Dėl įmonės nemokumo. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai ginčo susitarimo sudarymo dieną gerokai viršijo pusę balanse apskaityto turto vertės. Praėjus vos keturiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo įmonei buvo iškelta bankroto byla ir jos mokumas buvo konstatuotas teismo pagal ĮBĮ nuostatas.
Pažymėtina, kad skolininko tapimas nemokiu yra tik viena alternatyvių sąlygų, kada konstatuotinas kreditorių teisių pažeidimas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Dėl to nustačius, kad sandoris kitų skolininko kreditorių teises pažeidė tokiu būdu, jog skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių, nustatyti papildomą sąlygą, ar dėl sandorio skolininkas tapo nemokiu, nėra būtina.
Dėl sandorio šalių nesąžiningumo. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, iš kurių akivaizdu, jog atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir prieš sudarydami sandorį nesidomėjo viešai skelbiama informacija apie UAB,,Murena“. Taip pat yra pagrindas manyti, kad atsakovai suprato, jog UAB,,Murena“ turi finansinių sunkumų. Jie nepateikė duomenų ir nenurodė, kad būtų domėjęsi UAB,,Murena“ finansine būkle sandorio sudarymo metu. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB,,Murena“ turtas buvo areštuotas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002, taip pat 2007 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-168/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-168/2007">3K-3-168/2007</a>, išaiškinta, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo šios kasacinio teismo praktikos.
k o n s t a t u o j a :
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų
CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana) bei apibrėžtos pasinaudojimo šia teise sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, išskyrė tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti nebejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas tiesiogiai susijęs su sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) ribojimu bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šia teise ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu galima tik esant šių sąlygų visetui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB,,Multiimpeks“ v. UAB,,Eneka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2008">3K-3-587/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>). Be nurodytų sąlygų, yra dar du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 125 straipsnio 2 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis); 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, t. y. kreditoriaus, pareiškusio ieškinį, reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Multiimpeks“ v. UAB,,Eneka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-587/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-587/2008">3K-3-587/2008</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>).
Dėl ieškinio senaties actio Pauliana ieškinio atveju
Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta ir tai, kad šios taisyklės išimtis gali nustatyti tiek CK, tiek kiti įstatymai. ĮBĮ įpareigoja įmonės, kuria iškelta bankroto byla, administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius teisme bei nustato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas).
Kasatoriaus nuomone, aptariamo ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne vėliau kaip praėjus penkiolikai dienų po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors ĮBĮ nustatyta, jog, priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip penkiolikos dienų laikotarpį nuo tokios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui turtą ir visus dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas), ši įstatymo nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taikylės ir nedaro šio termino priklausomo nuo įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus iki teismo nutartyje nustatyto laikotarpio pabaigos. Šis laikotarpis skirtas ne ieškinio senaties termino eigos pradžiai apibrėžti, bet nukreiptas į tai, kad užtikrintų operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, užkirstų kelią galimiems senųjų įmonės valdymo organų piktnaudžiavimams ir sudarytų pagrindą paskirtam administratoriui realiai perimti bankrutuojančios įmonės valdymą, užtikrintų galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši – atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Minėta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte administratoriaus sužinojimas apie įmonės sandorius siejamas su dokumentų apie sandorių sudarymą gavimo diena. Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas šią faktinę aplinkybę nustatė tinkamai, t. y. pagrindė įrodymais ir argumentuotai motyvavo. Taigi šios bylos atveju nustačius, kad įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. aktais, o ieškinys teisme pareikštas 2010 m. gruodžio 28 d., vienerių metų ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasaciniame skunde kvestionuojama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nustatytas actio Pauliana būtinųjų sąlygų visetas. Kasatoriaus nuomone, byloje nenustatyta, kad ginčijamu sandoriu būtų pažeistos bent vieno ieškovo kreditorių teisės, kad dėl ginčijamo sudaryto sandorio ieškovas tapo nemokus bei dėl to pasikeitė ieškovo galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, nepagrįstai ginčo sandorio šalys pripažintos nesąžiningomis, o nesąžiningumui pagrįsti teismas vadovavosi netinkamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog iki šios bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka kasacinis teismas išnagrinėjo nemažai bylų, kurių ratio decidendi iš esmės tapačios nagrinėjamai bylai, t. y. kurių ieškovas yra tas pats, ieškinio dalykas – analogiškas, tiktai ieškiniai pareikšti skirtingiems atsakovams – subrangovams. Teismų išvados apie actio Pauliana sąlygų ieškiniui reikšti egzistavimą buvo padarytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. UAB,,Alseka Kaunas“, UAB,,Grand SPA Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2012">3K-3-398/2012</a>; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. UAB,,Meistrų artelė ir Ko“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-508/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-508/2012">3K-3-508/2012</a>; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. UAB,,Dalis erdvės“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2013">3K-3-82/2013</a>. Šiose bylose pateiktiems išaiškinimas ir išvadoms, kad nagrinėtais atvejais egzistavo actio Pauliana būtinųjų sąlygų visetas, iš esmės pritarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB,,Murena“ v. AB,,Eurovia Lietuva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-130/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-130/2013">3K-7-130/2013</a>. Nagrinėjamos bylos atveju kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytos ginčijamos actio Pauliana būtinosios sąlygos yra nustatytos ir pagrįstos ne tik šioje byloje, bet ir įsiteisėjusiais teismo sprendimais kitose nurodytose bylose, todėl sukelia padarinius ir nagrinėjamos bylos šalims (CPK 182 straipsnio 2 dalis).
Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino. Naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą pagrindo nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 51,48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai iš kasatoriaus – atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Saunita“ (j. a. k. 134981550) – 51,48 Lt (penkiasdešimt vieną litą 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Januškienė
Česlovas Jokūbauskas
