Administracinė byla Nr. I2-577-1161/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05736-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Indrė Žvaigždinienė,
dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovei advokatei S. A.;
atsakovės Lietuvos transporto saugos administracijos atstovams G. K., L. S..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Ground Services“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (kurį vėliau patikslino) ir prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. priimtą Sprendimą Nr. 21R- (AG-143/05-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija, ir LTSA) Civilinės aviacijos skyriaus 2023 m. vasario 09 d. sprendimą (toliau – ir Administracijos sprendimas) ir grąžinti pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodo, kad 2022 m. gegužės 18 d. atvyko į Vilniaus aerouostą, praėjo asmens, dokumentų ir daiktų patikrinimą. Asmenims, atlikusiems pareiškėjo patikrą, nekilo jokių abejonių dėl jo fizinės ir psichinės sveikatos būklės. Viskas užfiksuota vaizdo filmavimo kameromis. Praėjus patikrinimą, pareiškėjas nuėjo į laukimo salę, su niekuo nebendravo. Paskelbus registraciją į lėktuvą, skrendantį į Kutaisi, atsistojo į eilę. Mergina, vykdanti įlaipinimą, paprašė pateikti vakcinacijos dokumentus, pareiškėjas juos pateikė. Merginai, pasiteiravus, kaip pareiškėjas jaučiasi, jis nurodė, kad gerai. Įlaipinimą vykdanti mergina, pasakė, kad nuo pareiškėjo sklinda alkoholio kvapas ir liepė atsisėsti palaukti. Palaukęs apie 10 minučių, nelikus keleivių, pareiškėjas paklausė, kada atneš alkotesterį. Mergina atsakė, kad pareiškėjas niekur neskris, kadangi kelia grėsmę skrydžio saugumui, nes yra neblaivus ir agresyvus. Pareiškėjas nurodė, kad yra blaivus. Pareiškėjas papūtė šalia esančiam darbuotojui, kuris patvirtino, kad jokio alkoholio kvapo nėra. Agentė be apsaugos, be policijos pareiškėją palydėjo iki pasų tikrinimo posto, kur, patikrinus pareiškėjo dokumentus, jis buvo išleistas į miestą.
Teigia, kad išėjęs iš Vilniaus oro uosto su taksi nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Gydytojai atliko tyrimus ir nustatė, kad: alkoholio ir narkotikų – (duomenys neskelbtini); elgesys – (duomenys neskelbtini); dezorientacijos – (duomenys neskelbtini); haliucinacijos – (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teigia, kad nei Administracija, nei Komisija, išsamiai neištyrė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino pateiktų įrodymų, todėl Sprendimai priimti, pažeidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą išsamumo principą. Nevertinta pareiškėjo pateikta medicininė pažyma, faktas, kad iki keleivių įlaipinimo pabaigos nebuvo jokios „agresijos”, taip pat to, kaip, kada ir kodėl „agresyviam“ asmeniui rampos agentas leido papūsti į veidą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad yra paskirta atsakinga įstaiga už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymą. Atlikdama šią jai pavestą funkciją atsakovė nagrinėja oro transporto keleivių skundus dėl galimo jų teisių pažeidimo. Nagrinėjant šiuos skundus vadovaujamasi Reglamentu Nr. 261/2004, Aiškinamosiomis gairėmis, Europos Sąjungos valstybių narių už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymą paskirtų atsakingų priežiūros institucijų susitarimu dėl skundų nagrinėjimo procedūros pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2019 m. vasaris) bei Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašu, t. y. oro transporto keleivių prašymų ir skundų dėl galimo jų teisių, įtvirtintų Reglamente Nr. 261/2004, pažeidimui nagrinėti yra specialiai nustatyta procedūra. Kad būtų pradėta tokia keleivio prašymo / skundo nagrinėjimo procedūra pagal pirmiau nurodytus teisės aktus, keleivis pirmiausia su skundu turi kreiptis į oro vežėją, t. y. atlikti tam tikrus procedūrinius veiksmus prieš kreipdamasis į atsakovę, taip pat suformuoti aiškų reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl jo galimai pažeistų teisių gynimo būdo. Teigia, kad šiuo atveju pareiškėją atsisakyta vežti dėl jo agresyvaus elgesio, t. y. dėl galimos grėsmės skrydžio saugai ar saugumui, todėl Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos pareiškėjui nėra taikomos. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymas pateiktas ne Skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo tvarka, o bendra prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarka, atsakovė pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymą išnagrinėjo kaip paprastą prašymą, pagal savo kompetenciją vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, taip pat gero administravimo principais bei atsižvelgdama į Reglamentą Nr. 261/2004, atliko jo prašomus veiksmus (kreipėsi į LTOU ir antžeminio aptarnavimo įmonę dėl informacijos pateikimo, gavusi visą informaciją (įskaitant ir filmuotą medžiagą) atliko tyrimą) ir pateikė tinkamai pagrįstą ir motyvuotą atsakymą.
Nurodė, kad nagrinėjant 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymą (priedas Nr. 1) buvo vertinamas pateiktų duomenų visetas: a) laipinimo agentė savo paaiškinime nurodė, kad „<..>Laipinimo metu keleivis A. S. priėjo prie manęs truputį svyruodamas, kai paprašiau vakcinos arba testo, jis išsitraukė vakciną. Iš savo judesių man asmeniškai keleivis pasirodė keistai, atidavus jam vakcinos pažymėjimą jam sunkiai sekėsi jį įsidėti atgal į įmautę. Pakalbinus keleivį nusprendžiau, kad nenoriu rizikuoti praleisti galimai neblaivų keleivį į orlaivį, todėl tiesiog paprašiau keleivio trumpam prisėsti ir palaukti įlaipinimo galo.<..>“. Peržiūrėjus LTOU pateiktą filmuotą vaizdo medžiagą iš keleivių įlaipinimo vietos matyti, kad Pareiškėjui atidavus jo dokumentus jam juos iš tiesų sunkiai sekėsi įsidėti atgal į įmautę, o tai patvirtina laipinimo agentės pateiktus paaiškinimus; b) taip pat laipinimo agentė savo paaiškinime nurodė, kad „<..>Jis pasiklausė, kodėl. Paaiškinau, kad tiesiog noriu iki galo įsitikinti dėl jo sveikatos, būsenos. Į tai keleivis sureagavo labai agresyviai. Pradėjo šaukti <..>. Gražiai paprašiau jo dar kartą prisėsti, nusiraminti ir grįžti prie šio pokalbio laipinimo pabaigoje. Jis prisėdo, bet vėliau vėl grįžo su įžeidinėjimais. Vadino mane visokiais necenzūriniais žodžiais. Po tokių įžeidinėjimų informavau, kad keleivis rodydamas agresijos požymius gali neišskristi, tai tuomet prasidėjo grasinimai, jog jis sužlugdys mano gyvenimą, kad aš nežinau, kas jis toks ir kiek problemų jis man gali sudaryti, grasino savo advokatais ir kad jei noriu likti sveika, turiu jį praleisti į lėktuvą. Po tokių žodžių nusprendžiau, kad šio keleivio skristi neleisiu, nes jei jis negali suvaldyti savo agresijos priepuolių būdamas dar ant žemės, tai kas gali įvykti skrydžio metu? Beje, perono agentas buvo atėjęs iki vartų ir pats ramino keleivį, aiškino, jog taip elgtis su agentais negalima, ir siūlėsi iškviesti saugumą.“ c) šiuos laipinimo agentės žodžius patvirtino ne tik rampos agentas, nurodydamas „Atėjus prie vartų pasiimti keleivių sąrašus, pamačiau agresyviai nusiteikusi keleivį, kuris rėkė ant laipinimo agentės, taip pat trukdė agentėms dirbti. Paklausus agentes, kas atsitiko, pasakė, kad keikėsi ant jų ir vedė save agresyviai. Pabandžiau pakalbėti su keleiviu, bet visgi rėkė, buvo agresyviai nusiteikęs, negalėjo ramiai kalbėti.“, bet ir antroji įlaipinimo agentė, kuri paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad „Atėjo šis keleivis prie mano kolegės, kuri pagal keleivio veiksmus pagalvojo, kad keleivis gali būti išgėręs, todėl gražiai paprašė pasėdėti ir palaukti laipinimo galo, bet keleivis iškart pradėjo ant kolegės rėkti, keiktis, išvadino ją visaip, net sakė kažką panašaus, kad sugadins jos gyvenimą, todėl galiausiai kolegė keleivio neišleido ne dėl galimo girtumo, bet dėl agresyvaus elgesio. <..>“; d) peržiūrėjus LTOU pateiktą filmuotą vaizdo medžiagą ir joje užfiksuotą minėtą incidentą, matyti, kad pareiškėjas aktyviai reiškė emocijas, t. y. jis intensyviai mosikuoja rankomis, prie laipinimo agentės ateina mosuodamas rankoje laikomais dokumentais (įrašas begarsis, todėl nėra galimybės nustatyti esminio ginčo turinio).
Teigia, kad atsakovė neturi pagrindo netikėti laipinimo agenčių ir rampos agento parodymais, juo labiau parodymams sutampant su vaizdo įraše užfiksuota medžiaga. Pažymi, kad tik įvertinusi visus minėtus duomenis ir atsisakymo vežti teisinį pagrindą atsakovė pagal savo kompetenciją pateikė pareiškėjui atsakymą, kad minėtas elgesys yra nepriimtinas keleivio elgesys, ir siekdamas užtikrinti skrydžių saugą bei aviacijos saugumą oro vežėjas ar jo įgaliotas asmuo turėjo teisę už tokį elgesį atsisakyti jį vežti.
Paaiškino, kad atsakovė neprašė kitų LTOU darbuotojų (Aviacijos saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų ar kitų darbuotojų) paaiškinimų, nes incidentas įvyko prie įlaipinimo vartų, kur minėti darbuotojai šio incidento matyti negalėjo. Todėl šie asmenys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių, susijusių su kilusiu ginču. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nei 2022 m. rugsėjo 4 d. prašyme, nei pirminiame skundo nagrinėjime Komisijoje metu neprašė tirti ar nustatyti laipinimo agenčių ir rampos agento galimo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų fakto, o šias niekuo nepagrįstas abejones pirmą kartą iškėlė paskutiniame skunde Komisijai. Todėl atsakovė šio klausimo netyrė (tokiam tyrimui nesant jokio pagrindo), o kartu atkreipia dėmesį, kad tokio tyrimo ir nebūtų galėjusi atlikti bei nustatyti šių aplinkybių, nes į skrydį pareiškėjas buvo neįleistas 2022 m. gegužės 18 d., o skundą Atsakovei pateikė tik 2022 m. rugsėjo 4 d., dėl ko paminėtų aplinkybių nustatyti (nei paneigti, nei patvirtinti) galimybių nebūtų.
Pabrėžia, kad atsakovė, neperžengdama savo kompetencijos ribų, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymą ir pateikė jam tinkamai pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, dėl ko pareiškėjo skundas turi būti atmestas kaip neteisėtas bei nepagrįstas, o atsakovės skundžiamas raštas turi būti paliktas nepakeistas.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Administracijos sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymu „Dėl grėsmės nacionaliniam valstybės saugumui ir ekonominei gerovei“, adresuotu LTSA direktoriui, prašė atlikti išsamų tyrimą, išreikalauti vaizdo įrašus iš LTOU ir įpareigoti BGS atlyginti jo patirtą žalą dėl neįvykusio skrydžio dėl darbuotojos kaltės. Prašyme paaiškino, kad 2022 m. gegužės 18 d. atvyko į Vilniaus oro uostą, praėjo asmens, dokumentų ir daiktų patikrinimą, asmenims, atlikusiems patikrą, nekilo jokių abejonių dėl pareiškėjo fizinės ir psichinės sveikatos būklės, jie jokių pretenzijų pareiškėjui neturėjo; praėjus patikrinimą, pareiškėjas nuėjo į laukimo salę, su niekuo nebendravo, nekonfliktavo, telefonu tvarkė reikalus; paskelbus registraciją į lėktuvą, pareiškėjas atsistojo į eilę, priėjus ir padavus dokumentus, mergina, vykdanti įlaipinimą, paprašė pateikti vakcinacijos dokumentus; juos pateikus, ji paklausė, kaip pareiškėjas jaučiasi ir kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, taip pat nurodė, kad nuo pareiškėjo esą sklinda alkoholio kvapas; pareiškėjui į užduotus klausimus atsakius „seniai“ ir „negali būti“, mergina liepė prisėsti ant suolo; palaukęs 10 minučių, pareiškėjas priėjo ir paklausė jos, kada atneš alkotesterį; mergina pasakė: „Jūs niekur neskrendate, nes Jūs keliate grėsmę skrydžio saugumui, Jūs neblaivus ir agresyvus; pareiškėjui pasakius, kad jis yra blaivus, mergina nurodė, kad jis niekur neskrenda, ji palydės; mergina be apsaugos, be policijos palydėjo pareiškėją iki pasų tikrinimo posto; pareigūnai, buvę poste, paklausė jos, kodėl pareiškėjas neskrenda, o ji pasakė: „neblaivus ir agresyviai elgiasi“; pareigūnai patikrino dokumentus ir išleido pareiškėją į miestą; kadangi Vilniaus oro uoste pasitikrinti blaivumo negalima, pareiškėjas nuvyko į Všį (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur atlikus tyrimus nustatyta, kad alkoholio ir narkotikų (duomenys neskelbtini), elgesys (duomenys neskelbtini), dezorientacijos ir haliucinacijos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog BGS darbuotoja savo neigiamas emocijas išliejo pareiškėjui, toks elgesys kelia grėsmę nacionaliniam saugumui bei padarė jam turtinės ir neturtinės žalos, buvo sužlugdyta jo verslo kelionė. Prašyme nurodoma, kad pridedama ligoninės pažyma ir bilieto kopija.
LTSA 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 15B-5155 kreipėsi į LTOU, nurodė, kad kaip atliekanti įstaigos, atsakingos už Reglamento Nr. 261/2004 vykdymą, funkcijas skrydžių iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių oro uostų atveju, gavusi pretenziją dėl galimo keleivių atsisakymo vežti skrydžiu, todėl informuoja, kad šis įvykis gali būti tiriamas; paprašė išsaugoti visus dokumentus, duomenis ir skrydžio registracijos bei laipinimo į skrydį filmuotą medžiagą. Tos pačios dienos raštu Nr. 15B-5197 LTSA kreipėsi į BGS, nurodė, kad gavo keleivio A. S. pretenziją dėl atsisakymo vežti, prašė pateikti visus turimus dokumentus, darbuotojų paaiškinimus ar kitus dokumentus dėl minėto keleivio galimo atsisakymo vežti.
Administracija 2022 m. rugsėjo 27 d. rašte Nr. 15B-5472 nurodė, kad įmonė pateikė laipinimą vykdžiusios agentės paaiškinimą, kuriame teigiama, kad, atliekant dokumentų patikrą, agentei kilo įtarimas dėl pareiškėjo neblaivumo ir jis buvo paprašytas palaukti; po keleivių įlaipinimo pareiškėjas grįžo prie agentės ir pradėjo agresyviai elgtis, vartoti necenzūrinius žodžius; šį liudijimą patvirtina kitas įmonės darbuotojas, rampos agentas. LTOU pateikė filmuotą vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas minėtas incidentas, matyti pareiškėjo aktyviai reiškiamos emocijos (įrašas begarsis, todėl nėra galimybės nustatyti esminio ginčo turinio). Minėtas elgesys yra nepriimtinas keleivio elgesys, siekiant užtikrinti skrydžių saugą bei aviacijos saugumą, oro vežėjas ar jo įgaliotas juridinis asmuo turi teisę už tokį elgesį atsisakyti keleivį vežti; pagal Wizz Air Bendrųjų keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų 12.1 papunktį, oro vežėjas turi teisę atsisakyti skraidinti keleivį, jei pagrįstai manoma, kad tai gali kelti pavojų aviacijos saugumui; pagal sutartį oro vežėjas minėtas teises perdavė įmonei ir ši prisiėmė oro vežėjo įpareigojimus; vadovaujantis Reglamento Nr. 261/2004 2 straipsnio j punktu, oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivį, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad keleivis gali kelti pavojų saugai ar saugumui; Reglamente Nr. 261/2004 nustatytos keleivių teisės atsisakymo vežti atveju keleiviams, kuriuos atsisakoma vežti dėl saugos ar saugumo sumetimų, netaikomos. Šiuo atveju, kai dėl saugos ir saugumo sumetimų buvo atsisakyta vežti, pareiškėjui nėra taikomos Reglamente Nr. 261/2004 nustatytos keleivių teisės ir kompensacija neturi būti mokama.
Pareiškėjas 2022 m. spalio 28 d. pateikė Komisijai skundą dėl LTSA 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo panaikinimo, skunde nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir kreipdamasis į LTSA. Paaiškino, kad jis iki keleivių įlaipinimo pabaigos nepažeidė Wizz Air Bendrųjų keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų, buvo blaivus, narkotikų nevartojo, jo elgesys buvo adekvatus, tačiau LTSA Civilinės aviacijos skyriaus vedėja, nustačiusi šiuos faktus, nusprendė juos ignoruoti ir skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, siekdamas įrodyti savo neblaivumą, jis rampos agento paprašė patikrinti, ar nuo jo sklinda alkoholio kvapas ir, jam leidus, papūtė į veidą, šis pasakė, kad nėra jokio alkoholio kvapo, pakraipė galvą, patvirtindamas savo žodžius, tai užfiksuota vaizdo įraše.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį tenkino 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. 21R- 658(AG-603/02-2022) panaikino LTSA 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir įpareigojo pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
LTSA, pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, papildomai kreipėsi į BGS, kurios atstovė el. paštu informavo, jog siunčia kitos agentės paaiškinimą: „Atėjo šis keleivis prie mano kolegės, kuri pagal keleivio veiksmus pagalvojo, kad keleivis gali būti išgėręs, todėl gražiai paprašė pasėdėti ir palaukti laipinimo galo, bet keleivis iškart pradėjo ant kolegės rėkti, keiktis, išvadino ją visaip, net sakė kažką panašaus, kad sugadins jos gyvenimą, todėl galiausiai kolegė keleivio neišleido ne dėl galimo girtumo, bet dėl agresyvaus elgesio. Taip pat buvo atėjęs perono agentas prie vartų ir viską girdėjo. Perono agentas bandė irgi pasikalbėti ir išsiaiškinti su keleiviu, bet nepavyko, nes keleivis rėkė ir buvo agresyviai nusiteikęs“.
Skundžiamame Administracijos sprendime paminėtas antros agentės paaiškinimo turinys bei, lyginant su pirmuoju 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu, papildomai paaiškinta, kad Administracija neprašė kitų LTOU darbuotojų (Aviacijos saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų ar kitų darbuotojų) paaiškinimų, nes incidentas įvyko prie įlaipinimo vartų, kur minėti darbuotojai šio incidento matyti negalėjo, todėl šie asmenys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių, susijusių su kilusiu ginču; jog LTSA vertinimu, į skrydį pareiškėjas buvo neįleistas dėl agresyvaus elgesio, o ne dėl galimo neblaivumo, todėl LTSA netyrė (nenustatinėjo) aplinkybių, susijusių su galimo neblaivumo faktu; jog 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamentas ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 numato, kad oro vežėjas turi turėti savo saugumo programą, kurioje yra nustatyti metodai ir procedūros, kurių privaloma laikytis, siekiant užtikrinti nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos reikalavimus (13 straipsnis), o remiantis Wizz Air Antžeminio aptarnavimo žinyno L 1.4.1 poskyriu, laikoma, kad yra pavojus aviacijos saugumui esant pagrįstam įtarimui dėl keleivio apsvaigimo, agresyvumo, fizinės būsenos ir pan. LTSA taip pat papildomai (lyginant su 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu) paaiškino, kad neturi įgaliojimų spręsti žalos dėl neįvykusio skrydžio atlyginimo iš antžeminio aptarnavimo įmonės klausimo, todėl dėl šios dalies nepasisako; kartu nurodė, kad atsisakius keleivį vežti dėl saugos ar saugumo sumetimų, teisė į kompensaciją, nukreipimas į galutinį paskirties punktą kitu maršrutu ir pagalba laukiant kito skrydžio pagal Reglamentą Nr. 261/2004 netaikomi, tačiau žala, kurią keleivis patiria ir kuri nepatenka į minėto Reglamento taikymo sritį (pvz., prarasta viešbučio rezervacija, bauda už rezervuoto automobilio atšaukimą ir pan.) iš oro vežėjo gali būti išreikalauta pagal Monrealio konvenciją, o ieškinius pagal šią konvenciją nagrinėja tik teismai; ieškinys dėl žalos atlyginimo gali būti pateiktas teismui per dvejus metus nuo tos dienos, kai tokia žala paaiškėjo; ieškinys ieškovo nuožiūra turi būti pateikiamas vienos iš valstybių, Monrealio konvencijos šalių, teritorijoje arba vežėjo gyvenamosios vietos ar jo pagrindinės ūkinės- komercinės verslo vietos, kurioje buvo sudaryta vežimo sutartis, teismui arba paskirties vietos teismui.
Ginčijamame Komisijos sprendime Komisija darė išvadą, kad Administracijos sprendimas yra pagrįstas papildomai LTSA surinktų duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu, o toks vertinimas grindžiamas ir LTSA sprendime nurodytais teisiniais pagrindais. Sprendimas priimtas užtikrinant VAĮ įtvirtinto išsamumo principo taikymą. Komisija sutiko su Administracijos ir BGS pozicija, kad visų lėktuvu keliaujančių keleivių (skrydžio) saugumas yra prioritetas, atitinkamai prieš skrydį keleivių įlaipinimo agentai dėl saugumo užtikrinimo turi pareigą atskirti didesnės rizikos keleivius ir esant bent menkoms abejonėms dėl asmens netinkamos savijautos / elgesio, įvertinti tai kaip riziką skrydžio ir keleivių saugai ir saugumui. Šiuo atveju net trys asmenys patvirtino, kad pareiškėjo elgesys nebuvo adekvatus, jis elgėsi agresyviai, o vaizdo įrašas, nepaisant to, kad jis yra begarsis, nepaneigia, o priešingai - patvirtina, jog pareiškėjas keletą kartų priėjęs prie agentės, mosuoja rankomis, t. y. nėra nusiteikęs ramiai. Komisija pabrėžė, kad tai, jog pareiškėjas praėjus kelioms valandoms po skrydžio lankėsi (duomenys neskelbtini) ir šioje įstaigoje 23.57 val. (t. y. praėjus virš keturių valandų nuo įvykio, kuris vyko 19.30 val. - 19.50 val.) buvo užsakytas kraujo tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad jis buvo nenusiteikęs agresyviai įvykio metu, nes, šiuo atveju nustatyta, kad skristi buvo neleista ne dėl jo neblaivumo, o dėl agresyvaus elgesio.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos sprendimu ir Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas, ginčydamas nurodytus sprendimus, savo skundą argumentuoja VAĮ nustatyto išsamumo principo pažeidimu bei teigia, kad nebuvo tinkamai ištirtos visos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės.
VAĮ 3 straipsnio 5 punkte apibrėžtas išsamumo principas. Nurodyta, kad šis principas reiškia, jog viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) (žr., pavyzdžiui, 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-126-575/2025) yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymu iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Taigi tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo aspektu turi būti nustatyta, jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr. 2013 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-990/2013).
Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzYwLTQ5Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2760-492/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2760-492/2015">A-2760-492/2015</a>; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus (žr., pavyzdžiui, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2012). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pavyzdžiui, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (2013 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).
Ginčijamame Administracijos sprendime nurodyta, kad išnagrinėjus surinktą informaciją, padaryta išvada, kad į skrydį pareiškėjas buvo neįleistas dėl agresyvaus elgesio, bet ne dėl galimo neblaivumo, todėl Administracija netyrė (nenustatinėjo) aplinkybių, susijusių su pareiškėjo galimo neblaivumo faktu. Su tokia Administracijos išvada sutiko ir Komisija savo sprendime. Komisija papildomai pažymėjo, kad kraujo tyrimas buvo užsakytas praėjus virš keturių valandų nuo įvykio, todėl, jo rezultatai, parodę, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), negali turėti lemiamos reikšmės vertinant pareiškėjo elgesį įvykio metu. Teismas pažymi, kad iš byloje surinktos medžiagos ir pateiktų įlaipinimą vykdžiusių dviejų agenčių bei rampos agento paaiškinimų, akivaizdu, kad pareiškėjas į skrydį buvo neįleistas dėl neva agresyvaus jo elgesio, o ne dėl galimo neblaivumo (galimas neblaivumas buvo tik pagrindas paprašyti pareiškėjo palaukti, o neįleidimo į lėktuvą pagrindas – pareiškėjo galimai agresyvus elgesys). Be to, kaip nurodyta Komisijos sprendime (tą patį akcentavo ir Administracijos atstovai teismo posėdžio metu), po daugiau nei keturių valandų nuo įvykio atliktas kraujo tyrimas negali būti laikomas objektyviu įrodymu nei nustatant pareiškėjo blaivumą, nei vertinant pareiškėjo elgesį įvykio metu. Su tokia Komisijos išvada sutinka ir teismas, nagrinėjantis šią administracinę bylą.
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad iki įlaipinimo pradžios bei po ginčo įvykio išeinant iš oro uosto nebuvo jokių agresyvaus elgesio požymių, teismas pažymi, kad dėl šių pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje nėra ginčo (Administracija to neneigia), tačiau tai neleidžia konstatuoti, kad netoleruotino pareiškėjo elgesio (necenzūrinių žodžių, grasinimų ir pan.) prie įlaipinimo vartų nebuvo. Įlaipinimą vykdžiusių dviejų agenčių bei rampos agento paaiškinimai yra nuoseklūs, visi trys patvirtino, kad pareiškėjas rėkė, vartojo necenzūrinius žodžius, negalėjo ramiai kalbėti ne tik su įlaipinimą vykdžiusia agente, bet ir su rampos agentu.
Administracijos sprendime nurodyta, kad LTOU 2022 m. rugsėjo 22 d. Administracijai pateikė filmuotą vaizdo medžiagą iš keleivių įlaipinimo vietos. Vaizdo įraše užfiksuotas minėtas incidentas, matyti pareiškėjo aktyviai reiškiamos emocijos, t. y. pareiškėjas intensyviai mosikuoja rankomis, prie įlaipinimo agentės ateina mosuodamas rankoje laikomais dokumentais (įrašas begarsis, todėl nėra galimybės nustatyti esminio ginčo turinio). Tokį pat vaizdo įrašo vertinimą (įskaitant ir jo trūkumus) pateikia ir Komisija ginčijamame sprendime. Pareiškėjas neneigia fakto, kad aktyviai reiškė emocijas, mojavo rankomis, tačiau teigia, kad tai nelaikytina agresyviu elgesiu. Pareiškėjo ir įlaipinimą vykdžiusios agentės pokalbio turinio nustatyti nėra galimybės, nes, kaip minėta, vaizdo įrašas yra be garso. Administracijai atlikus pakartotinį patikrinimą, Administracijos sprendime nurodyta, kad Administracija neprašė kitų LTOU darbuotojų (Aviacijos saugumo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojų ar kitų darbuotojų) paaiškinimų, nes incidentas įvyko prie įlaipinimo vartų, kur minėti darbuotojai šio incidento matyti negalėjo. Todėl šie asmenys negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių aplinkybių, susijusių su kilusiu ginču. Teismui nėra pagrindo abejoti tokia Administracijos išvada, pareiškėjas taip pat nenurodė, kas be apklaustų asmenų dar matė ir girdėjo ar bent galėjo matyti ir girdėti ginčo įvykį. Todėl daryti išvados, kad Administracija neištyrė visų jai prieinamų įrodymų, teismas neturi pagrindo.
Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147 (redakcija, galiojusi ginčo įvykio metu) (toliau – ir Taisyklės), 12 punkte nustatyta, kad oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį, jei tokio keleivio vežimas gali sukelti neigiamų padarinių keleivio ar kitų keleivių sveikatai. Taip pat oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivį ar jo bagažą dėl civilinės aviacijos saugos ir saugumo sumetimų arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų. Atvejai ir sąlygos, kuriomis oro vežėjai gali atsisakyti vežti keleivius, turi būti nustatyti oro vežėjo taisyklėse. Taisyklių 14 punkte nurodyta, kad keleivis privalo susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis.
Viešai prieinamų Wizz Air „Bendrųjų keleivių ir bagažo pervežimo sąlygų“, su kuriomis pareiškėjas susipažino ir sutiko jų laikytis įsigydamas skrydžio bilietą Wizz Air, 12.1 papunktis numato, jog „Pasiliekame teisę atsisakyti skraidinti jus ir (arba) jūsų bagažą kitais nei šiose Bendrosiose pervežimo sąlygose nurodytais atvejais, ypač jei: a) pagrįstai manome, kad atsisakymas pervežti yra būtinas siekiant užtikrinti saugumą (pavyzdžiui, jei esate apsvaigę); b) pagrįstai manome, kad jus skraidinant gali kilti pavojus jūsų ir (arba) kitų lėktuve esančių asmenų gyvybei, sveikatai, fizinei neliečiamybei ar komfortui, c) pagrįstai manome, kad jūsų amžius, psichologinė ar fizinė būklė gali kelti pavojų jums ir (arba) kitiems lėktuve esantiems asmenims arba nuosavybei.“ Šių sąlygų 12.2 papunktis numato, kad „Jei lėktuve arba oro uoste: <...> 12.2.4. vartojate grasinančius, smurtinius arba įžeidžiančius žodžius Įgulos narių, oro uosto darbuotojų arba kitų Keleivių atžvilgiu arba taip elgiatės su Įgula, oro uosto darbuotojais arba kitais Keleiviais; ir (arba) 12.2.5. elgiatės netinkamai, neprognozuojamai, nesaugiai arba agresyviai arba taip, kad kitas Keleivis ar asmuo pagrįstai prieštarautų, galime imtis veiksmų, kurių, mūsų manymu, reikia, kad nutrauktume tokį elgesį, įskaitant <...> jūsų tolesnės kelionės nutraukimą ir (arba) draudimą su mumis keliauti ateityje“.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad Administracijos sprendimas ir Komisijos sprendimas, yra priimti ištyrus visus prieinamus įrodymus, tinkamai juos įvertinus nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Administracijai iš naujo nagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašo iš atsakovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).
ABTĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis. Dėl tokios teismo nutarties gali būti duodamas atskirasis skundas. Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, asmuo pateikia nustatytos formos prašymą, jame nurodo savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos bylos medžiaga tvarką nustato teisingumo ministras ir Lietuvos vyriausiasis archyvaras (ABTĮ 14 straipsnio 3 dalis). ABTĮ 14 straipsnio 2 dalis paprastai yra taikoma tik tada, kai byla jau baigta nagrinėti ir joje yra priimtas procesinis sprendimas dėl bylos baigties. Toks teisinis reguliavimas skirtas apsaugoti išnagrinėtoje byloje surinktus ypatingus asmens duomenis, valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį nuo suinteresuotų asmenų, įskaitant ir byloje nedalyvavusius asmenis, žiniasklaidos atstovus ir kt.
Remiantis šiomis įstatymo nuostatomis bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, yra pagrindas bylos medžiagos dalį (VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. gegužės 18 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir Klinikinių tyrimų protokolą) pripažinti nevieša ir neteiktina susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. S. patikslintą skundą atmesti.
Pripažinti administracinės bylos Nr. I2-577-1161/2025 medžiagos dalį (VŠĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2022 m. gegužės 18 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą ir Klinikinių tyrimų protokolą) nevieša ir neteiktina susipažinti byloje nedalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Indrė Žvaigždinienė
