Dėl neturtinės žalos priteisimo

Administracinė byla Nr. I1-1317-872/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00421-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

nustatė:

1. Pareiškėjas D. L. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, LKT), 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas patikslintą skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. buvo suimtas ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime (toliau – Kauno kalėjimas) 167 kameroje netinkamomis sąlygomis. Kameroje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Dėl per mažo patalpų ploto pareiškėjui buvo sukelta intensyvi slogi emocinė būsena, neigiami išgyvenimai, papildomi nepatogumai. Sanitarinis mazgas buvo su 2 m aukščio sienelėmis, kurios nesiekė iki lubų. Dėl to kameroje nuolat buvo nemalonus kvapas, nebuvo vėdinimo sistemos ir pareiškėjas negalėjo laisvai tuštintis.

2.2. Pareiškėjas miegojo dviaukštėje lovoje viršutiniame gulte. Šioje lovoje nebuvo įrengtos kopėtėlės, todėl jis patyrė diskomfortą, nes norint nulipti arba užlipti tekdavo užlipti ant kito nuteistojo, dėl to kildavo konfliktinės situacijos, kadangi pareiškėjas buvo nerangus.

2.3. Dušo patalpose vienu metu maudydavosi daug asmenų, tarp dušų neįrengtos užuolaidos, todėl besimaudančio asmens privatumas nebuvo užtikrintas. Pareiškėjui ši situacija buvo labai nemaloni ir žeminanti, nes visada sutrikdavo, kai reikėdavo praustis kitų akivaizdoje. Dėl to tinkamai negalėjo išsimaudyti ir pastoviai jautėsi nešvarus. Dažnai buvo laidomi nepadorūs juokeliai, žeminantys orumą, kas galėjo išprovokuoti imtis fizinės jėgos panaudojimo. Pareiškėjas stengėsi kuo greičiau išeiti iš dušo, kad išvengti patyčių.

3. Tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodo, kad:

3.1. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2021-10-01 iki 2023-01-05), kurio 2.2 papunktyje numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. pagal kurį vienam asmeniui, atliekančiam bausmę pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

3.2. LKT Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-04-09 tarnybiniame pranešime Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodoma, jog pareiškėjas LKT Kauno kalėjime buvo nuo 2022-03-12 iki 2022-04-14. Tarnybiniame pranešime nurodoma, jog pareiškėjas į įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimų sąlygų (per mažo kameros ploto, jame esančio inventoriaus, negalėjimo laisvai judėti) skundų / prašymų nėra pateikęs.

3.3. Pagal LKT Kauno kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2024-04-10 pateiktą pažymą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) „Apie kalinamojo D. L. laikymo sąlygas“, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-03-10 iki 2022-03-18 buvo paskirtas į kamerą Nr. 151, kurios plotas – 9, 35 kv. m. (sanitarinis mazgas neišskiriamas), kameroje įrengta 1 miegama vieta ir laikotarpiu nuo 2022-03-18 iki 2022-04-14 buvo paskirtas į kamerą Nr. 169, kurios plotas – 14, 31 kv. m. (be sanitarinio mazgo 12, 76 kv. m.), kameroje įrengta 3 miegamos vietos. Pareiškėjas 2022-04-14 perkeltas toliau bausmę atlikti Šiaulių kalėjime (iki 2023-01-01 buvęs Šiaulių tardymo izoliatorius). Pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą, atliekant jam paskirtą bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Kauno kalėjime būnant nuo 2022-03-12 iki 2022-04-14, kamerose Nr. 151 ir Nr. 169, pažeista nebuvo.

3.4. Pareiškėjui visas kalinimo dienas aktualiu ginčo laikotarpiu kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose teismo neturėtų būti vertinamas, o pareiškėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio ploto, atmestini kaip nepagrįsti.

3.5. Kauno kalėjime kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5. Pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 10 d. iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo kalinamas Kauno kalėjime. Pareiškėjo teigimu Kauno kalėjime buvo netinkamos sąlygos, t. y:. kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas; nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, bei sklido nemalonus kvapas; dviaukštėse lovose nebuvo įrengtos kopėtėlės; nebuvo užtikrinamas privatumas duše, kadangi nebuvo pilnai atitverta nuo kitų nuteistųjų (nebuvo įrengtos užuolaidos). Pareiškėjas teigia, jog patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

6. Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad ginčo laikotarpiu įkalinimo kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas gyvenamasis plotas.

7.1. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).

7.2. LKT Kauno kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-04-09 tarnybiniame pranešime Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodoma, jog pareiškėjas LKT Kauno kalėjime buvo nuo 2022-03-12 iki 2022-04-14. Iš byloje esančios 2024-04-10 pažymos, matyti, kad pareiškėjas D. L. laikotarpiu nuo 2022-03-10 iki 2022-03-18 buvo paskirtas į kamerą Nr. 151, kurios plotas – 9,35 kv. m. (sanitarinis mazgas neišskiriamas), kameroje įrengta 1 miegama vieta ir laikotarpiu nuo 2022-03-18 iki 2022-04-14 buvo paskirtas į kamerą Nr. 169, kurios plotas – 14,31 kv. m. (be sanitarinio mazgo 12,76 kv. m.), kameroje įrengta 3 miegamos vietos. Taigi pareiškėjo teisė į minimalų ploto reikalavimą, atliekant jam paskirtą bausmę ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Kauno kalėjime būnant nuo 2022-03-12 iki 2022-04-14, kamerose Nr. 151 ir Nr. 169, pažeista nebuvo. Teismo vertinimu, visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

7.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMzUxLTYyNC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1351-624/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1351-624/2017">A-1351-624/2017</a>, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS03MDItNzU2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-702-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-702-756/2017">A-702-756/2017</a>). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

7.4. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (9,35 kv. m kameroje Nr. 151, kurioje buvo viena miegamoji vieta, ir 14,31 kv. m. kameroje Nr. 169, kurioje buvo laikomi daugiausia 3 asmenys), sanitarinių mazgų užimamą plotą, nustatė, kad kameroje Nr. 151, kai joje buvo laikomas 1 asmuo, iš kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (9,35 kv. m – 1,55 kv. m = 7,8 kv. m) pareiškėjui teko 7,8 kv. m, t. y. daugiau kaip 3,6 kv. m., o kameroje Nr. 169, kurios plotas – 14,31 kv. m. (be sanitarinio mazgo 12,76 kv. m.), pareiškėjui teko 4,3 kv. m. kameroje esant 3 asmenims. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

8. Pareiškėjas nurodo, kad kameroje laikėsi nemalonūs kvapai, sanitariniai mazgai įrengti netinkamai, todėl pareiškėjui buvo sukeltas diskomfortas.

8.1. Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

8.2. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

8.3. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad Kauno kalėjimo kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis, išvestos angos į koridorių, kurių pagalba užtikrinama pakankama oro cirkuliacija.

8.4. Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais (Taisyklių 2 punktas). Kauno kalėjimas pastatytas iki šių Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Taisyklių 12.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMjYtODIyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-226-822/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-226-822/2020">A-226-822/2020</a>; LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZVRBLTQ0Mi01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eTA-442-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eTA-442-575/2023">eTA-442-575/2023</a>). Įvertinus šias aplinkybes laikytina, kad atsakovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinių mazgų atitvėrimo ir nemalonaus kvapo kamerose nėra.

9. Pareiškėjas nurodo, kad kamerų lovose nebuvo įmontuota kopėtėlių, buvo sunku įlipti į savo miegamąją vietą.

9.1. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.

9.2. Aprūpinimo normų 10.1 punkte numatyta, jog kameroje turi būti, be kita ko, metalinė lova. Šis teisės aktas nedetalizuoja kitų lovų parametrų, nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas ar, įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėles. Atsižvelgiant į tai, nuoseklioje LVAT praktikoje kopėtėlių neįrengimas savaime nėra laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMzQxLTYyNC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-341-624/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-341-624/2021">TA-341-624/2021</a>).

9.3. Teismo vertinimu, pareiškėjo pretenzijos dėl kopėtėlių nebuvimo nepagrįstos, nes teisės aktai neįpareigoja laisvės atėmimo vietų administracijos įrengti kamerų lovose kopėtėles, be to, pareiškėjas dėl kopėtėlių nebuvimo skundžiasi abstrakčiai, nes nepagrindžia, kad būtent jis miegojo antrame gulto aukšte ir patyrė tam tikrus nepatogumus, užlipdamas ir nulipdamas į antrą gulto aukštą. Iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, taigi atsakovas veikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti.

10. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina taip pat iš to, jog duše nebuvo užuolaidų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

10.1. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) dušų kabinų įrengimas numatytas tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse reikalavimai dėl dušų kabinų įrengimo nuteistųjų būriuose įrengtoms maudymosi vietoms – nenumatyti. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai (toliau– ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo patvirtinto“ 1.1 punktu patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, įsigaliojusių nuo 2023 m. sausio 1 d. 24.5 punkte numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiose teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpose įrengti pertvaras.

10.2. Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis ar įrengti atskiras persirengimo patalpas. Tačiau LVAT teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTUyLTU3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4552-575/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4552-575/2018">A-4552-575/2018</a>, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTQ2LTUyNS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1946-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1946-525/2019">A-1946-525/2019</a>, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDY3LTY2Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3067-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3067-662/2019">A-3067-662/2019</a>). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

10.3. Naujausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMjI3LTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1227-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1227-624/2020">A-1227-624/2020</a>, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjc0LTYyNC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1674-624/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1674-624/2020">A-1674-624/2020</a>, 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNDM2LTQ2My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-436-463/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-436-463/2023">TA-436-463/2023</a>).

10.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja atsiliepime nenurodo aplinkybių dėl dušų įrengimo, tačiau iš panašaus pobūdžio administracinių bylų nustatyta, kad Kauno kalėjimo dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių (šios aplinkybės pareiškėjas nepažymi, tačiau tik nurodo, kad nėra užuolaidų). Todėl teismas sprendžia, kad dušų įrengimas esant sienelėms užtikrina privatumą naudojantis jais. Pareiškėjas nedetalizavo jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų. Todėl atsakovės atstovės neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

11. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl skunde išdėstytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą.

11.1. Kaip minėta, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Taigi, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1840/2012).

11.2. Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo D. L. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė