A. M. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-141/2006

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.29.1.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Piesliako, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant L. Baužienei,

dalyvaujant prokurorei R. Kriščiūnaitei,

nuteistajam A. M. ir jo gynėjui advokatui R. Petrėčiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, kuria nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius kasacinį skundą tenkinti, prokurorę, prašiusią kasacinį skundą atmesti,

n u s t a t ė :

A. M. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio 3 d., Kaune, Elektrėnų g. 8, pagamino netikrą dokumentą – surašė, pasirašė ir UAB “Statūna” antspaudu patvirtino raštą Kauno apygardos teismui, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis apie nurodytos bendrovės nekilnojamą turtą, nurodydamas, kad administracinio pastato 1B4b turto vertintojų nustatyta vertė yra 2 560 000 Lt vietoje 256 000 Lt, o gamybinio pastato 2G2p vertintojų nustatyta vertė 1 650 000 Lt vietoje 165 000 Lt, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną šį nurodytą netikrą dokumentą panaudojo – pateikė Kauno apygardos teismui, esančiam Kaune, A. Mickevičiaus 18.

Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nuosprendis ir nutartis neteisėti ir nepagrįsti, nes byloje nėra ir negali būti pakankamų įrodymų dėl dokumento suklastojimo. Įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kai asmuo supranta savo veiksmus ir sąmoningai siekia tokio rezultato. Tačiau kasatorius tvirtina dokumento neklastojęs, o klaida netyčia atsirado jam perkeliant dokumentą iš vienos programos EXCEL į kitą programą WORD. Kaip tai įvyko, paaiškinti negali. Apie klaidingai dokumente nurodytas vertes jis sužinojo tik iš atsakovų kasacinių skundų, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, tačiau teismas nepripažino šių kasatorių argumentų pagrįstais, nes tai – akivaizdi klaida. Minėti asmenys, liudiję ir baudžiamojoje byloje, yra suinteresuoti bylos baigtimi (kasatoriaus nuteisimas gali sąlygoti civilinės bylos atnaujinimą, kurioje jie pripažinti nesąžiningais jo atstovaujamos firmos turto įgijėjais), be to, nematė, kaip buvo „klastojamas“ dokumentas ir galėjo apie tai daryti vien prielaidas, todėl jų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad klaidą kasatorius galėjo ištaisyti, tačiau tai, anot kasatoriaus, nebuvo įmanoma, nes dokumentas buvo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus, nes neišdėstė motyvuotų išvadų dėl skundo argumentų bei skundo atmetimo motyvų. Tuo pačiu nesilaikyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo 22 p. reikalavimų apeliacinio skundo išnagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nei dėl argumentų apie liudytojų suinteresuotumą bylos baigtimi, nei dėl argumentų, kad civilinėje byloje teismas pripažino buvus klaidą. Pasisakydamas dėl nuteistojo tyčios buvimo, teismas tik nurodė, kad kasatoriaus veiksmų kryptingumas ir intensyvumas rodo jį veikus tiesiogine tyčia, tačiau nemotyvavo, kuo tas kryptingumas ir intensyvumas pasireiškė. Tai reiškia, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo apeliacinio skundo. Tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, sukliudžiusiu išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Skundas tenkintinas.

Dėl baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio 3 bei 5 dalies nuostatų pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo

BK 300 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiais padariniais BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį.

BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas A. M. kaltės įrodymais pripažino BAB „Statūna“ 2003-06-03 pažymą bei liudytojų A. S., R. B., R. R., J. S. ir J. Ž. parodymus. Minėtoje pažymoje yra duomenys apie AB „Statūna“ nekilnojamo turto vertes. Aptariama pažyma remiasi UAB „Robinta“ sudaryta bendrovės nekilnojamo turto vertės nustatymo pažyma, tačiau BAB „Statūna‘ pažymoje administracinio pastato 1 B4b vertė nurodyta ne 256 000 Lt, kaip UAB „Robinta“ turto vertintojų pažymoje, o 2 560 000 Lt, gamybinio pastato 2G2p vertė nurodyta ne 165 000 Lt, kaip turto vertintojų pažymoje, o 1 650 000 Lt. Pažymėtą nesutapimą A. M. ikiteisminio ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai aiškino kaip spausdinimo klaidą. Pirmosios instancijos teismas A. M. argumentų nenagrinėjo, o tokį A. M. paaiškinimą nuosprendyje kvestionavo jau anksčiau paminėtų liudytojų A. S., R. B., R. R., J. S. ir J. Ž. parodymais, darydamas išvadą, jog A. M. neteisingus duomenis įrašė siekdamas suklaidinti teismą. Tačiau išvardintų liudytojų parodymuose tik pakartojamas jau minėtas dviejų pažymų nesutapimo faktas ir tuo remiantis pateiktas vertinimas, kad tai yra dokumento klastojimas. Tačiau tam tikrų aplinkybių vertinimas baudžiamojo proceso įrodymu gali būti tais atvejais, kai juos pateikia ekspertas ar specialistas. Liudytojų parodymai baudžiamajame procese yra įrodymai tada, kai jie turi informacinį turinį apie bylai reikšmingas aplinkybes, o ne išreiškia asmens vertinimą, nuomonę apie tam tikrus faktus. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai tyrė ir kitas bylos aplinkybes, netiksliai įvardino bylos dokumentus, nepilnai nurodė A. M. gynybinei pozicijai palankius bylos duomenis. Remiantis Kauno apygardos teismo 2003-06-04 posėdžio protokolu civilinėje byloje Nr. 2- 217/2003, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. M. prašė prijungti AB „Statūna“ nekilnojamo turto vertės pažymą; toliau nuosprendyje lyginami AB „Statūna“ dokumente nurodyti neatitikimai su UAB „Robinta“ pažyma. Iš tiesų civilinę bylą nagrinėjusiam teismui buvo pateiktas ne AB, o BAB „Statūna“ raštas apie AB „Statūna“ nekilnojamą turtą ir šis raštas pateiktas kartu su UAB „ Robinta“ turto vertės nustatymo pažyma. Apie tai, kad minėtas raštas pateiktas kartu su pažyma, nuosprendyje nepasisakyta. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ir rėmėsi UAB „Robinta“ pažyma, kadangi tai yra turto vertintojų oficialus dokumentas. BAB „Statūna“ rašte nurodytais neteisingais 1 ir 2 pozicijų duomenimis buvo pasinaudota tik vienu atveju – apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kaip vienu iš įrodymų, vertinant sandorių sudarymą. Be šio vienintelio fakto baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. žodžiu ar raštu būtų neteisingus duomenis pateikęs ar panaudojęs, siekdamas suklaidinti civilinę bylą nagrinėjusius teismus. Negalima laikyti A. M. kaltės patvirtinimu pirmosios instancijos teismo motyvo, kad jis apie neteisingus duomenis neinformavo civilinę bylą nagrinėjusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Minėta klaida buvo akivaizdžiai matoma palyginus BAB „Statūna“ raštą su oficialia UAB „Robinta“ turto vertintojų pažyma, be to, neatitikimas buvo nurodytas civilinės bylos dalyvių skunduose. Verčių skirtumas – dešimt kartų, todėl ši aplinkybė negalėjo kelti abejonių, kad tai akivaizdi spausdinimo klaida, ir dėl šios priežasties nebuvo būtinumo atskirai informuoti apie esantį netikslumą.

Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai dokumento suklastojimo nusikalstamą veiką kvalifikavo remdamiesi iš esmės dviem aplinkybėmis: A. M. pateiktu BAB „Statūna“ raštu su klaidingomis dviejų pozicijų duomenimis ir tuo, kad A. M. nesiėmė priemonių šią klaidą ištaisyti po to, kai teismams ir bylos dalyviams paaiškėjo šis neatitikimas. Minėtos aplinkybės neįrodo A. M. tyčios suklastoti ir panaudoti netikrą dokumentą, o A. M. pateikti argumentai ir proceso metu gauti duomenys apie bylos aplinkybes paneigia kaltinimą dėl dokumento klastojimo. Remdamasi išdėstytais motyvais, kolegija konstatuoja, kad A. M. nepadarė veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, todėl baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2005m. gegužės 2 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo 2005m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir baudžiamąją bylą A. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Albinas Sirvydis

Alvydas Pikelis