Baudžiamoji byla Nr. 1A-199-511/2013
Proceso Nr. 1-50-9-00046-2011-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1;
(S)
2.4.6.
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago ir Bronės Vidzėnienės,
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant:
prokurorui S. D.,
gynėjai advokatei L. B.,
nuteistajam S. V.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo
S. V. pripažino kaltu ir nubaudė:
pagal BK 180 str. 3 d. numatytą nusikaltimą – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 302 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 181 str. 1 d. numatytą nusikaltimą – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;
pagal BK 300 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 178 str. 2 d. (A. N. turto vagystė) – laivės atėmimu vieneriems (1) metams dviems (2) mėnesiams;
Vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrino iš dalies sudėjo ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimties)metų laisvės atėmimo bausmę.
N. R. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė iš S. V. 440 Lt turtinę žalą R. Š..
N. R. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš S. V. 5000 Lt neturtinę žalą R. Š..
Nukentėjusiajam J. B. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
N. R. P. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
S. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 2 d., apie 02.00 val., Lenkijos Respublikoje, Lipovo vietovėje, kelyje Suvalkai-Šypliškiai apie 4 kilometrai nuo Šypliškių sienos, krašto kelio Nr. 8 kryptimi, autobusų stotelėje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo - automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojo R. Š. - atžvilgiu pagrobė svetimą R. Š., R. P., J. B. ir (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent:
kroviniame automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), klūpodamas ant galinės sėdynės, sugriebė automobilio vairuotojui R. Š. už gerklės, po to abejomis rankomis už kaklo ir jas sukryžiuodamas bei smaugdamas, nežymiai iš savanaudiškų paskatų sužalojo nukentėjusįjį, tai yra padarė kraujosruvą dešinės akies obuolio baltyme, odos nubrozdinimus kairiame ir dešiniame petyje, kairės mentės srityje su aplinkine kraujosruva ir tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajam R. Š. priešintis, pagrobė svetimą R. Š., R. P., J. B. ir (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, bendros 44 176,60 litų vertės bei dokumentus:
a) R. Š. priklausančius dokumentus bei daiktus: jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. R062430, antklodę ir pagalvę bendros 50 litų vertės, tualetinio popieriaus rulonėlį, dantų pastą, dantų šepetėlį, skutimosi peiliuką, losjoną po skutimosi, du rankšluosčius, 3 vnt., apatinių kelnaičių, 3 poras kojinių bendros 100 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną NOKIA (duomenys neskelbtini), kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB BITE LIETUVA tinklo SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 250 litų vertės, telefono krautuvą 20 Lt vertės, pinigus 100 eurų (345 Lt), 100 zlotų (86.60 Lt), juodos spalvos vyrišką piniginę 60 litų vertės, juodos spalvos krepšį 30 litų vertės;
b) J. B. priklausančius dokumentus bei daiktus: lafeto tipo priekabą Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 3000 eurų (10 350 Lt vertės), priekabos registracijos liudijimą, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, techninės apžiūros taloną, pasaulinės navigacinės sistemos imtuvą TOM TOM XL Router dėžute bendros 450 Lt vertės, CB radiją 350 litų vertės;
c) (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą krovininį automobilį M. B. 4100, tranzitiniais vokiškais Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės dokumentus, raktelius bendros 2 000 eurų (6 900 Lt vertės);
d) R. P. priklausančius dokumentus ir daiktus: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), šios transporto priemonės dokumentais, raktelius bendros 7 300 eurų (25 185 Lt vertės).
Jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus, praėjus dviems dienoms po įvykdyto R. Š. apiplėšimo, laikotarpyje nuo 2011 metų liepos mėn. 04 d. iki 2011 metų liepos mėn. 05 d., sistemingai telefonu rašydamas trumpąsias žinutes iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurių SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems R. Š., R. P. ir J. B. į jiems priklausančius mobiliojo ryšio telefonus, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir į Lenkijos Respublikos SIM kortele ORANGE, kurios abonentinis numeris nenustatytas, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai, vertė R. Š. ir R. P. perduoti turtą - 4000 eurų (13 800 litų) nurodydamas jiems pinigus pervesti į E. D. sąskaitą, esančią WBK banke Slubicose, už plėšimo metu pagrobtų daiktų susigrąžinimą.
Be to, jis tyrimu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijęs netikrus dokumentus - LR asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, ir suklastotą tikrą dokumentą - LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo suklastoti paso blanko duomenų lape esantys įrašai bei mikrotekstas, žinodamas, kad asmens tapatybės kortelė ir vairuotojo pažymėjimas netikri, o piliečio pasas suklastotas, šiuos dokumentus nuo įsigijimo momento laikė, nešiojo su savimi iki 2011 m. liepos 06 d., 09.20 val., kol panaudojo Slubicos srities policijos komendantūroje prisistatydamas Lenkijos pareigūnams jo sulaikymo metu.
Nuteistasis S. V. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę bei gražinti artimiesiems telefoną, kompiuterį, navigaciją, rūbus, batus, korteles. Kaltu prisipažįsta iš dalies. Nurodė, kad važiuojant ir bendraujant su Šimkum, pasiūlė parduoti automobilius, kurie priklausė darbdaviui, o darbdaviui pasakyti, kad Lenkijoje juos atėmė. Keliavo beveik pusantros paros, tai ir per tą laiką sutarė, kad Mersedes ir Tojotą parduos, bei pinigus pasidalins. T. Š. persigalvojo, o kadangi jis buvo susitaręs su žmogum, kuris padėtų realizuoti automobilius, tai jis trenkė Š. T. Š. iš automobilio iššoko ir jis vienas nuvažiavo. Nurodo, kad iš jo telefono pradėjo rašyti draugas ir reikalauti pinigų iš Š. už automobilius, kadangi negalėjo parduoti automobilių. Jis tik sutiko nueiti į banką ir paimti tuos pinigus, kur jį ir sulaikė policija. O draugas sėdėjo automobilyje ir laukė jo, tačiau pamatė policiją ir pasišalino. Jis nebuvo tos veikos iniciatorius, o tik sutiko paimti pinigus. Dokumentus, kuriuos paėmė iš draugo turėjo tik dvi dienas ir niekur nespėjo jų panaudoti.
Nuteistasis S. V. ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.
Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis S. V. teigia, kad dokumentus turėjo tik dvi dienas ir niekur nespėjo jų panaudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 str. 1 d., požymiai reiškiasi aktyviais neteisėtais dokumentų pagrobimo veiksmais. Šioje byloje R. Š., J. B., (duomenys neskelbtini) R. P. dokumentai buvo pagrobti atvirai – nuteistajam panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusysis R. Š. jam perdavė dokumentus. Subjektyvieji veikos požymiai reiškėsi tiesiogine tyčia – nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nusikalstamos veikos padarymo tikslai ir motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Dokumento pagrobimo sudėtis yra formali, t. y. pasekmės paliktos už nusikalstamos veikos sudėties ribų, todėl nusikaltimo baigtumui pakanka tik pačios veikos atlikimo, o nusikaltimas laikomas baigtu nuo dokumento pagrobimo momento. Todėl veikos kvalifikavimui tai, kad nuteistasis dokumentus turėjo tik dvi dienas ir niekur nespėjo jų panaudoti įtakos neturi.
Apeliantas skunde nurodo, kad R. Š. savo noru sutiko parduoti automobilius ir pinigus su juo pasidalinti, tačiau kai Š. persigalvojo, jis jam trenkė ir Š. iššoko iš automobilio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir tinkamai ją kvalifikavo pagal BK 180 str. 3 d. Šios veikos objektyviosios pusės požymis – fizinio smurto panaudojimas – yra nustatytas nukentėjusiojo R. Š. išsamiais, nuosekliais ir kategoriškais parodymais. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis jį pradėjo smaugti abi rankas sukryžiavęs, tuomet jis prašė, kad paliktų jį gyvą ir pasiimtų viską. S. V. buvo sužalota ranka, todėl jo neišlaikė ir jis išslydo, iškrito pro vairuotojo dureles ir pradėjo bėgti. Bėgo apie 500 metrų, paėmė akmenį ir grįžo, tačiau automobilio su kroviniu jau nebuvo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad R. Š. nustatyti sužalojimai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4t. b.l. 22). Be to, ir pats apeliantas pirmosios instancijos teisme prisipažino, kad R. Š. sudavė ir jis iššoko iš mašinos. Todėl nuteistojo iškelta versija, kad R. Š. savo noru sutiko parduoti automobilius ir pinigus su juo pasidalinti, tačiau vėliau persigalvojo, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi yra nustatytas fizinio smurto panaudojimas ir didelės vertės svetimo turto pagrobimas.
Apelianto nurodyta versija, kad iš jo telefono pradėjo rašyti draugas ir reikalauti pinigų iš Š. už automobilius, kadangi negalėjo parduoti automobilių yra išsamiai aptarta ir bylos įrodymais paneigta skundžiamame teismo nuosprendyje, su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais visiškai sutinka ir teisėjų kolegija, todėl jų nekartoja.
Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes, t. y. parinkdamas bausmių rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į tai, kad jis padarė keturias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama prie sunkių, o trys prie apysunkių nusikaltimų kategorijų. Skirdamas nuteistajam S. V. bausmes pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo asmenybę apibūdinančius duomenis: praeityje teistas net šešis kartus, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, niekur nedirba. Skirdamas bausmes apylinkės teismas įvertino ir tai, jog byloje nenustatytos apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – plėšimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi kolegija, atsižvelgusi į apelianto nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, taip pat į pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ypatingai į tai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir pavojingas visuomenei, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam už BK 302 str.1 d., 181 str. 1 d., 300 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė vieną iš sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Pagal visas veikas paskirtų bausnių dydžiai nežymiai viršija sankcijų vidurkius, todėl atsižvelgus į padarytų veikų pobūdį ir nuteistojo asmenybę, paskirtas už- atskiras veikas bausmes nėra pagrindo sušvelninti. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, taip pat pirmiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, yra adekvačios jo padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl jų laikyti per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintos taikant palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą. Taigi, darytina išvada, kad apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių paskyrimo, subendrinimo pagrindus reglamentuojančias BK nuostatas, todėl tiek pirmosios instancijos teismo S. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos nuomone, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl pagal apeliacinio skundo prašymą apeliantui paskirti švelnesnes bausmes nėra jokio pagrindo.
Apeliantas jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Todėl nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmetamas ir nuosprendis nekeičiamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Evaldas Vanagas
Bronė Vidzėnienė
