Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-275-278/2013

Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07659-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija (S)

37; 99.1.5; 114.4; 114.11; 121.14; 121.18; 121.19.2; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Viljosinda“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1257-434/2012 pagal ieškovės UAB „Viljosinda“ ieškinį atsakovei Biržų rajono Kirdonių žemės ūkio bendrovei (toliau – Kirdonių ŽŪB) dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieškovė UAB „Viljosinda“ nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartis 2009-2010 m.m. UAB „Sigesta“ įsigijo įvairių prekių ir už jas pilnai neatsiskaitė. Nurodė, kad 2011-06-10 ieškovė ir UAB „Sigesta“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Sigesta“ perleido ieškovei 40 000 Lt reikalavimą į Kirdonių ŽŪB skolą, o ieškovei liko skolinga 17 864,23 Lt. Teigė, jog nustatyta tvarka informavo Kirdonių ŽŪB apie reikalavimo perleidimą, tačiau su ieškove nebuvo atsiskaityta. Prašė teismą priteisti iš Kirdonių ŽŪB 40 000 Lt skolą, 3 032 Lt palūkanų, iš UAB „Sigesta“ – 17 864,23 Lt skolą, 2 199,59 Lt palūkanų bei iš abiejų atsakovių 6 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo.

Biržų rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viljosinda“ ieškinį atsakovei UAB „Sigesta“ dėl skolos, palūkanų priteisimo sustabdė ir perdavė UAB „Sigesta“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui, o atsakovės Kirdonių ŽŪB atžvilgiu išskyrė į atskirą bylą.

2012 m. gruodžio 27 d. sprendimu teismas UAB „Viljosinda“ ieškinį Kirdonių ŽŪB atmetė. Teismas konstatavo, jog 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Sigesta“ neturėjo galiojančio reikalavimo 40 000 Lt sumai Kirdonių ŽŪB, todėl ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutartimi tarp ieškovės UAB „Sigesta“ ir atsakovės Kirdonių ŽŪB buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Sigesta“ pripažino, jog Kirdonių ŽŪB tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytas rangos sutartis. Minėtos sutarties 5 punktu UAB „Sigesta“ pripažino, kad Kirdonių ŽŪB jai nebuvo skolinga 2011-06-10 pasirašant sutartį dėl reikalavimo perleidimo UAB „Viljosinda“.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Viljosinda“ prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės. Nurodo, kad perduodamas Panevėžio apygardos teismui ieškovės reikalavimą atsakovei UAB „Sigesta“ dėl įmonei iškeltos bankroto bylos ir konstatuodamas, jog UAB „Sigesta“ perleido ieškovei negaliojančią reikalavimo teisę, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimą pagrindą. Be to, konstatuodamas reikalavimo teisės perleidimo negalimumą, teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nes atsakovė neginčijo 2011-06-10 reikalavimo perleidimo sutarties, nereiškė reikalavimų dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia. Mano, kad atsakovės 2011-07-07 atsakymas į pranešimą dėl reikalavimo perleidimo neturi jokios teisinės reikšmės reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga. Nurodo, kad sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, buvo garantuota, jog reikalavimas yra galiojantis ir iš UAB „Sigesta“ įmonė gavo visus reikalavimą patvirtinančiu dokumentus. Teigia, jog teismas nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2012-08-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-528-544/2012, kurioje nurodyta, jog atsakovės ir UAB „Sigesta“ susitarimas dėl reikalavimo perleidimo negaliojimo savaime nedaro reikalavimo perleidimo sandorio negaliojančiu. Be to, nurodo, jog teismas nevertino, kad 2011 m. balandžio mėn. atliktų darbų aktą F-2 ir Atliktų darbų išlaidų aktą F-3 pasirašė atsakovės statybos projekto vadovas, vykdęs objekto techninę priežiūrą, kas patvirtina atsakovę pasirašius ant minėtų dokumentų. Teigia, kad byloje nebuvo tinkamai vertinamos aplinkybės dėl UAB „Sigesta“ statybos darbų objekte. Nurodo, jog teismas privalėjo skirti ekspertizę ginčo statybos objekto trūkumams konstatuoti, nes atsakovės pateiktas ekspertizės aktas negali būti vertinamas tinkamu įrodymu. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsakovė Kirdonių ŽŪB atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai perdavė UAB „Sigesta“ pareikštų reikalavimų nagrinėjimą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes minėtų reikalavimų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme pažeistų imperatyvias teismingumo taisykles. Teigia, jog teismas sprendime tik vertino civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012 nustatytus juridinius faktus ir byloje esančius įrodymus dėl rangos sutarties pagrindu atliktų (neatliktų) darbų apimties, o šios aplinkybės nustatytos ir konstatuotos Biržų rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-27-830/2012. Skundžiamu sprendimu nebuvo pakeistos ir naujai nustatytos jokios teisės ir pareigos UAB „Sigesta“. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką ir nurodė, jog pradinis kreditorius (UAB „Sigesta“) negalėjo perleisti reikalavimo teisės į atsakovę, nenukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Teigia, jog 2011-07-07 pranešimu atsakovė informavo, kad perleidimo sandoriui nėra pagrindo, o ne prieštaravo reikalavimo perleidimui. Ieškovė nepaneigė buvusi nepakankamai apdairi priimant ginčijamą reikalavimą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas 2012-08-31 nutartimi nepatvirtino, jog ieškovė gali reikšti reikalavimus atsakovei, o išaiškino, jog priimta nutartis dėl taikos sutarties neužkerta UAB „Viljosinda“ kelio ginti teises kitomis priemonėmis. Ieškovė, nurodydama ekspertizės privalomą skyrimą, nepateikė tokio prašymo, nesiėmė jokių procesinių veiksmų ekspertizei inicijuoti. Prašo nepriimti ieškovės naujai pateiktų įrodymų, nes neargumentavo, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apelianto UAB „Viljosinda“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvuotas, be to, iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės atstovas dalyvavo teismo posėdyje ir davė paaiškinimus, t. y. apeliantas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimui byloje ieškovas yra pateikęs turimus įrodymus, todėl kolegija gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Minėta teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ir ex officio. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą nustato, jog toks pažeidimas yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, kas sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą. Be kitų motyvų, ieškovė UAB „Viljosinda“ nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismas nusprendė dėl dalyvauti byloje neįtrauktų asmenų materialinių teisių ir pareigų. Nagrinėjamojoje byloje kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas minėtą procesinės teisės normą pažeidė, todėl konstatuoti, jog priimtas sprendimas yra teisėtas, negalima dėl sekančių motyvų. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „Viljosinda“ reiškė ieškinį atsakovėms UAB „Sigesta“ ir Kirdonių ŽŪB dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Iš bylos dokumentų matyti, jog reikalavimą Kirdonių ŽŪB ieškovė grindė 2011-06-10 sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria UAB „Sigesta“ perleido ieškovei 40 000 Lt reikalavimą Kirdonių ŽŪB (1 t., b. l. 58-59). Šios Sutarties 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad UAB „Sigesta“ patvirtina ir garantuoja, jog perleidžiamas reikalavimas yra galiojantis ir privalomas Kirdonių ŽŪB. Be to, nurodoma, jog UAB „Sigesta“ įsipareigoja UAB „Viljosinda“ atlyginti žalą ir nuostolius, kurie atsirastų, jei Kreditorės patvirtinimas būtų klaidingas. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė Kirdonių ŽŪB teigia, kad bendrovė nėra skolinga UAB „Sigesta“, todėl teismui konstatavus, jog UAB „Sigesta“ perleido ieškovei negaliojančią reikalavimo teisę, šis faktas neabejotinai UAB „Sigesta“ sukels teisines pasekmes. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2012-12-10 nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Viljosinda“ ieškinį atsakovei UAB „Sigesta“ dėl dalies skolos ir palūkanų priteisimo sustabdė ir perdavė UAB „Sigesta“ bankroto bylą nagrinėjančiam Panevėžio apygardos teismui, o reikalavimą atsakovės Kirdonių ŽŪB atžvilgiu, išskyrė į atskirą bylą (2 t., b.l. 64). Išskyrus bylas, nagrinėjamoje byloje UAB „Sigesta“ neteko byloje dalyvaujančio asmens statuso, o klausimo dėl UAB „Sigesta“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, teismas neišsprendė (CPK 37 str.). Kadangi procesinis sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, darytina išvada, jog UAB „Sigesta“ dalyvavimas nagrinėjamoje byloje yra privalomas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, teismas pažeidė procesines teisės normas, nes konstatuodamas, jog UAB „Sigesta“ reikalavimo sutarties sudarymo metu neturėjo galiojančio reikalavimo ir buvo nesąžininga ieškovo atžvilgiu, teismas pasisakė dėl šio asmens teisių ir pareigų. Nagrinėjant bylą iš naujo, svarstytinas klausimas ar į bylos nagrinėjimą nėra tikslinga įtraukti buvusius UAB „Sigesta“ vadovus.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Pripažinus esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, dėl kitų apeliacinio skundo teiginių teisėjų kolegija nepasisako.

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovei grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 2 t., b.l. 170, 176).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Viljosinda“ (į. k. 147841032) 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 73 ir 2013 m. vasario 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 102 sumokėtą 1 291 Lt (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną Lt) žyminį mokestį valstybei.

Teisėjų kolegija Laimantas Misiūnas

Nijolė Danguolė Smetonienė

Birutė Valiulienė