R. G. pagal BK 300 str., 304 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-110-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00135-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.29.1.1;

1.2.29.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda ir BK 304 straipsnio 1 dalį 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. G. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 MGL (3500 Eur) dydžio bauda.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai V. N. priteista 700 Eur, nukentėjusiajam I. K. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas visiškai ir V. N. bei I. K. iš nuteistojo R. G. priteista 1000 Eur išlaidų, patirtų dėl advokato padėjėjo teisinių paslaugų jiems suteikimo, atlyginimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutartis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje pakeista nustatyta aplinkybė, nurodant, kad suklastoti dokumentai buvo panaudoti tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne anksčiau nei 2020 m. birželio 15 d.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

Nukentėjusiųjų atstovo advokato Gedimino Milevičiaus prašymas dėl proceso išlaidų tenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. G. priteista V. N. ir I. K. naudai po 100 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, atlyginimo.

Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko prašymas atlyginti proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme dėl teisinės pagalbos jam teikimo, netenkintas.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. R. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad disponavo suklastotu dokumentu ir per kitą asmenį, nežinantį apie daromas nusikalstamas veikas, pateikė melagingą informaciją įstaigai, siekdamas gauti dokumentą, t. y.: žinodamas, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statytojas nėra I. K. ir statinio projektuotoja nėra R. Ž., suvokdamas, kad dokumentuose, susijusiuose su statybos projektu (iš viso 12 dokumentų), yra įrašyta melaginga informacija apie gyvenamojo namo statytoją ir statinio projektuotoją, bei žinodamas, kad minimuose dokumentuose yra suklastoti I. K. ir R. Ž. parašai, šiuos suklastotus dokumentus tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir dieną, bet ne anksčiau nei 2020 m. birželio 15 d., panaudojo, t. y. pateikė juos UAB „S“, siekdamas gauti deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą (toliau – Deklaracija). Po to UAB „S“ darbuotojai, kurie nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas, parengė šią Deklaraciją, UAB „S“ direktorius M. B. (M. B.), nežinantis apie daromas nusikalstamas veikas, 2020 m. birželio 29 d. ją pasirašė ir 2020 m. birželio 29 d. kartu su suklastotais dokumentais per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė ją Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, po to pateiktų suklastotų dokumentų pagrindu buvo patvirtintas gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimas.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašo panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Žemesniųjų instancijų teismai pažeidė nuosprendžiui ir nutarčiai keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suformulavo byloje ištirtais įrodymais nepagrįstas bei statybą reglamentuojančių įstatymų nuostatoms prieštaraujančias išvadas, nepašalino abejonių, sprendimus grindė prielaidomis ir neteisingai įvertino pačią įvykio situaciją, taip pažeidė R. G. teisę į teisingą teismą bei nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 304 straipsnio 1 dalį.

2.2. R. G. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad nurodytų suklastotų dokumentų jis nematė, turėjo tik kadastrinių matavimų bylą, dokumentus, susijusius su statybos užbaigimo įregistravimu, ruošė UAB „S“, o jis byloje pripažintiems nukentėjusiems asmenims tik pateikė Deklaraciją bei kadastrinių matavimų bylą. Taigi gynybos keliamas klausimas, ar byloje nustatytas asmuo, kuris šiuos dokumentus parengė (ar pagamino). Abiejų instancijų teismai šioje byloje, nors ir nenustatė, kas ir kokiomis aplinkybėmis pagamino namo projektinę dokumentaciją, nenustatė aplinkybių, kaip ir kada šie dokumentai atsidūrė UAB „S“, tačiau padarė išvadą, kad jais disponavo (nedetalizuodami plačiau) R. G. ir juos panaudojo perduodamas UAB „S“. Pažymėtina, kad UAB „S“, vykdydama veiklą, esant reikalui bendradarbiauja su projektuotojais, apie tai apklausiamas teisme nurodė ir M. B.. Gynybos nuomone, toks kaltės preziumavimas, iš esmės susikoncentruojant į galimą motyvo įrodinėjimą (nors įsipareigojimas įtvirtintas namo pirkimo–pardavimo sutartyje), prieštarauja tiek įrodinėjimo proceso reikalavimams, tiek ir kasacinio teismo praktikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, analogiškai kaip ir BK 259, 260 straipsniuose, nustatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę ir kiekviena alternatyvi veika gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas, dėl to teismai, konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos iš jų padarymo faktą ir tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

2.3. Šioje byloje teismai konstatavo, kad R. G. disponavo suklastotu dokumentu, ir nurodė vienintelį konkretų disponavimo požymį – panaudojimą perduodant projekcinę dokumentaciją UAB „S“. Šios veikos aprašymas pirmosios instancijos teismo suformuluotas taip, kad R. G. juos panaudojo „tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu būdu ir dieną, bet ne vėliau nei iki 2020 m. birželio 12 d.“, o apeliacinės instancijos teismas šios veikos aprašymą dar susiaurino išdėstydamas, jog „suklastoti dokumentai buvo panaudoti tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne anksčiau nei 2020 m. birželio 15 d.“, taigi net nenurodydamas, kad tai atlikta nenustatytu būdu. Kaip matyti iš aprašomosios nuosprendžio dalies, pats dokumentų suklastojimo mechanizmas ir faktas, jų laikymas nebuvo nagrinėjami, taip pat nebuvo nagrinėjami kiti nusikalstami veiksmai, o apsiribota vienintelio veiksmo – panaudojimo konstatavimu. Šios veikos aplinkybės – kada, kur, kokiu būdu – nėra nustatytos, taip pat nėra nustatytas ir šio perdavimo laikas. Konstatavus, jog dokumentai negalėjo būti parengti anksčiau kaip 2020 m. birželio 15 d., žemesniųjų instancijų teismų argumentai apie tai, kad I. K. nėra statytojas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme, nebetenka prasmės, nes, kaip nustatyta byloje, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta 2020 m. gegužės mėn., tai R. G. ir nurodė kadastrinius matavimus atlikusi liudytoja. Tai rodo, kad visi argumentai, susiję su tuo, kad R. G. žinojo, jog I. K. nėra namo statytojas (Statybos įstatymo prasme), visiškai nepagrįsti ir paneigia nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas aplinkybes.

2.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu taip pat pacitavo kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQyLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-342-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-342-701/2019">e3K-3-342-701/2019</a>, kurioje nurodyta, kad statytojas gali būti tik toks asmuo, kuris ne tik valdo nuosavybę, bet ir investuoja lėšas į statybą, o to, kaip nustatyta šioje byloje, I. K. nedarė. Pažymėtina, jog cituojamoje teismų praktikoje yra nagrinėjamas kitokio pobūdžio civilinis ginčas – asmenų, siekiančių įgyti nuosavybės teises į kuriamą daiktą, civiliniai santykiai. O nagrinėjamoje byloje sprendžiamas asmens statuso klausimas, tokį statusą įgijo būtent I. K., tai patvirtina ir byloje apklaustų asmenų – M. B. ir E. E.-S. parodymai bei atitinkamos Statybos įstatymo nuostatos. Teismo nuosprendyje konstatuota aplinkybė, kad Deklaracijoje tariamai melagingai nurodyta aplinkybė, jog I. K. yra statytojas, akivaizdžiai neteisinga.

2.5. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad R. G. nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, dėl kurio nukentėjusieji teikė civilinį ieškinį. Atitinkamai byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų patyrę fizinės ar turtinės žalos, nes iš pirkimo–pardavimo sutarties kilusios pretenzijos yra nagrinėjamos civiline tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, manytina, kad nurodytiems asmenims BPK 28 straipsnyje nustatytas statusas suteiktas nepagrįstai. Tokiu atveju nėra teisinio pagrindo spręsti nurodytų asmenų patirtų išlaidų atlyginimo BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Negali susidaryti tokia teisinė situacija, kai asmuo, kurio atžvilgiu pateiktas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, yra priverstas atlyginti tokio civilinio ieškinio parengimo ir atstovavimo išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, privalėjo išspręsti ir išlaidų atlyginimo dydžio klausimą, tačiau to nepadarė.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, manytina, kad apeliacinės instancijos teismas pakankamai išsamiai ir įtikinamai argumentavo, kodėl ir remiantis kokiais įrodymais padarė išvadą, kad nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, o grįsdamas jo kaltę pagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų V. N. ir I. K., liudytojų R. Ž., A. S., E. E.-S., M. B. parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o nuteistojo parodymus argumentuotai įvertino ne tik kaip prieštaringus, bet ir kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams.

3.2. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką skundo argumentą dėl to, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nukentėjusysis I. K. nebuvo gyvenamojo namo statytojas, pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kad vien valdymo ar nuosavybės teisės įgijimo faktas, kurio, pabrėžtina, nukentėjusysis dokumentuose nurodomu metu nebuvo įgijęs jokiu pagrindu, nėra pakankamas asmeniui pripažinti statytoju. Statytoju gali būti laikomas tik asmuo, atitinkantis visus Statybos įstatyme aptartus reikalavimus, iš kurių vienas yra investavimas į statybą, o byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusysis gyvenamąjį namą įsigijo jau pastatytą, neinvestuodamas lėšų į namo statybą.

3.3. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasaciniame skunde plačiai analizuojama kita baudžiamoji byla, kurioje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog asmuo gabena psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, kad būtent šis asmuo jas įgijo. Pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis pripažintas kaltu dėl visiškai kitų nusikalstamų veikų nei kasaciniame skunde analizuojamoje baudžiamojoje byloje. Be to, priešingai nei kasaciniame skunde nurodytoje baudžiamojoje byloje, šioje byloje jis nebuvo kaltintas ir nuteistas dėl kitų alternatyvių nusikalstamos veikos objektyviosios pusės veiksmų, kaip dokumentų suklastojimas. BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų. Todėl teismas, nustatęs, kad nuteistasis, suprasdamas, jog disponavo suklastotais dokumentais, kurių negalėjo pasirašyti šiuose dokumentuose nurodyti asmenys, suvokdamas, kad jų turinys neatitinka objektyvios tikrovės, ir siekdamas įgyti reikiamą Deklaraciją, suklastotus dokumentus perdavė UAB „S“ atstovui, nežinančiam apie daromą nusikalstamą veiką, taip pasitelkęs tarpinį vykdytoją šiuos panaudojo, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo nepadarė ir teisingai konstatavo, kad nuteistasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

3.4. Taip pat sutiktina su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies. Tačiau akivaizdu, kad pastarieji baudžiamojoje byloje buvo atstovaujami ne tik kaip civiliniai ieškovai, bet ir kaip nukentėjusieji, o didžioji dalis priteistų atlyginti iš nuteistojo teisinės pagalbos išlaidų yra susijusi su jų atstovo pasiruošimu bylos nagrinėjimui ir dalyvavimu (atstovavimu) teisme. Be to, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, nukentėjusiesiems I. K. ir V. N. šis procesinis statusas suteiktas pagrįstai, tai iš esmės patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris nors ir paliko nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėtą, tačiau prašymą dėl išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliaciniame teisme apmokėti, atlyginimo išieškojimo nukentėjusiųjų naudai patenkino visiškai.

4. Nukentėjusieji V. K. (N.) ir I. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinį skundą atmesti; nukentėjusiajai V. K. (N.) priteisti iš nuteistojo R. G. 500 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Nukentėjusieji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstyti argumentai jau buvo išnagrinėti apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teismas juos atmetė kaip nepagrįstus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. G. neigė ir toliau neigia matęs suklastotus dokumentus, o nukentėjusiesiems tik esą pateikęs Deklaraciją ir kadastrinių matavimų bylą, nes dokumentus, susijusius su statybos užbaigimo įregistravimu, ruošusi UAB „S“. Tačiau šie nuteistojo R. G. gynėjo teiginiai buvo paneigti bylos įrodymų visetu bei liudytojų parodymais. Gynėjo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti, o nuteistojo R. G. kaltė visiškai įrodyta bei teismų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

4.2. Tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį bei palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. G. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 304 straipsnio 1 dalyje, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir juos detalizuojančių teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų. Teismų sprendimuose pateiktos aiškios, logiškos ir išsamiai motyvuotos išvados tiek dėl nuteistojo R. G., tiek dėl asmenų byloje duotų parodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai vertino ir tiesioginius, ir netiesioginius bylos įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė apibendrintas faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl nuteistojo R. G. padarytų nusikalstamų veikų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo R. G. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 304 straipsnio 1 dalį

6. Gynėjo kasacinio skundo argumentai dėl R. G. nuteisimo pažeidžiant BPK nuostatas ir netinkamai pritaikant BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 304 straipsnio 1 dalį nepagrįsti. Netinkamas įstatymo taikymas skunduose iš esmės motyvuojamas tuo, kad R. G. kaltė grindžiama prielaidomis. Su tuo nesutiktina. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas grindžiama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiųjų V. N. ir I. K., liudytojų R. Ž., A. S., E. E.-S., M. B. parodymais, specialisto išvada ir kitais rašytiniais įrodymais, iš kurių nustatyta, kad R. G., žinodamas, kad kaltinime išvardytuose gyvenamojo namo projektiniuose dokumentuose yra įrašyta melaginga informacija apie gyvenamojo namo statytoją ir statinio projektuotoją, bei žinodamas, kad minimuose dokumentuose yra suklastoti I. K. ir R. Ž. parašai, šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, pateikdamas juos UAB „S“, siekdamas gauti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismai savo sprendimuose pateikė išsamius motyvus, kodėl nesivadovavo R. G. parodymais, kuriais jis neigė žinojęs, kad minėti dokumentai suklastoti, bei kuriais įrodymais vadovaudamiesi ir kodėl nusprendė priešingai.

7. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už alternatyvius veiksmus – ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad byloje nebuvo nustatyta, kas šiuos dokumentus suklastojo, nes konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl R. G. pripažinimo kaltu pagal šį straipsnį pakako nustatyti, kad jis panaudojo žinomai suklastotus dokumentus, o dokumentų suklastojimu jis nebuvo kaltinamas ir už tai nebuvo nuteistas.

8. BK 304 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes, R. G. žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose buvo įtvirtinta pirmiau minėta jam žinomai melaginga informacija, pateikė UAB „S“, per tarpinį vykdytoją – šios įmonės darbuotojus – siekdamas gauti deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtinančią statybos užbaigimą, todėl jo veika pagal sutaptį teisingai kvalifikuota ir pagal BK 304 straipsnio 1 dalį.

9. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismų išvados, jog I. K., suklastotuose dokumentuose melagingai nurodytas kaip pastato statytojas, neatitinka Statybos įstatymo nuostatų. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 punkto nuostatas, statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Kodėl informacija, nurodyta suklastotuose projektiniuose dokumentuose, kad I. K. buvo statytojas, yra melaginga, išsamiai išdėstyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 13–14 punktuose. Pažymėtina, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes I. K. gyvenamąjį namą įsigijo jau pastatytą, neinvestuodamas lėšų į namo statybą, todėl vien jau todėl pagal pirmiau minėtas Statybos įstatymo nuostatas jis negalėjo būti laikomas statytoju ir atitinkamu statusu nurodomas suklastotuose dokumentuose, kurie patenka į statybos teisinių santykių reglamentavimo sritį ir dėl kurių panaudojimo nuteistas R. G..

10. Kasaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatytas nusikalstamų veikų, inkriminuotų R. G., padarymo laikas ir būdas, be to, apeliacinės instancijos teismas pakeitė nusikalstamų veikų padarymo laiką, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios veikos padarytos tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne vėliau nei iki 2020 m birželio 12 d., o apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šios veikos padarytos tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, bet ne anksčiau nei 2020 m. birželio 15 d. Šie klausimai išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nutarties 15 punkte. Sutikdama su apeliacinės instancijos teismo išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija jų nebekartoja, pažymėdama, kad pripažintos įrodytomis R. G. padarytų nusikalstamų veikų padarymo esminės aplinkybės aprašytos tiek, kiek jos buvo nustatytos, jų išdėstymas atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismui patikslinant nusikalstamų veikų padarymo laiką, BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

11. Kasatoriaus teiginiai apie BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų nesilaikymą pateikiami deklaratyviai, nepateikiant dėl to teisinių argumentų, atitinkančių BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Todėl šie teiginiai nenagrinėtini.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

12. Kasatorius teigia, kad negali susidaryti tokia teisinė situacija, kai asmuo, kurio atžvilgiu pateiktas civilinis ieškinys, paliekamas nenagrinėtas, yra priverstas atlyginti tokio civilinio ieškinio parengimo ir atstovavimo išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas, palikęs ieškinį nenagrinėtą, privalėjo išspręsti ir išlaidų atlyginimo dydžio klausimą, tačiau to nepadarė.

13. BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BPK 106 straipsnio nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme. Priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-431/2012, 2K-92/2014 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama.

14. Pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo priteisė nukentėjusiesiems 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, iš jų 200 Eur už civilinio ieškinio rengimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kaltininko veiksmuose, kuriais civiliniame ieškinyje grindžiamas neturtinės žalos dydis, nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusieji nuteistajam yra pareiškę civilinį ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu civiliniame procese bei paliko nukentėjusiųjų civilinį ieškinį nenagrinėtą, tačiau pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti nepagrįstai nesumažino. Ši klaida ištaisytina, sumažinant priteistą išlaidų advokato pagalbai atlyginimą 200 Eur, t. y. iki 800 Eur.

15. Dėl kitų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistų atlyginti proceso išlaidų – nėra pagrindo spręsti, kad jos neatitiko būtinumo, proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijų.

16. Ši baudžiamoji byla rašytinio proceso tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, o šis skundas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiųjų I. K. ir V. K. atstovas advokatas G. Milevičius pateikė atsiliepimą į nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuriame išdėstė argumentuotą poziciją dėl byloje pateikto kasacinio skundo pagrįstumo. Nukentėjusioji V. K. už advokato paslaugas sumokėjo 500 Eur. Įvertinus, kad kasacinis skundas nėra didelės apimties, advokatas G. Milevičius dalyvavo nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl rengiant atsiliepimą bylos esmė jam buvo jau žinoma, taip pat tai, kad kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, prašoma priteisti suma sumažintina iki 250 Eur.

17. Kasatorius teigia, kad nukentėjusiųjų statusas I. K. ir V. N. buvo suteiktas nepagrįstai, todėl proceso išlaidų atlyginimas jų naudai neturėjo būti priteistas.

18. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl I. K. ir V. N. pripažinimo nukentėjusiaisiais apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas ir nebuvo nagrinėtas, todėl tai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutartį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžiu priteistą V. K. ir I. K. iš R. G. išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą sumažinti iki 800 Eur.

Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. nuosprendžio, pakeisto Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutartimi, ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš nuteistojo R. G. nukentėjusiajai V. K. 250 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Eligijus Gladutis