Civilinė byla Nr. e3K-3-122-403/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00679-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4;
3.1.7.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui E. Š. dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų, patirtų už paskirtą teismo ekspertizę, skirtą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertei nustatyti, paskirstymo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija prašė teismo nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17 E.) paimtą 0,1213 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 12 300 Eur.
3. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl prašomo nustatyti atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Nurodė, kad buvo neteisingai įvertinta paimamo sklypo rinkos vertė ir atitinkamai pagal ją apskaičiuotas neteisingas patiriamas nuostolių dydis dėl paimamo sklypo.
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą ir paskyrė byloje ekspertizę visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti; 2022 m. sausio 17 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą ir paskyrė byloje pakartotinę ekspertizę visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertei nustatyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – nustatė, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 12 600 Eur; priteisė ieškovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei – 277 Eur žyminio mokesčio ir 10,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
6. Pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nurodė, kad ieškovė sumokėjo 1000 Eur už ekspertizę byloje, atsakovas – 450 Eur. Byloje buvo tenkinta 97,62 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistas 976,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 10,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir įskaitęs šias sumas, pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalį.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje ieškovė pateikė UAB „Naujas būstas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1213 ha ploto žemės sklypą dydis buvo nustatytas 12 300 Eur, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, prašė teismo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, šią pavedė atlikti teismo ekspertui J. U.. Ekspertizės akte buvo nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 17 680 Eur. Ieškovei nurodžius, kad atliktos ekspertizės išvados kėlė abejonių nustatant ginčo turto vertę, tokią ieškovės išsakytą poziciją palaikant trečiajam asmeniui, Kauno apygardos teismas ieškovės prašymu 2022 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui M. K.. Pakartotinės ekspertizės akte buvo nurodyta, kad atsakovo ginčo sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 12 600 Eur.
8. Byloje esant pateiktiems įrodymams (ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu UAB „Naujas būstas“ atliktai turto įvertinimo ataskaitai, atsakovo prašymu atliktos teismo eksperto J. U. ginčo turto vertinimo teismo ekspertizės aktui ir pakartotinės ginčo turto vertinimo teismo eksperto M. K. teismo ekspertizės aktui) pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo turto vertę, rėmėsi pakartotinės ekspertizės išvadomis.
9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu teisingai paskirstė šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias atitinkamai su byloje paskirta teismo ekspertize ir pakartotine ekspertize.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis (12 600 Eur) labai nedaug skyrėsi nuo to dydžio, kurį prašė nustatyti ieškovė (12 300 Eur), o atsakovas nenurodė argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad šiuo atveju byloje buvo tenkinta 97,62 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovei nesutikus su atsakovo prašymu paskirtos teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo sklypo rinkos vertės, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, o šios išvadose nurodyta ginčo sklypo rinkos vertė tik nežymiai skyrėsi nuo ieškovės prašomo nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, grindžiamo UAB „Naujas būstas“ turto vertinimo ataskaita. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi būtent pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis dėl ginčo sklypo rinkos vertės, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovė siūlė iš esmės neteisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodė, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika, suformuota bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų. Kasacinio teismo nagrinėtose bylose teismai žemės sklypų savininkams priteisė gerokai didesnio dydžio kompensacijas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, nei prašė nustatyti ieškovė, t. y. ieškovė siūlė neteisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydį, todėl ginčas turėjo būti sprendžiamas teisme ir tai lėmė papildomų išlaidų už teismo paskirtą ekspertizę susidarymą. Kadangi pareiga nustatyti teisingą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį tenka ieškovei, teismai nusprendė, kad būtent ieškovė, tinkamai neįvykdžiusi šios pareigos, turi atlyginti išlaidas už teismo paskirtą ekspertizę (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už ekspertizę atmesti; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę paskirstymo. Teismai nepagrįstai nusprendė buvus pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovei 976,20 Eur išlaidų už ekspertizę atlyginimo, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimais. Atsakovo nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017 ir 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017 priimtos civilinėse bylose, kurių aplinkybės yra tapačios ar labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl šios nutartys yra precedentai, ir jose pateikti išaiškinimai privalo būti taikomi šioje byloje.
13.2. Pareiga tinkamai nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį teko ieškovei, o su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą lėmė nepagrįstas pradinio atlyginimo dydžio nurodymas (ypač kai atlyginimo dydis buvo nustatytas teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę), todėl įpareigojant atsakovą atlyginti visas ar bent dalį ekspertizės išlaidų buvo pažeista ir neužtikrinta asmens teisė į teisingą atlygį už paimamą žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017, 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017).
14. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
14.1. Kasaciniame skunde nepagrindžiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, remiamasi tik dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių faktinės aplinkybė skiriasi, palyginti su nagrinėjamos bylos.
14.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl žemės ar kito turto paėmimo visuomenės poreikiams ir nuostolių atlyginimo nustatant taisyklę dėl teismo ekspertizės ir su ja susijusių išlaidų atlyginimo iš institucijos, kaip valstybės atstovės, pradėjusios ekspropriacijos procesą, taip pat akcentuojamas teisingos interesų pusiausvyros principas, subalansuotas teisingumo sistemos funkcionavimas, siekiant bendrojo intereso tikslų, siekis neuždėti neproporcingos naštos asmeniui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017).
14.3. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje, kaip ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis labai nedaug skiriasi nuo to dydžio, kurį prašė nustatyti ieškovė, todėl teismai pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju buvo patenkinta 97,62 proc. ieškovės reikalavimų. Pažymėtina, kad, nustatant nuostolių atlyginimo dydį, buvo vadovautasi pakartotinės teismo ekspertizės akto išvadomis, kurios byloje nebuvo ginčijamos.
14.4. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ginčijo ieškovės siūlomą nuostolių atlyginimą, todėl jo elgesys yra ne visiškai sąžiningas ir būtent toks atsakovo elgesys nulėmė jo paties patirtų bylinėjimosi išlaidų padidėjimą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
15. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 19 punktas). Taigi kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai.
16. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo ir priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už ekspertizę atmesti; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį. Taigi, pagal kasacinį skundą kasacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta dėl atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydžio, atsakovo kasacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl dėl šios nutarties dalies teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų, patirtų už paskirtą teismo ekspertizę, skirtą visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertei nustatyti, paskirstymo tvarką ir sąlygas, aiškinimo ir taikymo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas byloje Nr. 18/99; 2003 m. kovo 4 d. nutarimas byloje Nr. 27/01-5/02-01/03, 2008 m. gegužės 20 d. nutarimas byloje Nr. 05/07).
18. CK 4.93 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad turto savininkui atlyginama pinigais to turto rinkos kaina. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad nustatant piniginės kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama į savininko galimybes įsigyti lygiavertį turtą. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje yra konstatuota, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe ribojimas (Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) turi nustatyti teisingą bendrojo visuomenės intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų pagrindinių asmens teisių apsaugai, pusiausvyrą (žr. 2006 m. kovo 29 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), peticijos Nr. 36813/97, par. 93). Tokia eksproprijavimo priemonė turi būti vykdoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, turi būti „būtina visuomenės interesams“ (2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01). Tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą (žr. 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją (teisingas atlyginimas), peticijos Nr. 58858/00, par. 94–95; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, par. 111) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-421/2022, 37 punktas).
20. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio, nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-361-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovo E. Š. nuosavybės teise valdomą 0,1213 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatė nuostolių dėl 0,1213 ha ploto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydį – 12 300 Eur. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškiniu prašė teismo nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams nurodyto įsakymo pagrindu paimtą 0,1213 ha žemės sklypą dydis yra 12 300 Eur. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu dėl prašomo nustatyti atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, nes, jo manymu, buvo neteisingai įvertinta paimamo sklypo rinkos vertė ir atitinkamai pagal ją apskaičiuotas neteisingas patiriamas nuostolių dydis dėl paimamo sklypo.
21. Pažymėtina, kad, remiantis Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama. Teisėjų kolegija, remdamasi CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostata, pažymi, kad žemės sklypo savininkas, nesutikdamas su valstybės pasiūlytu atlyginimo dydžiu už visuomenės poreikiams paimamą jo nuosavybę arba manydamas, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė buvo apskaičiuota neteisingai, gali (turi teisę) atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę dydį ginčyti teisme.
22. Nagrinėjamoje byloje atsakovas pasinaudojo CPK 5 straipsnio 1 dalyje suteikta teise kreiptis į teismą ir teismine tvarka ginčijo ieškovės siūlomą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį. Byla buvo išnagrinėta nusprendžiant, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą dydis buvo 12 600 Eur. Atsakovas, teikdamas kasacinį skundą, nesutiko su bylą nagrinėjusių teismų padarytomis išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo. Jis kasaciniame skunde nurodė, kad pareiga tinkamai nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį teko ieškovei, nes su ekspertizių atlikimu susijusių išlaidų atsiradimą nulėmė būtent nepagrįstas ieškovės pradinio atlyginimo dydžio nurodymas, todėl teismai nepagrįstai nusprendė buvus pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidų už ekspertizę atlyginimą.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų išsprendimas tokio pobūdžio bylose yra svarbus aspektas žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu, nes bylinėjimosi išlaidos skirstomos vykstant ne privačiam ginčui, bet valstybės vykdomai ekspropriacijai. Nagrinėjamu atveju bylos šalių išlaidos ekspertizėms buvo patirtos dėl to, kad, žemės sklypo savininkui nesutikus su valstybės siūlomu atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę, kilo poreikis tokio atlyginimo dydį nustatyti teisme.
24. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, jog su Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) reikalavimų laikymusi nacionaliniu lygiu sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą buvo susidurta EŽTT Didžiosios kolegijos nagrinėtoje byloje Perdigao prieš Portugaliją (peticijos Nr. 24768/06, 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas). Šiame sprendime Konvencijos pažeidimas buvo iš esmės konstatuotas dėl to, kad teismų priteistos bylinėjimosi išlaidos visiškai „absorbavo“ pareiškėjui priteistą kompensaciją dėl turto nusavinimo visuomenės poreikiams.
25. Viena vertus, EŽTT akcentuoja valstybės plačias vertinimo laisvės ribas, sprendžiant teisinių išlaidų byloje paskirstymo klausimą, arba, kitaip tariant, imantis priemonių, kurios, jų manymu, yra būtinos subalansuotam teisingumo sistemos finansavimui, siekiant bendrojo intereso tikslų, apsaugoti (žr. cituotą Perdigao). Kita vertus, EŽTT akcentuoja bylų, kuriose dalyvauja valstybė, specifiką. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad, taikant teisinių išlaidų paskirstymo taisykles, reikia vengti neproporcingos naštos asmeniui uždėjimo, kai jo ieškinys valstybei yra pagrįstas, nes susidarytų paradoksali situacija, kai valstybė, taikydama įvairius mokesčius, viena ranka pasiima iš asmens tai, ką kita ranka pati priteisė (žr. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Scordino prieš Italiją (Nr. 1), par. 201; cituotą Perdigao; 2014 m. birželio 3 d. sprendimo byloje Harrison Mc Kee prieš Vengriją, peticijos Nr. 22840/07, par. 31).
26. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (dydžiui). Taigi bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 14 punktas).
27. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kartu su ieškiniu buvo pateikusi UAB „Naujas būstas“ parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 0,1213 ha ploto žemės sklypą dydis buvo nustatytas 12 300 Eur, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, prašė teismo paskirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, šią atlikus atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo rinkos vertė buvo nustatyta – 17 680 Eur. Ieškovei nurodžius, kad atliktos ekspertizės išvados kėlė abejonių nustatant ginčo turto vertę, tokią ieškovės išsakytą poziciją palaikant trečiajam asmeniui, Kauno apygardos teismas ieškovės prašymu 2022 m. sausio 17 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ginčo turto vertinimo ekspertizę ir šios ekspertizės akte buvo nurodyta, kad atsakovo ginčo sklypo rinkos vertė 2020 m. lapkričio 30 d. buvo 12 600 Eur.
28. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu nusprendė, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1P-361-(1.17E.) paimtą 0,1213 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dydis yra 12 600 Eur.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nesant privačios žemės sklypo, kuris paimamas visuomenės poreikiams, savininko rašytinio sutikimo, jog už paimamą žemę būtų atlyginama suteikiant valstybinės žemės sklypą, jam už žemę turi būti teisingai atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininkui įteikiama visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita, kurioje, be kita ko, nurodoma paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo rinkos vertė, ir pasiūloma sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją. Žemės įstatymo 47 straipsnio į dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
30. Vadinasi, žemės paėmimo visuomenės poreikiams bylose, be kita ko, sprendžiamas ginčas ir dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertės, o išsprendus materialinio pobūdžio reikalavimą, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apskaičiuojamas remiantis ginčo suma, kurios nustatymo būdai reglamentuojami CPK 85 straipsnyje. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. CPK 86 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kai ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku. Turto rinkos vertė laisvos rinkos sąlygomis nėra griežtai apibrėžta, jos nustatymas priklauso nuo taikomo vertinimo metodo, be to, priklausomai nuo valstybės ekonominės būklės, turto ypatumų, pasiūlos ir paklausos bei kitų veiksnių, gali nuolat kisti. Siekiant neužkirsti kelio civilinio proceso dalyviams pasinaudoti konstitucine teise į teisminę gynybą, jeigu ieškinio sumą ieškinio pateikimo metu nustatyti yra sunku, ieškinio sumą, išsprendęs ginčą, nustato teismas.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovui E. Š. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 12 300 Eur, o atsakovas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirtos ginčo turto vertinimo ekspertizės išvadomis, ginčo žemės sklypo rinkos vertę nurodė 17 680 Eur. Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. ginčas, kurio sprendimui, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimui būdingi ypatumai, nes jis kilo dėl valstybės vykdomos ekspropriacijos, ginčo sumą sudarė ieškovės siūlomo ir atsakovo pageidaujamo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio skirtumas, t. y. 5380 Eur, nuo kurių turėjo būti apskaičiuota ieškovės tenkintų reikalavimų procentinė išraiška bei paskirstytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį.
32. Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra 12 600 Eur, t. y. 300 Eur didesnis, nei prašė nustatyti ieškovė. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nustatė tik šiek tiek didesnį kompensacijos atsakovui dydį, negu buvo nustatytas ieškovės, ir, tuo pagrindu priteisdami bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neteisingai nustatė pačią ginčo sumą, taigi netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas vis dėlto tenkino didžiąją dalį ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl, remiantis atsakovo kasaciniame skunde nurodyta teismų praktika, byloje negali būti pripažinta, jog šios bylos rezultatas yra palankus tik atsakovui ir dėl to ieškovė turėtų atlyginti visas pastarojo patirtas šioje civilinėje byloje bylinėjimosi išlaidas. Toks aiškinimas prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes ieškovė, teisėtai paėmusi, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo sprendime, visuomenės poreikiams atsakovo žemės sklypą ir, kaip matyti iš šios bylos aplinkybių, nustačiusi iš esmės nedaug besiskiriantį nuo priteisto atlyginimo kompensacijos dydį, būtų laikoma visiškai bylą pralaimėjusia šalimi.
33. Pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyto reglamentavimo byloje teismai nenustatė, taip pat nenurodė buvus duomenų apie atsakovo sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, nepagrįstą reikalavimą skirti ekspertizę; atsakovo elgesys iš esmės buvo susijęs su teisingo atsiskaitymo su juo už paimamą nuosavybę nustatymo klausimu.
34. Šioje byloje laikytina, kad ieškovės atmestų reikalavimų dalis byloje sudaro 5,58 proc. nuo ginčo sumos (300 × 100 proc. ÷ 5380), o tenkintų – 94,42 proc. (100 – 5,58) Pagal šią proporciją turėjo būti paskirstytos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymui, tačiau, nustatydami ginčo sumą, neteisingai taikė proceso teisės normas. Šie pažeidimai lėmė iš dalies neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą ir sudaro pagrindą skundžiamus teismų procesinius sprendimus pakeisti, nustatant, kad ieškinys buvo tenkintas 94,42 proc. (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, ieškinį tenkinus iš dalies (97,62 proc.), valstybei iš atsakovo priteistinas 277 Eur žyminis mokestis, ieškovei iš atsakovo priteistina 976,20 Eur (1000 Eur sumokėta už ekspertizę), atsakovui iš ieškovės – 10,71 Eur (450 Eur sumokėta už ekspertizę) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atlikus įskaitymą, ieškovei priteista iš atsakovo 965,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat valstybei priteista 10,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.
37. Kasaciniam teismui nusprendus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos taip: ieškovei iš atsakovo priteista 944,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsakovui iš ieškovės – 25,11 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteisiama 919,09 Eur.
38. Žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą sudarė 284 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovo turėjo būti priteista 268,15 Eur žyminio mokesčio, taip pat 10,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
39. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
40. Atsakovas, teikdamas kasacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.
41. Kasaciniame teisme pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo pakeisti ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (juridinio asmens kodas 188621919) iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 919,09 Eur (devynis šimtus devyniolika Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 268,15 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 15 ct) žyminio mokesčio į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,06 Eur (dešimt Eur 6 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.“
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas
Egidija Tamošiūnienė
