Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-387/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57024-2017-1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, susipažinusi su nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo prašymu sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą, baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje 2023 m. kovo 6 d. paskirta nagrinėti baudžiamoji byla pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties.

Nuteistojo gynėjas 2023 m. vasario 1 d. pateikė prašymą sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutartimi, vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Prašyme teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai skundžiami, be kitų aspektų, ir dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, priteisiant nukentėjusiesiems iš bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) subsidiariai su A. G. 135 056,27 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Tačiau A. G. šioje byloje civilinis ieškinys apskritai nebuvo pareikštas.

2022 m. rugpjūčio 2 d. A. G. gavo antstolės 2022 m. liepos 15 d. Raginimą įvykdyti nuosprendį ir sumokėti priteistą 128 295 Eur sumą nukentėjusiesiems, nors nuosprendyje nurodyta, kad dėl žalos atlyginimo jis atsakingas subsidiariai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, šioje byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi į BUAB (duomenys neskelbtini) antros eilės kreditorių sąrašą įtraukti J. T. ir kiti ieškovai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad BUAB (duomenys neskelbtini) neturi realių galimybių įvykdyti prievolę nukentėjusiesiems. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai paliko galioti laikiną UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės apribojimą nekilnojamajam daiktui – nuotekų šalinimo tinklui, iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.

2023 m. sausio 5 d. antstolė A. G. darbovietei pateikė Patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo nurodė bendrovei kiekvieną mėnesį iš A. G. išskaičiuoti 50 proc. nuo jo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat 2023 m. sausio 5 d. antstolė pateikė Swedbank mokestinį reikalavimą 135 056,26 Eur sumai, A. G. sąskaitai, per kurią jo darbovietė vykdo atsiskaitymus pagal darbo santykius. A. G. augina tris mažamečius vaikus, jo sutuoktinė valstybės mokamas išmokas vaikų priežiūrai (1680 Eur per mėnesį) taip pat gauna Swedbank sąskaitoje A. G. vardu, kuriai antstolė pateikė mokestinį reikalavimą. Antstolė neatsižvelgė į tai, kad pradėjus vykdyti skundžiamą nuosprendį, A. G. patirs itin didelius nuostolius, nes antstolei iš A. G. lėšų (turto) išmokėjus Patvarkyme ir Raginimuose nurodytas sumas ieškovams, tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galimai patenkinus A. G. kasacinį skundą, jis nebeturės objektyvios galimybės išieškoti šių lėšų iš nukentėjusiųjų. Nuosprendžio ir nutarties įvykdymo atgręžimas būtų negalimas, nes ieškovai yra blogoje finansinėje padėtyje (priešingų duomenų byloje nėra). Antstolės veiksmais pradėjus vykdyti nuosprendį pagal ieškovų pateiktą vykdomąjį dokumentą, LAT dar neišnagrinėjus kasacinio skundo dėl nuosprendžio, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, neatitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų.

Nuteistojo A. G. gynėjo advokato V. Kaupo prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 374 straipsnį teisėjų kolegija, kuriai pavesta nagrinėti kasacinę bylą, gali sustabdyti bet kurio Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžio ir nutarties ar jų dalies vykdymą, kol byla bus išspręsta kasacinės instancijos teismo posėdyje. Pagal BPK 346 straipsnio 1 dalį įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės bei savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, teismų sprendimų vykdymo sustabdymas yra išimtis iš bendrosios taisyklės ir todėl taikytina tik išimtinėms situacijoms – pagal BPK 374 straipsnį nuosprendžio ar nutarties vykdymas gali būti sustabdomas tuo atveju, jeigu nedelsiamas jų vykdymas sukeltų sunkias pasekmes nuteistajam, jo šeimai ar kitiems asmenims, pažeistų viešąjį interesą ir tik sustabdžius skundžiamų teismų sprendimų vykdymą, šių pasekmių gali būti išvengta. Kasacinės instancijos teismui pateikiamame prašyme sustabdyti skundžiamo nuosprendžio ir (ar) nutarties vykdymą turi būti nurodyti argumentai, pagrindžiantys tokių aplinkybių buvimą.

Prašymą stabdyti nuosprendžio vykdymą nuteistojo A. G. gynėjas iš esmės grindžia tuo, kad minėtas nuosprendis pagal kurį jau pradėtas nukentėjusiesiems priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išieškojimas, yra apskųstas kasacine tvarka. Spręsdamas dėl pateiktų prašymų stabdyti teismų sprendimų vykdymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad kasacinio skundo padavimas (priėmimas) savaime nėra pagrindas stabdyti skundžiamo teismo sprendimo vykdymą, nepaisant to, kad išnagrinėjus kasacinę bylą, skundžiamas sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas. Nuteistojo gynėjas prašyme nurodo, kad patenkinus jo kasacinį skundą, A. G., dėl prastos nukentėjusiųjų materialinės padėties, nebeturės galimybės atgauti nukentėjusiesiems iš jo lėšų išmokėtas sumas. Pažymėtina, kad gynėjas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia savo teiginių, kad vykdymo atgręžimas šioje byloje būtų nebeįmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Vien tik gynėjo reiškiamos abejonės dėl nuteistajam galimai kilsiančių neigiamų materialinių pasekmių, nelaikytinos išskirtinėmis, pagrindžiančiomis nuosprendžio vykdymo sustabdymo būtinybę. Taigi, teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo gynėjo prašymo argumentais, sprendžia, kad prašyme nurodomos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad prašyme nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog nedelsiamas teismo nuosprendžio vykdymas nuteistajam A. G. sukels itin neigiamas pasekmes, todėl nėra pakankamo pagrindo sustabdyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio vykdymą.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 374 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Virgilijaus Kaupo prašymo sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio vykdymą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas