Civilinė byla Nr. 2-105- 445/2014
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01002-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija
34.1.; 34.3.; 34.4.10.; 128.1.
(S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
2014 m. kovo 7 d.
Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai R. B., suinteresuotiems asmenims V. R., M. R., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji po motinos G. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1989-09-26 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja nurodė, kad 1989 m. rugsėjo 26 d. mirė jos motina G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas nesuteiktas), gyvenusi (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. (mirties akto įrašo Nr. 22, mirties liudijimas III-OK Nr. 448268). Po motinos mirties liko jai priklausęs turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. nesuteiktas, bendras plotas 77.44 m2, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. nesuteiktas, bendras plotas 24.12m2, esanti (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. nesuteiktas, bendras plotas 23.14 m2, esantis (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.; kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. nesuteiktas, esantys (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. Visas nurodytas turtas iki mirties priklausė jos motinai G. K., jai mirus, ji gali paveldėtijo turtą, nes yra įstatyminė paveldėtoja. Jos brolis V. R. yra miręs 2013-09-25, jo įstatyminiai paveldėtojai yra jo vaikai V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).
2013 m. nutarė kreiptis dėl savo motinos turto paveldėjimo, tačiau išsiaiškino, jog yra praleidusi tuo metu galiojusio įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo. LRCK 5.50 str., 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iki motinos mirties ji su šeima gyveno motinai priklausiusiame name, prižiūrėjo iki mirties sergančią motiną bei visą jai priklausiusį turtą. Iš karto po motinos mirties likusi gyventi tame pačiame name, ji faktiškai pradėjo valdyti, naudotis ir disponuoti motinai priklausiusiu turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, draudė, naudojosi likusiais ūkio padargais, buities reikmenimis. Todėl laikytina, kad ji priėmė palikimą po motinos mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir suinteresuoti asmenys V. R., M. R. pareiškimą palaikė nurodytais pagrindais ir aplinkybėmis, prašė tenkinti.
Suinteresuoto asmens Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro atstovas neatvyko į teismo posėdį ir neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos motina G. K. mirė 1989-09-26 ir tokias aplinkybes patvirtina jos mirties liudijimo duomenys (b. l. 18).
Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų giminystės ryšius su G. K. patvirtina gimimo liudijimai, santuokos liudijimas (b. l. 7-8, 14-17).
Po G. K. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina notaro pažyma (b. l. 20-21).
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniais, es. (duomenys neskelbtini), Varėnos r., daiktinės teisės įregistruotos, nurodant savininką (b. l. 22-23).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po G. K. mirties atsirado palikėjos mirties momentu (1989-09-26), kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Dėl giminystės
Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str.1 d.). Pagal to paties straipsnio 2 dalį giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais. CK 3.131 str. numato giminystės linijas - tiesioji ir šoninė giminystės linijos. CK 3.132 str.1 d. numato, kad tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.).
CK 3.135 str. numato, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pareiškėjos R. B. giminystės ryšys su G. K. įrodytas rašytiniais įrodymais, t.y. kad ji yra pareiškėjos motina.
Dėl palikimo priėmimo fakto
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str. 1 d.). Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjas mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str. 1 d.). Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str. 1 d.). Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjos mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą.
Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi G. K. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str., 5.13 str.).
CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjo turtą. R. B. valdo, naudojasi ir disponuoja visu motinos turėtu turtu, jį prižiūri, tvarko.
Pareiškėja priėmė palikėjos turtą visa apimtimi, koks jis yra paliktas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjos mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, palikėjos mirties liudijimu, duomenimis apie palikėjos išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Ginčo dėl nagrinėjamo dalyko nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (mirusios 1989-09-26 mirties), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytinas dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Dalis Žilionis
