Dėl galvos, veido, kairės ausies, peties, žasto, krūtinės ląstos I-II AS-10 proc, IIB-S-0,5 procentų odos nudegimų, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios E. Z. sveikatą

Baudžiamoji byla Nr.1-20- 445 / 2014

Teisminio proceso Nr.1-55-1-00228-13-1

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.7.1.;1.1.7.2.5.;1.1.8.1.;1.1.8.1.1.;

1.1.8.1.2.;1.2.4.1.

(S)

N U O S P R E N D I S

2014 m. kovo 6 d.

Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant prokurorui Kostui Vinerskui, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei E. Z., jos atstovui advokatui Jonui Zenevičiui, gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB „S.“ pardavėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 138 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

R. Z. padarė žmogui nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2013 m. birželio 11d., apie 22 val., savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su E. Z. metu, tyčia apipylė E. Z. karštu vandeniu iš virdulio, tuo padarydama E. Z. nudegimo žymes kairiame žąste, pereinant į peties sąnario nugarinį paviršių, nugaros kairėje pusėje, pereinant į krūtinės kairę pusę, kaktos kairėje pusėje, pereinant į kairio smilkinio sritį bei skruostą bei ausies kaušelį, taip dėl galvos, veido, kairės ausies, peties, žasto, krūtinės ląstos I-II AS-10 proc, IIB-S-0,5 procentų odos nudegimų, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusios E. Z. sveikatą.

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Kaltinamoji R. Z. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2013- 06- 11 su vyru grįžo po darbo. Grįžo dukra ir pasakė, kad vėl susipyko su močiute. Priėjo prie vyro ir pasakė, kad jis vieną kartą joms pasakytų, jog baigtų ją šmeižti. Vyras V. pašoko, „pasiuntė ant dviejų raidžių“ ir išbėgo. Kai pradėjo garsiau kalbėti, išbėgo iš namų mergaitė ir nubėgo už ūkinių pastatų. Išėjo su arbatinuku į pavėsinę plikinti arbatos. Pamatė ateinantį A. D., kuris priėjęs jis paklausė: „kur V.?“. Atsakė : „o kam tau jis reikalingas?“ Pasakė, kad V. nėra, liepė apsisukti ir dingti. Jis be jokių prieštaravimų ir nuėjo. Nuėjo į pavėsinę, užsiplikino arbatą, išėjo iš pavėsinės ir pamatė atbėgančią E., o iš paskos ir jos motiną. Paėmė arbatinuką į kitą ranką, bandė uždaryti vartus, o E. atbėgusi šaukė: “baigsit jūs vieną kartą?“. Pasakė, kad nebandysi užeiti ant jos kiemo. Ji pasakė: „tu man vartų neuždarysi“, tada atsakė, kad „uždarys“. E. įėjo per vartus. E. pavijo, užstojo jai kelią. Susikibo, apipylė E. vandeniu. E. stovėjo prie jos. Motina visą laiką stovėjo už vartų. Pylė vandeniu, nes E. griebė, stūmė ir vėl galėjo griebti. Netikėjo, kad gali padaryti tokius sužalojimus E.. Taikė užpilti ant peties, pylė atsistodama iš apačios į viršų. Nukentėjusioji buvo prieš ją. Ji surėkė ir susikibo. E. lankydavosi pas brolį, tačiau praeidama net nesisveikindavo. Sakė, kad į jos kiemą neužeis, varė lauk. Tuo metu jai grėsmė nebuvo sukelta. Buvo koliojimai. Anksčiau su M. Z. bendravo, įvykio metu ji visą laiką stovėjo už vartų. Kai pylė vandeniu, ji jau buvo priėjusi.

Nukentėjusioji E. Z. parodė, kad kaltinamąją pažįsta- jos brolio V. Z. žmona, šiuo metu nebendrauja. 2013- 06- 11 atbėgo kaltinamosios dukra G. Z. į namus ir pradėjo rėkti, klykti, kad gelbėtume jos tėtį, nes jis bando kartis, ar tai jau pasikorė. Su motina M. Z. išbėgo žiūrėti. Ji pirma nubėgo ir prie vartų sutiko R. Z., pradėjo klausti, kur „V.“. Kaltinamoji atsakė, kad tai ne jos reikalas, kad eitų iš čia, bandė neįsileisti į kiemą, uždaryti vartus. Kai įėjo pro vartus, tada apipylė verdančiu vandeniu iš virdulio. Buvo prie vartų. Z. virdulį turėjo rankoje. Ji sakė: „aš pilsiu“, ir net nespėjo atsitraukti. Nusirengė megztinį ir pamatė, kad nusilupo oda. Atėjo Z. sūnus A. Č.. Tada su kaltinamąja susikibo, o jis bandė skirti. Buvo labai pikta, nes pamatė sužalojimus nuo apipilto vandens. Z. bandė suduoti pačiu virduliu, bet netyčia pataikė savo sūnui A. Č.. Prieš pildama Z. pasakė, kad pils vandenį, tačiau nespėjo atsitraukti, tuo pat metu ji išpylė verdantį vandenį. Brolio nematė - ėjo, nes norėjo įsitikinti, kad jam viskas gerai. Z. pradėjo šaukti :“nesikiškit, ne jūsų reikalas“. Buvo sužalota kairė ranka, kairioji ausis, pusė veido, kairysis šonas. Kaltinamoji pylė vandeniu iki susikimbant. Ji stovėjo ir iš arbatinuko apipylė vandeniu. Nesimatė, kad tai karštas vanduo. Arbatinukas - baltos spalvos, didelės talpos, kokių 3 l. Negali pasakyti, ar jis buvo uždengtas, nes viskas vyko greitai. Apipylė verdančiu vandeniu vieną kartą. Po įvykio brolis nebendrauja.Nuo kaltinamosios gyvena 300- 400 m atstumu. Ant kūno šono yra pakitimas, kuris yra ir dabar. Randui šalinti gali reikėti plastinės operacijos. Su R. Z. nebendrauja, nes jų šeimoje situacija ne kokia- išgerdinėja, gąsdina, kad nusižudys. Dukterėčia G. atlėkė spiegdama, kad bėgtume gelbėti tėtį - kariasi, ar tai pasikorė. Visas incidentas įvyko tik įžengus į kiemą pro vartus, ten gyvena brolis su žmona. A. D., kaimynas, matė bėgančią spiegiančią G., jis nubėgo, o jos- iš paskos. Buvo blaivi. Policija buvo atvykusi pagal G. Z. iškvietimą dėl jos tėvo žudymosi fakto. Praėjusi pro vartus norėjo eiti į garažą pažiūrėti, nes brolis visą laiką kartis eidavo į garažą. Kitu būdu patekti į kiemą negalėjo. Prieš Z. nesmurtavo. Kai mane apipylė, tada susikibo- puolė viena kitą.

Liudytoja M. Z. parodė, kad R. Z. - marti, santykiai su ja buvo neblogi, šiuo metu nesikalba. Sūnus V. gyvena santuokoje su R. Z.. Su sūnumi santykiai buvo neblogi, dabar santykiai nutrūko. Buvo sužalota E. Z.. Atbėgo R. Z. dukra G. ir sako: „tėtė kariasi“, paklausė, ar kviesti policiją. Atsakė, kad kviestų. Su E. nubėgo pažiūrėti, kas ten darosi. R. Z. vaikščiojo po kiemą su arbatiniu, galvojo, kad laisto gėles. E. nubėgo pirma, pamatė, kad ją R. laisto vandeniu. R. E. apipylė vandeniu jau už vartų. Girdėjo, kai E. sakė žodžius: „einu brolio pažiūrėti“, o R. ją iš karto apipylė iš viršaus vandeniu, galvojo, kad šaltu. Marti paėmusi E. mušė arbatiniu, jos galynėjosi. Matė, kad E. sužalota oda. E. nusirengė megztinį. Kodėl E. buvo apipilta vandeniu nesupranta, ji bėgo pažiūrėti, kas atsitiko broliui. Po įvykio išbėgo R. sūnus A., nutraukė savo mamą nuo E.. E. buvo sužalota ausis, prie smilkinio, buvo raudona visa ranka. Atvykusi policija nerado V. Z.. Anūkė atbėgo būdama strese, pasakė, kad tėtė kariasi, prašė nueiti į namus. Po įvykio R. Z. nebuvo atėjusi, neatsiprašė.

Liudytojas A. D. parodė, kad R. Z. pažįsta, santykiai su ja normalūs. Nukentėjusiąją taip pat pažįstu. Atbėgo G. Z. verkdama, kad tėveliui bloga, todėl nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta. R. Z. paklausė kas yra, o ji atsakė: „viskas gerai, nuėjo miegoti“. Po kurio M. Z. vedė E. pro mano namus, kuri verkė ir vos nealpo iš skausmo. Motina M. Z. sakė, kad E. apipylė R. verdančiu vandeniu. Kai atbėgo G., buvo pas E. namuose. G. garsiai verkė, sakė, kad tėveliui blogai. E. tuo metu buvo namuose ir visi dėl to ėjo pažiūrėti. Ėjo, nes galvojo, kad įvyko nelaimė. Kai kalbėjo su R., rankose ji nieko neturėjo, stovėjo prie namo, vartai buvo atidaryti. Po pokalbio, kai išėjo, po o 1- 2 min. atėjo E.. Kai išeidinėjo, prasilenkė su E., R. buvo kieme.

Nepilnametė liudytoja G. Z. parodė, kad R. Z.- jos mama, santykiai su ja geri. Tėtis - V. Z., santykiai su juo taip pat geri. Teta E. buvo susipykusi su mama. Močiutė negražiai kalbėjo apie jos mamą, tai supyko, grįžo į namus ir apie tai pasakė mamai. Mama su tėte pradėjo kalbėtis, pradėjo bartis, nenorėjo jų klausytis, tada išėjo iš namų. Pamatė, kad tėtis nuėjo į garažą, jam paskabino, o jis pasakė – kad jam beliko pasikarti, todėl labai išsigando. Tada nuėjo pas močiutę M. Z., ten sėdėjo kaimynas D. ir pasakė, kad tėtė nori pasikarti, taip pat nuėjo į namo antrą aukštą pas E. ir jai pasakė, kad tėtė nori pasikarti. Liko pas močiutę, girdėjo riksmus. Iš močiutės namų pirmas išėjo A. D.. Ji paskambino į policiją ir viską papasakojo.

Nepilnametis liudytojas A. Č. parodė, kad R. Z.- jo motina, o tėvas- A. Č.. Eidamas į namus pamatė E. su savo motina. Įėjo į kiemą, o R. Z. uždarinėjo vartus. E. pasakė: “tu man vartų neuždarinėsi“. Įvyko konfliktas, motina rankose laikė virdulį. Buvo užpilta vandeniu. Prie vartų barėsi, apsižodžiavo, nes E. mamai sakė: „ar baigsit vieną kartą čia dūrytis“, o į tai mama atsakė: „ne tavo reikalas“. Viskas vyko įėjus pro vartus. Motina užstojo, kad E. neitų pro vartus. Kai apipylė vandeniu, E. atsitraukė toliau nuo motinos. Tada jos susiėmė, o jis jas skyrė. Matė, kad apipylė kairį šoną, ranką. Virdulys- plastmasinis, baltos spalvos, būna namuose, virtuvėje. Garaže buvo V. Z., matė, kai iš kiemo išeidinėjo A. D.. Su virduliu mama netyčia sudavė jam. Kai apipylė vandeniu, tada E. susikibo su motina. Vandenį užverda namuose.

Liudytojas V. Z. parodė, kad R. Z. - jo sutuoktinė, santykiai su ja geri. Nukentėjusioji- jo sesuo, santykiai su ja prasti. Apie įvykį žinojo iš pasakojimų. Žmona pasakojo, kad įsiveržė sesuo ir jos susimušė. Žmona apipylė seserį vandeniu, kad apsisaugotų nuo jos. Aš tuo metu buvo garaže, dirbo. Kai išgirdo triukšmą, išėjo ir pamatė, kad E. paėmusi akmenį nuo kampo sviedė į jo žmoną. Garaže buvo įjungta radija, ten dirbo, todėl nieko negirdėjo. Tą dieną skambino dukra ir klausė, kur randuosi, kai susipyko su žmona, jai pasakė, kad jam liko tik pasikarti, nepagalvojo, kad gali išgąsdinti vaiką. Yra ir anksčiau sakęs, kad eis pasikarti, bet to nedarė. Jei šalia būna vaikai, tai ir girdi. Tą vakarą su žmona garsiai apsipyko.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio vyresnysis teismo medicinos ekspertas L. U. patvirtino aplinkybes dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mąsto – kad padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2013-06-17 E. Z. protokolu pareiškimu policijai dėl jai R.Z. padaryto sužalojimo fakto ir aplinkybių;

2013-06-12 E. Z. pareiškimu, kad ją karštu vandeniu apipylė ir sužalojo R. Z. (b.l. 3);

Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. Z. padaryta nudegimo žymės kairiame žąste, pereinant į peties sąnario nugarinį paviršių, nugaros kairėje pusėje, pereinant į krūtinės kairę pusę, kaktos kairėje pusėje, pereinant į kairio smilkinio sritį bei skruostą bei ausies kaušelį. Sužalojimai galėjo būti padaryti karštu deginančiu daiktu, galimai karštu vandeniu. Sužalojimai padaryti 2013-06-11, apipilant karštu vandeniu. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos, veido, kairės ausies, peties, žasto, krūtinės ląstos I-II AS-10 proc, IIB-S-0,5 proc. odos nudegimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 10-11).

Ligonio E. Z. epikrize (b.l. 12).

Kaltinamosios R. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., kadangi nukentėjusioji E. Z. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamoji pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir atliko tam tikrus veiksmus – apipylė karštu vandeniu nukentėjusiąją iš elektrinio arbatinuko, tačiau nurodo, kad tai padarė besigindama.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi, norint taikyti Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti: pavojingas; realus ir akivaizdus; gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji priekaištavo sutuoktiniui dėl jo motinos ir jo sesers netinkamo elgesio, jos apkalbų, kai tokias žinias sužinojo iš savo nepilnametės dukros. Šiuo pagrindu tarp kaltinamosios ir jos sutuoktinio kilo barnis, konfliktas, dukra dėl konflikto pasišalino iš namų. Nepilnametė kaltinamosios dukra paskambino tėvui ir sužinojo iš jo, kad jis ruošiasi pasikarti, t.y. įvykdyti savižudybę. Vaiko reakcija buvo tokia, kad nubėgo pas savo močiutę M. Z. ieškoti pagalbos, patarimo, kaip reikia elgtis. Apie tokias aplinkybes vaikas pranešė M. Z., jos namuose buvusiam A. D. ir E. Z.. Vaiko elgesys ir būsena rodė, kad yra rimtas pavojus jos tėvo gyvybei, vaikas buvo stipriai išsigandęs, klausė ką reikia daryti. Nepilnametis vaikas pats skambino į policiją pranešti apie tėvo kėslus. Taigi pavojaus realumas nebuvo net ir vaiko išgalvotas, nes vaiko elgesys rodė, kad reikalinga veikti ir tai daryti skubiai, visomis įmanomis priemonėmis.Pirmas nuėjo A. D. pažiūrėti kas ten vyksta, nes vaiko elgesys jį įtikino, kad egzistuoja realus pavojus V. Z. gyvybei. Kaltinamoji jam atsakė, kad viskas gerai, vyras nuėjo miegoti. Kaltinamoji nurodė, kad į A. D. klausimą: „kur V.“, atsakė : „kam jis tau reikalingas“, paliepė apsisukti ir dingti.

Tuo pačiu pagrindu, tikėdamos, kad egzistuoja realus pavojus brolio ir sūnaus gyvybei nuėjo pažiūrėti ir nukentėjusioji bei M. Z.. Pagal kaltinamosios aiškinimą, atbėgusiai nukentėjusiajai į pasakymą : „baigsit vieną kartą“, pasakė, kad nebandytų užeiti ant jos kiemo, o įėjusiai pro vartus – užstojo kelią. Kaltinamoji neleido nukentėjusiajai eiti į kiemą gilumą, patalpas, žiūrėti, kur yra nukentėjusios brolis ir jos sutuoktinis.

Kaltinamoji, pirmiausia atėjusiam asmeniui A. D., į domėjimąsi V. Z. davė suprasti, kad čia ne jo reikalas kad viskas yra gerai, jos vyras nuėjo miegoti, nurodė neteisingas aplinkybes, nes V. Z. nebuvo nuėjęs miegoti ir ji nežinojo ką tuo metu jis veikia, kokia jo būsena ir elgsena po tarpusavio kilusio kivirčo. Kaltinamoji savo įtūžį dėl kilusio konflikto su sutuoktiniu, neva kažkokių neigiamų apkalbų apie ją, kurias sužinojo iš nepilnametės dukros G. Z., nukreipė į nukentėjusiają. Pirma, vis tik kaltinamajai, kaip suaugusiam ir turiančiam gyvenimiškos patirties žmogui, neprotinga aiškintis ir vertinti per savo nepilnametės dukros, gimusios 2001 m., suvokimą ir atpasakojimą apie kažkokias tai aplinkybes. Antra, pradėti tariamas aplinkybes aiškintis su sutuoktiniu nepilnamečio vaiko akivaizdoje, rodo kaltinamosios, kaip motinos tėvų valdžios netinkamo turinio realizavimą, sukeliant konfliktinę situaciją nepilnamečio vaiko akivaizdoje ir taip sukeliant vaikui neigiamų pojūčių išgyvenimą. Vaikas išbėga dėl tėvų elgesio, o kaltinamoji, kaip motina net nerodo dėmesio, o kas vaikui atsitiko, kodėl tokia jo reakcija ir elgesys.

Nukentėjusioji vis tik ėjo ne konflikuoti su kaltinamąją, o ėjo aiškintis aplinkybių, ar jos brolio gyvybei nėra iškilęs pavojus, t.y. ar jis nesiruošia nusižudyti, ar tokios aplinkybės nėra jau įvykusios. Anksčiau pas brolį ji lankydavosi jo namuose ir nebuvo nustatytas jai draudimas tai daryti. Nebuvo užginčyta tokia teisė. Todėl patekimas į brolio namų valdą ir patalpas šioje sodyboje, priklausė ne vien nuo kaltinamosios valios, o konkrečiomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nukentėjusios elgesys buvo suvokiamas kaip būtinasis reikalingumas – gelbėti žmogui gyvybę. Kaltinamosios elgesys buvo iš anksto priešiškas, nusiteikimas elgtis tik taip, kaip ji pati to nori. Nukentėjusioji neturėjo tikslo užpulti kaltinamąją, kėsintis į jos sveikatą ar gyvybę, kėsintis į į jos nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas saugomas teises. Kaltinamosios teigimas, kad nukentėjusioji nesakė dėl ko ji atėjo, nepateisina jos smurto veiksmo – apipylimo karštu vandeniu. Kaltinamoji matė, kad nuo savo namų atbėga nukentėjusioji ir jos motina. Atbėgusi nukentėjusioji klausė : „baigsit, jūs vieną kartą“. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji suvokė, kad kalba vyksta apie V. Z., kuris po konflikto su sutuoktine teigdavo, kad nusižudys. Taigi kaltinamoji galėjo nurodyti aplinkybes, kad pavojus nebegresia kitiems žmonėms.Tuo labiau, kad kaltinamoji jau prieš tai A. D. pasakė, kad pas juos (jos ir sutuoktinio konfliktas) išspręstas, nors ir nurodydama neteisingas aplinkybes dėl V. Z. aplinkybes, ką jis tuo metu veikė. Tai reiškia, kad kaltinamoji suprato arba turėjo suprasti, kad nukentėjusioji, jos sutuoktinio ir nukentėjusios motina neatbėgo kelti konfliktą būtent dėl jos elgesio, nes jų dėmesys buvo nukreiptas į V. Z. – kur jis ir ką veikia, ar negresia koks nors pavojus šiam žmogui. Tarpusavio konfliktas, grumtynės su nukentėjusiąja vyko jau po to, kai nukentėjusioji buvo apipilta karštu vandeniu ir sužalota. Dėl to nėra pareikšta kaltinimų ir nėra byla nagrinėjama.

Nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad kaltinamoji turėjo suvokti, kodėl toks kitų, ne vieno asmens susidomėjimas jos sutuoktinio buvimo vieta, kai pati puikiai žinojo aplinkybes, kad įvyko konfliktas su sutuoktiniu, jis pasišalino, ir buvo linkęs teigti apie savo paties žalojimą ar grąsinimą nusižudyti.

Svarbus momentas yra ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaltinamoji aplinkybes aiškino kitaip, negu nurodė teisiamajame posėdyje, o tai reiškia, kad jos parodymai nėra nuoseklūs ir vienodi. Pagal ikiteisminio tyrimo metu nurodytas kaltinamosios aplinkybes, ji neleido eiti nukentėjusiajam į namo kiemą per vartus, nukentėjusioji ją griebė ir pastūmė, bet ji nenukrito ir tuo momentu ją apipylė karštu vandeniu. Apipylė dėl, kad supyko, ją įžeidė ir kieme pastūmė (b.l. 32-33). Vėliau duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji parodė, kad jeigu diskusija būtų vedama civilizuotai, nebūtų stumdoma ir koliojama, viso šito nebūtų įvykę (b.l. 36-37).

Nepilnametis liudytojas A. Č. (kaltinamosios sūnus) ikiteisminio tyrimo metu irgi nurodė, kad kaltinamoji apipylė vandeniu iš virdulio nukentėjusiąją, kai ši pastūmė (b.l. 15-16), t.y. nebuvo aplinkybių dėl kaltinamosios suklupimo ir tik po sekusių veiksmų apipilant vandeniu. Šiuo atveju vertinama tai, kad kaltinamoji yra jo motina, kuri išlaiko, kartu gyvena ir tokios aplinkybės esant geriems tarpusavio santykiams įtakoja duoti parodymus, palankesnius kaltinamajai.

Kaltinamoji turi teisę aktyviai gintis, t.y. duoti parodymus, nurodyti įvykio eigą ar kitas aplinkybes, kokios jos buvo kaltinamosios nuomone. Tačiau teisėjas visus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji savo vaizduotėje sukūrė tokią aplinką ir elgesį, kad ji viena nusprendžia kas gali užeiti į jos šeimos namų valdos kiemą, jeigu užėjo be jos leidimo, tai būtinai reikia taikyti prievartinius veiksmus – užstoti praėjimą, neleisti laisvai judėti, o jeigu tai nepakanka – naudoti smurto veiksmus – konkrečiu atveju apipilti karštu vandeniu iš arbatinio.

Teismų praktikoje laikomasis nuomonės, kad net ir tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk5LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-299/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-299/2009">2K-299/2009</a>, 2K-279/210, 2K-316/2012).

Kaltinamajai nėra nustatyti kokie nors sužalojimai. Pati kaltinamoji nurodė, kad dėl sužalojimų nustatymo niekur nesikreipė, o kitais įrodymais (pvz., liudytojų parodymais) nėra nustatyta, kad iš vis jai buvo padaryti kokie nors sužalojimai. Byloje nėra jokių duomenų leidžiančių teigti, kad nukentėjusiosios veiksmai galėtų būti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi. Nukentėjusioji nesiekė aiškintis tarpusavio santykių su kaltinamąja, bet kaltinamoji aktyviais veiksmais jai neleido judėti ir eiti pažiūrėti kas ten įvyko kaltinamosios namuose. Tai, kad nukentėjusoji kalbėjo garsiai, pati atsidarė kiemo vartus, ėjo žiūrėti kur yra jos brolis, negali būti laikoma kėsinimusi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Kaltinamoji nurodo, kad nukentėjusioji pirma ją užpuolė, griebė už menčių, trenkė ir pasakė: „suka, traukis“, Tada suklupusi ir besikeldama, matydama, kad nukentėjusioji artėja prie jos, šliūstelėjo vandeniu iš arbatinuko į nukentėjusiąją, o po to vėl abi susikibo. Tačiau tokios aplinkybės yra tik kaltinamosios iškelta versija, siekiant išvengti atsakomybės už savo atliktus veiksmus.

Pagal nepilnamečio liudytojo A. Č. (kaltinamosios sūnaus) aiškinimus teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji ėjo per kiemą, o kaltinamoji užstojo jai kelią, tada nukentėjusioji sugriebė kaltinamąją, kuri priklupo, o atsitiesusi pylė vandenį į nukentėjusiają. Kai pylė vandenį nukentėjusioji buvo atsitraukusi toliau. O susikibo dėl to, kad kaltinamoji neleido nukentėjusiajai praeiti. TaČiau ikiteisminioi tyrimo metu jis aiškino, kad nukentėjusioji tik pastūmė kaltinamąją ir buvo apipilta. Suprantamas sūnaus noras pagelbti motinai, nuo kurios jis pilnai priklausomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji rankose neturėjo jokių daiktų, o tuo tarpu kaltinamoji laikė elektrinį virdulį, kuriame buvo karšto vandens. Kaltinamoji žinojo, kad vanduo yra karštas, nes tik prieš pat įvykį plikino arbatą. Vertinant įvykio aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mechanizmą matyti, kad nukentėjusioji neturėjo jokios tyčios konfliktuoti, žaloti ar grumtis su kaltinamąją, bet norėjo eiti pažiūrėti dėl aplinkybių, ar kas nors neatsitiko jos broliui. Tuo tarpu kaltinamoji turėjo tikslą – jokiu būdu nepraleisti praeiti nukentėjusiąją, panaudojant bet kokias priemones – tame tarpe ir pilant karštą vandenį iš arbatinuko. Kaltinamoji apipylė nukentėjusiąją ne kažkokio susikibimo metu, bet tuo metu, kai nukentėjusioji buvo atsitraukusi. Taigi kaltinamosios veiksmai buvo tyčiniai ir vertinama, kaip tyčinis nusikaltimas. Tai, kas vyko vėliau po apipylimo nukentėjusiąja vandeniu nėra tiriama šioje byloje ir neturi reikšmės kaltinamosios veikai kvalifikuoti. Vertinant kaltinamosios versiją, kad ją užpuolė nukentėjusioji, nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, nes nenustatyta, kad kaltinamajai buvo padaryti sužalojimai, kad toks nukentėjusios elgesys keltų realų pavojų kaltinamosios sveikatai, būstui ar kitiems saugomiems interesams, tiriamomis aplinkybėmis. Nepilnametis liudytojas A. Č. ir parodė, kad kaltinamojo užstojo praėjimą nukentėjusiajai, o tada ši griebė kaltinamąją, kuri priklupo. Pagal šio liudytojo aiškinimus nukentėjusioji jokių smūgių nesudavė, kaip tai teigė kaltinamoji. Darytina išvada, kad kaltinamoji pildama vandenį iš arbatinuko ant nukentėjusios, tokį veiksmą naudojo ne gynybos, o puolimo tikslais. Kaltinamosios vaizduotėje egzistavo užpuolimas, kai tokių aplinkybių nebuvo, o ji gerai žinojo, kad jos sutuoktinio elgesys gali sukelti artimiems giminaičiams pagrįstą rūpestį jo elgesiu ir gebėjimu valdyti savo veiksmus po kivirčo su kaltinamąja.

BPK 255 str.1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai neužkerta galimybės nukentėjusiajam asmeniui kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, pateikiant skundą, kurio turinys turi atitikti procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji neteista, bausta administracine tvarka ir turėjo galiojančią nuobaudą už netinkamą savo nepilnamečio sūnaus elgesį viešoje vietoje (ATPK 175 str.). Gyvenamosios vietos bendruomenės yra charakterizuojama teigiamai, tačiau matyti, kad vietos bendruomenės vadovė neturi žinių apie kaltinamosios vaikų elgesį, kai buvo taikyta administracinė atsakomybė. Varėnos rajono savivaldybės administracijos VTAS informacijoje nurodyta, kad 2013-01-14 buvo gautas anonimis pranešimas, kad R.Z. šeimoje yra girtaujama, netinkamai rūpinimasi vaiku, tačiau nebuvo nustatyti pažeidimai (b.l. 82). Darbo vietoje kaltinamoji charakterizuojama teigiamai (b.l. 84).

Kaltinamoji neįrašyta psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, dirba ir turi nuolatinį pajamų šaltinį.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusioji su kaltinamąja nesusitaikė, kadangi kaltinamoji nepripažįsta kaltės ir nepageidauja taikytis.

Kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajai tai netrukdys dirbti ir gauti legalias pajamas, dėl to nepablogės jos turtinė padėtis, galimybės rūpintis nepilnamečiais vaikais, tokiu būdu ji bus perauklėta, pasiekti bausmės tikslai. Kaltinamajai skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje neteista, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamajai nėra pagrindo taikyti ir arešto bausmę, nes ši bausmė atliekama realiai, o kaltinamosios asmenybė rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles. Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtini įpareigojimai, siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų, būtų perauklėta ir paveikta nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė E. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 2720 Lt turtinės žalos ir 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

Civilinė ieškovė nurodė, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro :

negauto darbo užmokesčio suma, nedarbingumo laikotarpiu – 320 Lt;

gydymo išlaidos – 1000 Lt;

kelionės išlaidos vykstant į gydymo įstaigas, transporto nuoma(sunaudoto kuro kaina) ir apmokėjimas už paslaugas – 900 Lt;

išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 800 Lt, viso 2720 litų.

Tokias aplinkybes grindžia pateiktais rašytiniais įrodymais, medicinos dokumentų įrašais apie gydymąsi.

CPK 178 str. numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas (CK 6.249 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavęs, kad CK 6.249 str.1 d. nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B. Z. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-493/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-493/2010">3K-3-493/2010</a>). Civilinės teisės nuostatos leidžia daryti išvadą pagal tai, kurios aplinkybės labiau tikėtina egzistavo, negu neegzistavo.

Teisme daroma išvada, kad įrodyta turtinė žala:

negauto darbo užmokesčio suma, nedarbingumo laikotarpiu – 320 Lt (įstatymų nuostatos dėl atlyginimo gavimo nedarbingumo laikotarpiu);

gydymo išlaidos – 500 Lt, grindžiant rašytiniais įrodymais ir vertinant gydymo faktines aplinkybes;

kelionės išlaidos vykstant į gydymo įstaigas, transporto nuoma (sunaudoto kuro kaina) ir apmokėjimas už paslaugas – 380 Lt (pagal pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus duomenis apie atvykimus į gydymo įstaigas). Šiuo atveju nėra pagrindo reikalauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, nes jos nėra pagrįstos įrodymais (už keleivės pervežimo paslaugas);

išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 800 Lt (už teisinę konsultaciją, procesinių dokumentų paruošimą, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme), kurios pagrįstos apmokėjimu už teisines paslaugas, viso 2000 Lt.

Civilinė ieškovė įrodė, kad jai padaryta 1200 Lt turtinė žala, be bylinėjimosi išlaidų, o bylinėjimosi išlaidos – už advokato pagalbą – 800 Lt.

Dėl neturtinės žalos

Civilinė ieškovė prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas.

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.).

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Taigi žala padaryta vertybėms, neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė nudegimo žymes kairiame žąste, pereinant į peties sąnario nugarinį paviršių, nugaros kairėje pusėje, pereinant į krūtinės kairę pusę, kaktos kairėje pusėje, pereinant į kairio smilkinio sritį bei skruostą bei ausies kaušelį, taip dėl galvos, veido, kairės ausies, peties, žasto, krūtinės ląstos I-II AS-10 proc, IIB-S-0,5 proc. odos nudegimų sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimo pobūdis specifinis, kurio išliekamieji reiškiniai egzistuoja ir šiuo metu, gydymo procesas nėra užbaigtas;

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Byloje nenustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Kaltinamoji sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė specifiniu būdu – užpildama jai ant kūno karštu vandeniu iš arbatinuko. Kūno sužalojimo vietos dydis, sužaloti kūno funkciniai organai, nurodo į veikos pavojingumo apimtį ir laipsnį. Net ir vertinant, kad tai nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles, tačiau išlikusios padaryto sužalojimo pasekmės nurodo, kad tokia veika negali būti laikoma mažareikšme, sužalojimo pasekmės neišnykę, pasekmės nėra galutinės.

-kaltinamosios turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi ji yra darbinga, dirba, turi šeimą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamoji neatlygino turtinės žalos, nors suparto, kad nukentėjusioji buvo sužalota dėl jos tyčinių veiksmų. Padaryta turtinė žala siekia apie 10 MGL dydį. Vertinamos ir tos aplinkybės, kad kaltinamoji turi nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti kartu su vaikų tėvais;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamoji sukėlė ne tik fizinius skausmus nukentėjusiajai, bet ir moralinius nepatogumus – sužalojimo žymės egzistuoja ir bylos nagrinėjimo metu, matomi kūno spalvos pakitimai, tęsiamas gydymas. Kaltinamajai pavartojus fizinį smurtą – apipylus karštu vandeniu, nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, jai buvo teikiama būtina medicinos pagalba dėl kūno nudegimo, išgyveno dvasinius išgyvenimus, nes ir vizualiai žiūrint pažeista kūno oda nudegimo vietose, negalėjo vasaros sezonu dėvėti atvirų drabužių, nedengiant sužalojimo vietų dėl odos pažeidimų. Nukentėjusioji yra jauno amžiaus, dirbanti, nėra sukūrusi šeimos, todėl kaltinamosios padarytu sužalojimu jai buvo sukelti nepatogumai, kurie neišnyko iki šiol. Nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamosios elgesio jos atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kai atvirai, matant ir kitiems asmenims, prieš ją buvo pavartoti nustatyti nusikalstami veiksmai.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, nustatant jo dydį, atsižvelgtina ir į teismų suformuotą praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį tokių bylų kategorijoje. Teismų praktikoje, iš asmenų, nuteistų pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems buvo priteista ir 9000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200/2013">2K-200/2013</a>), ir 10 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUzLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-253/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-253/2009">2K-253/2009</a>), ir 12 000 Lt (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2012">2K-252/2012</a>), ir 20 000 Lt (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133/2013">2K-133/2013</a>, 2K-331/2012), ir kitos sumos.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.).

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis civilinei ieškovei nustatytinas 13000 litų (100 MGL dydžio). Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo teiktas paslaugas

Civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamosios už atstovo advokato teiktas paslaugas - 800 litų.

Prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas, kadangi išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais, sąskaitomis už teisines paslaugas, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus atlyginant turėtas išlaidas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusios - civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti.

BPK 113 str.2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šių išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kaltinamajai buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamoji BPK 140 str. tvarka nebuvo laikinai sulaikyta. Kaltinamosios nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299, 301– 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. Z. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnyje 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams vienam (1) mėnesiui.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais skirti teismo įpareigojimus :

įpareigoti R. Z. atlyginti nukentėjusiajai E. Z. vieno tūkstančio dviejų šimtų litų (1200 Lt) turtinę žalą per dešimt (10) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

-pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus vieną (1) mėnesį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- taikyti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš R. Z. civilinei ieškovei E. Z. vieną tūkstantį du šimtus (1200 Lt) litų turtinės žalos atlyginimo, trylika tūkstančių (13000) litų neturtinės žalos atlyginimo, aštuonis šimtus (800) litų nukentėjusios - civilinės ieškovės atstovo advokato teiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 15000 litų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis