Dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-768/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00664-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Vilmai Daukšienei,

dalyvaujant prokurorui M. R.,

nuteistajam V. K., jo gynėjui advokatui E. D.,

nuteistajam G. G., jo gynėjui advokatui Ž. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir G. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų platinimas G. G.) - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų laikymas neturint tikslo jas platinti) - areštas 45 paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

G. G. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų įgijimas iš V. K. ir platinimas A. M.) - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (psichotropinių medžiagų platinimas J. A.) - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. (2 paros).

Nuosprendžiu nuteista ir J. A., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Nuosprendžiu iš J. A., V. K. ir G. G. nuspręsta priteisti po 33,43 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, o būtent: turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.30 val., iš anksto susitaręs su G. G. dėl psichotropinių medžiagų pastarajam perdavimo, susitarimo metu G. G. nurodęs vietą kur jis paliks psichotropines medžiagas, jis ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.30 val., Panevėžyje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), paliko G. G., ne mažiau kaip 0,422 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kur G. G. ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.30 val., Panevėžyje, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šias psichotropines medžiagas surado ir paėmė, ir taip jis už nenustatytą atlygį, neteisėtai perdavė šias psichotropines medžiagas G. G..

2. Be to, V. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą klonazepamą, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, tačiau ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 12.55 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė dvidešimt vieną tabletę „Clonazepam TC 2 mg“, kurių sudėtyje yra 0,042 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, iki kol 2021 m. rugpjūčio 25 d., apie 12.55 val., šią neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. G. G. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir laikė bei platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, o būtent: ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.30 val., iš anksto susitaręs su V. K. dėl psichotropinių medžiagų iš pastarojo įgijimo, susitarimo metu V. K. nurodytoje vietoje, kur pastarasis paliks psichotropines medžiagas, jis ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.30 val., Panevėžyje, šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), surado ir paėmė V. K. paliktos ne mažiau kaip 0,422 g psichotropinės medžiagos amfetamino, ir taip iš V. K., už nenustatytą atlygį, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo šią psichotropinę medžiagą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, psichotropinės medžiagos dalį – 0,037 g amfetamino tą pačią dieną, t. y. 2021 m. balandžio 19 d., apie 10.55 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, už 40 eurų, jis neteisėtai pardavė A. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 40 straipsniu), o likusią dalį psichotropinės medžiagos – 0,385 g amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2021 m. balandžio 19 d., apie 14.58 val., kratos metu visos neteisėtai laikomos psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos policijos pareigūnų.

4. Be to, G. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai platino psichotropines medžiagas – amfetaminą ir metamfetaminą, o būtent: turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, susitaręs telefonu su J. A. dėl psichotropinių medžiagų pastarajai pardavimo, ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 12 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, paliko psichotropines medžiagas, o J. A., ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 12 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, jo nurodytoje vietoje suradus ir paėmus tiksliau nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,048 g psichotropinės medžiagos amfetamino ir 0,096 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, taip, už nenustatytą atlygį, jis neteisėtai perdavė šias psichotropines medžiagas J. A..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu prašo išteisinti jį dėl abiejų nusikalstamų veikų ir jo atžvilgiu priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu buvo subjektyviai šališkas ir jo kaltę grindė duomenimis, surinktais pažeidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, kadangi:

5.1.1. Nepagrįstai vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais V. K. kaltę pagrindžiančiais kaltinamojo G. G. parodymais, tačiau atmetė visiškai priešingus ir juos paneigiančius teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus kaip prieštaraujančius bylos duomenims. Teismas, vertindamas G. G. parodymų patikimumą, neatsižvelgė į tai, kad G. G. nuo jo faktinio sulaikymo iki suėmimo nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, todėl jis galimai buvo paveiktas, kad duotų kaltinimui palankius parodymus. Aplinkybes apie psichologinį poveikį patvirtino ir pats G. G., kuris teisiamajame posėdyje ikiteisminiame tyrime duotų parodymų (V. K. atžvilgiu) atsisakė, motyvuodamas, kad parodymus davė išsigandęs, prigąsdintas tyrėjų.

5.1.2. Nuosprendį grindė tikrovės neatitinkančiais ir jokiais objektyviai patikrintais dokumentais nepatvirtintais policijos pareigūno Č. V. parodymais apie kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją dėl galimai nusikalstamų V. K. veiksmų, teiktais teismui nesilaikant Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Be to, atmetė motyvuotą jo gynėjo prašymą dėl liudytojo Č. V. teisminiame nagrinėjime duodant parodymus paminėtų kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimo ir pateikimo teismui.

5.1.3. Liudytojos A. E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepagrįstai vertino kaip netiesioginį V. K. kaltės įrodymą, nepaisant teismo posėdyje pačios liudytojos nurodytų aplinkybių, kad parodymai buvo išgauti ją žeminant (policijoje buvo apklausinėjama išrengta nuoga ir priversta daryti pritūpimus). Apelianto gynėjo prašymą iškviesti apklausą atlikusią tyrėją ir joje dalyvavusią Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Panevėžio AVPK KP ONTV) skyriaus viršininkę, siekiant patikrinti šio procesinio veiksmo pagrįstumą ir teisėtumą BPK 20 straipsnio pagrindu, teismas nemotyvuotai atmetė. Teismas taip pat nevertino liudytojos parodymų patikimumo, atsižvelgiant į jų prieštaringumą ikiteisminio tyrimo metu.

5.1.4. J. A. paskyrė iš anksto prokuroro pažadėtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5.1.5. 2022 m. birželio 17 d. posėdžio metu neteisėtai atmetė jo gynėjo prašymą dėl teisėjo nušalinimo, šiuo klausimu nepriėmęs jokios atskiros nutarties, tokiu būdu pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą ir apribodamas jo teisę į teisminę gynybą.

5.1.6. Netinkamai apelianto atžvilgiu taikė baudžiamojo įstatymo 260 straipsnio 1 dalį, kadangi priėmė jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį nenustatęs jo veikoje visų būtinų šios nusikalstamos veikos požymių ir byloje nesant jokių teisėtai surinktų tiesioginių įrodymų, neginčytinai pagrindžiančių jo kaltumą.

5.2. Panevėžio apylinkės teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje nėra įrodyta subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė. Pasak apelianto, jokios tyčios elgtis pavojingai ir iš anksto, apgalvotai neteisėtai įgyti nurodytų medikamentų jis neturėjo, nesuvokė, kad jie draudžiami vaistų apyvartoje, o jo teiginius patvirtina byloje esantys duomenys – jo paties parodymai, liudytojo O. G. parodymai, receptas, išduotas O. G. vardu.

6. Nuteistasis G. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendį dalyje dėl jam skirtos laisvės atėmimo bausmės rūšies bei dydžio ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Apeliaciniame skunde nurodo, kad:

6.1. Psichotropines medžiagas įgijo tiek savo poreikio svaigintis tenkinimui, tiek ir savo buvusiam pažįstamų ar draugų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, ratui, tačiau ne siekdamas pelno ar praturtėti. Tai patvirtina ir nedideli jo įsigytų, išplatintų ir policijos surastų bei paimtų psichotropinių medžiagų kiekiai bei aplinkybė, kad A. M. psichotropines medžiagas pardavė už analogišką šių medžiagų įsigijimo kainą. J. A.,,pavaišindavo“ tik tada, kai pati neturėdavo įsigijusi svaiginimuisi narkotinių medžiagų ir prašydavo,,pagelbėti“.

6.2. Psichotropinės medžiagos platinimą iniciavo ne pats G. G., o A. M., kreipdamasis „pagalbos“, t. y. prašydamas parduoti jam psichotropinių medžiagų.

6.3. Šiuo metu yra visiškai pakeitęs savo gyvenimo būdą - nebevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dirba UAB „Linkoras“ statybininku-apdailininku, kartu su sutuoktine augina nepilnametį 7 metų vaiką. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek jam, tiek šeimai, nutrūktų turimi socialiniai ryšiai.

6.4. Paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, todėl jo atžvilgiu yra neadekvati ir neteisinga.

7. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

9. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai yra susiję su nepagrįstu įrodymu vertinimu byloje ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimu faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliantas prašo nesivadovauti pareigūnų psichologiškai paveikto kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tikrovės neatitinkančiais policijos pareigūno Č. V. parodymais, prieštaringais ir išgautais ją žeminant liudytojos A. E. K. parodymais, o remtis, jo įsitikinimu, objektyviais kaltinamojo G. G. teisme duotais parodymais, paneigiančiais jo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Skunde reiškiamos pretenzijos dėl to, kad pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto gynėjo prašymą dėl kriminalinės žvalgybos duomenų išslaptinimo byloje bei pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, atmesdamas jo gynėjo prašymą dėl teisėjo nušalinimo nepriėmęs atskiros nutarties. V. K. prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos jis nepadarė.

10. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl apelianto išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

11. V. K. inkriminuota BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl to, kad jis neteisėtai platino psichotropines medžiagas – amfetaminą, t. y. už nenustatytą atlygį neteisėtai perdavė ne mažiau kaip 0,422 g šios psichotropinės medžiagos G. G.. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. kaltė dėl psichotropinės medžiagos platinimo iš esmės grindžiama kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kratų protokolais, specialisto išvadomis, kitais rašytiniais įrodymais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo parodymus kaip patikimus, kadangi jie buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu ir buvo patvirtinti papildomų ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų metu bei atitiko byloje nustatytų objektyvių duomenų visumą, bei pagrįstai atmetė jokiais bylos duomenimis nepatvirtintus teisme duotus parodymus.

11.1. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. balandžio 20 d. G. G. nurodė, kad amfetaminą pirko iš asmens vardu V., gyvenančio (duomenys neskelbtini). G. G. nurodė, kad 2021 m. balandžio 18 d. buvo susitikęs su V., kuris jam pasakė, kad amfetaminą paliks prie jo (G. G.) namų, šalia konteinerio, kur jis 2021 m. balandžio 19 d. apie 8 val. amfetaminą ir surado. 2021 m. balandžio 19 d. apie 11.00 val. pardavė apie 3-4 gramus amfetamino A. M. už 40 Eur, o likusius narkotikus pateikė policijos pareigūnams kratos metu. G. G. nurodė, kad iš Valdo amfetaminą yra pirkęs 3-4 kartus, kurio būdavo nuo 1 gramo iki 10 gramų; narkotikai būdavo palikti šalia konteinerio prie jo namų, prie taromato ant žolės; amfetaminas būdavo supiltas į šiukšlių maišą ir apvyniotas lipnia juosta; narkotikai galėjo būti ir stikliniame ar plastikiniame indelyje, kuris galėjo būti apvyniotas įvairių spalvų lipniomis juostomis (10 t., b. l. 14-18). 2021 m. balandžio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu G. G. atpažino V. K. kaip asmenį, iš kurio įsigydavo amfetaminą (10 t., b. l. 19-24). G. G. savo parodymus, duotus 2021 m. balandžio 20 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjai, pilnai patvirtino 2021 m. balandžio 21 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (10 t., b. l. 44-48) bei 2022 m. sausio 5 d. papildomoje apklausoje (10 t., b. l. 54-63). G. G. 2022 m. sausio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą (duomenys neskelbtini), ties konteineriais ant žemės, kur V. K. žadėjo palikti ir kur buvo palikta psichotropinė medžiaga (10 t., b. l. 76-82). Ikiteisminio tyrimo metu G. G. apklausose bei kituose procesiniuose veiksmuose dalyvavo jo gynėjai - 2021 m. balandžio 20 d. apklausos metu advokatas J. J. S. (10 t., b. l. 14-16), 2021 m. balandžio 20 d. atliekant atpažinimą advokatas J. J. S. (10 t., b. l. 19-23), apklausiant G. G. teisme advokatė E. N. (10 t., b. l. 44-46); 2022 m. sausio 5 d. papildomos apklausos metu advokatas A. C. (10 t., b. l. 54-61), 2022 m. sausio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu advokatas A. C. (10 t., b. l. 76-81). Po visais parodymais G. G. pasirašė, patvirtindamas, kad protokoluose surašytos aplinkybės yra teisingos. G. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs ir atitiko kitus byloje esančius objektyvius duomenis.

11.2. Atliekant 2021 m. balandžio 19 d. kratą pas G. G. pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini) buvo rasti ir paimti įvairūs įpakavimai, plastikinės, stiklinės talpos bei maišeliai apvynioti izoliacine juostele (3 t., b. l. 146-150), kurie, remiantis pirminiais G. G. parodymais, galėjo būti kartu su narkotikais amfetaminu gauti būtent iš V. K. (10 t., b. l. 14-18). Atlikus 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratą pas V. K., (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta - elektroninės svarstyklės, 46 vnt. užspaudžiami polietileniniai maišeliai (5 t., b. l. 56-59). Specialisto išvada nustatyta, kad tirti pateikta juodos spalvos lipni juosta, esanti ant pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų elektroninių svarstyklių, paimtų 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), iš V. K. ir pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta juodos spalvos lipni juosta, paimta 2021 m. balandžio 19 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) iš G. G., yra vienodos (6 t., b. l. 7-14). Specialisto išvada taip pat nustatyta, kad nustatyti, ar tirti pateikta juodos spalvos lipni juosta, esanti ant pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų elektroninių svarstyklių, paimtų 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), ir pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta juodos spalvos lipni juosta su gumule, paimta 2021 m. balandžio 19 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), iki atidalinimo sudarė vieną visumą, negalima, nes neturi bendrų atidalinimo paviršių (6 t., b. l. 16-19). Specialisto išvada nustatyta, kad ant elektroninių, veikiančių svarstyklių be dangtelio su juodos spalvos lipnia juosta „DAFA“ (SPP Nr. HA8941707), 2021 m. rugpjūčio 25 d. rastų kratos metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas V. K., paviršių yra psichotropinės medžiagos – amfetamino ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (5 t., b. l. 173-181). Būtent tokios rūšies psichotropinė medžiaga – amfetaminas buvo surasta pas A. M. bei G. G. 2021 m. balandžio 19 d., o G. G. pirminėje ir vėlesnėse apklausose ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad šią medžiagą gavo iš V. K.. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad elektronines svarstykles pirko padėvėtas turguje sverti sidabrinėms monetoms, todėl nežino, kas buvo sveriama jomis anksčiau, o ant svarstyklių rasta lipni juosta nėra niekuo išskirtinė, parduodama prekybos centruose, todėl šie daiktai nepagrindžia jam pareikšto kaltinimo. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad, kiekvienu atveju teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Be to, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. kiekvieno įrodymo reikšmė vertinama atsižvelgiant į bylai reikšmingų duomenų visumą.

11.3. Nors viso ikiteisminio tyrimo proceso metu G. G. davė itin nuoseklius parodymus, apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis iš esmės juos pakeitė dalyje dėl narkotinės medžiagos – amfetamino įsigijimo šaltinio. Teisme G. G. parodė, kad narkotines medžiagas įsigydavo internetu „juodajame chat‘e“, t. y. internetiniame puslapyje, kurio pavadinimo nepamena. A. M. pardavė narkotikus, kuriuos taip pat pirko internete „juodajame chat‘e“ ir, susitaręs su nepažįstamu asmeniu, pasiėmė Kaune, paliktus degalinėje. Pasak G. G., kartais užvažiuodavo pas V. K. į garažą montuotis padangų, ankščiau buvo pirkęs iš V. K. automobilį, tačiau niekada nėra kalbėjęs su V. K. apie narkotines – psichotropines medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo V. K., kad iš šio gaudavo narkotines medžiagas, nes tyrėjai darė jam spaudimą, liepė sakyti, kad narkotines medžiagas gavo iš V. K.. Anot G. G., tyrėjai jam grasino, kad atims iš jo vaiką, „pasodinti“ ilgam, 8 metams į kalėjimą, gąsdino, kad kalėjime yra sunku, yra „nuskriaustųjų“ kasta ir pan. Jis nebuvo susipykęs su V. K., jokio pagrindo šio apkalbėti neturėjo. Tačiau buvo pasimetęs ir išsigandęs, todėl ką ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai liepė, tą ir rašė protokoluose. G. G. teigimu, ikiteisminio tyrimo apklausose tyrėjai užrašydavo ką norėdavo, per daug jo neklausinėjo. Nepamena, kad pirmoje apklausoje dalyvautų advokatas. Apklausos metu tyrėjai jam rodė V. K. nuotraukas, klausė ar pažįstą šį asmenį, jis atpažino, nes tokį asmenį pažinojo. V. K. numerį buvo įsivedęs savo telefone, numeris įvardintas „(duomenys neskelbtini)“. Po 2021 balandžio 19 d., kai buvo sulaikytas, su V. K. nebendravo, tik buvo nuvažiavęs keletą kartų atiduoti skolą už pirktą automobilį. Taigi, teisme G. G. paneigė įsigijęs narkotines medžiagas iš V. K. ir nurodė apkalbėjęs pastarąjį dėl jo atžvilgiu panaudoto tyrėjų psichologinio poveikio.

11.4. Siekdamas įvertinti kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų patikimumą bei nustatyti tikrąsias nagrinėjamo įvykio faktines aplinkybes, aukštesnysis teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojais įvairius procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu atlikusius policijos pareigūnus.

11.4.1. Liudytoja apklausta vyr. tyrėja E. K. parodė, kad areštinėje 2021 m. balandžio 20 d. atliko G. G. apklausą, dalyvaujant advokatui ir tos pačios valdybos pareigūnui T. M.. Pasak E. K., G. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus tiek pats, tiek atsakinėdamas į jai kilusius klausimus, iš nuotraukų atpažino V. K., jai nekilo įtarimų, kad įtariamasis gali būti apsvaigęs ar prigąsdintas pareigūnų. Liudytoja tvirtino protokolą surašiusi iš G. G. žodžių ir kategoriškai neigė aplinkybę, kad apklausos metu įtariamajam buvo daromas poveikis. Taip pat pažymėjo, kad jeigu būtų buvęs daromas neteisėtas poveikis įtariamajam, apklausoje dalyvavęs advokatas būtų užtikrinęs, kad ji būtų sustabdyta. Pats G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši tyrėja jam jokio spaudimo nedarė.

11.4.2. Liudytoju apklaustas pareigūnas T. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo nagrinėjamoje byloje atlikimo metu ėjo Panevėžio AVPK KP ANTV 3 skyriaus Narkotikų kontrolės skyriaus viršininko pareigas. Kadangi buvo atliekami slapti tyrimo veiksmai, vykdoma telefoninių pokalbių kontrolė ir jis bei pareigūnas Č. V. buvo išsamiai susipažinę su kiekviena aplinkybe, galėjo esant reikalui tyrėjai padėti užduoti klausimus, todėl ir dalyvavo G. G. apklausoje. Bylos duomenimis su G. G. jo sulaikymo metu areštinės apklausos kabinete procesinius veiksmus atliko 2021 m. balandžio 20 d. 9.52 val. pareigūnai T. M. ir Č. V., o 10.30 val. vyr. tyrėja E. K., dalyvaujant advokatui J. S., pradėjo G. G. apklausą. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, kodėl į areštinės patalpą pas G. G. atvyko anksčiau nei buvo pradėta jo apklausa, liudytojas paaiškino, kad nepamena, koks buvo numatytas tikslus apklausos laikas, galimai vėlavo advokatas, be to, pažymėjo, kad pareigūnai turi teisę atlikti žvalgybinius veiksmus su laikinai sulaikytais asmenimis. Pasak liudytojo, G. G. pats savanoriškai davė parodymus, atvirai papasakojo narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes ir nurodė jam narkotines medžiagas tiekusį asmenį, kurį atpažino iš nuotraukų. T. M. teigimu, G. G. nebuvo daromas joks poveikis, įtariamasis pats dar 2021 m. balandžio 19 d. geranoriškai pasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kratos metu pats parodė ir atidavė narkotines medžiagas bei kitus tyrimui reikšmingus daiktus. Liudytojas teigė nepamenantis, ar informavo G. G. apie ilgalaikį laisvės atėmimą, tačiau įtariamajam išaiškinant jo teises, jis gali būti informuojamas apie galimą bausmę, lengvinančias aplinkybes. Pasak T. M., ateidami pas G. G. į areštinę, nei jis, nei pareigūnas Č. V. neatsinešė ir G. G. V. K. nuotraukų nerodė. Liudytojo teigimu, jis nebandė įtakoti G. G. elgesio ir jo duodamų parodymų.

11.4.3. Iš G. G. parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose galima suprasti, kad, pasak jo, jam poveikį darė, grasindami ilgalaike būsima bausme bei atskyrimu nuo šeimos, jį sulaikę pareigūnai, tačiau nurodė šių tyrėjų vardų ir pavardžių nepamenantis. Iš 2021 m. balandžio 19 d. įtariamojo sulaikymo protokolo matyti, kad G. G. sulaikė Panevėžio AVPK KP ONTV 3-ojo skyriaus vyr. tyrėjai A. R., D. V. ir T. R.. Visi trys pareigūnai apklausti teisėjų kolegijai atliekant įrodymų tyrimą. Nė vienas iš šių trijų liudytojų nenurodė svarbių tyrimui aplinkybių, todėl jų parodymų turinį aptarti netikslinga. Tačiau nė vienas iš G. G. sulaikyme dalyvavusių pareigūnų nepatvirtino G. G. teisme nurodytos aplinkybės apie jam darytą psichologinį poveikį. Liudytoja apklausta tyrėja M. V., kuri buvo nagrinėjamoje byloje paskirta atsakinga už ikiteisminį tyrimą, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu G. G. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir tvirtino negirdėjusi, kad pareigūnai jam būtų darę poveikį apklausinėjant.

11.4.4. Atlikusi įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nė vienas iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų ir ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus su G. G. atlikusių pareigūnų nepatvirtino, kad būtų daręs kokį nors psichologinį poveikį įtariamajam G. G. ar žinotų, kad toks poveikis buvo daromas. Labai svarbu pažymėti, kad pats G. G., asmeniškai dalyvavęs apeliacinės instancijos posėdžiuose, nė vieno iš apklaustų liudytojais pareigūnų neatpažino kaip asmenų, kurie, pasak jo, jam darė poveikį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atmestina ir apelianto keliama versija, kad G. G. galimai buvo paveiktas nuo jo faktinio sulaikymo iki suėmimo neužtikrinus jam teisės į gynybą. Bylos duomenys patvirtina, kad prieš pat sulaikymą 2021 m. balandžio 19 d. G. G. buvo išaiškintos BPK 21 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės (taip pat ir teisė nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją) bei įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas, G. G. teisių išaiškinimo protokole pasirašė, tačiau nepareiškė noro, kad jam būtų užtikrintas gynėjas nuo sulaikymo momento (10 t., b. l. 90). Kaip jau buvo minėta anksčiau (8.1. punktas), nuo pat pirmosios ikiteisminio tyrimo apklausos 2021 m. balandžio 20 d. visuose ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose su G. G. dalyvavo jam atstovaujantis advokatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu paneigta V. K. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad G. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paveiktas policijos pareigūnų ir davė neteisingus parodymus apie tai, kad narkotinę medžiagą – amfetaminą įgijo iš V. K.. Atmetus apelianto argumentą dėl tariamo poveikio G. G. bei byloje nesant duomenų, kad G. G. būtų turėjęs kitų priežasčių apkalbėti V. K. (tokių priežasčių nenurodė nei vienas iš kaltinamųjų), teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs G. G. parodymų davimo aplinkybes (prieštaringus parodymus davė praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo pirminių apklausų), gynėjų dalyvavimą visuose ikiteisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose, pirminių parodymų atitikimą ir vėlesnių parodymų prieštaravimą kitiems byloje esantiems duomenims, pagrįstai atmetė G. G. teisme duotus parodymus kaip prieštaraujančius surinktų duomenų visumai ir priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kaltinamojo V. K. siekis paneigti vienintelio tiesioginio liudytojo G. G. nuoseklius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra itin reikšmingi įrodinėjant V. K. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, vertintinas kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nuosprendį grindė tikrovės neatitinkančiais policijos pareigūno Č. V. parodymais apie kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją dėl galimai nusikalstamų V. K. veiksmų. Aukštesnysis teismas tokius apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

12.1. Liudytojas Č. V., Panevėžio AVPK KP ONTV trečiojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, teisme parodė, kad valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad J. A. buvo įtariama platinusi psichotropines arba narkotines medžiagas. Atliekant tyrimą buvo nustatyti asmenys, iš kurių, kaip įtariama, J. A. įgydavo narkotinės medžiagas. Vienas iš tokių asmenų buvo G. G., kuris, duodamas parodymus nurodė, kad šias medžiagas įgydavo iš V. K.. Valdyboje buvo disponuojama informacija, kad V. K. galimai platino narkotines arba psichotropines medžiagas. Kai atvyko pas V. K. daryti kratą ir jį informavo apie atvykimo tikslą, jis policijos į namą neįleido, nenorėjo atidaryti nei vartelių, nei namų, todėl pareigūnams teko perlipti tvorą. Kratos metu V. K. jam (Č. V.) pripažino, kad yra platinęs narkotines medžiagas, bet šiuo metu neturi. Kratos metu pas V. K. narkotinių medžiagų, išskyrus vaistus „Clonazepam“, nebuvo rasta. Apklausiamas 2022 m. sausio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu Č. V. parodė, kad atliekamo ikiteisminio tyrimo metu dar iki įtariamojo G. G. sulaikymo bei jo duotų parodymų, jam buvo žinoma, kad V. K. kaip įtariama platina narkotines ar psichotropines medžiagas, laikydamasis konspiracijos, tai yra naudodamasis elektroninio susirašinėjimo programėlėmis, kontaktuoja su asmenimis, kurie iš jo įgyja narkotines medžiagas, narkotines ar psichotropines medžiagas palieka iš anksto kitiems nežinomoje vietoje, kurią vėliau nurodo narkotines medžiagas ketinantiems iš jo įgyti asmenims. Byloje nėra duomenų, kurie teismui keltų abejonių dėl liudytojo Č. V. parodymų patikimumo, patvirtintų kitokio pobūdžio, apart tarnybinio, suinteresuotumą bylos baigtimi ar siekį apkalbėti V. K., todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti šio pareigūno parodymus kaip neatitinkančius tikrovės.

12.2. 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu liudytojas Č. V. nurodė, kad Panevėžio AVPK KP ONTV buvo disponuojama kriminalinės žvalgybos informacija, kad V. K. galimai platino narkotines arba psichotropines medžiagas, tačiau byloje nesant jokių duomenų apie šioje byloje vykdytą kriminalinę žvalgybą V. K. atžvilgiu, V. K. gynėjas pareiškė prašymą, kad teismas išreikalautų liudytojo minimus kriminalinės žvalgybos duomenis ir jie būtų byloje išslaptinti. Pasak apelianto, jo gynėjo prašymą apylinkės teismas nepagrįstai atmetė. Tačiau iš 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavęs ir ikiteisminiam tyrimui byloje vadovavęs prokuroras M. R. paaiškino, kad šioje byloje kriminalinė žvalgyba V. K. atžvilgiu nebuvo vykdoma, todėl teismas kaltinamojo gynėjo prašymą atmetė pagrįstai (11 t., b. l. 180-193). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos vienu metu atlieka daug tyrimų įvairaus pobūdžio bylose, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai disponuoja ne tik kriminalinės žvalgybos metu, bet ir kitais teisėtais būdais gauta informacija apie galimai daromas nusikalstamas veikas, liudytojo Č. V. nurodytos aplinkybės apie kriminalinę žvalgybą V. K. atžvilgiu laikytinos sąžiningu suklydimu įvardinant bylai reikšmingus duomenis.

13. Pasak apelianto, apylinkės teismas liudytojos A. E. K. (ankstesnė pavardė - (duomenys neskelbtini)) parodymus nepagrįstai vertino kaip netiesioginius jo kaltę pagrindžiančius įrodymus, nepaisant liudytojos parodymų prieštaringumo ir jos liudijimo teisme apie tai, kad jai policijos pareigūnai darė psichologinį ir net neteisėtą fizinį poveikį, kai policijoje buvo išrengta nuoga ir priversta daryti pritūpimus.

13.1. Liudytoja A. E. K. teisme parodė, kad tiksliai nepamena aplinkybių kai J. A. „pavaišino“ ją psichotropinėmis medžiagomis, tai buvo seniai, tuo metu vartojo narkotikus, gydėsi, gulėjo ligoninėje. Pasak liudytojos, pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu neigė vartojusi narkotikus, nes buvo gėda prisipažinti, kad yra narkomanė, tačiau antroje apklausoje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. E. K. 2021 m. gegužės 14 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu neigė vartojanti narkotines bei psichotropines medžiagas ir teigė nežinojusi, ar J. A. vartoja ar platina narkotines ar psichotropines medžiagas (1 t., b. l. 108-109). Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo išrašo matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. A. E. K. organizme rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų - amfetamino, metamfetamino ir kokaino (1 t., b. l. 126). Liudytoja A. E. K. 2021 m. birželio 1 d. apklausiama nurodė, kad ankstesnės apklausos metu davė netikslius parodymus. Anot liudytojos, pas ją organizme rasta narkotinių medžiagų, nes 2021 m. gegužės 14 d. apie pietus amfetaminą vartojo abi su J. A., kuri ją ir pavaišino. Amfetaminas buvo suvyniotas į popierinę vienkartinės servetėlės skiautelę, padarytas mažas gumuliukas. Tą gumuliuką jai padavė J. A. ir ji užgėrė vandeniu. J. A. ją yra vaišinusi narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis du kartus (1 t., b. l. 112-115). Savo parodymų prieštaringumą ikiteisminio tyrimo metu paaiškino pati liudytoja. A. E. K. nurodė pirmosios apklausos metu davusi netikslius parodymus ir neigė vartojusi narkotines medžiagas, nes jai buvo gėda prisipažinti, o kai jos organizme buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, antrosios apklausos metu teisingai nurodė, kad amfetaminu ją pavaišino J. A.. A. E. K. pastarųjų parodymų tikrumą patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teisme. Liudytojos A. E. K. parodymus patvirtino ir kaltinamoji J. A.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pagrįstai rėmėsi liudytojos A. E. K. parodymais.

13.2. Apklausiama apylinkės teisme liudytoja A. E. K. teigė, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklausą atlikusi tyrėja liepė jai nusirengti ir daryti pritūpimus. Apelianto teigimu, liudytojai tokiu būdu buvo daromas neteisėtas psichologinis ir net fizinis poveikis, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Iš bylos matyti, kad 2021 m. gegužės 14 d. vyr. tyrėja M. V. priėmė nutarimą daryti liudytojos A. E. K. asmens kratą siekiant rasti neteisėtai laikomas narkotines ar psichotropines medžiagas, mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles ir kitus ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus (1 t., b. l. 90). Asmens kratą atliko ir protokolą surašė Panevėžio AVPK KP ONTV 4-ojo skyriaus viršininkė R. S. (1 t., b. l. 92-94). 2021 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo I. T. nutartimi buvo patvirtintas atliktos A. E. K. asmens kratos teisėtumas (1 t., b. l. 99-98). Nors apeliantas tyrėjos nurodymus liudytojai asmens kratos metu įvardino kaip žmogaus kankinimą ir žeminimą, pati A. E. K. tokios nuomonės neišsakė. V. K. skunde keliamą versiją dėl A. E. K. ikiteisminio tyrimo metu daryto spaudimo paneigė pati liudytoja, teisme aiškiai nurodydama, kad tyrėjai viską papasakojo laisva valia ir patvirtindama, kad policijoje jai niekas negrasino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad asmens kratos metu tyrėjos R. S. liudytojai A. E. K. duoti nurodymai atitiko šio procesinio veiksmo pobūdį, o apelianto argumentai dėl pastarajai liudytojai ikiteisminio tyrimo pareigūnų daryto poveikio siekiant išgauti atitinkamus parodymus laikytini nepagrįstais.

14. Apelianto skundo argumentą dėl to, kad pirmosios instancijos teismas kaltinamajai J. A. paskyrė laisvės apribojimą, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kurią byloje valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras iš anksto buvo pažadėjęs kaltinamajai už kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinančių parodymų davimą, teisėjų kolegija laiko jokiais objektyviais bylos duomenimis nepagrįsta prielaida, savigynos tikslais bandant paneigti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viso proceso metu – tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme J. A. davė išsamius, jai pareikštą kaltinimą patvirtinančius parodymus. Byloje nėra jokių duomenų apie galimai darytą poveikį kaltinamajai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jos parodymu teisingumu, juolab, kad J. A. nurodytas aplinkybes patvirtina kaltinamojo G. G., liudytojos A. E. K. parodymai bei kiti objektyvūs bylos duomenys. 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu J. A. paneigė V. K. skunde nurodytą aplinkybę dėl prokuroro ir pastarosios kaltinamosios pokalbio apie jai gresiančią bausmę turinio. J. A. teisme tvirtino, kad su prokuroru nėra bendravusi dėl bausmės ir prokuroras jai nieko nesiūlė. Pasak kaltinamosios, prieš ankstesnį posėdį teiravosi prokuroro, kas jos laukia, prokuroras atsakė, kad yra visokių aplinkybių ir kad 64 straipsnio nebebus dėl turimo teistumo (11 t., b. l. 185). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas J. A. skyrė švelnesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), teisingumo principo įgyvendinimu (BK 54 straipsnio 3 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Nuosprendyje nurodyti išsamūs J. A. skiriamos bausmės motyvai, kuriuose individualiai įvertintas kaltinamosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo nešališkumu skiriant bausmę kaltinamajai J. A..

15. Apeliantas nurodo, kad kartu su savo gynėju teisminio nagrinėjimo metu du kartus reiškė nepasitikėjimą pirmosios instancijos teismu, žodiniais pareiškimais kreipdamiesi dėl teisėjo Č. K. nušalinimo. Tačiau tas pats teisėjas atmesdamas pareikštus nušalinimus nemotyvuotomis protokolinėmis nutartimis, nepriimdamas atskiros nutarties, pažeidė baudžiamojo proceso kodeksą, nes atėmė iš jo ir jo gynėjo teisę susipažinti su jo priimtos nutarties turiniu ir panaudoti nenusišalinimo argumentus, juos apskundžiant apeliacine tvarka.

15.1. Remiantis bylos duomenimis matyti, kad pirmą kartą kaltinamojo V. K. gynėjas E. D. bylą nagrinėjančiam teisėjui Č. K. pareiškė žodinį nušalinimą 2022 m. birželio 17 d. teisiamojo posėdžio metu, kai teismas nusprendė atmesti jo prašymą dėl liudytojo Č. V. apklausoje paminėtų kriminalinės žvalgybos duomenų išreikalavimo. Teisėjas Č. K., nematydamas nušalinimo pagrindų ir pažymėdamas, kad prašymų netenkinimas nėra pagrindas teismui nušalinti, nušalinimą atmetė protokoline nutartimi (11 t., b. l. 187-188). Antrą kartą kaltinamojo V. K. gynėjas E. D. bylą nagrinėjančiam teisėjui Č. K. pareiškė žodinį nušalinimą 2023 m. sausio 20 d. teisiamojo posėdžio metu, kai teismas nusprendė atmesti jo prašymą dėl tyrėjų M. V. ir R. S. apklausos teisme, siekiant išsiaiškinti liudytojos A. E. K. asmens kratos ir apklausos atlikimo aplinkybes. Ir šiuo atveju teisėjas Č. K. atmetė nušalinimą protokoline nutartimi, kurioje nurodė, kad subjektyvi advokato nuomonė ir prašymų netenkinimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumas. Teisėjas taip pat pažymėjo, kad teismui pagal bylos medžiagą nekilo abejonių dėl asmens kratos teisėtumo.

15.2. BPK 59 straipsnis reglamentuoja nušalinimo ir nusišalinimo teisme tvarką. Pagal BPK 59 straipsnio 3 dalį, jei bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats. Šioje normoje nėra imperatyviai numatyta, kad klausimą dėl jam pareikšto nušalinimo teisėjas turėtų išspręsti priimdamas rašytinę nutartį. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia šiuo klausimu priimti protokolinę nutartį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisėjas Č. K., atmesdamas kaltinamojo V. K. gynėjo jam pareikštus nušalinimus protokolinėmis nutartimis, priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nepažeidė baudžiamojo proceso kodekso ir neapribojo kaltinamojo teisės į teisminę gynybą. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad nors teisėjo priimta nutartis, kuria jis išsprendžia jam pateikto nušalinimo klausimą, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalimi neskundžiama, tačiau visus argumentus dėl teismo šališkumo proceso dalyviai gali pateikti apeliaciniame skunde.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo V. K. apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo vertinant byloje esančius įrodymus ir priimant skundžiamą nuosprendį.

Dėl V. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

17. V. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas taip pat ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad savo namuose neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė psichotropinę medžiagą klonazepamą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ir liudytojo O. G. parodymus apie jo namuose rastų vaistų įgijimo aplinkybes, t. y. kad vaistus pagal receptą teisėtai įsigijo O. G., tačiau netyčia juos paliko V. K. buvusioje darbovietėje – servise, o V. K. saugojo juos savo namuose, ketindamas grąžinti. V. K. įsitikinimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai jo veiksmuose nustatyta minėtos nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi jokios tyčios elgtis pavojingai ir iš anksto, apgalvotai neteisėtai įgyti nurodytų medikamentų jis neturėjo, nesuvokė, kad jie draudžiami vaistų apyvartoje, t. y. jo veikoje nėra nustatyta subjektyvioji pusė, todėl jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo turi būti išteisintas.

18. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. kaltė dėl neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo grindžiama kratos protokolu, specialisto išvada, kitais rašytiniais įrodymais, o kaltinamojo V. K. ir liudytojo O. G. parodymai atmesti kaip prieštaringi.

18.1. Iš 2021 m. rugpjūčio 25 d. kratos protokolo matyti, kad V. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta - 21 vnt. tablečių, esančių trijose pakuotėse su užrašu „Clonazepam“ (5 t., b. l. 56-59). 2021 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-2145584-21 patvirtina, kad 21 vnt. vnt. baltos spalvos apvalių tablečių su X formos perskyrimo vagele iš 3 vnt. oranžinės spalvos tablečių pakuočių „CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės“ (SPP Nr. HA8941706), 2021 m. rugpjūčio 25 d. rastų kratos metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini)ys, pas V. K., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – klonazepamas, kurio masė yra 0,042 g. (5 t., b. l. 173-181). Byloje nenustatyta, kad V. K. ar jo šeimos nariams minėtas vaistas buvo skirtas (5 t., b. l. 120, 126, 135, 138-140).

18.2. V. K. teismo posėdyje nurodė, kad vaistus – klonazepamą, jo dirbtuvėse ((duomenys neskelbtini)), apie pusmetį iki jų suradimo (kratos metu), paliko klientas, kaip vėliau sužinojo – O. G.. V. K. nurodė, kad vaistus parsinešė namo, ketino grąžinti O. G., bet nespėjo. Teisme V. K. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu O. G. pavardės tyrėjams nepasakė todėl, kad tuo metu pavardės nežinojo, be to, avokadas jam patarė taip elgtis, kad O. G. kriminalistai nepadarytų spaudimo. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 21 d. V. K. nurodė, kad minėtus vaistus jo buvusioje darbovietėje – servise paliko žmogus, atvykęs remontuoti automobilio. Tą žmogų žino iš matymo, tačiau nurodyti negali (11 t., b. l. 4). Teismo posėdyje apklaustas O. G. teigė, kad paliko vaistus „Clonazepam“ pas pažįstamą asmenį, pas kurį į namus Pilėnų g. užsuko išgerti arbatos. Teisminio posėdžio metu O. G. nurodė, kad šis asmuo yra V. K.. Iš Elektroninio recepto Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyto 2021 m. kovo 9 d., 18.15 val. kopijos matyti, kad O. G. nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. (30 dienų) išrašyti vaistai Klonazepamas (Clonazepam) 30 tablečių, vartoti po vieną tabletę per dieną (12 t., b. l. 148). Atsižvelgdamas į V. K. ir O. G. parodymų neatitikimus (dėl vaistų pametimo, radimo vietų bei kitų aplinkybių) bei įvertinęs, kad O. G. kaip asmenį, galimai palikusį vaistus autoservise, kaltinamasis nurodė tik 2023 m. vasario 2 d. teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus beveik pusantrų metų nuo vaistų suradimo dienos (2021 m. rugpjūčio 25 d.), apylinkės teismas atmetė kaltinamojo ir liudytojo parodymus kaip nepatikimus. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus dėl V. K. ir O. G. parodymų nepatikimumo laiko pagrįstais ir pritaria apylinkės teismo išvadai, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad V. K. rado O. G. pamestus vaistus – klonazepamą.

18.3. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai laiko psichotropines medžiagas, ir norėti taip veikti. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais suvokimą veikiant nusikalstamai, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, duomenys apie tai, kad kaltininkas žinojo, koks yra laikomų medžiagų poveikis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 21 vnt. baltos spalvos apvalių tablečių iš 3 vnt. oranžinės spalvos tablečių pakuočių „CLONAZEPAM TC 2 mg tabletės“, turinčios sudėtyje psichotropinės medžiagos – klonazepamo, buvo rastos 2021 m. rugpjūčio 25 d. V. K. namuose atliktos kratos metu. Vienas iš kratą atlikusių pareigūnų Č. V. teisme parodė, kad V. K. policijos pareigūnų savanoriškai į namą neįsileido, nenorėjo atidaryti vartelių, todėl pareigūnams teko lipti per tvorą. Pasak Č. V., V. K. namuose kratos metu buvo rastos tabletės „Clonazepam“. Tabletės buvo įdėtos į dėžutę, kuri buvo pakišta po lova. Dėžutėje buvo ir begalė kitų vaistų. Liudytojo teigimu, V. K. nurodė, kad tai vaistai nervams nuraminti, iš kur jas gavo, nenurodė. Atsižvelgiant į Č. V. parodymus, darytina išvada, kad vaistai „Clonazepam“, kuriuos V. K. laikė namuose dėžutėje kartu su kitais vaistais, buvo skirti asmeniniam vartojimui ir kaltinamasis žinojo apie jų paskirtį, daromą poveikį, t. y. kad tai yra nervinę sistemą veikiantis vaistas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje V. K. nurodytos vaisto įgijimo aplinkybės yra paneigtos bei į tai, kad nei jis, nei jo šeimos nariai neturėjo teisės teisėtai įsigyti šio vaisto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatytu būdu įgydamas šį psichotropinį vaistą ir vėliau jį laikydamas savo namuose, V. K. žinojo, kad tai yra ribotos apyvartos vaistinis preparatas, kurį teisėtai galima įsigyti tik pagal gydytojo receptą, suprato, kad vaistą laiko neteisėtai ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagal byloje nustatytus padarytos veikos objektyviuosius požymius ir liudytojo Č. V. parodymus konstatuotina, kad V. K. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

18.4. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę (teistas, turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka). Be paminėtų aplinkybių įvertino tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai V. K. už sunkaus, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, nusikaltimo padarymą paskyrė mažesnės nei vidutinės trukmės baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę, o už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė artimą vidurkiui arešto bausmę. Bausmes, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrino bausmių apėmimo būdu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, kad V. K. tiek paskirtos už jam inkriminuotas atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir subendrinta bausmės yra teisingos, ne per griežtos ir tinkamos įgyvendinti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistajam G. G. paskirtos bausmės

19. Nuteistasis G. G. apeliaciniame skunde prašė jam paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tais atvejais, kai byloje yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltinamojo asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad net ir švelniausios BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje nurodytos bausmės rūšies paskyrimas pažeistų teisingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-976/2021, 2K-119-689/2020, 2K-29-788/2020).

21. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023).

22. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę bausmę nustatęs tris sąlygas: nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę, ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir egzistuoja alternatyvios 2 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos. Siekiant taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatytos bent dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, turi būti bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta ir taip pat turi būti nustatyta bent viena iš būtinų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-658/2022).

23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. G. už abiejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirtos vienodos - 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

24. Apylinkės teismas savo sprendimą dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo motyvavo tuo, kad G. G. padarė 2 baigtas, tyčines, savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 2 metų iki 8 metų. G. G. vieną veiką pripažino iš dalies (psichotropinės medžiagos įgijimas iš V. K. ir platinimas A. M.), kitos nepripažino (psichotropinės medžiagos platinimas J. A.). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas, vertindamas G. G. asmenybę, pažymėjo, kad antroji veika (psichotropinės medžiagos platinimas J. A.) padaryta nepraėjus nei mėnesiui po to, kai G. G. buvo sulaikytas dėl pirmos veikos padarymo, kas rodo didesnį G. G. pavojingumą. G. G. ankščiau (2019 m. rugsėjo 26 d.) buvo teistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. birželio 28 d. G. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, t. y. nepraėjus nė dviem paroms po to, kai 2019 m. birželio 26 d. jo automobilyje rasta psichotropinės medžiagos – amfetamino ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis pakeitė gyvenimo būdą – nevartoja jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dirba, šeimoje kartu su sutuoktine augina mažametį vaiką, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog aukščiau aptartos aplinkybės ir praeityje įvykdytos teisei priešingos veikos apibūdina G. G. kaip asmenį, nelinkusį laikytis įstatymų bei kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui ankstesniu teismo procesiniu sprendimu buvo paskirta bauda, t. y. bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau švelnesnė bausmės rūšis neatgrasė jo nuo naujų neteisėtų veikų darymo.

25. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nuteistajam už abi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, ženkliai mažesnes nei šio straipsnio sankcijos vidurkis, o jas bendrindamas BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie vienos iš paskirtų bausmių pridėjo kitos bausmės dalį, artimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimumui, numatytam BK 50 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistojo G. G. asmenybę, ir paskyrė teisingas bei proporcingas bausmes už kiekvieną iš jų, taip pat pagrįstai jas subendrino, todėl dar labiau jas švelninti arba paskirti kitos rūšies bausmes taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo.

26. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. APD-2023-12564 dėl nuteistajam G. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (13 t., b. l. 141-143). Šioje pažymoje nurodyta, kad G. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 190 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgiant į pastarąją baudžiamojo proceso įstatymo nuostatą, G. G. turtinę padėtį bei aplinkybę, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negaus pastovių pajamų, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

27. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundžiamo nuosprendžio apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistųjų V. K. ir G. G. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Algirdas Gaputis

Donatas Jatužis

Daina Vaidachavičienė