Dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo

Civilinė byla Nr. e2A-538-940/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00175-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

(S)

2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1692-477/2023 pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Ž. Š. prašė: 1) santuoką tarp jos ir D. Š., sudarytą Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio D. Š. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo Ž. Š. grąžinti ikisantuokinę pavardę „B.“, D. Š. palikti jo pavardę „Š.“; 3) vaikų E. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaikų motina Ž. Š.; 4) iš atsakovo priteisti materialinį išlaikymą vaikams E. Š. ir A. Š. kiekvienai po 250 Eur periodinėmis piniginėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, nuo civilinės bylos iškėlimo iki kiekvieno iš šių nepilnamečių vaikų pilnametystės, išlaikymo tvarkytoja iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių vaikų motiną Ž. Š., priteistą materialinį išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) nustatyti D. Š. bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią: pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17:00 val.; priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17:00 val.; tėvų sutarimu galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku; motina Ž. Š. turi teisę riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t. t.); 6) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

2. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Turi du nepilnamečius vaikus: E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

3. Teigė, jog santuoka iširo dėl to, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovas nesutiko nutraukti alkoholio vartojimo, todėl 2022 m. birželio mėnesį jis paliko šeimą ir gyvena skyrium nuo šeimos.

4. Pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sveika ir darbinga, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Santuokos metu su atsakovu jokio turto neįgijo.

5. Nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaikų interesams. Tarp ieškovės ir vaikų yra stiprus psichologinis ryšys; gyvenant su ieškove, mergaitės bus gerai prižiūrimos ir auklėjamos, suteiktos visos materialinės sąlygos, kad jos galėtų deramai augti ir tobulėti.

6. Pažymėjo, jog nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalioji mėnesinė alga – 840 Eur. Vaikai gauna išmoką, kiekvienas po 80,50 Eur. Atsižvelgiant, kad yra du išlaikytiniai ir ieškovė su vaikais gyvena rajone, kur galimybės užsidirbti mažesnės nei kitur, ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikams po 250 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nutraukė ieškovės Ž. Š. ir atsakovo D. Š. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. Š. kaltės; po santuokos nutraukimo Ž. Š. paliko ikisantuokinę pavardę – B., D. Š. paliko santuokinę pavardę – Š.; nustatė nepilnamečių vaikų E. Š. ir A. Š. gyvenamąją vietą su motina Ž. Š. (B.); priteisė iš atsakovo D. Š. nepilnamečių vaikų E. Š. ir A. Š. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną Ž. Š.; nustatė atsakovo D. Š. ir vaikų E. Š. bei A. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 2) priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; 3) tėvų sutarimu, galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku; 4) motina Ž. Š. turi teisę riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t. t.). Teismas taip pat priteisė iš atsakovo D. Š. 291,44 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas, 465,00 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.

8. Teismas nustatė, kad ieškovė, prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, jo kaltę siejo su atsakovo priklausomybe alkoholiui. Šalys nuo 2022 m. birželio mėnesio gyvena atskirai. Atsakovas nedėjo pastangų atkurti santykius. Jis byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir nepaneigtos nurodytos aplinkybės sudaro teisinį ir faktinį pagrindą konstatuoti, kad šeimos santykiai, o kartu ir santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo nelojalumo ieškovei, veikimo priešingai šeimos interesams.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimą dėl santuokinių pavardžių tenkino, ieškovei paliekant iki santuokos turėtą pavardę – B., atsakovui – Š.

10. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sutuoktinių turto padalijimo klausimo nesprendė.

11. Teismas nustatė, kad vaikai su atsakovu negyvena ir jis vaikų neauklėja. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove neišdėstė. Iš atsakovo jokios iniciatyvos bylos nagrinėjimo eigoje tikslu nuolat gyventi su nepilnamečiais vaikais teismas nenustatė. Ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Išvadą teikianti institucija patvirtino, jog pas ieškovę vaikams sudaryta sveika ir saugi aplinka, tenkinanti vaikų individualius poreikius, kurie atitinka jų amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaikų raidą ir auklėjimą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas, atsižvelgęs į kiekvieno iš tėvų asmeninius bruožus bei realią galimybę sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, lavinti gabumus bei pomėgius, vaikų amžių ir tarpusavio ryšį, sprendė ieškinio dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkinti.

12. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad atsakovas neprieštaravo pasiūlytai bendravimo tvarkai, sprendė, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka ir užtikrina tiek tėvo, tiek nepilnamečių vaikų interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, todėl nustatė ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką.

13. Teismas nustatė, jog nepilnametės E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su motina Ž. Š.. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 630 Eur. Ieškovė kas mėnesį taip pat gauna 272 Eur išmoką už abu vaikus. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra apie 860 Eur. Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius teismui nepateikė. Įrodymų, kad atsakovo sveikatos būklė apribotų jo galimybę dirbti ir gauti pajamų, kad išlaikyti ne tik save, bet ir savo nepilnamečius vaikus, byloje nėra pateikta. Jokių kitų duomenų apie savo turtinę padėtį atsakovas neteikė. Iš šių aplinkybių teismas sprendė, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl jie lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo, juolab, kad ieškovei ir taip tenka didesnė kasdieninė našta, susijusi su vaikų priežiūra, ugdymu ir kitų vaikų elementariųjų poreikių patenkinimu.

14. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, teismas sprendė, jog ieškovės gautina 272,44 Eur išmoka vaikams laikytina kaip finansinė pagalba nepilnametį vaiką auginantiems tėvams, todėl, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečių vaikų interesus, išskaičiuotina iš nepilnamečių poreikiams kas mėnesį reikalingos sumos.

15. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo nustatytą turtinę padėtį, aplinkybę, kad nedidelės pajamos neatleidžia atsakovo nuo prievolės išlaikyti vaikus, teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą ir priteisė šalių vaikams išlaikymą, kurio dydžio nereikia įrodinėti – po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaikų lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

16. Teismas, įvertinęs teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte, sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darė išvadą, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog tiek reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tiek reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kaip savarankiški reikalavimai žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirai, t. y. po 110,00 Eur (146,00 Eur – 25 proc.). Reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo apmokamas 135,00 Eur ((250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.) x 2 vaikai) žyminiu mokesčiu. Teismas sprendė, jog, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 465,00 Eur žyminis mokestis (110 Eur + 110 Eur + 110 Eur + 135 Eur).

17. Teismas, remdamasis byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gegužės 31 d. pažyma (patikslinta) Nr. APD-2023-09680, pripažino 291,44 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagrįstomis ir, tenkinus ieškinį, jas priteisė iš atsakovo valstybės naudai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog valstybė byloje patyrė 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, ieškinį tenkinus, šias išlaidas valstybės naudai taip pat priteisė iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovas D. Š. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1692-477/2023, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; taip pat priteisti iš ieškovės jo naudai su šia byla susijusias bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

19. Nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi jis apie vykusį procesą sužinojo tik teismui priėmus sprendimą byloje, kai pats tiesiogiai kreipėsi į teismą ir jam buvo pateiktas apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo nuorašas.

20. Atkreipia dėmesį, jog apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) ir dėl darbo specifikos jis nuo 2023 m. sausio mėnesio yra nuolat komandiruojamas dirbti į kitus miestus – dirbo Utenos mieste, po to Klaipėdoje. Apelianto manymu, ieškovei šios aplinkybės buvo neabejotinai žinomos ir ji klaidino teismą nurodydama kaip kontaktinį D. Š. adresą – jo tėvo, su kuriuo jis dėl asmeninių priežasčių nebendrauja, adresą. Apeliantui nebuvo įteiktas nei vienas procesinis dokumentas, taip pat nei vienas šaukimas į teismą, t. y. apeliantui apie vykstantį procesą žinoma nebuvo, jis neturėjo jokios galimybės gintis, pateikti savo argumentus ir atsikirtimus.

21. Apeliantas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės, kadangi pati ieškovė priėmė sprendimą nutraukti šeiminį gyvenimą; ieškovui vykstant į komandiruotes ėmė ieškoti kitų santykių; vėliau pati ieškovė pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nurodė, kad nenori ir neketina gyventi su atsakovu, nes šis jai trukdo gyventi laisvą gyvenimo būdą.

22. Apeliantas sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, tačiau jis nesutinka su teismo nustatyta bendravimo tvarka. Tvirtina, kad ieškovė stengiasi be pagrindo apriboti jo ir nepilnamečių dukrų bendravimą. Atsižvelgiant į apelianto darbo grafiką ir tai, kad penktadienį dažniausiai tenka dirbti Klaipėdos mieste, jis neturi galimybės tokios tvarkos vykdyti, kadangi 17 val. baigus darbą ir išvykus iš Klaipėdos apie 18 val., (duomenys neskelbtini) jis bus itin vėlai. Taigi, nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiama dėl bendravimo tvarkos, kuri būti realiai vykdytina, nustatymo.

23. Apeliantas nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu ir mano, kad priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui turėtų būti mažinamas bent jau iki 180 Eur per mėnesį. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu iš esmės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neįrodinėjo. Apelianto darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro šiek tiek daugiau nei 600 Eur, taigi, įgyvendinant teismo sprendimą, susiklostytų tokia situacija, kai visas darbo užmokestis turėtų būti skiriamas vaikų išlaikymui, o pats apeliantas neturėtų iš ko gyventi. Pažymi, kad pati ieškovė vaikų išlaikymui per mėnesį neskiria 1000 Eur, kadangi jos turtinė padėtis neleidžia to padaryti. Ieškovės išdėstyti teiginiai apie patiriamas išlaidas yra deklaratyvūs. Šalims gyvenant kartu, vieno vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidos sudarydavo apie 200 Eur, todėl teigti, kad tokios išlaidos daugiau nei du kartus padvigubėjo, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

24. Apelianto manymu, jo atžvilgiu neteisingai apskaičiuotas priteistinas žyminis mokestis, kadangi paprastai apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagrindinis reikalavimas, o išvestiniai reikalavimai apmokestinami nėra. Šiuo atveju pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, nutraukiant santuoką spręstini visi klausimai, susiję su išlaikymo priteisimu ir bendravimo tvarkos nustatymu, todėl iš apelianto turėjo būti priteistas 110 Eur dydžio žyminis mokestis.

25. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Ž. Š. prašo apelianto D. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1692-477/2023.

26. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas nežinojo apie vykstantį procesą, kadangi iš byloje esančio 2023 m. vasario 26 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto 8STA-22 matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie procesą ir apie jam pareikštą ieškinį. Be to, 2023 m. kovo 29 d. į teismą telefonu paskambino pats D. Š. ir paprašė atidėti teismo posėdį. Ieškovė pati informavo atsakovą apie teismo posėdžius. Taigi, atsakovui buvo žinoma apie teismo procesą, tačiau jis byloje buvo pasyvus ir nesirūpino proceso eiga, todėl jo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

27. Pažymi, kad atsakovas nereiškia jokio noro bendrauti su dukromis, šiuo metu jis yra laikiname nedarbingume ir yra (duomenys neskelbtini), tačiau daugiau nei per mėnesį nereiškė jokio noro bendrauti su dukromis. Ieškovė matė ir iš kitų asmenų žino, kad šiuo metu atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu.

28. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 yra nustatęs, kad preziumuojamas išlaikymo dydis yra 1 (viena) minimali mėnesinė alga (toliau ir MMA), jo nereikia įrodinėti. Todėl, atsakovas turėjo įrodinėti, kad vaikų poreikiai yra mažesni, o ne ieškovė. Pažymi, kad pagal dabartines kainas priteistas išlaikymas tenkina tik minimalius vaikų poreikius, atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi elgtis rūpestingai ir užtikrinti tinkamą vaikų poreikių patenkinimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria buvo tenkintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų kartu su apeliaciniu skundu

31. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2023 m. birželio 8 d. pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. RF2307 ir Nr. RF2306; 2023 m. sausio – birželio mėn. darbo grafikus; valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą.

32. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

33. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

34. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, išlaikymo priteisimo klausimai, įvertindamas teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šių dokumentų turinys ieškovei Ž. Š. yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į apeliacinį skundą ir ji turėjo galimybę dėl jų išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl procesinių dokumentų (ne)įteikimo ir atsakovo procesinių teisių (ne)užtikrinimo

35. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami jo tėvo, su kuriuo jis dėl asmeninių priežasčių nebendrauja, adresu, todėl apeliantui nebuvo įteiktas nei vienas procesinis dokumentas, taip pat nei vienas šaukimas į teismą, todėl apeliantui apie vykstantį procesą žinoma nebuvo.

36. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo šaukimas) buvo siųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesinius dokumentus atsiėmė atsakovo tėvas S. Š. (ieškinys su priedais ir teismo šaukimas atvykti į parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2023 m. kovo 14 d.). Taigi procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Apeliantas nepateikia jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad tėvas negalėjo įteikti (ir neperdavė) procesinių dokumentų atsakovui ir jo apie prasidėjusį teisminį procesą neinformavo. Pagrindo spręsti, kad byloje yra priešingas apelianto ir jo tėvo S. Š. suinteresuotumas, nėra. Be to, byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikti duomenys patvirtina, jog Tarnybos specialistas dėl išvados pateikimo byloje, siekdamas įvertinti atsakovo gyvenimo sąlygų tinkamumą nepilnamečiams vaikams, 2023 m. vasario 26 d. lankėsi atsakovo D. Š. namuose; apsilankymo metu atsakovui buvo trumpai išdėstyti pareikšto ieškinio reikalavimai ir jis išsakė savo poziciją dėl pareikštų reikalavimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, jog parengiamojo teismo posėdžio metu bylą nagrinėjantis teisėjas nurodė, jog atsakovas prieš posėdį skambino į teismą ir informavo, jog dalyvauti negalės, nes yra išvykęs dirbti į Klaipėdą; prisijungti nuotoliniu būdu negali; prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir teismas šį prašymą tenkino paskirdamas kitą parengiamąjį teismo posėdį – 2023 m. gegužės 8 d. Parengiamojo teismo posėdžio metu, kuris vyko 2023 m. gegužės 8 d., teismas nutarė pereiti į teismo nagrinėjimo iš esmės posėdį ir tuo pagrindu, kad posėdyje nedalyvavo atsakovas, bylos nagrinėjimą atidėjo 2023 m. gegužės 30 d. Teismo šaukimas atsakovui buvo išsiųstas jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2023 m. gegužės 12 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka jo tėvui S. Š.. Teismo šaukimas taip pat buvo išsiųstas atsakovui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog atsakovui apie pareikštą ieškovės ieškinį ir vykstantį teisminį procesą buvo žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas apie bylos nagrinėjimą yra informuotas tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, taip pat nėra pagrindo konstatuoti atsakovo procesinių teisių pažeidimo dėl netinkamo procesinių dokumentų įteikimo ir informavimo apie bylos nagrinėjimą, kadangi atsakovas buvo realiai informuotas apie teismo procesą byloje ir turėjo galimybę tinkamai įgyvendinti tiek savo teises į teisingą teismą, tiek ir procesines pareigas (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnis, 123 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

39. Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – alkoholio vartojimo, jo nelojalumo ieškovei, veikimo priešingai šeimos interesams, nesirūpinimu šeima.

41. Apeliantas nesutikdamas su sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl jo kaltės, tik deklaratyviai nurodo, jog pati ieškovė priėmė sprendimą nutraukti šeiminį gyvenimą, atsakovui vykstant į komandiruotes ėmė ieškoti kitų santykių, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių konkrečių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog santuokos nutraukimo byla buvo inicijuota ieškovės, niekaip neįrodo jos kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie suponuotų spręsti, kad jis rūpinosi šeima, teikė išlaikymą vaikams ir tinkamai vykdė sutuoktinio pareigas.

42. Atsakovas nepaneigė ieškovės įrodinėtų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl santuokos iširimo priežasčių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškovės kaltės, nesudaro pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuota atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo, todėl ši apeliacinio skundo dalis atmestina (CPK 185 straipsnis). Tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

43. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

45. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

46. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią: (1) pirmą mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; (2) priešpaskutinį mėnesio penktadienį tėvas D. Š. pasiima pas save vaikus E. Š. ir A. Š. iš jų motinos Ž. Š. ir grąžina vaikus motinai į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.; (3) tėvų sutarimu, galimas vaikų pasiėmimas pas save ir kitu laiku; (4) motina Ž. Š. turi teisę riboti tėvo D. Š. bendravimą su vaikais, jeigu toks bendravimas pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus (pavyzdžiui, tėvas bendravimo metu su vaikais yra neblaivus ir t. t.).

47. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, nurodo, jog, atsižvelgiant į apelianto darbo grafiką ir tai, kad penktadienį dažniausiai tenka dirbti Klaipėdos mieste, jis neturi galimybės tokios tvarkos vykdyti, kadangi 17 val. baigus darbą ir išvykus iš Klaipėdos apie 18 val., (duomenys neskelbtini) jis bus itin vėlai.

48. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sprendžia, jog pagrindo išvadai, kad šiuo atveju yra pažeidžiamos atsakovo ar (ir) šalių nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, nėra. Nors apeliantas nurodo, jog dėl darbo grafiko jis negali vaikų pasiimti penktadieniais, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos 3 punktas numato galimybę šalims susitarti dėl kito vaikų pasiėmimo laiko. Duomenų, jog ieškovė ribotų atsakovo bendravimą su nepilnamečiais vaikais byloje taip pat nėra. Ieškovės pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose ir jos paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, Tarnybos byloje pateikti duomenys kaip tik patvirtina, jog ieškovė sutinka, kad vaikai bendrautų su tėvu be konkretaus grafiko, jų tarpusavio susitarimu. Be to, apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, konkretaus pasiūlymo ir (ar) prašymo dėl jam priimtinos bendravimo tvarkos neteikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos duomenis, nurodytais motyvais sprendžia, jog keisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nėra pagrindo.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaikų interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

50. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo nustatytą turtinę padėtį, aplinkybę, kad nedidelės pajamos neatleidžia atsakovo nuo prievolės išlaikyti vaikus, tenkino ieškinio reikalavimą ir priteisė šalių vaikams išlaikymą, kurio dydžio nereikia įrodinėti – po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės.

51. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo dydžiu iš esmės grindžia savo turtine padėtimi, nurodydamas, jog jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro tik 600 Eur ir, apelianto manymu, išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas bent jau iki 180 Eur per mėnesį.

52. Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius, todėl, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas turi išspręsti ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų.

53. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

54. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

55. Nors apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovė išlaikymo dydžio neįrodinėjo, tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, bet tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 250 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, kuris neviršija minimalios mėnesinės algos (apie 633 Eur atskaičius mokesčius), todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pareigos detaliai įrodinėti išlaikymo dydžio neturėjo.

56. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

57. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų galima spręsti, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Ieškovė yra jauno darbingo amžiaus, turi dvi išlaikytines – A. Š. ir E. Š. – ginčo šalių dukras. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis per mėnesį yra apie 630 Eur. Ieškovė kas mėnesį taip pat gauna 272 Eur išmoką už abu vaikus. Nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto ieškovė neturi. Atsakovas taip pat yra jauno darbingo amžiaus; dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis yra apie 600 Eur atskaičius mokesčius (neatskaičius apie 860 Eur). Jokio registruotino kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Atsakovas turi dvi išlaikytines – A. Š. ir E. Š. – ginčo šalių dukras. Duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius byloje nėra. Byloje taip pat nenustatyta, kad šalių vaikai, kurie šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, turėtų specialiųjų ar išskirtinių poreikių.

58. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

59. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro apie 600 Eur atskaičius mokesčius, o kito kilnojamojo, nekilnojamojo turto atsakovas neturi, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad yra itin sunki atsakovo turtinė padėtis ir atsakovas gali teikti savo vaikams išlaikymą tik po 180 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis, kaip apeliaciniame skunde teigia atsakovas. Atsakovas yra jauno darbingo amžiaus, todėl turi dėti maksimalias pastangas, jog pagerintų savo turtinę padėtį ir galėtų teikti tinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį ir gaunamas pajamas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties aspektu, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, sprendžia, kad teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovas savo nepilnamečiams vaikams, yra po 220 Eur kiekvienam vaikui. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo keistina.

Dėl iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio dydžio už neturtinius reikalavimus

61. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisės normas, įtvirtintas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte, sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darė išvadą, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog tiek reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, tiek reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tiek reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, kaip savarankiški reikalavimai žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirai, t. y. po 110,00 Eur ir iš viso už neturtinius reikalavimus priteisė iš atsakovo 330 Eur žyminį mokestį.

62. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu neteisingai apskaičiuotas priteistinas žyminis mokestis, kadangi paprastai apmokestinamas žyminiu mokesčiu pagrindinis reikalavimas, o išvestiniai reikalavimai apmokestinami nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiuo apelianto argumentu.

63. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas ieškinys apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį, apeliacinį ar atskirąjį skundą ir kt.). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ieškinį sudarant keliems savarankiškiems reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

64. CK 3.59 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Šie reikalavimai koreliuoja su proceso teisės normomis – pagal CPK 385 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Taigi, santuokos nutraukimo byloje yra sprendžiama tiek dėl turtinių, tiek ir dėl neturtinio pobūdžio reikalavimų, ir bendroji taisyklė yra tokia, kad santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių klausimai išsprendžiami tuo pat metu.

65. Aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Tokia pozicija grindžiama nuostata, kad tik visus klausimus sprendžiant kompleksiškai galima tinkamai išsiaiškinti ir nuspręsti dėl visų santuokos nutraukimo padarinių, nes šių klausimų sprendimas dažnai tarpusavyje glaudžiai susijęs. Į santuokos nutraukimo padarinių apimtį patenka ir sutuoktinių dalyvavimo vaikus auklėjant bei nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiais tėvais tvarkos nustatymo klausimai.

66. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad visi neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

67. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikalavimai – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą bei jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką – yra neatskiriamai susiję su santuokos nutraukimu (su reikalavimu nutraukti santuoką), todėl, kai tokie reikalavimai reiškiami santuokos nutraukimo byloje, jie atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio skaičiavimą, taip pat nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl nepagrįstai apskaičiavo ir priteisė iš atsakovo 330 Eur dydžio žyminį mokestį, kaip už pareikštus tris neturtinius reikalavimus, nors visus reikalavimus, kaip minėta nutarties 66 punkte, turėjo kvalifikuoti kaip vieną reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, kuris yra apmokamas žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo keistina.

Dėl bylos procesinės baigties

68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

70. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, mokėjimo valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius byloje pateikė duomenis apie patirtas 291,44 Eur atstovavimo išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1692-477/2023). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį, o 50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas 2023 m. liepos 11 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo šioje civilinėje byloje. Pažymėtina, jog, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat kasacinio teismo praktika, nurodyta nutarties 63 - 66 punktuose, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 109 Eur už ginčijamus neturtinius reikalavimus ir 38 Eur už turtinį reikalavimą – ginčijamą išlaikymo dydį (ginčijama suma 140 Eur ((70+70) x 12 x 3 proc. x 75 proc.)), taigi laikytina, jog likusi apelianto nesumokėta žyminio mokesčio suma už pateiktą apeliacinį skundą sudaro 87 Eur. Už apeliacinio skundo parengimą atsakovas taip pat patyrė 200,00 Eur atstovavimo išlaidų.

72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, bylos šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

73. Šiuo procesiniu sprendimu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 90 procentų (iš dalies tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo), o atsakovo apeliacinis skundas – 20 procentų (pakeista sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo).

74. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susiję reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos yra tenkinami, o iš dalies tenkinamas tik reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo į valstybės pajamas priteisiamas 228,00 Eur žyminis mokestis (109 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių išvestinių reikalavimų + 119,00 Eur ((220 Eur + 220 Eur) x 12 x 3 proc.) x 75 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo); taip pat 262,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 6,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai).

75. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (20 proc.) iš ieškovės atsakovui priteisiamos 40,00 Eur atstovavimo išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo tik 60 Eur žyminį mokestį, o likusi dalis buvo atidėta iki sprendimo (nutarties) priėmimo, atsižvelgiant į tai, jog iš dalies tenkinamas tik atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o kita apeliacinio skundo dalis atmetama, iš atsakovo į valstybės pajamas taip pat priteisiamas 70,66 Eur žyminis mokestis (49 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 21,66 Eur už turtinį reikalavimą dėl priteisto išlaikymo dydžio). Iš ieškovės žyminis mokestis už iš dalies tenkintą apeliacinio skundo reikalavimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepriteisiamas, kadangi ji atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. birželio 6 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Sprendimo rezoliucinės dalies 1 pastraipą išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.“

Sprendimo rezoliucinės dalies 5 pastraipą išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo į teismą dienos (2023 m. vasario 9 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis nepilnamečių vaikų motiną Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo rezoliucinės dalies 12-13 pastraipas išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 228,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660; 262,30 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 30 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą; ir 6,00 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 70,66 Eur (septyniasdešimties eurų ir 66 ct) žyminį mokestį, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Rita Dambrauskaitė

Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė

Dalia Pranckienė