Civilinė byla Nr. e2A-439-589/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03182-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-78-1136/2023 pagal ieškovės R. Š. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsakovams V. Š., M. K. (M. K.), trečiasis asmuo J. V., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo M. K. (M. K.) priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. Š. (toliau – ir ieškovė) prašė nuginčyti duomenis, kad atsakovas V. Š. yra nepilnamečio vaiko I. Š. tėvas; panaikinti I. Š. gimimo įraše duomenis, kad V. Š. yra I. Š. tėvas; pripažinti, kad atsakovas M. K. yra I. Š. tėvas; nustatyti I. Š. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinį išlaikymą po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki ieškinio padavimo dienos; priteisti iš atsakovo M. K. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo V. Š. santuoka. Iki santuokos nutraukimo pora ilgą laiką kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. 2017 m. lapkritį ieškovė susipažino su atsakovu M. K., po mėnesio pora apsigyveno kartu. 2018 m. rugpjūtį ieškovė pastojo. 2019 m. gegužės 5 d. gimė dukra I. Š.. Kadangi po santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų, dukrai suteikta sutuoktinio V. Š. pavardė.
3. Taip pat nurodė, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikia 1 000 Eur, atsakovas M. K. turėtų prisidėti prie išlaikymo 500 Eur suma. I. Š. yra 3 metų amžiaus, turi didelių sveikatos problemų – jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, patvirtinta (duomenys neskelbtini). Dėl nustatytų diagnozių dukra buvo operuota, jai reikalingos nuolatinės kardiologo, neurologo, kineziterapeuto, pulmonologo, ortopedo, traumatologo, logopedo ir kitų specialistų konsultacijos, atitinkami užsiėmimai, todėl sveikatos priežiūrai reikalingos lėšos – didelės. Dukros poreikiai nuolat auga. Ieškovė dirba socialine pedagoge mokykloje, gauna iki 1 000 Eur darbo užmokestį. Taip pat yra įregistravusi individualią veiklą. Dėl dukros priežiūros, sergamumo, gydymosi sveikatos priežiūros įstaigų stacionare yra priversta imti nedarbingumo pažymėjimus, tad negauna pilno darbo užmokesčio, negali užsiimti individualia veikla. Kadangi atsakovas nuo dukros gimimo neprisidėjo prie jos išlaikymo, ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metų laikotarpį.
4. Atsakovas M. K. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašė teismo nustatyti, kad bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. taip pat šventinėmis dienomis. Nurodė, kad skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo M. K. priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad V. Š. nėra I. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; pripažino M. K. I. Š. tėvu, o I. Š. – M. K. vaiku; nustatė nepilnametės I. Š. gyvenamąją vietą kartu su jos motina R. Š., priteisė iš atsakovo M. K. išlaikymą nepilnametei I. Š. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2022 m. liepos 13 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė jos motiną R. Š.; priteisė iš atsakovo M. K. 5 300 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d.; patvirtino atsakovo M. K. bendravimo su nepilnamete I. Š. tvarką:
1) M. K. su nepilnamete I. Š., kurią pristato ir po susitikimo pasiima R. Š., pereinamuoju laikotarpiu – 9 mėnesius, bendrauja Panevėžio socialinių paslaugų centre, esančiame (duomenys neskelbtini), taip: pirmus 4 mėnesius vieną kartą per savaitę, kitus 5 mėnesius – du kartus per savaitę, dalyvaujant centro psichologui (konkrečią / ias dieną / as ir laiką suderinant su psichologu);
2) pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, M. K. su nepilnamete I. Š. bendrauja tokia tvarka:
2.1.) M. K. bendrauja su I. Š. porinės kalendorinės savaitės šeštadienį nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą;
2.2.) nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, M. K. su I. Š. neporiniais kalendoriniais metais bendrauja pirmąją Šv. Kalėdų, Naujųjų metų ir pirmąją Šv. Velykų dienomis, poriniais kalendoriniais metais – antrąją Šv. Kalėdų ir antrąją Šv. Velykų dienomis, nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą;
2.3.) nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, M. K. su I. Š. bendrauja Tėvo dieną ir kalendoriniais poriniais metais bendrauja M. K. gimimo dieną nuo 11 val. iki 19 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą;
2.4.) nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, M. K. turi teisę nepertraukiamai atostogauti su I. Š. 10 dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie tai R. Š. informuodamas prieš mėnesį;
kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo M. K. naudai 42 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo M. K. ieškovės naudai – 1 939,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybės naudai priteisė iš atsakovo M. K. 173 Eur ir 17,04 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš ieškovės – 34,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo V. Š. santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu. 2019 m. gegužės 5 d. ieškovei gimė dukra I. Š.. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. gegužės 28 d. gimimo įraše Nr. 327 I. Š. tėvu nurodytas atsakovas V. Š.. Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas – ieškovės pareiškimas bei pastaba apie ieškovės santuokos nutraukimą 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus įrašu Nr. 230. I. Š. motina ieškovė su atsakovu V. Š. kartu negyveno dar iki santuokos nutraukimo. Atsakovas M. K. pripažįsta, kad jis, o ne atsakovas V. Š. yra I. Š. biologinis tėvas. Pora kartu gyveno, kol dukrai suėjo 9 – 10 mėnesių. Iš I. Š. gimimo įrašo teismas nustatė, kad mergaitė gimė po ieškovės ir atsakovo V. Š. santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, todėl remiantis tuo metu galiojusiais teisės aktais, I. Š. buvo įregistruota kaip atsakovo V. Š. dukra. Byloje pateikta šalių 2022 m. lapkričio 4 d. savanoriškai atlikto DNR tyrimo UAB „UNGE“ teismo medicinos specialisto išvada Nr. ED 0019/22, pagal kurią atsakovas M. K. nustatytas I. Š. tėvu. Esant šiam faktui teismas laikė, jog nuginčijus tėvystę, nepilnamečio vaiko I. Š. teisė žinoti savo biologinį tėvą nebus pažeista, todėl atsakovą M. K. pripažintino I. Š. tėvu.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti dukters gimimo dokumentuose esančius įrašus apie atsakovo V. Š. tėvystę nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka teisme, nes tai nepriskirta teismo kompetencijai. Civilinės metrikacijos įstaiga, gavusi įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvystės nuginčijimo, panaikins įrašą apie atsakovo V. Š. tėvystę. Teismas sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad dabartinė nepilnamečio vaiko pavardė keltų kokių nors nepatogumų ieškovei ar pačiam vaikui, todėl atsakovo M. K. prašymo pakeisti I. Š. pavardę į jo – „K.“ netenkino.
8. Išanalizavęs įrodymų visumą, o būtent, kad atsakovas M. K. su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, išlaikymo neteikia, atsiliepime į ieškinį nurodė sutinkantis, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, išvadą teikianti institucija tam neprieštarauja, ieškovė rūpinasi vaiku nuo jos gimimo, žino visą reikalingą informaciją apie dukros sveikatos būklę, yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo saugumą ir stabilumą, teismas darė išvadą, kad nėra jokio pagrindo keisti nepilnamečio vaiko šeimos aplinką, jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina – ieškove.
9. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad dukros išlaikymui kas mėnesį reikia ne mažiau kaip 1 000 Eur (įskaitant vaiko pinigus, šalpos neįgalumo pensiją, tikslinę kompensaciją): 200 Eur – maistui, 50 Eur – vitaminams ir papildams, 130 Eur – avalynei, drabužiams, 10 Eur – patalynei, 50 Eur – higienos priemonėms, 150 Eur – ugdymui, kultūriniams renginiams, ugdymo ir lavinimo ir spec. priemonėms, 350 Eur – sveikatos priežiūrai, 50 Eur – kitoms kasdienėms reikmėms, 100 Eur – būsto išlaidoms. Atsakovas M. K. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikėtų 400 Eur: 170 Eur – maistui, 30 Eur – aprangai, 60 Eur – higienai ir sveikatai, 100 Eur – lavinimuisi ir laisvalaikiui, 40 Eur – poreikiui turėti gyvenamąjį būstą.
10. Teismas nustatė, kad I. Š. yra 3 metų amžiaus (gegužės mėnesį sukaks 4 metai), turi sveikatos problemų – jai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, patvirtinta (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų, ieškovės paaiškinimų nustatė, kad mergaitė lanko lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“, jos poreikiai dėl sveikatos būklės yra didesni nei sveiko vaiko: mergaitė pati gali nueiti tik nedidelius atstumus, neaiškiai kalba, jai reikalingos nuolatinės kardiologo, neurologo, kineziterapiauto, pulmonologo, ortopedo, traumatologo ir kitų specialistų konsultacijos. Teismas nurodė, kad vaikui nustatytas neįgalumas, jam reikalingos ir sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nekompensuoja valstybė. Iš ieškovės paaiškinimų teismo proceso metu nustatė, kad ieškovė vežioja dukrą į Kauną (vandens užsiėmimus), mergaitei rekomenduotos privataus logopedo paslaugos, dukrą ugdo vesdama į Yamaha muzikos mokyklą, šokius darželyje, kas 4 mėnesius dukrą reikia vežti į Kauną suleisti vaistų. Procedūra atliekama su narkoze, iki jos vaikas negali susirgti, todėl atsiranda ir kitos papildomos išlaidos, susijusios su dukros sveikata.
11. Vertindamas ieškinyje nurodytą vaikui skirtino išlaikymo dydžio pagrįstumą, teismas sutiko, kad nurodytas išlaikyti reikalingas dydis, atsižvelgiant į I. Š. sveikatos būklę ir jos specialiuosius poreikius, yra protingas. Teismas atmetė atsakovo M. K. teiginius dėl nepilnamečiam vaikui teiktinų nemokamų gydymo paslaugų pakankamumo, nes jis neįrodinėjo, kad valstybės teikiamo nemokamo gydymo pakanka I. Š. sveikatos būklei pagerinti / išlaikyti ir mokamų gydymo / korekcijos paslaugų gavimas nėra būtinas. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, procedūrų tvarkaraščiai rodo, kad vaikui būtinas visas kompleksas specialistų ir procedūrų tam, kad jis galėtų visapusiškai augti ir vystytis turint retą ligą.
12. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge, taip pat yra įregistravusi individualią veiklą (registruotos veiklos – seminarų vedimas, draudimo paslaugų teikimas, nekilnojamojo turto paslaugos, prekyba įvairiais produktais), 2023 m. pradėjo nuomoti sodybą. Jos gaunamos pajamos pagrindinėje darbovietėje 2022 m. rugpjūčio – 2023 m. sausio mėnesiais buvo nuo 876 Eur iki 1 436,23 Eur, pajamos pagal individualią veiklą – kintančios. Pagal pateiktą 2021 m. metinę pajamų deklaraciją teismas nustatė, kad ieškovės mėnesinių pajamų vidurkis sudaro apie 2 000 Eur. Be to, ieškovė gauna išmokas vaikui – 259,50 Eur dukros šalpos neįgalumo pensiją, 85,75 Eur ir 136 Eur mėnesines išmokas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (vaiko pinigai ir priežiūros tikslinė kompensacija). Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ½ buto (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini). Už butą Vilniuje kartu su buvusiu sutuoktiniu atsakovu V. Š. moka paskolą.
13. Vertindamas atsakovo M. K. turtinę padėtį, teismas nustatė, kad atsakovas nekilnojamojo turto ar jo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, pajamos kintančios: 2023 m. sausio – vasario mėnesiais darbo užmokestis buvo nuo 618 Eur iki 650 Eur; 2022 m. darbo užmokestis svyravo nuo 181 Eur iki 1 079 Eur; 2021 m. liepą – gruodį darbo užmokestis svyravo nuo 433 Eur iki 920 Eur. Teismas pastebėjo, kad atsakovo M. K. gaunamas darbo užmokestis nuo 2022 m. birželio mėnesio ėmė mažėti. Atsakovas M. K. nurodė turintis sveikatos problemų. Pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį moka nustatytą išlaikymą nepilnamečiams sūnums K. K. ir K. K. (nustatytas išlaikymo dydis – 100 Eur vienam vaikui, po indeksavimo išlaikymo dydis siekia apie 150 Eur vienam vaikui). Atsakovas M. K. nurodė gyvenantis pas tėvus, nuosavo būsto neišlaiko.
14. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo M. K.. Teismas taip pat vertino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu dirba mamos įmonėje, darbo keisti ar papildomai dirbti negali dėl sveikatos problemų – ilgą laiką skundžiasi stuburo skausmais, yra persirgęs erkiniu encefalitu, tačiau atmetė atsakovo argumentus dėl galimybių gauti daugiau pajamų neturėjimo kaip nepagrįstus. Iš pateiktų rašytinių duomenų teismas nustatė, kad atsakovui nėra nustatytas sumažintas darbingumo lygis. Viešosios įstaigos Respublikinės Panevėžio ligoninės išrašas patvirtina, kad atsakovas 11 lovadienių buvo gydytas stacionare dėl Centrinės Europos erkių platinamo encefalito. Būklė gydymo eigoje pagerėjo ir atsakovas buvo išrašytas gydytis į namus. Rekomenduota vartoti nurodytus vaistus, probiotikus, B grupės vitaminus, laikytis dietos ir režimo. Nepateikta gydytojų rekomendacijų, kurios ribotų atsakovo galimybes dirbti. Neįrodytas ir faktas, kad atsakovo darbingumas galėtų būti ribojamas dėl stuburo skausmų. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad dirbdamas mamos įmonėje, turi krauti sunkius daiktus, juos vežti (įmonė užsiima metalo laužo supirkimu). Šalių bendro gyvenimo metu ieškovė yra apmokėjusi atsakovo M. K. vairavimo kursus aukštesnei vairavimo kategorijai gauti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas turi galimybę dirbti tiek sunkesnius fizinius darbus, tiek ieškoti papildomų galimybių gauti geriau apmokamą darbą su mažesniu fiziniu krūviu, kad galėtų tinkamai išlaikyti tris nepilnamečius vaikus.
15. Visgi įvertinęs byloje nustatytą skirtingo lygio ieškovės ir atsakovo M. K. turtinę padėtį bei įstatyme numatytą pareigą atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti skirtingas šalių teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis, ieškovei prisidedant 400 Eur suma prie vaiko išlaikymo, o atsakovui M. K. – 200 Eur suma. Teismo manymu, šios sumos laikytinos realiai įvykdomos, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, sveikatos būklę. Teismas taip pat nurodė, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį kiekvienam iš tėvų, įskaito valstybės mokamas išmokas vaikui. Priteistina išlaikymo suma laikytina pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Teismas vertino, kad nėra pagrindo spręsti, kad 200 Eur išlaikymo nustatymas gali pažeisti atsakovo M. K. teises, o tai, kad ieškovė deda pastangas gauti daugiau pajamų, kurias galėtų skirti vaiko, turinčio specialiųjų poreikių, išlaikymui, negali būti pagrindu dar labiau sumažinti atsakovui M. K. tenkančią nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtiną piniginę sumą. Be to, nustatytinas išlaikymo dydis yra orientuotas ir į ateitį, I. Š. augant, keičiantis jos poreikiams, įvertinus jos specialiuosius poreikius. Vertinant santykį I. Š. teiktino išlaikymo dydžio su kitiems atsakovo M. K. nepilnamečiams vaikams priteistu išlaikymu, teismo manymu, nepilnamečių vaikų poreikius traktuoti vienodai būtų neteisinga ir nesąžininga. Nėra nustatyta, kad kiti atsakovo M. K. nepilnamečiai vaikai turėtų sveikatos sutrikimų, reikalaujančių papildomų išlaidų.
16. Vertindamas ieškovės argumentus dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas pažymėjo, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2020 m. balandžio mėnesį. Abi šalys patvirtino, kad iki šio laiko bandė pagerinti asmeninius santykius ir susitaikyti. Gyvenant kartu, atsakovas M. K. padėdavo ieškovei vykdyti individualią veiklą (nekilnojamojo turto brokerės ir tinklinę prekybą), tačiau pats asmeniškai darbinių pajamų negavo. Atsakovas padėdavo ieškovei vairuodamas automobilį, taip pat prižiūrėdavo šalių dukrą, kol ji dirbdavo. Įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ir kartu gyvendamas su ieškove atsakovas M. K. neprisidėjo materialiai prie vaiko išlaikymo, pagalba ieškovei jos darbuose, vaiko priežiūra negali būti prilyginama materialiam vaiko išlaikymui. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas išlaikymo įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), patikslinęs išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.200 straipsnyje įtvirtintą išlaikymo priteisimo momentą.
17. Vertindamas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas atsižvelgė į išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo metu buvusius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, pajamas. Iš pateiktų bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė iki dukros 2-ojo gimtadienio buvo vaiko priežiūros atostogose, kelis mėnesius dirbo (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė ieškovė, dukros negalią pastebėjo artėjant vaiko antrajam gimtadieniui (maždaug 1 metų 6 mėnesių). Tai patvirtina ir 2021 m. liepos 5 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas I. Š. (mergaitei buvo 2 metai 2 mėnesiai). Iki šio laikotarpio ieškovė neturėjo teisės į valstybės skiriamas papildomas išmokas neįgaliam vaikui. Nustačius I. Š. negalią, ieškovė dėjo aktyvias pastangas užtikrinti dukros išlaikymą, gauti didesnes pajamas, trečiaisiais dukros auginimo metais jai finansiškai padėjo ir dvi suaugusios dukros. Nepaneigta, kad ieškovė naudojo ir pinigines lėšas, gautas pardavus paveldėtą turtą. Byloje pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai už išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį nepaneigia to, kad ieškovė buvo pajėgi teikti dukrai reikiamą išlaikymą. Teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimo priteisimas 100 Eur mėnesinėmis išmokomis už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d., o nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. – 200 Eur, yra teisingas ir pagrįstas, tenkinantis ieškovės patirtas išlaidas būtiniesiems vaiko poreikiams. Išlaikymo įsiskolinimo dydžio skirtingas nustatymas pagrįstas vaiko ligos sužinojimo faktu. Atsižvelgęs į tai, teismas iš atsakovo M. K. priteisė 5 300 Eur (100 Eur x 19 mėnesių + 200 Eur x 17 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimą.
18. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo M. K. argumentą, kad tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš jo turėtų būti priteistas ne didesnis nei 70 Eur išlaikymo dydis per mėnesį, motyvuojant nuo 2020 m. stipriai pasikeitusiu minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžiu. Teismas pažymėjo, jog atsakovui M. K. tenkanti vaiko išlaikymo dalis sumažinta, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, kitų išlaikytinių skaičių. Išlaikymo įsiskolinimą sieti išimtinai su MMA pokyčiu nėra teisinga, nes MMA dydis yra tik orientacinis sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, tačiau ne kertinis. Kartu teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas M. K. ieškovės nurodyto nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio iš esmės neneigė, kas leidžia daryti išvadą, kad jis sutiko su nurodytuoju.
19. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju dėl turimų sveikatos sutrikimų vaikui ypatingai reikalingas pastovumas, stabilumas. Bylos duomenimis, vaiko ir tėvo ryšys yra nutrūkęs, vaikas tėčio neprisimena. Pagrindo išvadai, kad atsakovas M. K. deda maksimalias pastangas, kad palaikytų ryšį su dukra, nėra. Priešingai, byloje pateikti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovas M. K. yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auklėjimo ir tėvų valdžios panaudojimo vaiko interesais. Todėl įvertinęs byloje esančius įrodymus apie nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, gydytojų rekomendacijas, ieškovės paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos pateiktas rekomendacijas, teismas sprendė, kad atsakovo M. K. pasiūlyta bendravimo tvarka neatitiktų I. Š. interesų. Siūloma tvarka keistina, numatant pereinamąjį laikotarpį tėčio ryšiui su vaiku sukurti, bei, nesant tarp šalių ginčo dėl tėčio bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, ji supaprastintina.
20. Teismas taip pat sprendė, kad ieškinį tenkinus iš dalies (85 procentais) ir priešieškinį tenkinus iš dalies (40 procentų) bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintoms reikalavimų dalims.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
21. Ieškovė R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. K. nepilnametės dukros I. Š. išlaikymui priteista po 200 Eur mėnesinių periodinių išmokų, ir išspręsti klausimą iš esmės – iš atsakovo M. K. nepilnametės dukros išlaikymui priteisti po 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. K. priteistas išlaikymo įsiskolinimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – iš atsakovo M. K. priteisti 9 384,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą, panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta tėvo ir dukros pereinamuoju laikotarpiu bendravimo tvarka Panevėžio socialinių paslaugų centre, ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad pereinamuoju laikotarpiu vaiko I. Š. susitikimuose su tėvu M. K. dalyvauja mama R. Š., panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad pereinamasis bendravimo laikotarpis baigiasi po 9 mėnesių, ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti, kad baigiamasis bendravimo laikotarpis laikomas baigtu tik po to, kai tai patvirtina su vaiku dirbęs psichologas ar vaiką gydantis gydytojas; taip pat prašo pakeitus sprendimo dalis, perskirstyti pirmosios instancijos teisme priteistas bylinėjimo išlaidas ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad teismas, nukrypdamas nuo tėvų lygiateisiškumo principo, neteisėtai toleruoja atsakovo M. K. pasyvumą ir atsakomybės neprisiėmimą. Pažymi, kad atsakovas, po to, kai šalys nutraukė santykius, vaiko auklėjime ir priežiūroje nedalyvavo, visa vaiko priežiūra ir išlaikymas buvo ir iki šiol yra ieškovės atsakomybė. Dėl itin sunkios dukros ligos, ieškovės pajamos yra nestabilios – ieškovė nežino, kiek dirbs kitą mėnesį, kiek gaus pajamų. Ieškovė deda visas pastangas, kad gautų daugiau pajamų, net ir su taip sunkiai sergančiu vaiku, randa būdų užsiimti papildomomis veiklomis. Tuo tarpu atsakovas jokių veiksmų nesiima arba nenori imtis, nes dirbdamas mamos įmonėje galimai gauna daug didesnes pajamas nei oficialios. Ieškovė mano, kad dėl nurodytų priežasčių iš atsakovo priteistina pusė teismo nustatyto tėvams tenkančio vaiko išlaikymo dydžio, t. y. 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų.
23. Nurodo, kad vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtintu MMA kriterijumi, perskaičiuotina ir priteista išlaikymo įsiskolinimo suma. Remiantis tuo, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad atsakovas M. K. negalėjo vaikui skirti pusę vaiko minimalių poreikių apmokančios sumos, darytina išvada, kad teismas neteisėtai nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo ir už šį laikotarpį priteisė iš atsakovo daugiau nei du kartus mažesnį išlaikymo įsiskolinimą. Šiuo laikotarpiu vaiku rūpinosi ir jį prižiūrėjo viena ieškovė, atsakovas vaiko gyvenime nedalyvavo visiškai. Esant minėtam, darytina išvada, kad teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už vaiko išlaikymą: už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2020 m. sausio 1 d. priteistina po 215 Eur / mėn. (5 mėn. ir 16 d., po 215 Eur, viso 1 189,72 Eur), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. po 224 Eur (12 mėn. po 224 Eur, viso 2 688 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. po 256,50 Eur (7 mėn. ir 13 d. po 256,50 Eur, viso 1 906,65 Eur), už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d. po 300 Eur (12 mėn. po 300 Eur, viso 3 600 Eur). Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo sprendime yra mėnesių skaičiavimo klaida – laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. yra 25 mėnesiai, o ne 19, laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. yra 11 mėnesių, o ne 17.
24. Pažymi, kad teismui su atsiliepimu į atsakovo M. K. priešieškinį buvo pateikta gydytojo pažyma su rekomendacija – vaiką gydanti gydytoja M. D. nurodė, kad nerekomenduoja leisti vaikui vienam likti su mažai pažįstamu asmeniu. Teismas į šią rekomendaciją neatsižvelgė ir nustatė, kad vaikas pereinamuoju laikotarpiu su tėvu bendrauja dalyvaujant psichologui. Be to, dukra yra jautri, jos fizinė būklė reikalauja ypatingos priežiūros.
25. Pažymi ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog valios bendrauti su dukra atsakovas M. K. niekada neišreiškė, vis rasdavo pasiteisinimų, kodėl su vaiku bendrauti jis negali. Remiantis tuo, manytina, kad nesant papildomų priemonių tokių, kaip psichologo ar vaiką gydančio gydytojo išvada, kad vaikas gali vienas likti su tėvu, vien tik pereinamojo laikotarpio nustatymas neatitinka vaiko interesų. Mano, kad pereinamasis laikotarpis gali būti laikomas baigtu tik tuomet, kai tai patvirtina kvalifikuotas specialistas.
26. Atsakovas M. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Nurodo, kad ieškovės apeliaciniu skundu prašoma priteisti išlaikymo po 300 Eur / mėn. suma labai neigiamai paveiktų kitų atsakovo nepilnamečių vaikų, kuriems taip pat iš atsakovo yra priteistas išlaikymas, interesus bei turėtų įtakos trečiojo asmens J. V. teisėms arba pareigoms, susijusioms su šio asmens ir atsakovo vaikų išlaikymu ir kiekvieno šių vaikų išlaikymo prievolės dydžiu.
28. Pažymi, kad ieškovė vaiko poreikių atitinkamu ilguoju laikotarpiu kitimo bei valstybės ekonominės padėties, infliacijos ir kainų kitimo nevertino, jų neįrodinėjo ir dėl to nepasisakė bei akivaizdžiai nepagrįstai atgaline data prašo priteisti per didelį išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už laikotarpį beveik nuo vaiko gimimo iki 3 metų, laikytina, jog vaiko poreikiai buvo mažesni.
29. Mano, kad apeliacinio skundo argumentai dėl bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu taip pat nepagrįsti. Ieškovės dalyvavimas pereinamuoju laikotarpiu atsakovui kuriant vaiko ir tėvo santykį, kai tai vyktų specializuotojo įstaigoje – socialines paslaugas teikiančioje institucijoje (Panevėžio socialinių paslaugų centre), padedant psichologui, kuris (-ie) ir užtikrintų vaiko interesų prioritetą tokių bendravimų metu, tik apsunkintų tokio ryšio kūrimą (atstatymą). Ieškovės demonstruojamas negatyvas atsakovo atžvilgiu (tokį negatyvą ieškovė demonstravo ir teisme) tuo metu neigiamai veiktų ir vaiko – tėvo bendravimą.
30. Trečiasis asmuo J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
31. Nurodo, kad tais atvejais, kai išlaikymas mokamas pagal kelis teismo sprendimus, būtina užtikrinti visų vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, interesų pusiausvyrą. Jos turtinė padėtis yra iš esmės bei ženkliai blogesnė nei ieškovės. Priteisus ieškovės reikalaujamą 300 Eur išlaikymą dukrai, faktiškai ji turėtų teikti nepagrįstai didesnį išlaikymą judviejų su atsakovu vaikams, nes pats atsakovas nebeišgalėtų reikalingo išlaikymo jiems teikti.
32. Pažymi ir tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas nurodytas išlaikymas vaikams, praėjo daugiau nei 7 metai. Priteisiant išlaikymą po 100 Eur kiekvienam vaikui, vienam vaikui buvo 3 metai, o kitam – 6 metai, o dabar jie jau yra atitinkamai 11 ir 14 metų amžiaus ir, skirtingai nei 2015 m., šiuo metu jie mokosi pagal mokyklinio ugdymo programą. Augant vaikams iš esmės padidėjo jų poreikiai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės R. Š. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
34. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria priteistas vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka pereinamuoju laikotarpiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė R. Š. ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo M. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 12 d. iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tvirtino ir įrodinėjo, kad dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės ir specialiųjų poreikių jo išlaikymui kas mėnesį reikia skirti 1 000 Eur sumą. Atsakovas M. K. sutiko mokėti vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikėsi pozicijos, kad valstybės teikiamo nemokamo gydymo nepilnamečiam vaikui pakanka, teismui nusprendus tenkinti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 12 d., kuomet nutrūko šalių bendras gyvenimas, iki 2022 m. liepos 13 d. po 70 Eur už kiekvieną mėnesį, o pateiktu priešieškiniu prašė nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovė prašė netenkinti atsakovo priešieškinio ir atsakovo prašomos matytis tvarkos su vaiku nenustatyti, motyvuojant tuo, kad nepilnamečio vaiko būvimas su nepažįstamais asmenimis dėl sunkios ligos yra žalingas ir galimas tik gydytojams leidus, sudarius vaikui atitinkamas sąlygas.
36. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko sveikatos būklę ir jo specialiuosius poreikius, todėl sutiko su ieškinyje nurodytu nepilnamečiam vaikui skirtino išlaikymo dydžiu. Įskaitęs valstybės mokamas išmokas nepilnamečiam vaikui, nustatęs, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti skirtingas šalių teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis, ieškovei prisidedant 400 Eur suma prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o atsakovui – 200 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad kartu gyvendamas su ieškove atsakovas neprisidėjo materialiai prie vaiko išlaikymo, todėl atsižvelgęs į išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo metu buvusius vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, pajamas, vaiko neįgalumo nustatymo ir valstybės skiriamų papildomų išmokų neįgaliam vaikui mokėjimo pradžios momentą, priteisė iš atsakovo 5 300 Eur (už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. (100 Eur x 19 mėnesių) + nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. (200 Eur x 17 mėnesių) išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovo pasiūlyta bendravimo tvarka neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, todėl siūlomą tvarką pakeitė, be kita ko, nustatydamas 9 mėnesių pereinamąjį laikotarpį tėčio ryšiui su nepilnamečiu vaiku atkurti, kurio metu atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku socialines paslaugas teikiančioje institucijoje padedant psichologui.
37. Ieškovė R. Š. nesutikimą su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentuoja tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimu, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, netinkamai išsprendė atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu, taip pat netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą.
Dėl pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių vaiko išlaikymo prievolėje principo
38. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, nors nustatė, kad atsakovas pats savo turtinės padėties negerina, dirbdamas mamos įmonėje galimai gauna daug didesnes pajamas nei oficialios. Pažymi, kad atsakovas, po to, kai šalys nutraukė santykius, vaiko auklėjime ir priežiūroje nedalyvavo, visa vaiko priežiūra ir išlaikymas buvo ir iki šiol yra ieškovės atsakomybė, ieškovės pajamos yra nestabilios, dėl vaiko ligos ji negali dirbti, jos pajamos mažėja, taip mažėja ir galimybės apmokėti vaiko poreikius. Ieškovės manymu, dėl nurodytų priežasčių iš atsakovo turėjo būti priteista pusė teismo nustatyto tėvams tenkančio vaiko išlaikymo dydžio, t. y. 300 Eur mėnesinių periodinių išmokų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
39. CK 3.192
40. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad proporcingumo kriterijus reiškia, jog vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
41. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išanalizavę ieškovės ir atsakovo M. K. turtinę padėtį (gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaikytinių skaičių), laikė, kad ieškovės turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra geresnė nei atsakovo, todėl sprendė, kad yra pagrindas nustatyti skirtingas šalių teiktino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dalis, ieškovei prisidedant 400 Eur suma prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o atsakovui – 200 Eur suma. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proporcingumo principą ir nustatė tinkamą atsakovo dalį vaiko išlaikymo prievolėje. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo mažesne suma nei ieškovė. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginiai, kuriais nurodoma, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas pažeidė tėvų lygiateisiškumo principą įtvirtinančias teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
43. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šalių turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kad visos abejonės dėl atsakovo M. K. gaunamų pajamų dirbant motinos įmonėje turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, kadangi tokių kriterijų taikymą, vertinant šalių turtinę padėtį, patvirtina pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, darė išvadą, kad nuo 2022 m. birželio mėn. atsakovo gaunamas darbo užmokestis ėmė mažėti, o atmesdamas kaip nepagrįstus atsakovo paaiškinimus, kad darbo keisti ar papildomai dirbti negali dėl sveikatos problemų, konstatavo, kad atsakovas turi galimybę gauti daugiau pajamų. Taigi, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybės vertino šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai.
44. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes savaime nekilo pareiga tenkinti ieškovės ieškinį pilna apimtimi ir iš atsakovo M. K. priteisti ieškovės nurodomo 500 Eur dydžio išlaikymą vaikui ar vaiko išlaikymo prievolę šalims nustatyti lygiomis dalimis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant visas reikšmingas aplinkybes, o ne kelias iš jų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad skundžiamu sprendimu nustatyta atsakovo dalis šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje nelaikytina minimalia. Skundžiamu sprendimu nustatytas atsakovo teiktinas išlaikymo dydis šalių nepilnamečiam vaikui (200 Eur), kuris skundžiamo priėmimo metu buvo beveik 4 metų amžiaus, yra apie 30 procentų didesnis nei kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas (po indeksavimo po 150 Eur), kurie skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 11 ir 14 metų amžiaus. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių nepilnamečiam vaikui nustatytinas išlaikymo dydis yra orientuotas ir į ateitį, įvertinus tiek jos specialiuosius poreikius, tiek tai, kad šalių nepilnametis vaikas augs, keisis jo poreikiai.
45. Nors ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jos pajamos nėra stabilios, ji nežino, kiek dirbs kitą mėnesį, kiek gaus pajamų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ieškovės pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad ieškovė šiuo metu dėl šalių nepilnamečio vaiko ligos apskritai neturi galimybės dirbti ar jos pajamos bei turimo turto masė mažėja. Atitinkamai nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės turtinė padėtis blogėja ir ji neturės galimybės skundžiamu sprendimu nustatyta dalimi prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kita vertus, sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio aktuali šalių turtinė padėtis esanti sprendimo priėmimo metu. Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertino šalių situaciją, siekdamas nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp ieškovės ir atsakovo interesų.
Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio
46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš atsakovo M. K. priteistiną išlaikymo įsiskolinimo dydį. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai nukrypo nuo tėvų lygiateisiškumo principo, vadovaujantis teismų praktikoje įtvirtintu MMA kriterijumi, jis turėjo iš atsakovo priteisti 9 384,37 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
47. Atmesdama kaip teisiškai nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
48. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo tėvų lygiateisiškumo principo, sprendžiant dėl iš atsakovo M. K. priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių bendras gyvenimas nutrūko 2020 m. balandžio mėnesį. Gyvenant šalims kartu, atsakovas padėdavo ieškovei vykdyti individualią veiklą, vairuodamas automobilį ir lydėdamas ją į įvairias Lietuvos vietas dirbti, taip pat prižiūrėdamas šalių vaiką, kol ieškovė dirbdavo, tačiau pats asmeniškai darbinių pajamų negavo. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas laikotarpiu, aktualiu apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, turėjo kažkokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių bendro gyvenimo metu ieškovė yra apmokėjusi atsakovo vairavimo kursus aukštesnei vairavimo kategorijai gauti, teismo posėdyje pati ieškovė nurodė, kad mokėjo alimentus už atsakovą jo vaikams. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis laikotarpiu, aktualiu apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, taip pat buvo geresnė nei atsakovo.
49. Apeliaciniame skunde ieškovė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime yra padaryta mėnesių skaičiavimo klaida – laikotarpyje nuo 2019 m. liepos 14 d. iki 2021 m. rugpjūčio 13 d. yra 25 mėnesiai, o ne 19 mėnesių, laikotarpyje nuo 2021 m. rugpjūčio 14 d. iki 2022 m. liepos 13 d. yra 11, o ne 17 mėnesių. Atsižvelgiant į CPK 313 straipsnyje įtvirtintą normą, draudžiančią priimti blogesnį sprendimą, taip pat vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), įvertinus ir tai, kad atsakovas M. K. dėl šios pirmosios instancijos teismo padarytos aritmetinės klaidos pretenzijų nereiškia, skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko pereinamojo bendravimo
50. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šalių nepilnametį vaiką gydančios gydytojos rekomendaciją ir nustatė, kad vaikas pereinamuoju laikotarpiu su tėvu bendrauja dalyvaujant tik psichologui, taip pat nepagrįstai nustatė 9 mėn. pereinamojo laikotarpio terminą, nes pereinamasis laikotarpis, ieškovės įsitikinimu, gali būti laikomas baigtu tik tuomet, kai tai patvirtina kvalifikuotas specialistas.
51. Atsakant į pirmiau nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
52. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl pereinamojo (atkuriamojo) atsakovo M. K. ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo laikotarpio socialines paslaugas teikiančioje institucijoje padedant psichologui. Skundžiamo sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų, dėl kokios priežasties nesirėmė ieškovės byloje pateiktu medicininių dokumentų išrašu, kuriame vaiką gydanti gydytoja yra nurodžiusi, jog nerekomenduoja leisti vaikui likti su mažai pažįstamu asmeniu, nes būnant kartu svarbu užtikrinti fizinį ir psichologinį saugumą. Teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat neturi pagrindo manyti, kad ieškovės dalyvavimas tėvo ir šalių nepilnamečio vaiko pereinamojo bendravimo laikotarpiu yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko tiek fizinis, tiek psichologinis saugumas bus užtikrintas tokio bendravimo laikotarpiu, kadangi jis vyks socialines paslaugas teikiančioje institucijoje, dalyvaujant psichologui, turinčiam specialių žinių, kaip tai tinkamai padaryti. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovė turi pareigą kooperuotis su atsakovu stengdamiesi atkurti šalių nepilnamečio vaiko ryšį su atsakovu, taip pat sudaryti sąlygas šalių nepilnamečiui vaikui bendrauti su atsakovu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020; kt.), todėl vykdydama šią pareigą, ji turi informuoti tiek atsakovą, tiek psichologą apie bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku ypatumus.
53. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimas kuriuo nenustatyta pereinamojo laikotarpio trukmė, yra sąlyginis, suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodoma, kad teismas nustatinėja bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Jei nėra iš anksto žinoma ir sudėtinga įvertinti, kokios trukmės pereinamojo laikotarpio gali prireikti nustatant laikiną bendravimo tvarką, konkretus pereinamasis laikotarpis teismo sprendime gali būti nenustatomas. Tokiu atveju laikotarpio trukmė teismo sprendime turėtų būti susieta su ateityje pasikeisiančiomis aplinkybėmis, įvykiais, kurie atsiras ateityje. Kai įgyvendinus nustatytą bendravimo tvarką, vieno iš tėvų nuomone, nustatyta minimalaus bendravimo su vaiku tvarka nebeatitinka geriausių vaiko interesų, taip manantis vienas iš tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos išplėtimo vėl kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
54. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti, kad pereinamasis laikotarpis gali būti laikomas baigtu tik tuomet, kai tai patvirtina kvalifikuotas specialistas. Teisėjų kolegijos požiūriu, iš bylos duomenų šiuo metu negalima vienareikšmiškai teigti, kad atsakovo M. K. ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimas bus sudėtingas, atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju nustatytas 9 mėn. trukmės pereinamasis laikotarpis bus per trumpas, siekiant atkurti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko ryšį. Išvadą teikianti institucija taip pat rekomendavo nustatyti apie 1 metų trukmės pereinamąją laikotarpį. Ieškovės apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl atsakovo pasiryžimo bendrauti su šalių nepilnamečiu vaiku negali būti pagrindu nenustatyti pereinamojo laikotarpio trukmės.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui priteisimą, su skyrium gyvenančiu tėvu vaiko bendravimo tvarkos nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos nurodytais aspektais, todėl ieškovės R. Š. apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
56. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt).
57. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas M. K. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jos atsakovui taip pat nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rita Dambrauskaitė
Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
Dalia Pranckienė
