Baudžiamoji byla Nr. 1-368-922/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02455-2025-8
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.;
2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 18 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei,
nukentėjusiajai R. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, teistas 20 kartų, paskutinį kartą 2022-12-20 pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės atėmimu, 2023-10-20 paleistas iš įkalinimo įstaigos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. K. 2025-01-19 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus (nustatytas 1,50 promil. neblaivumas), kilus konfliktui, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veidą savo sugyventinei R. B., koja spyrė vieną kartą jai į pilvą, stumdamas trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos ties dešiniu smilkiniu.
Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies. Posėdžio metu nurodė, kad šių metų sausio 19 dieną, jis su sugyventine gėrė ir susipyko, nes ji išgėrus paskambino jo motinai. Ji neatidavė jam telefono, todėl jis paėmė iš rankų telefoną ir trenkė į žemę, po to jis nuėjo į virtuvę, o ji liko kambaryje. Virtuvėje su jos mama jis gėrė toliau. Tada atėjo nukentėjusi ir jam ant galvos išpylė degtinę, pataikė į akis, jas pradėjo degint, todėl jis nukentėjusią nuo savęs nustūmė, į ką ji atsitrenkė, ar į staktą, ar šaldytuvą, nežino. Pripažįsta kaltę, stūmė, užgavo, spyrė, bet nepataikė, kitokių smūgių nesudavė, tik stūmė ir spyrė.
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė, kad 2025-01-19 tarp jo ir R. kilo konfliktas dėl to, kad jis, neva, išgėrė daugiau degtinės. Tuo momentu sėdėjo ant kėdės virtuvėje. R. pradėjo pilti degtinę jam ant galvos, degtinės pateko į akis, pradėjo perštėti akys. Labai supyko, todėl tiesiog stūmė ją. Uždėjo savo delną jai ant veido ir pastūmė, krisdama ji nusibrozdino ar prasiskėlė dešinę galvos pusę. Ji nukrito virtuvės tarpduryje. Matė, kad dešinė veido pusė buvo kruvina. Tai įvyko maždaug apie 15 val. Jau vėliau girdėjo, kaip R. mobiliuoju telefonu kažką kalbėjo su jo motina. Prašė jos baigti kalbėti, kadangi ji buvo neblaivi. Ji vis tiek kalbėjo, todėl paėmė iš R. rankų jos mobilųjį telefoną ir trenkė į grindis. Policijos pareigūnai atvažiavo apie 20 val. Po konflikto jau buvo praėjusi ne viena valanda. Savo sugyventinei R. B. jis nesudavė nei vieno smūgio, į pilvą jai nespyrė. Gal jai pasirodė, kad sudavė smūgį į veidą tuo momentu, kai jis uždėjęs delną ant jos veido ją pastūmė. Abu buvo neblaivūs, bet R. tikrai buvo daug girtesnė nei jis (t. 2, b. l. 12-14, 20-22).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusi R. B. parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo telefono, tada kaltinamasis išėjo į virtuvę, ji atėjo ir su jos mama gėrė, o ji užpylė jam degtinę. Tada buvo tas pastūmimas ir ji atsitrenkė. Kai krito, į tą staktą atsitrenkė. Gal dėl savo girtumo, bet apklausiama tyrėjo kažką ne taip pasakė. Spyris buvo, bet dėl veido negali pasakyti dėl girtumo. Nepamena, ar buvo smūgis į veidą. Su sugyventiniu gyvena kartu virš metų, veda kartu namų ūkį. Anksčiau nebuvo konfliktų. Nesipyksta su sugyventiniu dabar, viskas gerai. Susitaikė, planuoja toliau gyventi su juo. Tą dieną kaltinamasis jai spyrė, po spyrio nejautė skausmo, tas spyris buvo toks, kad net nepataikė, kažkiek gal užkabino. Aplinkybes geriau atsiminė gal ir tą sekančią dieną, kai ją apklausinėjo. Policijos pareigūnai iškvietė medikus, nes buvo praskelta galva. Pareigūnams skundėsi, kad prakirsta galva, jie patys tai matė. Daugiau jai tada nieko neskaudėjo. Negali patvirtinti, ar pareigūnams teisingai viską pasakė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. B. parodė, kad 2025-01-19 namuose buvo ji, jos motina A. B. ir jos sugyventinis A. K.. Visi trys išgėrė degtinės. Apie 19.30 val. tarp jos ir A. K. kilo konfliktas. Jis dėl kažko supyko ant jos. Tuo metu abu buvo virtuvėje. Pirmiausiai A. K. pastvėrė jos mobilųjį telefoną ir trenkė jį į grindis. Tada sudavė vieną smūgį delnu jai į veidą, po šito vieną kartą koja spyrė jai į pilvą, jai net užėmė kvapą, nes smūgis koja buvo labai stiprus. Tada A. K. stūmė ją į sieną. Ji galvos dešine puse atsitrenkė į sieną. Jai buvo sutrenkta galva. Nuo šių A. K. veiksmų jai labai skaudėjo. Iš žaizdos galvoje bėgo kraujas, nuo smūgio į veidą, sutino veido kairė pusė. Ji neturi pretenzijų A. K. nei dėl sugadinto telefono, nei dėl sužalojimo (t. 1, b. l. 25-27).
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. B. parodė, kad pamenu tik tai, kad A. R. prie šaldytuvo virtuvėje pastūmė ir paskui koridoriuje, prie tualeto durų. Prie tualeto, kai pargriuvo, tai pamatė kraują, todėl ji nuėjo į vonią suvilgė rankšluostį ir uždėjo jai. Tada pareigūnai prisistatė, nežino kas juos iškvietė. Matė kaip pastūmė. Pastūmė du kartus – virtuvėje ir koridoriuje. Tik tai ir matė. Nematė, kad būtų sudavęs ar spyręs. Daugiau detalių nepamena.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad A. K. gyvena su jos dukterimi R. B. kaip sugyventiniai metus laiko. Jie abu gyvena pas ją bute. 2025-01-19 visi buvo namuose. Girdėjo, kad jie garsiai kalba, net rėkia, suprato, kad dėl kažko pykstasi. Virtuvėje matė kaip jis stūmė R. į šaldytuvą, ji buvo nukritusi. Ji padėjo dukrai atsikelti. Paskui R. išėjo į koridorių, A. K. stumdė ją ir koridoriuje. Kiek matė iš virtuvės, koridoriuje A. K. buvo sugriebęs R. už plaukų. Matė, kad dukters R. galvos dešinė pusė kruvina. Ji dejavo, skundėsi, kad skauda galvą, pilvą (t. 1, b. l. 54-57).
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. M. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2025-01-19 apie 20 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), penktame aukšte girdisi triukšmas, riksmai, galimai vyksta muštynės. Nuvyko nurodytu adresu. Bute rado R. B., šios sugyventinį A. K. ir motiną A. B.. R. B. negalėjo tiksliai ir nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio A. K. kilo žodinis konfliktas, tada A. K. jai sudavė ranka į veidą, koja kelis kartus spyrė į pilvą, ją stūmė į sieną, dėl ko ji galva trenkėsi į sieną. R. B. tvirtino, kad jai skaudėjo. Ant R. B. galvos dešinėje pusėje matėsi kraujuojanti žaizda, burnos srityje matėsi patinimas. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nors pati R. B. sakė, kad jai medicininės pagalbos nereikia. Alkotesteriu patikrino visų trijų asmenų blaivumą, jie buvo neblaivūs. A. K. sakė, kad išgertuvių metu R. B. ant jo galvos tyčia išpylė degtinę, todėl jis ją stipriai pastūmė, po ko ji krito ir susitrenkė galvą. R. B. išsivežė GMP darbuotojai į Varėnos sveikatos centro priėmimo skyrių (t. 1, b. l. 60-63).
Teisimajame posėdyje apklausta liudytoja A. J. parodė, kad prisimena, jog atlikinėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoj aplinkoj, kur A. K. buvo įtariamuoju, o R. B. buvo nukentėjusioji. Nukentėjusi nurodė, kad jos sugyventinis A. K. prieš ją smurtavo, sudavė smūgius į veidą, pilvą ir, kiek prisimena, stūmė į sieną. Jai skaudėjo, buvo kviesta greitoji medicininė pagalba. O įtariamasis pripažino, kad tik ją stūmė į sieną, po ko ji nukrito. Kai jie buvo apklausiami, buvo praėję laiko, nes įvykis buvo sekmadienio vakarą, o nukentėjusią apklausinėjo pirmadienį prieš pietus. Įtariamasis buvo sulaikytas, jį irgi apklausinėjo jau tik pirmadienį, po to kai nukentėjusią apklausė. Iš vakaro buvo nustatyti girtumai abiem. Nukentėjusi buvo nekalbi, todėl ji į jos užduodamus klausimus atsakinėjo. Menančių klausimų neuždavinėjo, tiesiog klausė, kokius veiksmus atliko sugyventinis. Nukentėjusi sakė, kad iš pradžių suduota buvo delnu į veidą, spyrė, tada dar stūmė į sieną. Pati visa tai pasakojo. Ji buvo supažindinta su savo parodymais, pastabų jokių neišsakė, pati juos skaitė. Prieštaravimų jos parodymuose apklausos metu nebuvo, bet ji nelabai tiksliai galėjo nupasakoti seką. Kad pirmiausiai į veidą sudavė, spyrė, tai čia truputį mėtėsi, bet pačius veiksmus ji įvardijo konkrečiai. Kad sudavė, spyrė ir stūmė. Kaltinamajam įteikė pranešimą apie įtarimą, atliko įtariamojo apklausą. Jis aiškino, kad nukentėjusiosios veiksmai iššaukė jo smurtą, nes ji jį apipylė degtine. Jis pripažino tik, kad ją stūmė, sakė, kad jai nesudavė. Man nepasirodė, kad nukentėjusioji bijotų kaltinamojo, suprato, kad ten buvo normalūs, geri santykiai.
Byloje surinkti ir kiti rašytiniai įrodymai:
Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025-01-19 gautas vyriausiojo patrulio I. D. tarnybinis pranešimas, kad 2025-01-19 apie 19 val. A. K. (nustatytas 1.50 prom. neblaivumas), namuose smurtavo prieš savo sugyventinę R. B. (nustatytas 2.59 prom. neblaivumas), sudavė jai ranka vieną kartą į veido sritį, taip pat, koja kelis kartus spyrė į pilvo sritį, stumdamas ją, jos galvą trenkė į sieną, dėl ko R. B. jautė fizinį skausmą. Ant R. B. galvos bei veido yra matomų sužalojimų, apžiūrai moteris buvo pristatyta į Varėnos sveikatos centro priėmimo skyrių. Įvykį matė liudininkė A. B. (nustatytas 1.80 prom. neblaivumas) (t. 1, b. l. 9-11).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodoma, kad informacijos patikrinimą atliko reagavimo skyriaus vyr. patrulis I. D.; apie įvykį pranešė kitas asmuo; smurtą patyręs asmuo - R. B., kurios dėl psichinės būklės nebuvo galimybės apklausti, nes dėl savo neblaivumo ji negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, kelis kartus keitė galimas įvykio versijas; smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda dešiniame smilkinyje, patinimas lūpų srityje; smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdi baimė, akivaizdžiai neblaivi, 20.20 val. jai nustatytas 2,59 promilės neblaivumas; smurtu įtariamas asmuo- A. K.; smurtu įtariamo asmens būklė: matomų kūno sužalojimų nėra, ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, 20.21 val. jam nustatytas 1,50 promilės neblaivumas; Gauti paaiškinimai: R. B. paaiškino, kad 2025-01-19 būdama namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konfliktavo žodžiu su sugyventiniu A. K., kuris vieną kartą ranka sudavė jai į veido sritį, koja kelis kartus spyrė į pilvo sritį, stumdamas ją jos galvą trenkė į sieną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ant R. B. galvos ir veido yra matomų sužalojimų. Įtariamas smurtu A. K. paaiškino, kad: 2025-01-19 namuose, virtuvėje, išgėrinėjo su uošviene, jo sugyventinė R. B. jam ant galvos išpylė degtinę, kilo konfliktas, jis susinervinęs stipriai pastūmė savo sugyventinę, dėl ko ji krisdama susitrenkė galvą. A. K. teigė, kad konfliktas įvyko dėl pinigų; informacija apie įvykio aplinką- tvarkinga; Smurtu įtariamas A. K. sulaikytas 20.50 val. ir 21.00 val. pristatytas į Varėnos rajono policijos komisariatą; naudotas alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARRF-0020, patikros sertifikato Nr. 2200445, galioja nuo 2024-11-07 iki 2025-05-07; Į įvykio vietą atvykę Greitosios medicinos pagalbos medikai, apžiūrėję R. B., nustatė galvos srities paviršinius sužalojimus, R. B. buvo pristatyta į Varėnos sveikatos centro priėmimo skyrių apžiūrai (t. 1, b. l. 12-14).
Įvykio vietos apžiūros protokole bei foto lentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamasis penkių aukštų mūrinis daugiabutis namas. Teritorija yra neaptverta. Patenkame į gyvenamojo daugiabučio (duomenys neskelbtini) butą. Įvykio vieta nėra stebima ir fiksuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau nusikalstamos veikos pėdsakų ar tyrimui reikšmingų objektų nerasta (t. 1, b. l. 15-23).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad R. B. nustatyta muštinė žaizda ties dešiniu smilkiniu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. R. B. galėjo susižaloti, A. K. pastūmus, atsitrenkdama galvą į šaldytuvą ir nukrisdama ant grindų. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 51).
Tarnybiniame pranešime dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašo, pranešama, kad 2025-01-19 20.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Bendrajam pagalbos centrui skambino privatus fizinis asmuo iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Garso įrašas įrašytas į DVD laikmeną ir perkeltas į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 68).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašas, t. y., 2025-01-19 gauto Bendrajame pagalbos centre, apžiūra. Pranešėjas nurodo apie triukšmą, sklindantį iš buto 5 aukšte, nurodo, kad galimai kažkas yra mušamas, vyksta riksmai (t. 1, b. l. 69-70).
Tarnybinis pranešimas dėl policijos pareigūno kūno kameros vaizdo-garso įrašo, kuriame pranešama, kad 2025-01-19 įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), Varėnos rajono PK RS tyrėja A. M. naudojo kūno kamerą, iš kurios vienas vaizdo-garso įrašas įrašytas į DVD laikmeną ir perkeltas į IBPS prie šio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 71).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas A. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra įrodytas.
BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-162/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-162/2014">2K-162/2014</a>). BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y., baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y., mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai. Smurtiniai veiksmai pasireiškė smūgiu į veidą, kojos spyrimu į pilvą bei stumdamas trenkė galvą į sieną. Dėl panaudoto smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės žaizdos ties dešiniu smilkiniu. Išvadą dėl kaltinamojo kaltės teismas daro remdamasis liudytojų parodymas, specialisto išvada, rašytiniais įrodymais ir tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo kaltė įrodyta. Natūralu, jog gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamos veikos aplinkybių. Juo labiau, jog sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja byloje apklaustų asmenų, galinčių patvirtinti/paneigti esmines nustatinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, parodymai, kurių visuma kaltinamojo pateiktą versiją paneigia iš esmės.
Dėl pareikšto kaltinimo A. K. kaltę pripažino iš dalies, t. y., tik dėl vienintelio fizinio poveikio, tai stūmimo. Dėl spyrio aiškino, kad buvo vieną kartą spirta, tačiau jis nepataikė, daugiau smūgių jokių nesudavė. Taigi teismas šiuos kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinius, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip ir minėta, vertinant visus surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, matyti, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, kurios inkriminuotos A. K. pasitvirtino. Nors nukentėjusioji buvo teisiamojo posėdžio metu gan savikritiška nurodydama, kad tam tikrų aplinkybių ji neprisimena ir, kad kaltinamasis visas teisme nurodytas aplinkybes apie įvykį nurodė teisingai, tačiau šie jos parodymai, kurie duoti teisme, vertintini kritiškai, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnei ji teigė, kad buvo jai spirta, kad buvo smūgis į veidą ir buvo pastūmimas, dėl ko ji krito ir susižalojo galvą. Šias aplinkybes patvirtina ir pareigūnų vaizdo kameros, užfiksuoti įrašai. Iš įrašų matyti, kad pati nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams ne kartą kartoja apie tai, kad jai buvo spirta, kad buvo sužalota galva ir suduotas smūgis. Aiškindama tas aplinkybes, ji sakė, kad buvo spirta taip, kad jai net kvapą buvo užgniaužę. Nepaisant to, kad nukentėjusiajai buvo nustatytas neblaivumas, tačiau matyti, kad ji pakankamai tvirtai orientavosi aplinkoje, tik galbūt buvo šiek tiek vangi, tačiau mintis reiškia logiškai, atsakinėja į pareigūnės užduodamus klausimus, t. y., ji nurodė smurtinius veiksmus, atliktus jos atžvilgiu. Vertinant šiuos parodymus, kuriuos nukentėjusi davė ikiteisminio tyrimo pareigūnei, matyti, jog jie yra analogiški tiems, kuriuos nurodė atvykusiems pareigūnams. Kaip nurodė tyrėja A. J., kad nukentėjusioji duodama parodymus šiek tiek painiojosi dėl smūgių sekos, tačiau visus smūgius ji kartojo tuos pačius. Todėl teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip tikresniais ir tikslesniais. Aplinkybė, jog nukentėjusioji ir kaltinamasis šiuo metu susitaikė, toliau planuoja vesti bendrą ūkį, gyventi kartu po to, kai baigsis kardomosios priemonės, rodo, kad asmenys linkę šią situaciją užglaistyti ir minimalizuoti kaltinamojo veiksmus, padarytus įvykio dieną nukentėjusiosios atžvilgiu. Apklausti liudytojai – pareigūnė A. M., kuri patvirtino aplinkybes dėl fizinio smurto, kas yra nurodyta ir įraše, liudytoja A. B., kuri yra įvykio liudytoja, taip pat patvirtino mačiusi patį pastūmimą, įvardijo, kad stūmimai buvo du, nors nematė smūgių į pilvą ir galvą, tačiau patvirtino tą aplinkybę, kad nukentėjusioji jai skundėsi fiziniu skausmu pilvo srityje. Nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad tie sužalojimai į pilvo sritį vis tik buvo. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtų asmenų parodymais. Be to, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. nustatyta muštinė žaizda ties dešiniu smilkiniu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. R. B. galėjo susižaloti, A. K. pastūmus, atsitrenkdama galvą į šaldytuvą ir nukrisdama ant grindų. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.
Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, kad A. K. 2025-01-19 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), bute, būdamas neblaivus (nustatytas 1,50 promil. neblaivumas), kilus konfliktui, tyčia ranka sudavė vieną smūgį į veidą savo sugyventinei R. B., koja spyrė vieną kartą jai į pilvą, stumdamas trenkė jos galvą į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos ties dešiniu smilkiniu. Aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą, yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje požymiai. Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę poziciją.
Analizuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybes teismas vertina ne atsietai, o kartu su kitais bylos duomenimis, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y., visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, todėl jų pakanka išvadai, kad nukentėjusiai atsiradęs nežymus sveiktos sužalojimas buvo padarytas kaltinamajam atlikus tyčinius veiksmus, todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamojo veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y., smurtinių veiksmų prieš nukentėjusią panaudojimas ir dėl to atsiradę padariniai – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, bei nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji požymiai –tiesioginė tyčia – kaltinamasis suduodamas, stumdamas, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.
Dėl bausmės skyrimo.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito žmogaus – sugyventinės, sveikatą. Padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. praeityje teistas net 20 kartų, paskutinį kartą 2022-10-20 pagal BK 300 str., 182 str. 1 d., 8 mėnesių laisvės atėmimu, 2023-10-20 paleistas iš įkalinimo įstaigos. A. K. administracine tvarka baustas, nuobaudos galioja (t. 1, b. l. 87-90), priklausomybės ligų gydymo ir psichiatrinio gydymo įskaitose neregistruotas (t. 1, b. l. 80, 85).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir nusikalto būdamas recidyvistu.
Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, remiantis BK 54 straipsniu, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos motyvus, pasekmių sunkumą, darytina išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y., remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Be to, bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Vadovaujantis BK 75 str. 2 dalies nuostatomis kaltinamasis įpareigotinas dirbti arba registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Vadovaujantis BPK 140 str. A. K. buvo laikinai sulaikytas 2025-01-19, paleistas 2025-01-20 (t. 1, b. l. 190-192; t. 2, b. l. 23-25).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 2, b. l. 26-29), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio iki 2025-04-19 (2 t., b. l. 37-39) nepratęsti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenas, su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūno kūno kameros garso-vaizdo įrašu, palikti prie bylos medžiagos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 75, 273, 291, 297, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pripažinti A. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-01-19 iki 2025-01-20 (dvi paras).
Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu (vienerius metus) dirbti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nurodyti A. K., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio iki 2025-04-19, nepratęsti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmenas, su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu ir pareigūno kūno kameros garso-vaizdo įrašu, palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Kaltinamajam išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Teisėja Loreta Janiulytė
