Civilinė byla Nr. e2-781-608/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12492-2025-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.6.1; 3.4.1.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,
sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,
dalyvaujant ieškovei J. M.,
ieškovės J. M. atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. E. ir tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, Aktiva Finance Group OU dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismą nutraukti ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. E., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini), dėl vieno sutuoktinio kaltės; ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti pavardę –M., o atsakovui – E. pavardę. Nurodė, kad sudarydamos santuoką šalys faktiškai tikėjosi, jog atskaovas turės galimybę atvykti į Lietuvą ir kartu su ieškove gyventi kaip šeima. Ieškovas negavo leidimo laikinai gyventi Šengeno erdvėje dėl nežinomų priežasčių ir jis artimiausiu metu neketina keisti savo planų, o ieškovė neturi galimybių išvykti į atsakovo gyvenamosios vietos valstybę, nes dėl kultūrinių, socialinių ir panašių skirtumų nenori palikti gimtosios šalies su vaiku. Sutuoktiniai neįgijo bendro turto, tutinių prievolių, ieškovės turimi namų apyvokos daiktai įgyti iki santuokos sudarymo. Ieškovė teigia, jog sudarydamas santuoką, atsakovas pasinaudojo ieškovės, kaip Europos Sąjungos pilietės, eisine padėtimi, tačiau negavęs leidimo gyveti su ieškovem toliau vengia spręsti iškilusias problemas. Nurodytomis aplinkybėmis ieškovė grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nepranešęs apie neatvykimo priežastis. Atsakovui buvo pasiūlyta dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, raštu pateikiant prašymą. Atsakovas nepateikė prašymo dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, parengiamojo teismo posėdyje teismo protokoline nutartimi pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir byla išnagrinėta, atsakovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Aktiva Finance Group OU pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, jog apie santuokos nutraukimo bylą ir apie įsipareigojimo trečiajam asmeniui, kaip kreditoriui, vykdymą po santuokos nutraukimo jam yra tinkamai pranešta.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) į apskaitą buvo įtraukta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka tarp ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), civilinės būklės akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų nustatyta, kad sutuoktiniai bendrų vaikų nesusilaukė.
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) į teismo paklausimą pateiktais duomenimis atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, neturintis leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nebuvo pateikęs prašymo išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjUtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-225-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-225-686/2015">3K-3-225-686/2015</a>).
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-505/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-505/2014">3K-3-505/2014</a>), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2013">3K-3-398/2013</a>). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05OS05NjkvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-99-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-99-969/2016">3K-3-99-969/2016</a>, 18 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo ar abiejų sutuoktinių ketinimus kurti bendrą šeiminį gyvenimą būtent Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo turtinių ar asmeninių interesų buvimą Lietuvos Respublikoje, taip pat pažadus ieškovei atvykti gyventi į Lietuvą. Iš bylos aplinkybių matyti, kad pati ieškovė nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir ten sudarė santuoką su atsakovu. Vėliau ji grįžo į Lietuvą, byloje nėra pateikta įrodymų apie ieškovės pastangas palaikyti ryšius su atsakovu, jai grįžus gyventi į Lietuvą, ir kurti šeiminius santykius. Byloje nėra pateikta įrodymų apie bendrus sutuoktinių planus, koks buvo šalių susitarimas dėl tarpusavio teisių bei pareigų paskirstymo. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas, sudarydamas santuoką su ieškove, siekė pasinaudoti jos, kaip Europos Sąjungos pilietės teisine padėtimi, neįrodytas. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo siekį atvykti gyventi į Europos Sąjungos valstybę, pasinaudojant santuokos su ieškove faktu. Be to, kaip minėta, atsakovas nebuvo pateikęs prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Atsakovas nei iki santuokos sudarymo, nei po to niekada negyveno Lietuvoje, neturėjo Lietuvoje jokių turtinių interesų, t. y. neįgijo nei turto, nei turtinių prievolių. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog sutuoktiniai apskritai buvo sukūrę faktinius šeiminius ryšius bei kad bendras sutuoktinių šeiminis gyvenimas nesusiklostė išimtinai dėl atsakovo kaltės, t. y. jog būtent atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
Taigi, faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo neįrodytos, iš bylos medžiagos darytina išvada, kad sutuoktiniai dėl abiejų kaltės nesukūrė stabilių šeiminių santykių, bendro ūkio. Šiuo metu abu sutuoktiniai ilgą laiką gyvena skirtingose valstybėse, nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai nepuoselėjo šeiminių ryšių, nevedė bendro ūkio, negyveno santuokinio gyvenimo. Atsižvelgiant į tai konstatuojama, jog santuoka tarp šalių yra iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai galėtų ateityje pradėti gyventi kartu ir išsaugoti šeimą. Nei vienas iš sutuoktinių neišreiškė noro išsaugoti santuoką, todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes santuoka nutraukiama, konstatuojant, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54⁴ straipsniai).
Ieškovė su atsakovu bendrų vaikų nesusilaukė, tokiu atveju, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, nesprendžiami klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais (gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir pan.). Po santuokos nutraukimo ieškovei J. M. paliekama M. pavardė, o atsakovo E. E. – E. pavardė.
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) “Registrų centras” pateiktais nekilnojamojo turto registro, juridinių asmenų registro duomenimis ir akcinės bendrovės (toliau – AB),,Regitra“ pateiktais transporto priemonių registro duomenimis nuo santuokos sudarymo sutuoktiniai jų vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi, nebuvo įgiję juridinių asmenų dalininko teisių.
Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.
Ieškovė J. M. iki santuokos sudarymo yra įgijusi turtines prievoles kreditoriams, kurių vykdymas priteistas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, vykdomais vykdomosiose bylose: (duomenys neskelbtini). Kreditoriams apie santuokos nutraukimo bylą pranešta, kreditoriai prieštaravimų dėl nurodytų prievolių pobūdžio, t. y. kad šios prievolės yra ir po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis J. M. prievolėmis, nepateikė. Todėl nurodytos prievolės laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį. Ieškovė ir atsakovas bendrų kreditorių neturi.
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį mokėtinas 114,00 Eur žyminis mokestis, paskirstomos tarp šalių lygiomis dalimis laikant, kad ieškinys patenkintas 50 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi teismo nutartimi ieškovė iš dalies (90 proc., kas sudaro 102,60 Eur) atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, ½ dalis žyminio mokesčio, nuo kurios ieškovė atleista – 51,30 Eur, priteisiama iš atsakovo valstybei; žyminio mokesčio dalis (10 proc.), kurios mokėjimas ieškovei atidėtas - 11,40 Eur, priteisiama iš šalių lygiomis dalimis valstybei po 5,70 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įtrauktą į apskaitą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti pavardę – M., o atsakovui – E. pavardę.
Pripažinti, kad prievolės, kurių išieškojimas vykdomas vykdomosiose bylose (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. E., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 5,70 Eur (penkis eurus septyniasdešimt euro centų) žyminio mokesčio.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lidija Valentukonytė
