T. P. pagal BK 153 str., 149 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230-495/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50848-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.2.2;

1.2.7.7; 1.2.4.4.1

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams ir pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams trims mėnesiams.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartis, kuria nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. P. nuteistas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 7 d. po vidurnakčio (duomenys neskelbtini) gimtadienio šventės, vykusios namuose (duomenys neskelbtini), metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir žinodamas, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, atėjo pas ją į kambarį, pasisodinęs ją ant savo kelių, sakydamas jai „nebijok“, kišo savo rankas po jos drabužiais ir lietė jos nuogas krūtis. Šiais veiksmais jis atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

2. Taip pat T. P. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 11.30 val., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl jauno amžiaus ir emocinio nebrandumo, t. y. tuo, kad ji tik paviršutiniškai galėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir dėl to ji negalėjo adekvačiai ir aktyviai priešintis, bei panaudodamas prieš ją apgaulę – per susirašinėjimo programėlę „Messenger“ pranešęs, kad jos dingęs katinas yra jo namuose, įsiviliojo nepilnametę į savo namus ir, uždaręs bei užrakinęs jos mažametį brolį (duomenys neskelbtini) katilinėje, taip sukėlė nukentėjusiajai išgąstį ir baimę, po to, panaudodamas prieš ją fizinį smurtą, tai yra apglėbęs ją per juosmenį, jėga nusivedė į kitą kambarį ir, pastūmęs ją, pareikalavo gultis ant grindų ir išsižergti, o nukentėjusiajai iš baimės paklusus ir atsigulus, rankomis glostė nepilnametės krūtinę, lytinius organus, jėga numovęs jai kelnes ir kelnaites, rankomis laikydamas jos kojas, įvedė savo lytinį organą jai į makštį ir taip lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.

3. Taip pat T. P. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2020 m. gruodžio 7 d. atlikdamas tvirkinamojo pobūdžio veiksmus ir 2020 m. gruodžio 29 d. išžagindamas (duomenys neskelbtini), tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai stresogeninius išgyvenimus, tai yra psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą, padarė žalą nukentėjusiosios psichinei sveikatai ir taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Abiejų instancijų teismai, nuteisdami T. P., netinkamai nustatė jo kaltę, pateikė formalius kaltinamuosius teiginius, be to, ištyrę ir įvertinę dalį bylos aplinkybių, kitą jų dalį paliko nenagrinėtą. Neteisingas nusikalstamų veikų sudėties subjektyviosios pusės požymių nustatymas nulėmė netinkamą T. P. veiksmų kvalifikavimą bei neteisingo ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.

4.2. Teismai netyrė ir nevertino aplinkybės, kad iki aptariamų įvykių T. P. ir (duomenys neskelbtini) artimai komunikavo elektroninėje erdvėje, siųsdami vienas kitam tekstines žinutes, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tai paneigia teismų išvadas, kad (duomenys neskelbtini) neva nesiekė arba vengė artimo bendravimo su T. P.. Abiejų instancijų teismai neišdėstė motyvuotų išvadų ir dėl byloje nustatyto T. P. ir (duomenys neskelbtini) bendravimo, patvirtinančio, kad tarp jų vystėsi romantinio pobūdžio draugystė. Teismai netyrė ir nevertino nuteistojo tikslo, nenaudojant jokios prievartos, ateityje turėti su nukentėjusiąja lytinių santykių. Nuteistasis nesuvokė, kad (duomenys neskelbtini) nėra šešiolika metų, žinojo tik tai, kad ji lanko mokyklą ir kad (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle „Facebook“ prisistatinėjo esanti vyresnio amžiaus mergina.

4.3. T. P. nepagrįstai nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, nes jis prieš nukentėjusiąją nenaudojo fizinio smurto, negrasino tuoj pat jį panaudoti, neatėmė galimybės kitaip priešintis, nes ji pati parodė, jog šaukti ji gėdijosi, kad neišgirstų brolis, jog pati valdė situaciją lytinių santykių metu, nusprendusi, kurią kelnių pusę leisti T. P. numauti. (duomenys neskelbtini) nebuvo bejėgiškos būklės dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos, t. y. negalinti suvokti prieš ją atliekamų veiksmų prasmės arba kad ir suvokianti tai, bet dėl bejėgiškos būklės negalinti pasipriešinti kaltininkui. Abiejų instancijų teismai formaliai konstatavo (duomenys neskelbtini) bejėgišką būklę dėl jauno amžiaus ir emocinio nebrandumo, teigdami, kad ji tik paviršutiniškai galėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir dėl to ji negalėjo adekvačiai ir aktyviai T. P. priešintis. Be to, teismai nesivadovavo ekspertizės akto išvada, kad nagrinėjamų įvykių metu (duomenys neskelbtini) galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, žinojo, kas tai, tačiau bendrais ir tyrimu nepagrįstais teiginiais išdėstė bendro pobūdžio įžvalgas, kad (duomenys neskelbtini) buvo bejėgiškos būklės dėl jauno amžiaus. Abiejų instancijų teismai neįvertino svarbaus fakto, t. y. kad intymiojoje aplinkoje ir jos metu (duomenys neskelbtini), be jokios įtampos sakydama T. P. žodį „baik“, vadindama jį artimu bendravimui žodeliu „tu“, rodė T. P. tarpusavio lygius, artimus, įprastus bendraujant santykius.

4.4. Teismai nevertino to, kad žaginimo metu mergina, galvojanti apie kažkokį nepatogumą arba gėdą prieš brolį, ne tik gerai suvokė, jog tarp jos ir T. P. vyksta lytinis aktas, dėl kurio ji gėdijasi brolio, bet ir parodo, jog tai nebuvo prievartinė T. P. veika. (duomenys neskelbtini) teigė, kad lytinių santykių metu jos rankos buvo ant grindų, ji nieko nedarė, tą kartą, kai T. P. bandė numauti antrą kelnių pusę, jam tiesiog su ranka neleido numauti, bet nieko nesakė. Teismai neįžvelgė to, kad lytinių santykių metu (duomenys neskelbtini) valdė situaciją ir elgėsi savo nuožiūra bei valia, realiai nesiekdama priešintis lytiniam aktui. Baimės ar įsitempimo, kurį gali pajusti žaginama mergina, kai prieš ją naudojama prievarta, (duomenys neskelbtini) tuo metu nepatyrė.

4.5. Teismai nemotyvavo išvados, kodėl pripažįsta, kad nuteistasis suvokė, jog (duomenys neskelbtini) yra ne tik nepilnametė, bet dar ir jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus. Teismai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo išaiškinimu dėl asmens nesugebėjimo nustatyti nukentėjusiosios tikslų amžių, kai tarp vizualios jos išvaizdos ir biologinio amžiaus yra skirtumų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTEwNzMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-1073/2023">2K-152-1073/2023</a>). Šioje byloje abiejų instancijų teismai taip pat nesilaikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo ir, prieštaraudami teismų praktikai, be motyvacijos ir argumentų naudojo selektyvųjį neapibrėžtumą, kuris lėmė neteisingą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

4.6. T. P. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį yra teisiškai nepagrįstas, nes T. P. negalėjo žinoti, kad (duomenys neskelbtini) yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus. T. P. galėjo tik suabejoti, kad (duomenys neskelbtini) dar nėra suėję aštuoniolikos metų, nes jis žinojo, jog ji lanko mokyklą. Nepagrįsta teismo išvada, kad T. P. žinojo, jog (duomenys neskelbtini) nėra šešiolikos metų. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad nuteistasis žinojo, kiek jai yra metų, nepateikdama jokio fakto ir ikiteisminio tyrimo teisėjui nepaklausus, kodėl ji taip mano, jei ji pati visiškai nežinojo, kiek nuteistajam yra metų. Be to, teismai turėjo įvertinti liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymus ir dėl nukentėjusiosios amžiaus. Teismai nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, sprendžiant nukentėjusiosios nepilnametės amžiaus klausimą analogiško pobūdžio BK 1511 straipsnio byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTEwNzMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-1073/2023">2K-152-1073/2023</a>).

4.7. Byloje netinkamai taikyta ir BK 138 straipsnio 1 dalis, nes byloje nebuvo nustatyta, kokie pagrindiniai veiksniai sukėlė (duomenys neskelbtini) potrauminio streso sutrikimą ir išgyvenimus. (duomenys neskelbtini) būsena nebūtinai atsirado dėl lytinių santykių, tokia būsena galimai atsirado ir dėl jos artimos aplinkos poveikio jai – priekaištais grindžiamų jai žodžių, kurie buvo lydimi necenzūrinių keiksmų, bei smerkimo dėl buvusių lytinių santykių su T. P., galimų gąsdinimų dėl jos galimo nėštumo.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į nuteistojo T. P. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Byloje įrodyta, kad T. P. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji savo socialinio tinklo paskyroje buvo nurodžiusi klaidingą amžių, tačiau abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ši aplinkybė nepatvirtina nuteistojo teiginio, jog jam nebuvo žinomas tikrasis nukentėjusiosios amžius. T. P. gyveno nukentėjusiosios kaimynystėje. Jį, esantį (duomenys neskelbtini) pusbrolį, ir nukentėjusiosios tėvą siejo draugiški santykiai, jis buvo dažnas svečias (duomenys neskelbtini) namuose, yra (duomenys neskelbtini), t. y. nukentėjusiosios brolio, krikšto tėvas. Jis dalyvavo nukentėjusiosios šeimos šventėse, nukentėjusioji leisdavo laiką su T. P. dukterimi, padėdavo ją prižiūrėti, yra nukentėjusiąją sveikinęs su gimtadieniu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusioji ne tik kad yra nesulaukusi pilnametystės, bet kad ir yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus.

5.2. Byloje nustatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo būdas, t. y. pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios padėtimi dėl jauno amžiaus ir emocinio nebrandumo. (duomenys neskelbtini) buvo bejėgiškos būklės dėl nuteistojo veiksmų, taigi T. P. veikė prieš jos valią. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenorą išreiškė žodžiu. Mergaitė teigė, kad ji nesišaukė pagalbos, nes bijojo, nebandė bėgti, nes tuo metu labiau galvojo apie brolį, jai buvo gėda, bijojo, kad brolis neišgirstų ir nepamatytų. Nepilnametis liudytojas (duomenys neskelbtini) parodė, kad būdamas uždarytas katilinėje girdėjo, kaip už durų likusi su T. P. nukentėjusioji pastarajam sakė „baik“. Nustatyta, kad nuteistasis pavartojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią.

5.3. Be kita ko, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) konstatuotas potrauminio streso sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado būtent dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Tarp nuteistojo T. P. nusikalstamų veiksmų (tvirkinamųjų veiksmų ir nukentėjusiosios žaginimo) ir kilusių padarinių (sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo T. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022, 2K-36-495/2023). Nuteistasis kasaciniame skunde veiksmus, už kuriuos yra nuteistas, bando pagrįsti tarp jo ir nukentėjusiosios neva susiklosčiusiais romantiškais santykiais, kartu nurodydamas, kad jam inkriminuotus neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus inicijavo nukentėjusioji; jiedu artimai komunikavo elektroninėje erdvėje. Teisėjų kolegija šių argumentų teisės taikymo aspektu nevertina ir naujų faktinių veikos aplinkybių nenustato, pabrėždama, kad abiejų instancijų teismai motyvuotai paneigė bet kokį artimą nuteistojo ir nukentėjusiosios ryšį, įskaitant komunikavimą viešojoje erdvėje, taip pat ir neva nukentėjusiosios iniciatyva atliktus su ja tvirkinamuosius veiksmus ir lytinį santykiavimą.

8. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina tai, ar buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas: BK 153 straipsnio 1 dalis ir 149 straipsnio 3 dalis – sprendžiant dėl nuteistojo galimybės suvokti nukentėjusiosios amžių; BK 149 straipsnio 3 dalis – dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto ir jos bejėgiškos būklės; BK 138 straipsnio 1 dalis – dėl veiksnių, lėmusių nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies ir 153 straipsnio 1 dalies taikymo

9. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl BK 149 straipsnio 3 dalies ir 153 straipsnio 1 dalies taikymo, keliant klausimą dėl nuteistojo galimybės suvokti nukentėjusiosios amžių. Kartu ginčijami teismų nustatyti BK 149 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusiąją ir pasinaudojimas bejėgiška jos būkle.

10. Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.

11. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad jei išžaginimo metu nukentėjusiajam nebuvo suėję aštuoniolika metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-895/2016">2K-16-895/2016</a>). BK 153 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas yra padaromas veikiant tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE2LTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-116-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-116-942/2016">2K-116-942/2016</a>). Minėto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl kaltininkas turi suvokti pavojingą veikos pobūdį (nukentėjusiojo jaunesnį nei 16 metų amžių) ir norėti taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai ir nuteistojo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojami tik tuo atveju, jei jis objektyviai suvokė, kad nukentėjusioji yra jaunesnė nei 16 metų amžiaus.

12. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-895/2016">2K-16-895/2016</a>, 2K-204-458/2020, 2K-36-495/2023). Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai reiškiasi lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYtODk1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-16-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-16-895/2016">2K-16-895/2016</a>). Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo sutikimas lytiškai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223/2013).

13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus teismų nuosprendžius, konstatuoja, kad abiejų instancijų teismai išsamiai ir motyvuotai pagrindė daromas išvadas tiek dėl nukentėjusiosios amžiaus, tiek dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto ir pasinaudojimo jos bejėgiška būkle.

14. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė ne tik tai, kad nuteistasis žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė, bet ir tikslų jos amžių. Taip pat buvo nustatyti ir nusikaltimo, nurodyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, padarymo būdai: fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir pasinaudojimas jos bejėgiška būkle.

15. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuteistasis žinojo apie nukentėjusiosios amžių, pagrindė įrodymais nustatytomis šiomis aplinkybėmis: 1) nuteistasis yra nukentėjusiosios brolio, (duomenys neskelbtini), krikšto tėvas, 2) nukentėjusioji nuteistąjį pažinojo apie (duomenys neskelbtini), t. y. tiek, kiek (duomenys neskelbtini), 3) nuteistasis (duomenys neskelbtini) su nukentėjusiosios tėvu, jie yra draugai, (duomenys neskelbtini), 4) nuteistasis gyvena artimoje kaimynystėje su nukentėjusiosios šeima (nuosprendžio 8–9 lapai). Šis teismas nustatytų aplinkybių pagrindu motyvuotai atmetė nuteistojo pateiktą versiją, kad jis apie nukentėjusiosios amžių žinojo tik iš socialinio tinklo „Facebook“ informacijos, o jame nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad yra pilnametė (nuosprendžio 8 lapas). Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, papildomai nustatė, kad nuteistasis, be kita ko, yra nukentėjusiąją sveikinęs su gimtadieniu, o ji leisdavo laiką su T. P. dukterimi, padėdavo ją prižiūrėti (nutarties 26 punktas).

16. Priešingai nei teigia kasatorius, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta ir abiejų instancijų teismų išvada dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę visų byloje ištirtų įrodymų kontekste ne tik nukentėjusiosios parodymus, bet ir specialisto išvadą, kurioje nustatyti (duomenys neskelbtini) padaryti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, ši kraujosruva pagal savo pobūdį (0,5 cm skersmens, šviesiai melsvos spalvos) yra padaryta kietu buku daiktu, kontakto zonoje turėjusiu ribotą paviršių, pavyzdžiui, rankos pirštu ir pan., ir, beje, galėjo būti padaryta nuteistajam skečiant rankomis nukentėjusiosios kojas į šonus.

17. Nukentėjusiosios bejėgiška būklė abiejų instancijų teismų buvo konstatuota įvertinus nukentėjusiosios jauną amžių ir emocinį nebrandumą. Nustatyta, kad nukentėjusioji nevisiškai galėjo suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir dėl to ji negalėjo adekvačiai ir aktyviai priešintis. Tokia išvada pagrįsta ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytomis išvadomis, kad nukentėjusioji galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį (žinojo, kas tai), tačiau jos supratimas apie jų reikšmę (žalą ir pasekmes) vis dar yra paviršutiniškas (atitinka jos amžių ir emocinį nebrandumą); aktyviai priešintis įtariamajam (griežtai nesutikti, šauktis brolio pagalbos ar iš karto apie tai pasisakyti tėvui, pamotei) nukentėjusioji negalėjo dėl išgąsčio, žinių apie su ja galimai atliktų veiksmų reikšmę stokos, emocinio nebrandumo, nepasitikėjimo savimi ir nesaugaus prieraišumo, taip pat nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad jai buvo gėda dėl to, kas vyksta, ir ji bijojo, kad nepamatytų brolis.

18. Teisėjų kolegija, pritardama abiejų instancijų teismų išvadai, kad nuteistasis žinojo tikslų nukentėjusiosios amžių dėl savo ryšių su nukentėjusiosios šeima, detaliai aptartų šios nutarties 14 punkte, papildomai pažymi ir tai, kad apeliacinės instancijos teisme apklausta teismo psichologė ekspertė paaiškino, jog nukentėjusiosios jaudinimasis, greitas jos sutrikdymas sudaro jaunesnio amžiaus žmogaus įspūdį (nutarties 16 punktas), o ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad mergaitė atrodo kiek jaunesnė, nei yra, kad stebimas nukentėjusiosios elgesys nesudaro įspūdžio, jog ji yra vyresnė, nei yra. Priešingai, intelekto vertinimo užduotis paauglė atliko prasčiau, nei jas atlieka jos bendraamžiai (2 t., b. l. 178–184). Taigi nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad jis nežinojo, jog nukentėjusioji yra ne tik nepilnametė, bet ir jaunesnė nei 16 metų amžiaus. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, leidusių nuteistajam pagrįstai manyti, kad nukentėjusioji buvo pilnametė, todėl jo kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

19. Be kita ko, pritartina abiejų instancijų teismų išvadai ir dėl prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto. Byloje nustatyta, kad nuteistasis, pasitelkdamas pretekstą dėl pas jį esančio nukentėjusiosios katino, atsiviliojo ją į namus. Svarbu pažymėti, kad pasiimti katino nukentėjusioji ėjo kartu su savo mažamečiu broliu, tai aiškiai patvirtina, kad ji vengė asmeninio kontakto su T. P. po su ja atliktų tvirkinamųjų veiksmų. Visgi nuteistasis uždarė mažametį nukentėjusiosios brolį, nereagavo į jos išsakytą nesutikimą „baik“, kurį girdėjo ir nukentėjusiosios brolis, ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Taigi nukentėjusiosios ir jos mažamečio brolio (liudytojo) parodymais pagrįstas nukentėjusiosios aiškus nesutikimas lytiškai santykiauti. O nukentėjusiajai specialisto išvada konstatuota kraujosruva šlaunyje, specialisto paaiškinimai ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad ji buvo išžaginta panaudojant fizinį smurtą – nuteistasis, apglėbęs nukentėjusiąją per juosmenį, ją jėga nusivedė į kitą kambarį ir, pastūmęs ją, pareikalavo gultis ant grindų ir išsižergti, o nukentėjusiajai iš baimės paklusus ir atsigulus, jėga numovęs jai kelnes ir kelnaites, rankomis laikydamas jos kojas, ją išžagino.

20. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįstomis teismų išvadas, kad nukentėjusioji buvo išžaginta, pasinaudojant jos bejėgiška būkle. Tokia išvada darytina įvertinus abiejų instancijų teismų argumentus, grindžiamus specialių žinių pagrindu pateiktu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, nukentėjusiosios parodymais, teismo psichiatrės ekspertės ir teismo psichologės ekspertės teisme duotais paaiškinimais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusioji dėl jauno amžiaus (14 metų), pirmiau neturėtų lytinių santykių, išgąsčio, siekio apsaugoti brolį, kad jis nepamatytų, kas su ja yra daroma, kaltės ir gėdos, t. y. dėl visų šių aplinkybių viseto, aiškiai negalėjo iki galo suprasti su ja atliekamų veiksmų reikšmės, todėl aktyviai nesipriešino. Tai tik patvirtina, kad ji dėl savo jauno amžiaus ir emocinio nebrandumo galėjo tik paviršutiniškai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmę ir dėl to ji negalėjo adekvačiai ir aktyviai priešintis. Tokia teismo išvada atitinka ir formuojamą teismų praktiką, kad bejėgišką būklę gali lemti ir jaunas amžius, dėl kurio asmuo negali pasipriešinti kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctNjQ4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-648/2022">2K-17-648/2022</a>).

21. Kartu, atsakant į kasaciniame skunde dėstomus argumentus, kad teismai neįvertino nuteistojo siekio patenkinti savo lytinę aistrą ir suteikti malonumą merginai, t. y. 14 metų nukentėjusiajai, pabrėžtina, kad tokie teiginiai aiškiai parodo nuteistojo amoralų požiūrį į nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę BK 149 straipsnio 3 dalies prasme ir seksualinį neliečiamumą BK 153 straipsnio 1 dalies prasme.

22. Taigi teisėjų kolegija daro bendrą išvadą, kad abiejų instancijų teismai baudžiamąjį įstatymą – BK 153 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį – pritaikė tinkamai, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo

23. Kasatorius kelia klausimą ir dėl BK 138 straipsnio 1 dalies taikymo, motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo nustatyti pagrindiniai veiksniai, sukėlę nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) potrauminio streso sutrikimą ir taip nesunkiai sutrikdę jos sveikatą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo kasacinio skundo argumentu.

24. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).

25. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai konstatuotą psichikos sutrikimą – potrauminio streso sutrikimą, sukeltą nuteistojo neteisėtais veiksmais, grindė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyti pasireiškę simptomai (nevalingai iškylantys prievartos prisiminimai ir vaizdiniai, sutrikęs miegas, atsiradęs dirglumas, išgyvenami gėdos, kaltės, liūdesio, nerimo jausmai, išlieka sapnai apie buvusį įvykį, depresijos simptomai), teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimais, taip pat nukentėjusiosios psichinę būseną ir išgyvenimus patvirtinančiais tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo psichiatrė ekspertė, patvirtindama ekspertizės išvadą, teisme, be kita ko, paaiškino, kad potrauminis streso sindromas susijęs su sukrečiančiais įvykiais, įvairiomis traumomis, patirta socialine prievarta, bet ne su galimu nėštumu.

26. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad tarp nuteistojo nusikalstamų veiksmų (tvirkinamųjų veiksmų ir išžaginimo) ir kilusių padarinių (nustatyto sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, grindė tiek pirmiau nurodytu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, tiek teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimais, tiek apeliacinės instancijos teisme apklaustos teismo psichologės ekspertės paaiškinimais. Ekspertė paaiškino, kad psichikos sutrikimas kilo ne dėl nėštumo baimės, kuri yra antrinė baimė, kylanti iš pirminės baimės, o dėl pirminės traumuojančios patirties. Nukentėjusiosios santykiai šeimoje turi įtakos tik sprendžiant klausimą apie jos atsivėrimą apie įvykį, nes dėl baimės nukentėjusioji buvo labiau linkusi nuslėpti, tačiau tai neturi įtakos jos būsenai, sukeltai nagrinėjamų įvykių.

27. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, abiejų instancijų teismai ėmėsi priemonių, siekdami išsiaiškinti nukentėjusiosios pagrindinę psichikos sutrikimo priežastį. Padaryta motyvuota išvada, kad nukentėjusiosios patirtą psichikos sutrikimą, priešingai nei teigia kasatorius, lėmė ne jos nėštumo baimė ar negatyvūs santykiai šeimoje, o būtent nuteistojo T. P. prieš nukentėjusiąją (duomenys neskelbtini) atlikti neteisėti veiksmai, t. y. priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių buvo nustatytas. Nuteistojo veiksmai teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įsatymo taikymo klaida nepadaryta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. P. kasacinį skundą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Algimantas Valantinas

Daiva Pranytė-Zalieckienė