Kasacinio skundo Nr. DOK-3955/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-6-00002-2022-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. spalio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo T. P. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Panevėžio aplinkybės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 22 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio aplinkybės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 22 d. nutartį ir T. P. R. bylą nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas -BK 300 straipsnio 1 dalis, kadangi byloje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos požymis - nusikalstamos veikos dalykas (nenustatytas dokumento netikrumas). Klaidingas teismų išvadas dėl paskolos sutarties pripažinimo netikru dokumentu lėmė tai, kad teismai paskolos sutartį vertino siauruoju požiūriu vien tik kaip dokumentą baudžiamosios teisės aspektu, nepaisydami to, jog sutartis yra ne tik rašytinis dokumentas, tačiau kartu reiškia ir susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, todėl turėjo būti vertinami ne tik sutarties forma, tačiau ir tikrieji šalių ketinimai, kurių siekė sudarydamos paskolos sutartį. T. P. R. ir kitas nuteistasis M. P. laikėsi nuoseklių parodymų, kad paskolos sutartimi buvo įforminta ne nauji paskoliniai santykiai, o suderintos ankstesnės skolos naujajam ir galutiniam kreditoriui, tačiau teismai ignoravo jų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat ir gynybos teisinius argumentus dėl tikrojo susitarimo turinio. Teismai, pripažindami T. P. R. padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nevertino veikos pavojingumo bei neatskleidė veikos subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio - kaltės turinio, dėl to nepagrįstai kasatorių pripažino kaltu. Teismai neatskleidė, kuo pasireiškė T. P. R. inkriminuotos veikos pavojingumas, t. y. kokių žalingų padarinių sukėlė tokio dokumento atsiradimas apyvartoje. Šiuo atveju nei pats dokumentas (tarp privačių juridinių asmenų sudaryta paskolos sutartis), nei joje esantys įrašai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių. Byloje neįrodyta, kad T. P. R. pagamino ir panaudotojo netikrą dokumentą, t. y. nenustatytas nusikalstamos veikos dalykas. T. P. R. inkriminuoti veiksmai pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, numatytą už tyčinį dokumento suklastojimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nei nusikalstamos veikos motyvai, nei tikslai nebuvo tirti, o subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis - kaltė nebuvo atskleistas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų (subjektyviojo požymio kaltės įrodytumo), sprendė, kad paskolos sutartis buvo reikalinga tam, kad būtų pagrindas atlikti neteisminį bankrotą bei galutinio tikslo - išsaugoti nelegalius statinius - pasiekimui. Nei kaltinamajame akte, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje T. P. R. nebuvo inkriminuotas BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos motyvas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinimą subjektyviosios pusės požymio aspektu, t. y. nuteistajam inkriminavo naują požymį - nusikalstamos veikos padarymo motyvą, kurį vertino spręsdamas kito subjektyviojo požymio - kaltės klausimą. Taip T. P. R. buvo išplėsta inkriminuoto nusikaltimo apimtis. Apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK 305 straipsnio 1, 2 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes suvaržė T. P. R. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su T. P. R. nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Taigi, nuteistojo gynėjas siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, T. P. R. palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neįvykdė apeliacijos paskirties visa apimtimi, vėlgi pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas, todėl tokie kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 305 straipsnio 1, 2 dalių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo T. P. R. apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl T. P. R. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsni 1 dalį ir kt.) atsakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).
Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė kaltinimą ir taip suvaržė T. P. R. teisę į gynybą, yra deklaratyvūs, susiję su teismo nutartyje išdėstytų motyvų kritika.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo T. P. R. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
