Baudžiamoji byla Nr. 2K-228-511/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14252-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2; 1.2.14.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Raimundo Gargaso kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 2 dalį ketverių metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta visa Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė – 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda, ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir 941,50 Eur dydžio bauda.
Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir H. J. (H. J.) bei A. M., tačiau dėl jų nuteisimo kasacinių skundų nepaduota.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi nuteistųjų D. M., A. M. ir H. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. M. pagal BK 150 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su H. J. bei A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. balandžio 22 d., laikotarpiu nuo 22.00 iki 24.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ch. (kartu su bendrininkais sudavė nenustatytą skaičių smūgių, spardė kojomis) ir tenkino savo lytinę aistrą, numaudamas nukentėjusiajam kelnes bei apatines kelnaites ir vieną kartą įkišdamas medinį pagalį nukentėjusiajam į išeinamąją angą, taip padarė nukentėjusiajam kraujosruvą dešinėje akyje ir žaizdų išangėje; po to tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus pagrobė 200 Eur vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Taip panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, D. M. tenkino savo lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią ir jį apiplėšė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. M. ir jo gynėjas advokatas R. Gargasas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Teismai netinkamai nuteistojo D. M. veiką kvalifikavo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis proceso metu pripažino įkišęs pagalį A. Ch. į išeinamąją angą, tačiau tuo siekė ne tenkinti savo lytinę aistrą, o pažeminti nukentėjusįjį. Taigi D. M. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Analogišką argumentą pateikus apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo teisės taikymo klaidos neištaisė.
2.2. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį D. M. turi būti išteisintas, nes tarp D. M., H. J. ir A. M. nebuvo susitarimo užvaldyti nukentėjusiajam A. Ch. priklausantį turtą, D. M. neatliko jokių veiksmų, patvirtinančių jį dalyvavus padarant šią nusikalstamą veiką.
3. Atsiliepimu į nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato R. Gargaso kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
3.1. D. M. veika pagal BK 150 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai. Atsižvelgiant į teismų praktiką, kokių nors daiktų kišimas į išeinamąją angą prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip dideliu pavojingumu ir trauminio poveikio rizika pasižymintis seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, garbę, orumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2012, 2K-29-976/2022). Prieš nukentėjusįjį šioje byloje panaudojus fizinį smurtą ir taip atimant galimybę priešintis, buvo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai, pažeidžiantys jo seksualinio apsisprendimo laisvę. Veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar veika buvo patenkinta lytinė aistra.
3.2. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistojo D. M. veika taip pat kvalifikuota teisingai. Byloje nustatyta, kad visi nuteistieji prieš nukentėjusįjį naudojo aktyvų fizinį smurtą, dėl kurio buvo palaužta nukentėjusiojo valia priešintis. Nukentėjusysis A. Ch. parodė, kad jis buvo mušamas, buvo rišamos jo rankos, jis bijojo ką nors pasakyti nuteistiesiems, bijojo būti dar labiau mušamas. Nukentėjusysis patvirtino, kad jį mušė visi nuteistieji, girdėjo nuteistuosius tarpusavyje šnekant, kad jie iš jo namų „viską išneš“. Visi trys nuteistieji parodė, kad daiktus paėmė be nukentėjusiojo žinios, juos D. M. automobiliu nuvežė ir padėjo pas A. M. močiutę. Nors D. M. teigia daiktų neėmęs, tačiau po prieš nukentėjusįjį panaudoto fizinio smurto matė, kad kiti nuteistieji be nukentėjusiojo sutikimo paėmė iš jo namų A. Ch. priklausančius daiktus, padėjo juos pervežti į kitą vietą ir taip juos užvaldyti. Atlikdamas šiuos veiksmus, D. M. suprato, kad jis kartu su bendrininkais dalyvauja užvaldant svetimą A. Ch. priklausantį turtą prieš nukentėjusiojo valią po to, kai jo pasipriešinimas buvo palaužtas dėl nuteistųjų pavartoto fizinio smurto. D. M. kartu su kitais nuteistaisiais panaudotas fizinis smurtas sudarė sąlygas pagrobti turtą prieš nukentėjusiojo valią.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato R. Gargaso kasacinis skundas atmestinas.
Dėl D. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį
5. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad D. M. veika turėjo būti kvalifikuojama ne pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nuteistasis, atlikdamas jam inkriminuotą veiką – įkišdamas pagalį nukentėjusiajam į išeinamąją angą, nesiekė patenkinti savo seksualinės aistros, o siekė tik pažeminti jį įžeidusį nukentėjusįjį.
6. Pagal BK 150 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas veikdamas bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiškia lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiu asmeniu pirmiau nurodytais būdais prieš jo valią. Kitokio fizinio sąlyčio būdas apima vyro ar moters lytinių organų dirginimą, lietimą lytiniu organu kito žmogaus kūno, kišant pirštus ar įvairius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą ir pan. Kokių nors daiktų kišimas į išeinamąją angą prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip dideliu pavojingumu ir trauminio poveikio rizika pasižymintis žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik veika, kuria kėsinamasi į žmogaus sveikatą, garbę, orumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2008, 2K-50/2012). Konstatuojant buvus fizinį sąlytį, būdingą seksualiniam prievartavimui, be kita ko, būtina nustatyti tokio sąlyčio sąsajumą su lytinės aistros tenkinimu, taip pat įvertinti jį pagal pavojingumo kriterijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-642/2007). Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinio pobūdžio veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo privalomai nenustatomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022).
7. Teismai šioje byloje tinkamai kvalifikavo D. M. veiką ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, o kaip seksualinį prievartavimą pagal BK 150 straipsnio 2 dalį. Tai, kad iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G827/2022 (02) matyti, jog A. Ch. padaryti sužalojimai, tarp jų ir žaizdos išangės srityje, laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu, savaime nesuteikia pagrindo D. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; svarbu nustatyti jo tyčios kryptingumą. Minėta, kad pagal teismų praktiką bet kuriuo atveju kokių nors daiktų kišimas į išeinamąją angą prieš asmens valią pirmiausia traktuotinas kaip žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas. Šioje byloje teismai įvertino viso įvykio mechanizmą, analizuodami paties nuteistojo D. M., bendrininkų A. M., H. J., nukentėjusiojo A. Ch. parodymus, slapto sekimo metu užfiksuotus duomenis, kitus įrodymus byloje apie seksualinio smurto panaudojimo aplinkybes, kurios liudija akivaizdų seksualizuotą veikos pobūdį (prieš nukentėjusįjį panaudojus fizinį smurtą ir šiam pavadinus nuteistuosius „gaidžiais“ (apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime atskleidė šio žargono žodžio seksualinio pobūdžio turinį), D. M. pareiškė, kad „gali parodyti, kas yra „gaidys“, ir atliko smurtinius seksualinius jam inkriminuotus veiksmus prieš nukentėjusįjį). Taigi, D. M. suprato, kad, įkišdamas pagalį nukentėjusiajam į išeinamąją angą prieš šio valią, seksualiai prievartauja nukentėjusįjį, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. D. M. realizavo visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, t. y. ir palenkė nukentėjusiojo A. Ch. valią, naudodamas prieš jį fizinį smurtą (jo panaudojimo faktą D. M. pripažįsta), ir atliko seksualinio prievartavimo veiksmus prieš jį, kai kiti bendrininkai palaužė nukentėjusiojo galimybę priešintis, naudodami prieš jį fizinį smurtą, ir aktyviai pritarė, nesipriešino D. M. atliekamiems veiksmams. Todėl nuteistojo D. M. veika pagal BK 150 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl D. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį
8. Kasaciniame skunde teigiama, kad dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo nuteistajam D. M. byla turėtų būti nutraukta, nes nukentėjusiajam priklausančių daiktų jis nepasisavino, tai atliko kiti bendrininkai.
9. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą.
10. Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).
11. Plėšimo bylose nusikaltimo bendrininkas – vykdytojas yra ir tas asmuo, kuris visiškai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir grobė jo turtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius plėšimo požymius (pvz., tik panaudojo smurtą prieš nukentėjusį asmenį). Kai vieniems asmenims pagrobiant nukentėjusiojo turtą kiti tiesiogiai kartu nedalyvauja, tačiau nustatomi bendrininkavimo požymiai, nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, kuris iš nuteistųjų pabaigė plėšimo veiksmus, t. y. visiškai realizavo BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą pavojingos veikos požymį – svetimo turto pagrobimą, tokiu atveju visų veiksmai vertinami pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-300-699/2015, 2K-101-976/2019). Vis dėlto tokiu atveju turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas asmenų bendrininkavimas (nustatytas susitarimas, tyčia, veiksmų bendrumas) padarant nusikalstamą veiką. Iš teismų sprendimų matyti, kad nuteistojo D. M. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnį nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jos požymius, taip pat kruopščiai išanalizavus nusikalstamos veikos mechanizmą, tyčios veikti bendrai susiformavimo momentą. Teismai išanalizavo kiekvieno iš nuteistųjų veiksmus tiek dėl fizinio smurto panaudojimo, tiek dėl svetimo turto pasisavinimo. Nuteistųjų bendra tyčia pasisavinti svetimus A. Ch. priklausančius daiktus įrodyta pačių nuteistųjų, nukentėjusiojo parodymais byloje, įvykio vietos apžiūros protokolu. Byloje nustatyta, kad nuteistasis D. M. kartu su kitais dviem bendrininkais naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. Ch., H. J. ir A. M. paėmus A. Ch. muzikinį centrą ir kolonėles, D. M. savo automobiliu nuvežė šiuos pagrobtus daiktus į A. M. močiutės namus, taigi susitarimas pagrobti svetimą nukentėjusiajam A. Ch. priklausantį turtą buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, D. M. nors nepaėmė tiesiogiai nukentėjusiajam priklausančių daiktų, tačiau naudojo prieš jį fizinį ir seksualinį smurtą – taip palaužė nukentėjusiojo valią priešintis, sudarė sąlygas kitiems dviem bendrininkams pasisavinti pagrobtą svetimą turtą. Teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konstatuodami, kad D. M. atliko dalį BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų, siekdamas įgyvendinti bendrą sumanymą – panaudojant smurtą pasisavinti nukentėjusiajam priklausančius daiktus. Nuteistasis suvokė, kad dalyvauja bendroje nusikalstamoje veikoje ir jo veiksmai yra neatskiriama bendro nusikalstamo sumanymo dalis. Todėl jo kaip bendrininko veika atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą.
12. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nėra teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. M. ir jo gynėjo advokato Raimundo Gargaso kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Algimantas Valantinas
Eligijus Gladutis
