Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-01-29 ir 2025-02-20 sprendimų, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025-03-20 rašto panaikinimo

Administracinė byla Nr. I1-11406-920/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00611-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;

43.9.4.; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

sekretoriaujant Natalijai Kudzevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025-01-29 ir 2025-02-20 sprendimų, Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025-03-20 rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. K. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. NSN-23-134, 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-23-261 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 20 d. raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-19">2S-19</a>30 jo apimtyje, kiek jis susijęs su šiais dviem kalėjimo viršininko sprendimais (šios bylos ginčo esme), kaip neteisėtus.

Nurodo, kad dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 29 d. priimto sprendimo Nr. NSN-23-134 2025 m. vasario 12 d. pateikė skundą, kuriame sprendimo teisėtumą ginčijo keturiais aspektais: 1) galimas teisės pažeidimas (leistinu nenumatyto daikto turėjimas) nustatytas neteisėtu būdu, Pareiškėjo asmeninių daiktų kratą atliekant ne pagal nustatytą procedūrą; 2) sprendimo teisinis pagrindas netinkamas, nurodytos tariamai pažeistos įstatymo nuostatos, kurių nepažeidė, 3) sprendime nenurodyta konkreti Pareiškėjui skiriama nuobauda (nuobaudos terminas), nurodyta tik nuobaudos bendroji rūšis; 4) sprendimas galimai selektyvus/diskriminacinis arba neteisėtai vertintas leistinu nenumatyto daikto tipas, kadangi drausminė atsakomybė taikyta išskirtinai tik Pareiškėjui, nors analogiškus teisės pažeidimus tądien padarė eilė analogiškoje teisinėje padėtyje esančių nuteistųjų.

Ginčo eigoje kalėjimo viršininkas atliko papildomą veiksmą - priėmė 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-23-261 „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-o kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas 2025 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. NSN-23- 134 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo nuteistajam D. K.“ trečio punkto pakeitimo“, kuriuo papildė pirminį sprendimą dėl nuobaudos skyrimo, ją konkretizuodamas - nustatydamas maksimalų trijų mėnesių šios nuobaudos terminą. Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka dėl minimo papildomo sprendimo Pareiškėjas pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui 2025 m. vasario 25 d. skundą, kuriame sprendimo teisėtumą ginčijo tais aspektais, jog sprendimas dėl nuobaudos skyrimo tokiu būdu pataisytas jo vykdymo stadijoje, pakeičiant jo esmę, taip pat, kad nuobauda tokiu būdu konkretų pavidalą įgijo praėjus daugiau kaip 10 darbo dienų nuo pareiškėjo tariamai padaryto teisės pažeidimo atskleidimo dienos, t. y. pažeidžiant įstatymo reikalavimą nuobaudą skirti ne vėliau, kaip per 10 dienų. LKT į šiuos du jo skundus Pareiškėjui pateikė 2025 m. kovo 20 d. raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-19">2S-19</a>30, kuriame konstatuojamas abiejų skundžiamų sprendimų teisėtumas bei jo skundų tariamas nepagrįstumas. Aplinkybės rodo, jog LKT jo atžvilgiu aiškiai neigia teisingumą, nepaiso teisėtumo principo, deklaratyviai gina kalėjimo viršininko daugybinius neteisėtus veiksmus, grubiai pažeidžia teisinės valstybės principą, Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba su skundu nesutinka. Nurodo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos sprendimu Pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad 2025 m. sausio 24 d. apie 8.09 val. planinės kratos metu, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (14 būrio 22 kameroje), po lova Nr. 1, krepšio dvigubame dugne buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Minėtoje kameroje Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę - iki gyvos galvos, atliko vienas. Įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi. Tuo Pareiškėjas pažeidė LR BVK 50 str. 1d. 1p. „Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos“ bei Taisyklių 43 p. nuostatas - turėjo leistinų nuteistiesiems turėti daiktų sąraše nenumatytą daiktą - mobiliojo ryšio telefoną. Dėl minėto pažeidimo Pareiškėjas įteikė pasiaiškinimą raštu Nr. NPS-23-2796.

Nagrinėjamu atveju skiriant Pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į Pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašą - taigi, visos galimos įvykio aplinkybės buvo įvertintos. Kaip matyti iš paminėto ir teismui pateiktų dokumentinių įrodymų Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. NSN-23-134 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas Nr. 1) priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Skundžiamas sprendimas Nr. 1, atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą, skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir nesudaro pagrindo Pareiškėjui reikalauti, o Teismą naikinti Skundžiamą sprendimą Nr. 1, 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-23-261 (toliau – ir Skundžiamą sprendimą Nr. 2) bei Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 20 d. raštą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-19">2S-19</a>30 (toliau – ir Skundžiamą LKT sprendimą).

Skundžiamu sprendimu Nr. 2 buvo ištaisyta Skundžiamame sprendime Nr. 1 esanti klaida. VAĮ 15 str. numato galimybę esant rašymo apsirikimui ar aiškiomis aritmetinėmis klaidomis imtis priemonių klaidoms ištaisyti. Skundžiamas sprendimas Nr. 2 nepakeitė Skundžiamo sprendimo Nr. 1 iš esmės, o tik konkretizavo drausminės nuobaudos terminą, tai yra nurodant, kad Pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda - didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 mėnesiams. Akcentuotina, kad Skundžiamu sprendimu Nr. 1 paskirta drausminė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis LR BVK 80 str. 4 d. o Skundžiamu sprendimu Nr. 2 buvo tik pakeistas (ištaisyta klaida) Skundžiamas sprendimas Nr. 1, o ne panaikintas, dėl ko LKT neturi pagrindo manyti, kad drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus LR BVK 80 str. 4 d. numatytą terminą.

Be to, esant imperatyviam teisiniam reguliavimui, Pareiškėjo specifiniam teisiniam statusui ir objektyviai pateisinamam pagrindui paskirti nuobaudą Pareiškėjui, nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu.

Teisėjų kolegija,

k o n s t a t u o j a:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko 2025 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. NSN-23-134, 2025 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. NSN-23-261 ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2025 m. kovo 20 d. rašto Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-19">2S-19</a>30. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos sprendimu Pareiškėjas buvo nubaustas dėl to, kad 2025 m. sausio 24 d. apie 8.09 val. planinės kratos metu, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje (14 būrio 22 kameroje), po lova Nr. 1, krepšio dvigubame dugne buvo rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 79 straipsniu ir 80 straipsniu, Pareiškėjui skirta drausminė priemonė, tai yra didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėnesių, 3 mėnesiams.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yODkxLTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2891-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2891-575/2016">A-2891-575/2016</a>).

Dėl galimo teisės pažeidimo nustatymo neteisėtu būdu

Ginčydamas galimo pažeidimo nustatymo fakto teisėtumą, pareiškėjas skunde nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso 73 str. 2 d. imperatyviai įtvirtinama, jog nuteistųjų asmeninių daiktų ir gyvenamųjų patalpų kratos atliekamos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 32 p. numatyta, jog prieš vykdant nuteistojo gyvenamos patalpos ir jo turimų asmeninių daiktų kratą, nuteistajam turi būti nurodyta turimus asmeninius daiktus pasiimti su savimi, po ko nuteistasis su daiktais išvedamas iš gyvenamosios patalpos į vietą, kur bus atlikta jo asmeninių daiktų krata. 2025 m. sausio 24 d. nuo 07:30 val. iki 09:30 val. iš gyvenamosios kameros buvau išvestas ir stovėjau lauke kartu su kitais nuteistaisiais, kol buvo atliekama visų gyvenamųjų kamerų, tame ir pareiškėjo gyvenamosios kameros ir joje esančių jo asmeninių daiktų, planinė krata. Pareiškėjas negavo nurodymo kameroje turimus asmeninius daiktus išsinešti su savimi, kratos metu daiktų su savimi neturėjo, kratos procese nedalyvavo. Tarnybiniame pranešime deklaruojama, kad leistinų daiktų sąraše nenumatytas daiktas buvo rastas gyvenamojoje kameroje tarp pareiškėjo asmeninių daiktų. Šiuo pagrindu darytina išvada, jog (net jei ir preziumuojant šio daikto turėjimo faktą teisės pažeidimu) teisės pažeidimą LKT nustatė nesilaikant teisingumo ministro nustatytos kratų atlikimo tvarkos, t. y. pažeidimas nustatytas neteisėtu būdu - atliekant kratą ne pagal nustatytą procedūrą.

Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir LKT) pareiškėjui atsakyme skundą nurodė, jog nustatyta, kad 2025-01-24 apie 8.09 val. planinės kratos metu pareiškėjo gyvenamojo patalpoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung“. Telefono radimo faktą patvirtina ir vaizdo registratoriaus įrašai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 22-oje gyvenamojoje patalpoje bausmę atlieka vienas, konstatuotina, kad rastas telefonas priklauso jam.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog 2025-01-24 apie 8.09 val. planinės kratos metu pareiškėjo gyvenamojo patalpoje, kurioje jis bausmę atlieka vienas, buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung. Pareiškėjas šio fakto neginčija, be to, telefono radimo faktą patvirtina ir vaizdo registratoriaus įrašai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pripažinti pagrįstomis.

Dėl sprendimo nepagrįstumo

Ginčydamas sprendimo pagrįstumą, pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas teisiškai nepagrįstas (netinkamas sprendimo teisinis pagrindas), šios priežasties pakanka sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį naikinti.

LKT pareiškėjui atsakyme skundą nurodė, jog Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras. LR BVK 81 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų izoliavimo sąlygas bei nurodyta, kad jiems leidžiamų įsigyti ir (ar) turėti drabužių ir avalynės, higienos priemonių, kiti} asmeninių daiktų sąrašus ir jų kiekį nustato teisingumo ministras. Kaip matoma iš teisinio reguliavimo, aukščiau paminėtos LR BVK nuostatos nukreipia į Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 VII skyrių, kuris reglamentuoja suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktus, jų kiekį ir bendrą masę. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas, Sprendime 1 nurodydamas, kad pareiškėjas pažeidė LR BVK 50 str. 1 d. 1 p. tinkamai nurodė teisinį reguliavimą, konkretizuodamas, kad pagal Taisyklių 43 p. asmenims esantiems paprastoje grupėje nėra numatytas mobilaus ryšio telefono turėjimas.

Vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo nesutikti su LKT nurodytomis aplinkybėmis, kad pagal Taisyklių 43 p. asmenims, esantiems paprastoje grupėje, nėra numatytas mobilaus ryšio telefono turėjimas. Dėl to teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pripažinti pagrįstomis.

Dėl drausminės nuobaudos paskyrimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nors skundžiamame sprendime deklaruotas sprendimas skirti „drausminę priemonę“ ir yra nurodyta bendroji drausminės nuobaudos rūšis (BVK 79 str. 1 d. 1 p.), visgi konkrečiai apibrėžta drausminė nuobauda jam nepaskirta: „<...> skirti D. K. drausminę priemonę didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki 3 mėn.“ Matyti, kad vykdytinos nuobaudos Sprendime nėra, šiuo pagrindu konstatuotina, kad drausminė nuobauda jam nepaskirta. Toks individualus teisės aktas negali egzistuoti, yra nevienareikšmiškas (neaiški teisinė pasekmė), šios priežasties pakanka jį panaikinti, kaip neteisėtą. Čia žymėtina, kad visais atvejais nuteistiesiems skiriant šios rūšies nuobaudą, sprendime nurodoma jos konkreti trukmė, kuri (t. y. trukmė) ir lemia faktinę nuobaudą. Kalėjimo viršininkas neturi įgaliojimo nuteistajam nustatyti neaiškaus pobūdžio nuobaudų, taip pat neturi diskrecijos nuobaudų vykdymo trukmę spręsti vykdymo metu. Pabrėžtina, kad nors pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta konkreti drausminė nuobauda, tačiau jo teisė apsipirkti parduotuvėje faktiškai pradėta riboti sekančią dieną po sprendimo priėmimo (sumažintas leistinos sumos apsipirkimui limitas). Nėra aišku, koks asmuo kokiu pagrindu sprendė, kad toks sprendimas turėjo būti taip vykdomas.

Ryšium su 2025 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. NSN-23-134 skirti drausminę nuobaudą kalėjimo viršininkas priėmė 2025 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. NSN-23-261 pataisyti pirminio sprendimo neva „korektūros klaidą“, prie sprendimo sakinio, nurodančio drausminės nuobaudos bendrąją rūšį, tiesiog dėdamas kablelį ir pridurdamas žodžius „trims mėnesiams“ (t. y. maksimalus šios rūšies nuobaudos terminas). Pirmiausia kreiptinas dėmesys, kad kalėjimo viršininko sprendimas papildyti (akivaizdu, kad tikrai ne „pataisyti“) pirminį sprendimą tik patvirtina pareiškėjo aukščiau išdėstytus argumentus, kad pirminiu sprendimu konkreti nuobauda jam nebuvo paskirta. Šiuo papildomu veiksmu kalėjimo viršininkas sukūrė visiškai naują teisinę aplinkybę - jau konkrečią nuobaudą, jos terminą, kurios pirminiame akte nebuvo, tokiu būdu neteisėtai pakeičiant pirminio sprendimo esmę. Kaip minėta, pirminis aktas tuo metu jau net buvo faktiškai pradėtas vykdyti (sumažintas apsipirkimo parduotuvėje limitas). Negana to, konkretų pavidalą drausminė nuobauda tokiu būdu įgijo tik 2025 m. vasario 20 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo tariamo teisės pažeidimo, už kurį pareiškėjas nubaustas, atskleidimo dienos. Čia akivaizdu, kad šiaip ne taip - nuosekliais neteisėtais veiksmais dviem sprendimais per mėnesį laiko „sukonstravęs“ aiškią drausminę nuobaudą, kalėjimo viršininkas grubiai pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 80 str. 4 d. imperatyvią nuostatą, kad nuobauda turi būti skirta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teisės pažeidimo atskleidimo dienos. Jau vien šio fakto pakanka skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu. Ryšium su šiais akcentais LKT 2025 m. kovo 20 d. rašte Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-19')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-19">2S-19</a>30 traktuoja, kad drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta pirminiu sprendimu, o vėliau tik pataisyta, todėl 10 darbo dienų terminas neva nepažeistas. Faktas, kad pirminis sprendimas buvo ne pataisytas, bet papildytas (ar kitaip tariant - nuobauda pradėta skirti pirminiu sprendimu ir pabaigta skirti po 20 dienų antruoju sprendimu), akivaizdus, todėl akivaizdus ir minimo 10 darbo dienų termino pažeidimas. Pirminiame sprendime nebuvo jokių tiesioginių ar netiesioginių užuominų apie nuobaudos trakinę.

Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą nurodo, kad skiriant Pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į Pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašą - taigi, visos galimos įvykio aplinkybės buvo įvertintos. Kaip matyti iš paminėto ir teismui pateiktų dokumentinių įrodymų Skundžiamas sprendimas Nr. 1 priimtas, vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas Skundžiamas sprendimas Nr. 1, atsižvelgus į surinktą dokumentinę medžiagą, skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį ir nesudaro pagrindo Pareiškėjui reikalauti, o Teismą naikinti Skundžiamą sprendimą Nr. 1, Skundžiamą sprendimą Nr. 2 bei Skundžiamą LKT sprendimą. Skundžiamu sprendimu Nr. 2 buvo ištaisyta Skundžiamame sprendime Nr. 1 esanti klaida. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 15 str. numato galimybę esant rašymo apsirikimui ar aiškiomis aritmetinėmis klaidomis imtis priemonių klaidoms ištaisyti. Pažymėtina, kad Skundžiamas sprendimas Nr. 2 nepakeitė Skundžiamo sprendimo Nr. 1 iš esmės, o tik konkretizavo drausminės nuobaudos terminą tai yra nurodant, kad Pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda - didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 3 mėnesiams. Akcentuotina, kad Skundžiamu sprendimu Nr. 1 paskirta drausminė nuobauda buvo paskirta vadovaujantis LR BVK 80 str. 4 d. o Skundžiamu sprendimu Nr. 2 buvo tik pakeistas (ištaisyta klaida) Skundžiamas sprendimas Nr. 1, o ne panaikintas, dėl ko LKT neturi pagrindo manyti, kad drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus LR BVK 80 str. 4 d. numatytą terminą.

BVK 79 straipsnio 1 dalies 1 nustatyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių.

BVK 80 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad drausminė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o kai dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau šiame straipsnyje – klaidos), imasi priemonių klaidoms ištaisyti. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, klaidų ištaisymo procedūra negalima, o administracinis sprendimas gali būti pripažintas netekusiu galios vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka.

Vertindamas pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jam 2025 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. NSN-23-134 nebuvo paskirta drausminė nuobauda, teismas jų nepripažįsta pagrįstais. Tokią išvadą teismas daro, nes jau nurodyta, kad byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog 2025-01-24 apie 8.09 val. planinės kratos metu pareiškėjo gyvenamojo patalpoje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Samsung. Pareiškėjas šio fakto neginčija, be to, telefono radimo faktą patvirtina ir vaizdo registratoriaus įrašai. Taip pat LKT atsiliepime į skundą pagrįstai nurodo, kad skiriant Pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į Pareiškėjo pasiaiškinimą raštu, pareigūnų tarnybinius pranešimus, vaizdo įrašą - taigi, visos galimos įvykio aplinkybės buvo įvertintos.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjui buvo aišku (turėjo būti aišku) už kokį pažeidimą ir kokia nuobauda yra skiriama. Tokią išvadą teismas daro, nes Sprendime Nr. 1 buvo nurodytas nuobaudos skyrimo terminas „iki 3 mėnesių“, o Sprendime Nr. 2 nurodytas terminas „3 mėnesiams“ nesudaro pagrindo pripažinti esant VAĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatytą aplinkybę, kad klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės, dėl ko klaidų ištaisymo procedūra negalima. Todėl įvertinus aplinkybę, kad 2025 m. vasario 20 d. sprendime Nr. NSN-23-261 buvo sukonkretinta pareiškėjui skiriama nuobauda, sankciją iki 3 mėnesių patikslinant „3 mėnesiams“, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui nuobauda 2025 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. NSN-23-134 nebuvo paskirta. Priešingai, teismas sutinka su LKT nurodytomis aplinkybėmis, kad 2025 m. vasario 20 d. sprendime Nr. NSN-23-261, vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, buvo tik konkretizuotas drausminės nuobaudos terminas. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta praleidus LR BVK 80 str. 4 d. numatytą terminą.

Dėl galimos diskriminacijos, selektyvaus baudimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra vienintelis, kurį kalėjimo administracija pasirinko bausti už šį formalų teisės normos pažeidimą (ar bent jau buvo baudžiami ne visi neleistinus daiktus turėję nuteistieji). Šį reikšmingą aspektą žymi ne kaip priekaištą dėl kalėjimo administracijos sprendimo bausti pareiškėją už galimą formalų teisės pažeidimą, bet dėl kalėjimo administracijos sprendimo už šį teisės pažeidimą bausti išskirtinai tik pareiškėją. Ši aplinkybė rodo galimą selektyvų drausminės atsakomybės taikymą tik konkrečiam asmeniui analogiškus teisės pažeidimus padariusių tokioje pačioje teisinėje padėtyje esančių asmenų grupėje.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo nurodytomis aplinkybės, nes kitų asmenų nubaudimo/nenubaudimo faktas neturi įtakos individualizuojant pareiškėjo galimai padarytą neteisėtą veiką bei atliekant tyrimą būtent dėl jo galimai atliktų neteisėtų veiksmų. Dėl to teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pareiškėjo nurodytų aplinkybių pripažinti pagrįstomis.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 86‑87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjų kolegija Linas Baublys

Justina Nasutavičienė

Ieva Saudargaitė