Civilinė byla Nr. 3K-3-416-469/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43962-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties atsisakyti atnaujinti procesą peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams T. O., S. O. ir A. O. dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą užbaigtoje civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški proceso teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo posėdį, taikymo klaida, aiškinimo ir taikymo.
Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 nuspręsta: nutraukti su H. O. 2001 m. gegužės 29 d. sudarytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį; iškeldinti atsakovus T. O., S. O. ir A. O. su jiems priklausančiu turtu iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikti kitų gyvenamųjų patalpų; iš atsakovų priteisti solidariai 134,05 Eur skolos už būsto nuomą, 734,31 Eur skolos už šilumos energiją.
Pareiškėjai A. O. ir S. O. kreipėsi į teismą su prašymais atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimą už akių bei priimti naują sprendimą – SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmesti.
Pareiškėjai teigė, kad teismas priėmė sprendimą jiems nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimą, tinkamai neįteikus procesinių dokumentų; apie priverstinį iškeldinimą ir priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą jie sužinojo tik gavę antstolės Ingos Karalienės raginimą įvykdyti sprendimą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymus atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015.
Teismas nurodė, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir jis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą. Proceso atnaujinimo stadijoje teismas tikrina, ar yra aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti, jog galėjo būti priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, ir dėl to reikėtų atnaujinti procesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2008">3K-3-204/2008</a>; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2010; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).
Kaip aiškią teisės normos taikymo klaidą, dėl kurios turėtų būti atnaujintas procesas, pareiškėjai nurodė proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, taikymą. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris, pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus.
Teismas procesinius dokumentus siuntė atsakovų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2015 m. sausio 2 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovei (pareiškėjų motinai) T. O., bet A. O. ir S. O. siųsti dokumentai grįžo neįteikti (grąžinimo šaknelėje nurodyta „neatsiėmė pašte“). Valstybinio socialinio draudimo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazės duomenimis, pareiškėjai niekur nedirba. Negalėdamas įteikti dokumentų atsakovų gyvenamosios ir darbo vietų adresais, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. priėmė nutartį dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu specialiame teismo interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas yra nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, nes nenustatyta teisės normos taikymo klaidos, kuri darytų sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą. Teismas, atsakovams procesinius dokumentus įteikdamas viešo paskelbimo būdu, nepažeidė jų procesinių teisių bei procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų, ir esant įstatymo nustatytiems pagrindams turėjo teisę priimti sprendimą už akių.
Netenkinęs pareiškėjo A. O. atskirojo skundo Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo A. O. teiginius, jog jam nepranešta apie bylą, paneigia tai, jog apie gautą ieškinį teismas išsiuntė pranešimą pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Procesiniai dokumentai 2015 m. sausio 2 d. įteikti atsakovams T. O. asmeniškai, o A. O. ir S. O. siųsti dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai niekur nedirba, o S. O. ir A. O. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, apie dokumentų įteikimą paskelbė viešo paskelbimo būdu specialiame teismo interneto tinklalapyje (CPK 130 straipsnis). Atsakovai (pareiškėjai) per nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškinyje pareikštam prašymui priimti sprendimą už akių, CPK 142 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas priėmė sprendimą už akių.
CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Byloje nebuvo žinoma kita pareiškėjo gyvenamoji ir darbo vieta, nebuvo galimybės paskirti kuratorių ar dokumentus įteikti per antstolį, dėl to procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu. Pakartotinai nutartis nurodytu adresu teismo nesiųsta, o pareiškėjams paskelbta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
Pareiškėjas tokį patį gyvenamosios vietos adresą nurodė ir atskirajame skunde. Jis už buto nuomą ir tiektą šilumos energiją bei su tuo susijusias išlaidas nemokėjo nuo 2014 metų, taigi galėjo tikėtis ieškinio. Pareiškėjas nenurodė jokių esminių duomenų, kurių pagrindu būtų buvęs priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas negu priimtas iki šiol.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas A. O. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis bei atnaujinti procesą byloje. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:
14.1. Teismai nutartyse pažeidė proceso teisės normas, įtvirtinančias teismo pareigą atsižvelgti į proceso atnaujinimo tikslus bei pagrindus (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 370 straipsnio 3, 4 dalys). Teismai neįvertino to, kad pareiškėjas nebuvo išklausytas, dėl to neturėjo galimybės pateikti su byla susijusių įrodymų bei nurodyti svarbių aplinkybių. Butas (duomenys neskelbtini) buvo skirtas pareiškėjo tėvui H. O. 1988 m., nuo to laiko jame gyveno pareiškėjo šeima. Butas remontuotas, t. y. pagerinta jo vertė, bet civilinėje byloje apie tai pasisakyti A. O. neturėjo galimybės. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos bylai dėl iškeldinimo teisingai išspręsti.
14.2. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, o kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinio dokumento turinį. Pareiškėjas nebuvo išklausytas teisme, tai lėmė jo teisės į tinkamą teismo procesą apribojimą.
14.3. Teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. EŽTT yra pripažinęs, kad valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik esant sąlygai, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (EŽTT 2003 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, pareiškimo Nr. 69829/01. Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, EŽTT atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybė kreiptis dėl proceso atnaujinimo (EŽTT 2006 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Diaz Ochoa prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 423/03; 2009 m. liepos 16 d. sprendimas byloje Zehentner prieš Austriją, pareiškimo Nr. 20082/02, ir kt.).
14.4. Viešo paskelbimo būdu dokumentai gali būti įteikiami, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu byloje yra įrodymų, kad nėra galimybės gauti duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens gyvenamąją vietą, teismui yra pagrindas spręsti dėl alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų, taikytinų tokiu atveju pagal CPK 129, 130 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-227/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-227/2008">3K-3-227/2008</a>; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2009">3K-3-603/2009</a>).
14.5. Civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 A. O. siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“. Jam procesiniai dokumentai neįteikti ne dėl to, kad jo adresas buvo nežinomas. Procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui neįteikimas teismui nurodytu fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, kad adresato gyvenamoji vieta nežinoma. Kai asmens gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytu adresu nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 A. O. procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami pakartotinai, o iš karto buvo taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas – procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.
14.6. Teismai taip pat nevertino aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 nebuvo pateikta jokių įrodymų, kodėl nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2-5024-728/2015 nenustatęs, kad A. O. nurodytas adresas yra neteisingas, siekdamas užtikrinti, jog A. O. bus tikrai informuotas apie vykstantį teismo procesą, turėjo imtis papildomų jam prieinamų priemonių (pvz., siųsti procesinius dokumentus antrą kartą, pasiūlyti ieškovui pasirinkti kitą dokumentų įteikimo būdą – per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, išduoti ieškovui procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui (CPK 117 straipsnis). Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5024-728/2015 turėjo pagrindą spręsti dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, tai patvirtina ir išaiškinimai teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>). Pareiškėjas nežinojo apie pradėtą bylą, todėl neturėjo pareigos domėtis proceso eiga, be to, prieš jį nėra pradėta jokių kitų jam žinomų teisminių procesų, dėl kurių jis turėtų domėtis informacija, skelbiama teismo tinklalapyje.
15. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie pareiškėjo A. O. kasacinio skundo pareiškėjos T. O. ir S. O. prašo kasacinį skundą tenkinti, sutinka su kasacinio skundo argumentais.
16. Atsiliepimu į pareiškėjo A. O. kasacinį skundą suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį. Atsiliepime pateikiami tokie esminiai argumentai:
16.1. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02).
16.2. Pareiškėjas nenurodė jokių esminių duomenų, kurių pagrindu būtų buvęs priimtas iš esmės kitoks teismo sprendimas negu priimtas iki šiol. Apie gautą ieškinį pareiškėjui buvo pranešta išsiunčiant pranešimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Nustatęs, kad pareiškėjas niekur nedirba ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, teismas įteikė dokumentus viešo paskelbimo būdu. Pareiškėjas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, todėl toks jo procesinis pasyvumas lėmė sprendimo už akių priėmimą.
16.3. Teisė būti informuotam apie teismo procesą EŽTT jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, dalis. EŽTT yra pripažinęs, kad valstybės pozityviosios pareigos užtikrinant šią teisę nėra absoliučios ir asmens teisė dalyvauti procese nereiškia valdžios institucijų pareigos „pristatyti“ jį į teismą, jei jis pats nerodo pakankamai pastangų dalyvauti procese. Valstybė gali nustatyti specialias procesines nuostatas, leidžiančias teismui išspręsti ginčą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga. Vertindamas, ar valstybės valdžios institucijos užtikrino tinkamą asmens teisių apsaugą, EŽTT atsižvelgia į tai, ar valstybės institucijos dėjo visas įmanomas (geriausias) pastangas su procesu susijusio asmens buvimo vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-551/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-551/2012">3K-3-551/2012</a>).
16.4. Tinkamam proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti CPK yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantami formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nesustotų, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas.
16.5. Pareiškėjui ieškinio kopija su priedais buvo išsiųsta deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (atsakovas tokį patį adresą nurodo ir atskirajame, ir kasaciniame skunduose). Ieškinys ir jo priedai buvo įteikti asmeniškai vienai iš pareiškėjų T. O., jos deklaruota gyvenamoji vieta tokia pati kaip ir A. O. Pakartotinai pranešimo nurodytu adresu teismas nesiuntė, pareiškėjams apie teismo posėdį paskelbė viešai. Teismas pateikė paklausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl informacijos apie pareiškėjo darbo vietas gavimo. Pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, be kita ko, viešo paskelbimo, taikymo.
16.6. Teismai pagrįstai sprendė, kad nebuvo galimybės byloje paskirti kuratorių. Pagal CPK 39 straipsnį kuratorius skiriamas siekiant papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2009">3K-3-603/2009</a>). Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta (pastarąją aplinkybę, vadovaujantis CPK 129 straipsnio 2 dalimi, turi įrodyti suinteresuotas asmuo); 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. Aptariamoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje taip pat nurodoma, kad, atsižvelgdamas į tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Vadinasi, kai nėra suinteresuoto asmens prašymo skirti kuratorių, laikytina, kad jo paskyrimas negalimas, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ tokio prašymo neteikė.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą užbaigtoje civilinėje byloje, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški proceso teisės normų, reglamentuojančių informavimą apie teismo posėdį, taikymo klaida, aiškinimo ir taikymo
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad proceso atnaujinimas išnagrinėtoje civilinėje byloje yra išimtinė įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė. Procesas išnagrinėtoje byloje gali būti atnaujintas tik teismui konstatavus, kad priimant įsiteisėjusį teismo sprendimą buvo padaryti esminiai įstatymo pažeidimai, dėl kurių sprendimo buvimas nesuderinamas su teisingumo vykdymu ir poreikis ištaisyti padarytas klaidas nusveria interesą užtikrinti teisinį apibrėžtumą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 52854/99; 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Kot prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 20887/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-442/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-442/2010">3K-3-442/2010</a>; 2016 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226- 248/2016; kt.).
Proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra baigtinis, procesas gali būti atnaujintas tik konstatavus, kad egzistuoja pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnyje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas aktualus nagrinėjamai bylai proceso atnaujinimo pagrindas: jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida; tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-58/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-58/2007">3K-3-58/2007</a>; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-121/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-121/2011">3K-3-121/2011</a>).
Civilinio proceso normos, reglamentuojančios proceso dalyvių informavimą apie teismo posėdį, yra skirtos asmens teisės būti išklausytam teisme, Konvencijos požiūriu – teisės į teisingą teismą –užtikrinimui; teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant teisę į teisingą teismą, negali būti teisėtas. Taigi civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimą, aiški taikymo klaida gali būti pagrindas atnaujinti procesą, jeigu yra kitos šio instituto taikymo sąlygos.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė CPK normas dėl dokumentų įteikimo ir informavimo apie teismo posėdį – nepagrįstai taikė įteikimą viešo paskelbimo būdu, taip pažeisdamas jo teisę būti informuotam apie teismo posėdį ir išklausytam teismo.
Procesinių dokumentų, be kitų, ir teismo pranešimų bei šaukimų į posėdį, įteikimo tvarka reglamentuota CPK XI skyriaus antrojo skirsnio normomis.
CPK 117 straipsnyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame Kodekse nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali išduoti jam procesinį dokumentą, kad jį įteiktų adresatui.
CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninėmis ryšių priemonėmis.
CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai; pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai.
Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra išimtinis, jo taikymas reglamentuotas CPK 130 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.
EŽTT jurisprudencijoje asmens informavimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu pripažįstamas, tačiau laikomas išimtine priemone, kurios taikymo teisingumas vertinamas teisės į teisingą teismą kontekste pagal kelis kriterijus: pirma, ar teismai (valdžios institucijos) elgėsi rūpestingai, informuodami pareiškėjus apie procesą, ir ar galima laikyti, kad pareiškėjai atsisakė savo teisės dalyvauti procese ir gintis; ir antra, ar nacionalinė teisė suteikė pareiškėjams tinkamų priemonių naujam bylos nagrinėjimui, kuris atitiktų rungimosi principą, užsitikrinti (žr., pvz., 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 38840/08; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajic prieš Slovėniją, pareiškimo Nr. 71872/12).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).
Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, kad tokios galimybės byloje nėra (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Šios bendrosios taisyklės nesilaikymas, kaip toks, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, dėl jo reikšmės sprendimo teisėtumui sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2009">3K-3-603/2009</a>).
Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-603/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-603/2009">3K-3-603/2009</a>; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kasatoriui ir kitoms atsakovėms (kasatoriaus motinai ir seseriai) teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti jų tuo pačiu deklaruotu adresu, kasatoriaus motinai T. O. procesiniai dokumentai buvo įteikti (T. O. į teismo posėdį neatvyko ir atsiliepimų į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nė vienoje instancijų nedalyvavo), kasatoriui siųsti procesiniai dokumentai grįžo su žyma, jog jie neatsiimti pašte.
Kasatorius per visą bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo laiką nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl nepasinaudojo galimybe teismo procesinius dokumentus atsiimti pašte, taip pat apie tai, ar motina T. O. jį informavo apie pradėtą teismo procesą, o jeigu neinformavo, – tai dėl kokių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad kasatoriaus ir jo motinos interesai dėl bylos baigties būtų priešingi ar kad tarp jų būtų asmeninių nesutarimų. Teisėjų kolegija vertina, kad procesinių dokumentų įteikimas vienam iš kartu gyvenančių ir priešingų interesų neturinčių šeimos narių suponuoja realią galimybę kitiems šeimos nariams sužinoti apie teismo procesą.
Prašomos atnaujinti bylos duomenimis, neįteikus teismo procesinių dokumentų kasatoriui ir atsakovei S. O., teismas apie galimas jų darbo vietas pateikė paklausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, gautame atsakyme nurodyta, kad duomenų apie nurodytų asmenų darbovietes nėra. Taigi teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta kasatoriaus darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, ir pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos.
Ieškinys dėl kasatoriaus ir kitų atsakovių iškeldinimo pareikštas dėl to, kad jie 2014 m. nuo vasario iki spalio mėnesio nemokėjo buto nuompinigių bei mokesčių už komunalines paslaugas. Šios aplinkybės kasatoriaus neginčijamos, jos teikia pagrindą vertinti, kad kasatorius ir jo šeimos nariai galėjo numatyti, kad jiems bus iškelta civilinė byla dėl skolos išieškojimo ar dėl iškeldinimo iš buto ir, būdami rūpestingi, tuo domėtis, be kitų galimybių – sekti informaciją apie nagrinėjamas bylas viešame teismo tinklalapyje.
Pažymėtina, kad kasatorius ir kitos atsakovės savo procesiniuose dokumentuose nurodo, jog gyvena deklaruotu adresu bute, iš kurio teismo sprendimu yra iškeldinti, tačiau šiuo adresu siųstos teismo sprendimų dėl iškeldinimo kopijos jiems neįteiktos, teismui grąžintos su žyma,,neatsiėmė pašte“. Taip pat neįteikti ir kasatoriui bei atsakovėms jų nurodomu adresu siųsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniai dokumentai. Šios aplinkybės rodo, kad kasatorius ir kitos atsakovės ir toliau teismo procese elgiasi nerūpestingai.
Byloje nėra duomenų apie pirmosios instancijos teismo siūlymą ieškovei paskirti kuratorių, tačiau nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų (šios nutarties 29, 30 punktai) kontekste bei įvertindama tai, kad ieškovė nurodo, jog nebūtų sutikusi atlyginti kuratoriaus išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kai nenustatoma esminio, turėjusio įtakos bylos baigčiai proceso teisės pažeidimo, nėra pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu, nes pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Visumos aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius esminės proceso teisės klaidos, nėra taikomas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, todėl bylą nagrinėję teismai pagrįstai neatnaujino proceso. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 8,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus pareiškėjo A. O. kasacinio skundo šias išlaidas atlyginti lygiomis dalimis turėtų pareiškėjas A. O. ir prisidėjusios prie kasacinio skundo T. O. bei S. O. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur. Byloje proceso metu turėta 8,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ši suma, atsižvelgiant į šalims tenkančią proporciją, neviršija minimalios atlygintinų išlaidų valstybei 3 Eur sumos, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Algis Norkūnas
Sigita Rudėnaitė
