Civilinė byla Nr. 3K-3-429-219/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41152-2013-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl restitucijos taikymo, tretieji asmenys A. S., P. K., A. K., S. S., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė-Malcienė, bei pagal atsakovo V. S. priešieškinį.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos taikymą pripažinus sandorius negaliojančiais, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė taikyti restituciją – priteisti iš V. S. Lietuvos valstybei 2,3746 ha ploto žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas) 1,36 ha ploto dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o V. S. iš valstybės – 25 870,31 Eur (89 325 Lt).
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> panaikino: 1) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 10 d. sprendimo „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui A. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 1,36 ha žemės sklypo dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui; 2) 2005 m. gegužės 3 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis), kuria A. S. Žemės sklypą pardavė P. K., dalį dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui; 3) 2006 m. sausio 30 d. Žemės sklypo dovanojimo sutarties (toliau – Dovanojimo sutartis), kuria P. K. ir A. K. Žemės sklypą padovanojo dukteriai S. S., dalį dėl 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomu sprendimu panaikino 2005 m. lapkričio 16 d. nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimo–priėmimo akto, sudaryto tarp A. S. ir P. K., dalį dėl 1,29 ha ploto, priskiriamo valstybės miškui, sudarytą tarp A. S. ir P. K. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas administracinis aktas ir visi išvestiniai sandoriai, kurių pagrindu Žemės sklypo dalis iš valstybės perėjo atsakovų privačion nuosavybėn, išskyrus Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą (dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo), pagal kurį Žemės sklypą įgijo paskutinis įgijėjas – V. S.. Todėl byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu buvo atnaujintas procesas, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtinta V. S. ir S. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 2.1.1.4 punktą V. S. kaip kompensacija nuosavybės teise atiteko teisė reikalauti iš A. S. ir (ar) valstybės kompensacijos už Žemės sklypo dalies (1,36 ha) paėmimą. Kadangi V. S. Žemės sklypą įgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu, todėl jam priteistina iš valstybės suma turi būti lygi 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvusiai Žemės sklypo dalies vidutinei rinkos vertei. VĮ Registrų centro duomenimis, viso sklypo (2,3746 ha) vertė, be miško medynų vertės, yra 42 863,76 Eur (148 000 Lt), o indeksuota miško medynų vertė – 1313,72 Eur (4536 Lt), tai atsakovui turėtų būti priteista 25 870,31 Eur (89 325 Lt (84 789+4 536).
Atsakovas V. S. priešieškiniu prašė taikyti dvišalę restituciją, priteisiant valstybei iš jo 1,36 ha ploto Žemės sklypo dalį (bendras plotas 2,3746 ha), o jam iš valstybės – 114 447,12 Eur (395 163 Lt).
Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog turi būti remiamasi Dovanojimo sutartyje nurodyta sklypo verte, nes jam priteistina suma turi būti vertinama pagal Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą sumą, t. y. 199 837,81 Eur (690 000 Lt). Būtent ši suma buvo vertinama ir nutraukiant V. S. bei S. S. santuoką, sprendžiant turto padalijimo, kompensacijų klausimus. Teismui nusprendus remtis Žemės sklypo vidutine rinkos verte, ji turėtų būti nustatoma pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, t. y. 314 237,72 Eur (1 085 000 Lt), nes būtent tokio dydžio kompensacija buvo priteista nutraukiant santuoką.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė valstybei nuosavybės teise 1,36 ha ploto Žemės sklypo dalį, priskirtą valstybinės reikšmės miškui, o iš valstybės atsakovui V. S. – 67 009,67 Eur (231 371 Lt) kompensacijos.
Teismas nurodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo priėmimo pasikeitė aplinkybės, t. y. teismo sprendimas, kuris buvo išvados apie nuosavybės perėjimo momentą pagrindas, neteko galios, todėl sprendė, jog nuosavybė V. S. perėjo 2013 m. rugpjūčio 1 d. teismo sprendimo pagrindu. Teismas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) argumentus, kad kompensacija neturi būti priteisiama, nes turtas įgytas Dovanojimo sutartimi, laikė nepagrįstais, nes V. S. Žemės sklypą įgijo ne Dovanojimo sutartimi, o teismo sprendimu. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei turtas įgytas neatlygintinio sandorio pagrindu, tai nereiškia, kad asmeniui, praradusiam turtą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, neturėtų būti atlyginamos turto praradimo išlaidos. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas turtą įgijo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, teismas, apskaičiuodamas kompensacijos dydį, vadovavosi būtent šios dienos vidutine rinkos verte. Atsakovo argumentus, kad turėtų būti atsižvelgiama, kokia verte sutuoktiniai vertino kiekvienam iš jų atitenkančią turto dalį, teismas laikė nepagrįstais, nes teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tikslios vertės, kuriomis šalys vadovavosi, nebuvo nurodytos, byloje nebuvo pateikta detalios viso turto vertės, be to, sutuoktiniai yra laisvi nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentais, kad turėtų būti vertinama Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta 199 837,81 Eur (690 000 Lt) kaina, nes šiuo atveju paskutinis turto įgijėjas yra V. S., todėl spręstinas tik jo turto įsigijimo (praradimo) kompensacijos dydis. Spręsdamas dėl rašytinių įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas priėjo prie išvados, kad objektyviausiai turto vertė yra nustatyta teismo ekspertizės akte, nes VĮ Registrų centro duomenys yra preliminarūs, gauti vertinant panašių objektų vidutines vertes ir konkretaus objekto neapžiūrint, o UAB „Krivita“, rengdama ataskaitą, vertino tik didžiausios vertės sandorius. Kadangi teismo ekspertizės aktu 2013 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta Žemės sklypo vertė – 117 006,49 Eur (404 000 Lt), tai atsakovui V. S. teismas priteisė 67 009,67 Eur (231 371 Lt) kompensaciją (57,27 proc.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinius skundus, 2016 m. sausio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: iš Lietuvos valstybės atsakovui V. S. priteistą kompensaciją padidino iki 105 656,25 Eur; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kolegija konstatavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimas reiškia, jog santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties, patvirtintos 2007 m. rugsėjo 26 d. teismo nutartimi, dalis, kuria išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, yra negaliojanti, nes šalys pagal įstatymo imperatyvus neturėjo teisės pasidalyti Žemės sklypo, o tai padarydamos sudarė niekinį sandorį. Skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, kolegija nurodė, jog atsakovas V. S. nuosavybės teisės į restitucijos objektu esančią Žemės sklypo dalį neįgijo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties pagrindu patvirtinus naują santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį. Minėtoje sutartyje nėra nuostatų dėl Žemės sklypo padalijimo, o sprendžiama tik dėl sutuoktinių turtinių teisių esant restitucijai. Kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio rimto pagrindo nukrypti nuo suformuluotos taisyklės, jog restitucija turi būti taikoma pagal paskutinio sandorio sudarymo metu galiojusį ekvivalentą, neviršijant tuometinės žemės sklypo rinkos kainos. Restitucijos momentu kolegija laikė paskutinio sandorio sudarymo dieną – 2007 m. rugsėjo 26 d., o ekvivalentą nustatė pagal teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvadą, pagal kurią viso sklypo rinkos vertė tą dieną buvo 184 487,95 Eur (637 000 Lt), o restitucijos objektu esančio sklypo dalies (57,27 proc.) vertė sudarė 105 656,25 Eur (364 809,90 Lt). Kolegija netenkino Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinio skundo, nes vienašalės restitucijos taikymas šiuo atveju prieštarautų teisingumo principui ir teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, pagal kurią tarpiniai sandoriai sprendžiant dėl restitucijos nėra reikšmingi.
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.147 straipsnio 1 dalies ir 1.63 straipsnio 1 d. nuostatas, nes nevertino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta V. S. ir S. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių kaip paskutinio juridinio akto, kurio metu V. S. įgijo Žemės sklypą, ir šiam juridiniam aktui pagal analogiją netaikė sandorio sudarymo teisinių pasekmių. Nors teismo sprendimas nėra sandoris, tačiau atsižvelgiant į teismo sprendimu sukuriamas pasekmes, sprendimui pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalies analogiją turi būti taikomos sandorio sudarymo teisinės pasekmės. Todėl taikant restituciją turėjo būti vadovaujamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo priėmimo metu buvusia Žemės sklypo rinkos verte. Atnaujinus procesą V. S. ir S. S. santuokos nutraukimo byloje, sutuoktiniai pateikė naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje turėjo galimybę susitarti taip, kad būtų užtikrinta abiejų sutarties šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisėtų interesų pusiausvyra. Netekus galios ankstesniam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimui, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo V. S. buvo įgijęs visą Žemės sklypą.
Spręsdami restitucijos klausimą teismai iš esmės vadovavosi tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a> suformuluotomis restitucijos taisyklėmis analogiškose bylose. Nors pastarojoje byloje teismas pasisakė dėl daugelio restitucijos taikymo ypatumų šios kategorijos bylose, tačiau šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo skundžiama nutartimi išnagrinėtos bylos tuo aspektu, kad civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a> ginčo sklypas nebuvo įgytas teismų sprendimų pagrindu, nebuvo atnaujintas procesas kitose bylose ir ginčo sklypų teisinis režimas dėl to nesikeitė.
Atsakovas V. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Nagrinėjamojoje byloje svarbu tai, kad administracinio akto, kuriuo Žemės sklypą įgijo pradinis įgijėjas A. S., neteisėtumas buvo nulemtas pačios valstybės neteisėtų veiksmų, o tiek visi vėlesnieji Žemės sklypo įgijėjai, tiek paskutinis – V. S. – pripažinti sąžiningais Žemės sklypo įgijėjais. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką šios aplinkybės yra itin reikšmingos sprendžiant teisingos ir sąžiningos restitucijos klausimą. Atsakovui priteistiną sumą skaičiuojant ne pagal Žemės sklypo vertę jo perleidimo V. S. metu (2007 m. rugsėjo 26 d.), o pagal jo vidutinę rinkos vertę 2013 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, sąžiningas įgijėjas V. S. nebūtų visiškai grąžintas į status quo (dabartinė padėtis), t. y. jo padėtis nesąžiningai ir nepagrįstai pablogėtų.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu bei 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> buvo aiškiai nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog iš V. S. paimama 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu įgyto Žemės sklypo dalis, jam priklauso reikalavimo teisė į kompensaciją už nuosavybės teise turimos Žemės sklypo dalies paėmimą. Darant prielaidą, jog V. S. nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo tik Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, kartu reikėtų daryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> priėmimo metu V. S. nebuvo Žemės sklypo savininkas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismai pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas ir nevertino aplinkybių visumos, pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.
Teismai byloje nėra konstatavę, kad atsakovas įgydamas Žemės sklypą veikė sąžiningai ar nesąžiningai, todėl manytina, kad tik teismui nustačius atsakovų sąžiningumą ar nesąžiningumą būtų galima spręsti, kokia piniginė kompensacija galėtų būti priteisiama (ir ar iš viso priteisiama) iš valstybės. Pažymėtina, kad atsakovas privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius įgyti privačion nuosavybėn valstybinės reikšmės miškus. Be to, atsakovas V. S., įsigydamas ginčo Žemės sklypą, jokių realių materialinių nuostolių nepatyrė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m, lapkričio 7 d. nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-480/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-480/2014">3K-3-480/2014</a> pažymėta, kad kai grąžintinas žemės sklypas taikant restituciją padalijamas į du žemės sklypus, valstybei grąžinant miško žemės sklypą ir paskutiniam įgijėjui atlyginant iš valstybės už paimamą žemę, būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą. Kadangi valstybei grąžintino valstybinės reikšmės miško 1,36 ha dalies rinkos vertė nebuvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo pritaikyta restitucija, iš valstybės V. S. naudai priteisiant 105 656,25 Eur, naikintina kaip nepagrįsta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl restitucijos taikymo momento
CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, tenkindamas 2008 m. lapkričio 13 d. prokuroro pareikštą ieškinį, 2012 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> panaikino administracinį aktą ir visus po to sudarytus sandorius, pagal kuriuos Žemės sklypo, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, dalis iš valstybės perėjo atsakovų privačion nuosavybėn. Tarp panaikintų sandorių buvo ir 2006 m. sausio 30 d. Žemės sklypo Dovanojimo sutartis, kuria P. K. ir A. K. Žemės sklypą padovanojo dukteriai S. S. Tačiau civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> nebuvo išspręstas restitucijos klausimas ir valstybinės reikšmės miškui priskirtina Žemės sklypo dalis valstybei negrąžinta, dėl to šis klausimas spręstas šioje byloje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad niekiniams sandoriams restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą.
Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinama įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2010">3K-3-47/2010</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-310/2012).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, panaikinus administracinius aktus, kuriais, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškui priskiriamą žemės sklypą (jo dalį), ir pripažinus negaliojančiais vėlesnius tokios žemės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn sandorius, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginant jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>).
Sprendžiant dėl restitucijos taikymo pagal kasacinio teismo suformuluotas taisykles nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad:
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje nutraukė S. S. ir V. S. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią Žemės sklypas, kurio dalis priskirtina valstybinės reikšmės miškui, buvo perduotas V. S. ir VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2007 metų nuosavybės teise priklauso šiam atsakovui;
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi nurodytoje civilinėje byloje patenkino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje dalyje dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo;
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atnaujinęs procesą santuokos nutraukimo byloje, 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtino S. S. ir V. S. 2013 m. gegužės 13 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kurios 2.1.1.4 punkte nustatyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad 1,3600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies iš 2,2800 ha minėto žemės sklypo ploto įsigijimo ir perleidimo sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a> bei 2012 m. rugsėjo 26 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNTUzLTU1My8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1553-553/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1553-553/2012">2-1553-553/2012</a>, V. S. kaip kompensacija asmeninės nuosavybės teise atitenka reikalavimo teisė reikalauti nuostolių (žalos, kompensacijos) atlyginimo iš A. S. ir (ar) Lietuvos Respublikos.
Vertindama išvardytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, kad S. S., kuri Žemės sklypą įgijo Dovanojimo sutartimi, ir V. S. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo patvirtintą 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, sudarė dar iki prokuroro ieškinio pateikimo teismui ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. sprendimo, kuriuo panaikinti administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir Žemės sklypo perleidimo sandoriai, priėmimo. Procesas santuokos nutraukimo byloje atnaujintas dėl to, kad nuosavybės teisės į Žemės sklypą buvo atkurtos pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, todėl S. S. neturėjo teisės perduoti V. S. nuosavybėn valstybinės reikšmės miškui priskirtinos Žemės sklypo dalies. Tai reiškia, kad sutuoktinių 2007 metais sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties dalis dėl valstybinės reikšmės miškui priskirtinos Žemės sklypo dalies perdavimo V. S. nuosavybėn negalioja tais pačiais teisiniais pagrindais kaip ir anksčiau sudaryti Žemės sklypo perleidimo sandoriai, tačiau tai nekeičia ir nepaneigia sutuoktinių susitarimo ir valios perduoti žemę V. S., atsiradusios iki 2012 m. birželio 27 d. teismo sprendimo, kuriame konstatuotas nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miško žemę neteisėtumas, nes 2013 metų jų sudarytoje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje V. S. nustatyta teisė gauti kompensaciją už valstybei grąžintiną valstybinės reikšmės miškui priskirtiną Žemės sklypo dalį. Kitaip tariant, pastarojo teismo sprendimo priėmimo metu buvę sutuoktiniai pripažino, kad S. S. nuosavybės teise priklausęs valstybinės reikšmės miškui priskirtinas žemės sklypas 2007 metais buvo perduotas V. S. asmeninėn nuosavybėn, tačiau, žinodami, kad šis sklypas turi būti grąžintas valstybei, sutuoktiniai santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje nurodė V. S. turtinę teisę į kompensaciją už valstybei grąžintiną žemę.
Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismų sprendimai buvo pagrįsti iš esmės vien tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a> suformuluotomis restitucijos taikymo taisyklėmis, nors šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes minėtoje byloje ginčo žemės sklypas nebuvo įgytas teismo sprendimu, nebuvo atnaujintas procesas kitose bylose. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad Žemės sklypą V. S. įgijo teismo sprendimu, nepaneigia išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties suformuluotos taisyklės, pagal kurią restitucija taikytina tarp valstybės ir paskutinių valstybei grąžintino turto įgijėjų, taikymo šioje byloje, kadangi tiek ankstesni sandoriai dėl Žemės sklypo dalies, priskirtinos valstybinės reikšmės miškui, perleidimo privačion nuosavybėn, tiek teismo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių negalioja dėl to, kad tokios žemės perleidimas privačion nuosavybėn prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinę praktiką ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, konstatuoja, kad kasacinio teismo suformuluota taisyklė, jog restitucija taikytina valstybei ir paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginant jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos, taikytina ir sutuoktinių santuokos nutraukimo byloje sudarytos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygoms dėl nuosavybės teisių perleidimo į nuosavybės teisių atkūrimo pagrindu įgytą žemę, jeigu toks sandoris sudarytas iki ginčo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo pradžios.
Dėl to apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad V. S. valstybinės reikšmės miško žemę įgijo 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimu patvirtintos sutarties pagrindu, ir nustatydamas, kad jis turi teisę gauti tuo metu buvusią žemės sklypo kainą, tinkamai aiškino ir taikė aptartas restitucijos normas, rėmėsi suformuota teismų praktika.
Dėl valstybei grąžintinos Žemės sklypo dalies kainos nustatymo
Byloje nustatyta, kad Žemės sklypo dalies, priskirtinos valstybinės reikšmės miškui, perdavimą atsakovų nuosavybėn lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese. Fiziniai asmenys, skirtingai nei tam tikrus įgaliojimus turinčios valstybinės institucijos, neturi reikiamų žinių nustatyti konkrečius po okupacijos grąžintinos žemės plotus, todėl privalo pasitikėti valstybės institucijų kompetencija. Byloje nebuvo kvestionuojamas atsakovų sąžiningumas nei nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo byloje, nei sudarant sandorius, kurie panaikinti tik tuo pagrindu, kad panaikintas administracinis aktas, kuriuo pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį Žemės sklypo.
Atsakydama į atsakovės Nacionalinės žemės tarybos atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad atsakovas privalėjo elgtis apdairiai, rūpestingai ir žinoti bei vykdyti įstatymų reikalavimus, draudžiančius privačion nuosavybėn įgyti valstybinės reikšmės miškus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vien tai, jog asmenys, kuriems atkurtos nuosavybės teisės, būdami rūpestingi ir atidūs žemės teisinių santykių dalyviai privalėjo žinoti, jog nuosavybės teisės į miestų teritorijose esančius miško plotus negali būti atkurtos, nes tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nėra pagrindas pripažinti juos nesąžiningais, nes nuosavybės teisių atkūrimo procese jie neturėjo kompetencijos priimti sprendimų dėl grąžintinos žemės plotų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-165/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-165/2012">3K-7-165/2012</a>).
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, kad V. S. įsigyjant žemės sklypą realių materialinių nuostolių nepatyrė, todėl turėtų būti taikytina vienašalė restitucija. Kolegija pabrėžia, kad nepaisant to, ar asmuo ginčo turtą įgijo atlygintinio ar neatlygintinio sandorio pagrindu, nenustačius jo nesąžiningumo ir šį turtą jam praradus ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jam turi būti atlyginamos šio turto praradimo išlaidos. Priešingu atveju būtų paneigta šio asmens teisė į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą bei teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Šios aplinkybės lemia, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma dvišalė restitucija valstybei grąžinant Žemės sklypo dalį, priskirtiną valstybinės reikšmės miškui, o paskutiniam įgijėjui – atsakovui V. S. – atlyginant iš valstybės už paimamą žemę valstybinės reikšmės miško rinkos kainą.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad restitucijos objekto šioje byloje ekvivalentas nustatytinas pagal teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvadą, pagal kurią Žemės sklypo rinkos vertė tą dieną buvo 184 487,95 Eur (637 000 Lt), o restitucijos objektu esanti sklypo dalies (57,27 proc.) vertė sudarė 105 656,25 Eur (364 809,90 Lt).
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į kasacinį skundą nurodė, kad atsakovui pritaikyta restitucija yra nepagrįsta, nes byloje nebuvo nustatyta valstybinės reikšmės miško rinkos kaina.
Kasacinis teismas yra suformavęs taisyklę, kuri taikytina šioje byloje, t. y. kad valstybei grąžinant miško žemės sklypą ir paskutiniam įgijėjui atlyginant iš valstybės už paimamą žemę būtina nustatyti valstybinės reikšmės miško rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODAvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-480/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-480/2014">3K-3-480/2014</a>). Nagrinėjamu atveju teismo paskirtos nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizės akto išvadoje pateikta bendra 2,3746 ha Žemės sklypo kaina, o apeliacinės instancijos teismas priteisė atsakovui iš valstybės santykinį vidurkį už 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, nuo bendros Žemės sklypo vertės. Taigi grąžintinos Žemės sklypo dalies, priskiriamos valstybinės reikšmės miškui, rinkos kaina atskirai nebuvo nustatoma. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepimo argumentu, kad valstybinės reikšmės žemės sklypo vertė nustatyta netinkamai. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš valstybės atsakovui V. S. priteistina kompensacija padidinta iki 105 656,25 Eur, naikintina ir byla dėl šios dalies grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kiti kasacinio skundo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos argumentai, atsižvelgiant į pirmiau teisėjų kolegijos pateiktus išaiškinimus ir motyvus, neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė restitucijos taikymo momentą, tačiau suklydo apskaičiuodamas atsakovui V. S. iš valstybės atlygintiną kainą už valstybei grąžintiną Žemės sklypo dalį, priskirtiną valstybinės reikšmės miškui. Todėl teismui nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, būtina individualiai nustatyti 1,36 ha ploto, priskiriamo valstybinės reikšmės miškui, rinkos kainą, kuri priteistina iš valstybės.
Panaikinus apeliacinės instancijos teismo dalį dėl atsakovo naudai priteistinos valstybinės reikšmės miško kainos, yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S. atlyginimo priteisimo, taip pat dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą taip pat perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 13,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylos dalį nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį, kuria pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas ir iš Lietuvos valstybės atsakovo V. S. (duomenys neskelbtini) naudai priteista kompensacija padidinta iki 105 656,25 Eur (vieno šimto penkių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt šešių Eur ir 25 ct) bei atsakovui V. S. iš Lietuvos valstybės priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, taip pat nutarties dalį, kuria atsakovui V. S. priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme, ir šias bylos dalis grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, tvarkančiam Nekilnojamojo turto registrą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Dalia Vasarienė
Vincas Verseckas
