Ž. Š. pagal BK 300 str., 216 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-140-495/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18806-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.18.4; 1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Š. gynėjo Ričardo Girdziušo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. nuteistas už 22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas, už kiekvieną jų paskiriant arešto penkiasdešimčiai parų bausmes, 12 pagal BK 216 straipsnio 1 dalį kvalifikuotų nusikalstamų veikų, už kiekvieną iš jų paskiriant laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.

Iš Ž. Š. nukentėjusiajam V. J. priteista 124 000 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. G. 76 835 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, nukentėjusiajam A. G. 39 340 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinei ieškovei UAB „Dojus agro“ 93 598,25 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinės ieškovės UAB „B“ pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistojo Ž. Š. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas atmestas.

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendžiu nuteistas ir R. K., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 9 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Bobcat T2250“ su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – 2009 m. kovo 3 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2009 m. kovo 3 d. Kaune pirko iš A. J. (A. J.) krautuvą „Bobcat“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2009 m. kovo 3 d. sumokėjo 172 000 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė šiuose dokumentuose bei patvirtino juos UAB „N“ antspaudu, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2009 m. balandžio 9 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2009 m. balandžio 9 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2009 m. balandžio 9 d. Kauno rajono savivaldybėje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 371, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui V. A. (V. A.) žinomai netikrus dokumentus: 2009 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o V. A. 2009 m. balandžio 9 d. įregistravo krautuvą „Bobcat T2250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – 2009 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

2. Be to, Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. spalio 21 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6125R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 5 d. iki 2013 m. spalio 31 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrą užsienietišką nuosavybės įsigijimo dokumentą – eksporto kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2013 m. spalio 17 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą, kuriame melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6125R“, kurio suklastotas VIN numeris (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. iki 2017 m. lapkričio 25 d. (kol buvo pateiktas bankroto administratoriui) laikė šį žinomai netikrą eksporto kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) prie kitų UAB „N“ dokumentų. Po to Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2013 m. spalio 21 d. pardavė traktorių „John Deere 6125R“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), A. G., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, ir taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere“, taip pat jis laikė žinomai netikrą dokumentą – eksporto kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 7 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5070M“ su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. sausio 14 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 5070M“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. sausio 14 d. sumokėjo 126 450 Švedijos kronų, taip pat pagaminus netikrą dokumentą – Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad traktorius, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Europos Bendrijos nuostatas ir direktyvų reikalavimus, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino šiuos dokumentus UAB „N“ antspaudu, taip pat jis pasirašė ir UAB „N“ antspaudu patvirtino Europos Bendrijos atitikties deklaracijos kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. vasario 7 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. vasario 7 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. vasario 7 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos atitikties deklaracijos kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. vasario 7 d. įregistravo traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos Bendrijos atitikties deklaraciją ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

4. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5100R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2013 m. liepos 23 d. buvo pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. vasario 19 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 5090R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. vasario 19 d. sumokėjo 182 950 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5100R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą dokumentą – Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad traktorius, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka Europos Bendrijos nuostatas ir direktyvų reikalavimus, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. balandžio 28 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. balandžio 28 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ vardu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. balandžio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g. 8, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui E. S. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą Europos Bendrijos atitikties deklaraciją, taip pat AB banko „Swedbank“ vietinio mokėjimo nurodymą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. 2014 m. balandžio 28 d. įregistravus traktorių „John Deere 5100R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, pagal 2014 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė traktorių „John Deere 5100R“, identifikacinis VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Šerkšnėnų agrofirma“, o UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ 2014 m. balandžio 29 d. pardavus šį traktorių A. N., Ž. Š. šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5100R“, taip pat pagamino netikrą dokumentą – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos atitikties deklaraciją.

5. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 28 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6630“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. sausio 20 d. pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. kovo 7 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6630“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. kovo 7 d. sumokėjo 283 550 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6630“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. balandžio 28 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. balandžio 28 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. balandžio 28 d. Mažeikių rajono savivaldybėje, esančioje Mažeikiuose, Laisvės g. 8, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui E. S. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o E. S. 2014 m. balandžio 28 d. įregistravus traktorių „John Deere 6630“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2014 m. balandžio 30 d. pardavė traktorių „John Deere 6630“, identifikacinis VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Šerkšnėnų agrofirma“, o po to UAB „Šerkšnėnų agrofirma“ pardavus šį traktorių pagal 2015 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrovės „SIA UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui (lizingo gavėja UAB „Niksoft“), o UAB „Niksoft“ 2017 m. rugsėjo 22 d. pardavus šį traktorių ŽŪB „Šiaurės bulius“, taip šio traktoriaus pirkėjui Ž. Š. melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6630“, taip ŽŪB „Šiaurės bulius“ padarė 50 000 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. birželio 30 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio vikšrinio ekskavatoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašius, kad UAB „N“ 2014 m. birželio 4 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašius, kad UAB „N“ 2014 m. birželio 11 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. birželio 11 d. sumokėjo 91 950 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) bei patvirtino juos UAB „N“ antspaudu, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą vikšrinį ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio vikšrinio ekskavatoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. birželio 19 d. AB Lietuvos pašte UAB „N“ vardu sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, 2014 m. birželio 19 d. apdraudė šį ekskavatorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), po to 2014 m. birželio 30 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė Lietuvos pašto kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. birželio 30 d. įregistravo vikšrinį ekskavatorių „LiuGong“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavė Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

7. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 2 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou 634-120LSU“, kurio tikrasis PIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo pagrobtas Lenkijoje), žinodamas, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio krautuvo identifikacinį (PIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. rugpjūčio 8 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko krautuvą „Manitou 634–120“, PIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo 293 450 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – krautuvas „Manitou“, kurio suklastotas tapatumo PIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. rugpjūčio 18 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. rugsėjo 2 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. rugsėjo 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. rugsėjo 2 d. įregistravus krautuvą „Manitou“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2014 m. rugsėjo 15 d. pagal UAB „Swedbank“ lizingas“ sutartį pardavė krautuvą „Manitou 634–120“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. M. individualiai įmonei, taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Manitou“, šiais veiksmais padarė A. M. įmonei 36 078,68 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 4 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6125R“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini) (kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas), veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2013 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 309 950 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašė ir UAB „N“ antspaudu patvirtino apmokėjimo grynaisiais kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. lapkričio 2 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. lapkričio 4 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. 914, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. lapkričio 4 d. įregistravo traktorių „John Deere 6125R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr(duomenys neskelbtini) bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

9. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 4 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo pagrobtas Latvijoje), žinodamas, kad šis ekskavatorius-krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio ekskavatoriaus-krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. spalio 1 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už 453 550 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – ekskavatorius-krautuvas „JCB 4CX“, kurio suklastotas tapatumo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „N“ antspaudu patvirtino kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą ekskavatorių-krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio ekskavatoriaus-krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. lapkričio 2 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. lapkričio 4 d. apdraudė šį ekskavatorių-krautuvą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. lapkričio 4 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis ekskavatorius-krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė paaiškinimą dėl traktoriaus registravimo, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. lapkričio 4 d. įregistravus ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio ekskavatoriaus-krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. sausio 29 d. pardavė ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įmonei „SIA Warden“, o UAB „Techrenta“ pardavus šį traktorių UAB „Kerista“, taip šio ekskavatoriaus-krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis ekskavatorius-krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – ekskavatorių-krautuvą „JCB 4CX“, šiais veiksmais UAB „Kerista“ padarė 67 760 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 8 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 7280R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuo 2014 m. gegužės 23 d. – 2014 m. gegužės 28 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. lapkričio 5 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 7280R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. lapkričio 5 d. sumokėjo 1 213 450 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 7280R“, kurio suklastotas tapatumo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. gruodžio 2 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. gruodžio 8 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. gruodžio 8 d. įregistravus traktorių „John Deere 7280R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. spalio 2 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė traktorių „John Deere 7280R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. J., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 7280R“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. J. 124 000 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) bei specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

11. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 8 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6125R“ su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. gruodžio 5 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6125R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. gruodžio 5 d. sumokėjo 432 450 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „N“ antspaudu patvirtino kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2014 m. gruodžio 8 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2014 m. gruodžio 8 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2014 m. gruodžio 8 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2014 m. gruodžio 8 d. įregistravo traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6930 Premium“ su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6930 Premium“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 141 450 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 21 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. birželio 22 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. birželio 22 d. įregistravo traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavė Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

13. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6430“ su suklastotu VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr(duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6430“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 122 450 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvite Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 21 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. birželio 22 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. birželio 22 d. įregistravo traktorių „John Deere 6430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavė Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk.

14. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 9 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „Case IH PUMA225“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN Nr. nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. birželio 5 d. Švedijoje pirko iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ traktorių „CASE IH PUMA225“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. birželio 5 d. sumokėjo 571 350 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 19 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. birželio 22 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. liepos 9 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė banko kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. liepos 9 d. įregistravo traktorių „CASE IH PUMA225“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 13 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6170R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuo 2015 m. birželio 6 d. iki 2015 m. birželio 8 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2014 m. spalio 10 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6170R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2014 m. spalio 10 d. sumokėjo 368 950 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6170R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Ž. Š. pasirašė ir UAB „N“ antspaudu patvirtino sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, Ž. Š. pasirašė ir UAB „N“ antspaudu patvirtino šio specifikacijos lapo tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino šį netikrą dokumentą. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. birželio 16 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 19 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką. Po to tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2015 m. liepos 13 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to, Ž. Š. būnant UAB „N“ direktoriumi bei pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. įgaliojimą įgaliojus R. K. įregistruoti traktorių „John Deere 6170R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės „N“ vardu ir 2015 m. liepos 13 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, R. K. pateikus Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. pirmiau nurodytą įgaliojimą, o R. P. 2015 m. liepos 13 d. įregistravus traktorių „John Deere 6170R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, išdavus R. K. šį registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. rugpjūčio 26 d. pardavė traktorių „John Deere 6170R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Dojus agro“, o UAB „Dojus agro“ pardavus šį traktorių pagal 2015 m. rugsėjo 4 d. „Nordea Finance Lithuania“ finansinės nuomos sutartį A. D., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6170R“, šiais veiksmais padarė UAB „Dojus agro“ 93 598,25 Eur turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. bei šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

16. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 3 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5100R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2015 m. liepos 1 d. pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. liepos 29 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 5100R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. liepos 29 d. sumokėjo 224 950 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5100R“, kurio suklastotas VIN numeris (duomenys neskelbtini) yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. rugpjūčio 3 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. rugpjūčio 3 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. rugpjūčio 3 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Žemaitės g. 23, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2015 m. rugpjūčio 3 d. įregistravus traktorių „John Deere“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. rugpjūčio 3 d. pardavė traktorių „John Deere 5100R“, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. R. (M. R.), taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere“, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 15 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6930 Premium“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. spalio 2 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6930 Premium“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 2 d. sumokėjo 399 450 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6930 Premium“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. spalio 13 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. spalio 15 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. spalio 15 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. spalio 15 d. įregistravus traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. spalio 14 d. pardavė traktorių „John Deere 6930 Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), N. U., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6930 Premium“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. U. 42 350 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).

18. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 24 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6150R“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. spalio 2 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6150R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 2 d. sumokėjo 582 950 Švedijos kronų, taip pat kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. spalio 14 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 6150R“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 413 450 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 6150R“, kurio suklastotas tapatumo Nr. VIN (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk., kuriame nurodyti traktoriaus, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai duomenys, Ž. Š. pasirašė bei UAB „N“ antspaudu patvirtino šio specifikacijos lapo kopijos tikrumą, taip bendrais veiksmais pagamino netikrą dokumentą. Po to Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. spalio 23 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 24 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką. Po to 2015 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą specifikacijos lapo pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. kopiją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. lapkričio 24 d. įregistravus traktorių „John Deere 6150R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. gruodžio 1 d. pardavė traktorių „John Deere 6150R“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. G., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 6150R“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. 76 835 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr(duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), specifikacijos lapą pagal Vokietijos kelių eismo reguliavimo 20 sk. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iki 2016 m. gruodžio 5 d. laikė prie kitų UAB „N“ dokumentų žinomai netikrą kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyta, kad UAB „N“ 2015 m. spalio 14 d. įsigijo iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ (T. R. (T. R.)) traktorių „John Deere“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už 413 450 kronų, ir šį kvitą 2016 m. gruodžio 5 d. Kaune, Juozapavičiaus pr. 17, pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato vyriausiajai tyrėjai L. S., taip jis laikė žinomai netikrą dokumentą ir jį panaudojo.

19. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 24 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Bobcat S205“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuo 2014 m. spalio 26 d. iki 2014 m. spalio 27 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis krautuvas įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio krautuvo identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. spalio 8 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko krautuvą „Bobcat S205“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2015 m. spalio 8 d. sumokėjo 58 950 Švedijos kronų, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – krautuvas „Bobcat S205“, kurio suklastotas tapatumo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š. pasirašė eksporto sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį tariamai teisėtą įgijimą patvirtinantį dokumentą. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Komisijos atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad krautuvas, kurio modelio kodas (duomenys neskelbtini), o serijos Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka deklaracijoje išvardytas Europos Komisijos direktyvas, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio krautuvo registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2015 m. lapkričio 24 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2015 m. lapkričio 24 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2015 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė žinomai netikrą Europos Komisijos atitikties deklaraciją, pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2015 m. lapkričio 24 d. įregistravus krautuvą „Bobcat S205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu ir išrašius šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jo savininkė UAB „N“, bei išdavus Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, 2015 m. lapkričio 26 d. pardavė krautuvą „Bobcat S205“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Granduva“, taip šio krautuvo pirkėjui melagingai nurodė, kad šis krautuvas gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – krautuvą „Bobcat S205“, šiais veiksmais padarė UAB „Granduva“ 10 000 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrą dokumentą – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Komisijos atitikties deklaraciją.

20. Ž. Š. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. vasario 2 d., siekdamas nuslėpti ir įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5070M“, kurio tikrasis VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 7 d. buvo pagrobtas Švedijoje), žinodamas, kad šis traktorius įgytas nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suklastojus, t. y. perkalus šio traktoriaus identifikacinį (VIN) numerį į numerį (duomenys neskelbtini), jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nurodė tyrimo metu nenustatytam asmeniui R. K. anketinius duomenis, nenustatytam asmeniui pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius, kad R. K. 2016 m. sausio 28 d. Švedijoje iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ pirko traktorių „John Deere 5070M“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2016 m. sausio 27 d. „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ sumokėjo 186 692 kronas, taip pagaminus tariamai teisėtą įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose melagingai nurodžius, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas – traktorius „John Deere 5070M“, kurio suklastotas tapatumo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas iš teisėtos veiklos, Ž. Š., turėdamas tikslą įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. vasario 2 d. „Perlo“ terminale sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą R. K. vardu už registruojamą techniką, 2016 m. vasario 2 d. apdraudė šį traktorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė R. K. pasirašyti žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. grafoje „Pirkėjas“ įrašius savo vardą, pavardę ir pasirašius, taip patvirtinus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad 2016 m. sausio 28 d. R. K. pirko iš „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ traktorių „John Deere“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį 2016 m. sausio 27 d. „KVD Kvarndammen Bilauktioner AB“ sumokėjo 186 692 kronas, Ž. Š. bendrais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei R. K. pagamino netikrus dokumentus. Po to Ž. Š. pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui R. P. žinomai netikrus dokumentus: eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip Ž. Š. melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip pat pateikė „Perlo“ terminalo kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o R. P. 2016 m. vasario 2 d. įregistravo traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre R. K. vardu, išrašė šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad traktoriaus savininkas R. K., bei išdavė Ž. Š. pirmiau nurodytą registracijos liudijimą ir valstybinį numerį (duomenys neskelbtini). Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, Ž. Š., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. K., tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir laiku atspausdino 2016 m. vasario 2 d. fiktyvią transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydamas žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. kad pardavėjas R. K. parduoda pirkėjai UAB „N“ už 20 000 Eur traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje „Pirkėjas“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė bei patvirtino parašą UAB „N“ antspaudu bei 2016 m. vasario 2 d. Raseinių rajono savivaldybėje, esančioje Raseiniuose, V. Kudirkos g. 5, pateikė R. K. pasirašyti šią žinomai netikrą pirkimo–pardavimo sutartį, o R. K. įrašius į šią pirkimo–pardavimo sutartį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. grafoje „Pardavėjas“ įrašius savo vardą, pavardę ir pasirašius, taip patvirtinus, kad pardavė UAB „N“ traktorių „John Deere 5070M“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį UAB „N“ jam sumokėjo 20 000 Eur, nors realiai šis sandoris neįvyko, taip Ž. Š. bendrais veiksmais su R. K. pagamino netikrą dokumentą – 2016 m. vasario 2 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį; po to Ž. Š., turėdamas tikslą įregistruoti pirmiau nurodytą traktorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, 2016 m. vasario 4 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką. Po to 2016 m. vasario 4 d. Kauno rajono savivaldybėje, esančioje Kaune, Savanorių pr. 371, pateikė Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistui V. A., pirmiau nurodytą žinomai netikrą 2016 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, R. K. vardu išrašytą traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, o V. A. 2016 m. vasario 4 d. įregistravus traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašius ir išdavus Ž. Š. šio traktoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. Š., veikdamas UAB „N“ vardu, per įgaliotąjį T. D., pastarajam nežinant apie nusikalstamą veiką, 2016 m. vasario 4 d. pagal AB SEB banko pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė traktorių „John Deere 5070M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. T., taip šio traktoriaus pirkėjui melagingai nurodė, kad šis traktorius gautas iš teisėtos veiklos, taip jis legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – traktorių „John Deere 5070M“, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam V. T. 21 000 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat jis pagamino netikrus dokumentus – eksporto sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo.

21. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – krautuvą „Caterpillar 906H2“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB „N“ 2015 m. gruodžio 10 d. Švedijoje pirko iš AB „KVD Heavy Equipment“ krautuvą „Caterpillar 906“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 202 990 Švedijos kronų, Ž. Š. pasirašė kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šį netikrą dokumentą. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad krautuvas, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka visas deklaracijoje nurodytas direktyvų nuostatas, Ž. Š., turėdamas tikslą UAB „N“ vardu įregistruoti pirmiau nurodytą krautuvą Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. liepos 14 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą UAB „N“ vardu už registruojamą techniką, 2016 m. liepos 13 d. apdraudė šį krautuvą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. liepos 15 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 58, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus: kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2016 m. liepos 15 d. įregistravo krautuvą „Caterpillar 906H2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre UAB „N“ vardu, išrašė šio krautuvo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkė UAB „N“, ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrą dokumentą – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją.

22. Ž. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 15 d., siekdamas įteisinti tyrimo metu nenustatytu būdu įgytą turtą – vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“ su suklastotu VIN numeriu (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis VIN numeris nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pastarajam pagaminus netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriuos įrašius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad Ž. Š. 2016 m. kovo 1 d. Švedijoje iš AB „KVD Heavy Equipment“ pirko vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo 193 992 Švedijos kronas, Ž. Š. pasirašė kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip bendrais veiksmais pagamino šiuos netikrus dokumentus. Taip pat tyrimo metu nenustatytam asmeniui pagaminus netikrą Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, kurioje nurodžius, kad ekskavatorius, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka visas deklaracijoje nurodytas direktyvų nuostatas, Ž. Š., turėdamas tikslą savo vardu įregistruoti pirmiau nurodytą vikšrinį ekskavatorių Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gaunant šio traktoriaus registracijos liudijimą, valstybinį numerį, 2016 m. liepos 14 d. AB banke „Swedbank“ sumokėjo nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už registruojamą techniką, 2016 m. liepos 15 d. apdraudė šį vikšrinį ekskavatorių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir gavo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Po to 2016 m. liepos 15 d. Kelmės rajono savivaldybėje, esančioje Kelmėje, Vytauto Didžiojo g. 96, pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiajam specialistui M. Š. žinomai netikrus dokumentus: kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją, taip pat pateikė banko kvitą apie sumokėtą valstybės rinkliavą, transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), o M. Š. 2016 m. liepos 15 d. įregistravo vikšrinį ekskavatorių „Caterpillar 305.5E2CR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre Ž. Š. vardu, išrašė šio vikšrinio ekskavatoriaus registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad jo savininkas Ž. Š., ir išdavė šį registracijos liudijimą bei valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Ž. Š., taip Ž. Š. pagamino netikrus dokumentus – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo žinomai netikrus dokumentus – kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokėjimo grynaisiais kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Europos Bendrijos mašinų atitikties deklaraciją.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

23. Kasaciniu skundu nuteistojo Ž. Š. gynėjas advokatas R. Girdziušas prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą dėl Ž. Š. nutraukti.

24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad vertindami byloje surinktus įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus.

24.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino įrodymais byloje esančius duomenis apie Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko turinį, gautus iš Švedijos vykdant Europos tyrimo orderį, nors šie duomenys nebuvo tinkamai patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme Ž. Š. nurodė, kad jo kompiuteris niekada nebuvo konfiskuotas, paimtas ar apžiūrėtas pareigūnų, todėl Švedijos pareigūnai negalėjo tokių duomenų gauti teisėtai. Susiklosčius tokiai situacijai, bylą nagrinėję teismai turėjo imtis papildomų veiksmų, kad patikrintų iš Švedijos gautų duomenų apie Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko turinį patikimumą, pavyzdžiui, pateikdami naują Europos tyrimo orderį, siekdami patikslinti aplinkybes, kuriomis Švedijos teisėsaugos institucijoms tapo žinomas Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko turinys. Deja, tai nebuvo padaryta, o duomenys pripažinti įrodymais remiantis tik gautų duomenų perskaitymu teismo posėdyje, nors toks duomenų patikrinimas yra formalus ir neleidžia įsitikinti duomenų patikimumu. Ž. Š. nurodžius, kad kompiuteris iš jo niekada nebuvo paimtas, o Švedijos teisėsaugos institucijoms pateikus duomenis apie Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko turinį ir bylą nagrinėjusiems teismams nepamėginus šio prieštaravimo pašalinti, abejonės dėl Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenų patikimumo buvo išaiškintos Ž. Š. nepalankia linkme pripažįstant šiuos duomenis įrodymais, nors, laikantis abejonių aiškinimo kaltinimo naudai principo, tokie duomenys įrodymais negalėjo būti pripažinti. Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais ir dėl to, kad standžiojo disko apžiūra atlikta pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko kopiją, kai nėra nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu šiuos duomenis Švedijos teisėsaugos institucijos pateikė Lietuvos teisėsaugos institucijoms, kada tai padaryta. Svarbu ir tai, kad Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko kopija gauta su pažeista pakuote, pakuotėje buvo kitų dokumentų. Abejonių dėl Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenų pripažinimo įrodymais kelia ir faktas, kad pagal Švedijos teisėsaugos institucijų pateiktus duomenis Ž. Š. kompiuterio standusis diskas apžiūrėtas 2015 m. gruodžio mėnesį, o tai reiškia, kad šie duomenys gauti panaudojant procesinę prievartą ne šioje, o kitoje baudžiamojoje byloje. Susiklosčius tokiai situacijai, kaip nustatyta BPK 162 straipsnyje, prokuroras ar teismas turėjo suteikti leidimą panaudoti gautus duomenis šioje byloje, tačiau nebuvo aiškinamasi, ar toks leidimas duotas ir reikalingas. Bylą nagrinėjusių teismų argumentas, kad pats Ž. Š. nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad kompiuteris iš jo niekada nebuvo konfiskuotas ar paimtas ir apžiūrėtas, todėl Ž. Š. aiškinimas atmestinas, prieštarauja iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio kylančiai nuostatai, kad kaltės įrodinėjimo našta tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančiai institucijai, o ne kaltinamajam.

24.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas pripažino įrodymais byloje esančius liudytojo P. B. parodymus, kurie gauti iš Švedijos teisėsaugos institucijų vykdant Europos tyrimo orderį, nors šie duomenys nebuvo tinkamai patikrinti BPK nustatytais veiksmais. Liudytojo P. B. parodymai buvo tik perskaityti teismo posėdyje, tačiau vertindami šio liudytojo parodymus teismai nesiaiškino, kaip šio liudytojo vadovaujamos įmonės dokumentų blankai, prekių numeriai ir kiti duomenys galėjo sutapti su byloje pripažintais netikrų dokumentų blankais, prekių numeriais ir kitais duomenimis, kodėl dokumentų kokiomis nors aplinkybėmis negalėjo pasirašyti šios įmonės darbuotojai T. R., T. L. ir pan. Svarbu ir tai, kad liudytojas P. B. buvo apklaustas tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad remtis liudytojo P. B. parodymais teismai neturėjo teisinio pagrindo, kad Ž. Š. nebuvo sudaryta galimybė šį kaltinimo liudytoją apklausti, taip pažeidžiant Ž. Š. kaip kaltinamojo teisę į teisingą procesą, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 3 dalyje, BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Laikyti, kad liudytojas P. B. teismo posėdyje nebuvo apklaustas dėl svarbių priežasčių, pagal bylos duomenis nėra pagrindo. Kita vertus, pažymėtina, kad gynybai nebuvo suteikta jokių kompensacinių priemonių apsaugoti suvaržytoms teisėms, pavyzdžiui, nebuvo peržiūrėtas liudytojo P. B. apklausos vaizdo įrašas, nebuvo sudaryta galimybė apklausti liudytoją apklaususius pareigūnus. Kasaciniame skunde nurodoma, kad liudytojo P. B. pateikti duomenys turi didelę reikšmę, be kitais požiūriais reikšmingų duomenų, svarbūs liudytojo parodymai, kad įmonėje dirbo netikruose dokumentuose nurodyti kaip pasirašę asmenys T. R. ir T. L., todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo būti aktyvūs ir aiškintis tikrąsias bylos aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl apeliacinės instancijos teismas savo ruožtu pažeidė ir BPK 324 straipsnio 6 dalį. Neapklausus liudytojo P. B., taip pat jo nurodytų asmenų – T. R. ir T. L. teisme, neskyrus jų rašysenų ekspertizių, rėmimasis jais darant išvadas apie bylos aplinkybes vertintinas kaip esminis BPK pažeidimas.

24.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Ž. Š. parodymus apie bylos aplinkybes vertino ne kaip visumą, atkreipė dėmesį tik į atskiras detales, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad Ž. Š. paaiškinimai apie bylos aplinkybes yra neįtikinami ir pan. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami Ž. Š. parodymus, iškreipė jų turinį. Ž. Š., duodamas parodymus teisme, teigė, kad techniką pirko iš Švedijos įmonės. Iškreipdami Ž. Š. parodymus, teismai nurodė, esą, kaip teigė Ž. Š., jis pirko techniką iš „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“. Kasatoriaus teigimu, Ž. Š. parodymai turėjo būti suvokiami taip, kad kaltinamasis nurodė tik manantis, kad įsigyja techniką iš „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“, nes jam buvo žinoma šios įmonės dokumentų forma ir dokumentus pasirašę asmenys.

24.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindė spėjimu ir prielaidomis, abejonių neaiškino Ž. Š., kaip kaltinamojo, naudai, taip pažeidė ne tik įrodymų vertinimo taisykles, bet ir BPK 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnį. Antai remdamasis tik faktu, kad „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ Ž. Š. ar UAB „N“ kaltinime nurodytos technikos nepardavė, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad T. R. ir T. L. niekada nepasirašė kvitų įmonės vardu, nors šie asmenys kaip liudytojai byloje niekada nebuvo apklausti, jų rašysenos pavyzdžiai niekada nebuvo atlikti. Kaip spėjimas vertintina ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visa kaltinime nurodyta technika buvo vogta, motyvuojant tuo, kad klastoti identifikacinius technikos numerius kitokiu atveju nėra prasmės. Kaip prielaida vertintina ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Ž. Š. žinojo apie technikos priemonių identifikacinių numerių klastojimą, nes nebijodamas siūlė suinteresuotiems asmenims naudotis atitinkama programa, kuria nebuvo įmanoma patikrinti identifikacinio numerio tikrumo bei nustatyti, ar technika nebuvo vogta, nors bylą nagrinėję teismai nustatė, kad technikos identifikacinius numerius klastojo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatytas asmuo, kuris nebuvo Ž. Š. bendrininkas, o Ž. Š. nebuvo nuteistas už technikos identifikacinių numerių klastojimą. Kasatoriaus požiūriu, teismai, iškreipdami įrodymų turinį ir darydami prielaidas, padarė išvadą, kad Ž. Š., nepirkdamas technikos iš „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ ir žinodamas, kad technika yra vogta, sudarinėjo fiktyvius sandorius siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

25. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, neatliko įrodymų tyrimo, nors byloje buvo pagrindas jį atlikti, o nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 324 straipsnio 6 dalį, 332 straipsnio reikalavimus.

25.1. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį ir jos aiškinimą teismų praktikoje apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai. Prašymas atlikti įrodymų tyrimą buvo išdėstytas apeliaciniame skunde, taip pat iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad kai kurie iš jų galėjo būti patikrinti tik įrodymų tyrimo metu. Antai apeliaciniame skunde buvo ginčijamas duomenų, gautų apžiūrėjus Ž. Š. kompiuterio standųjį diską, patikimumas, buvo keliamas klausimas dėl liudytojų P. B. apklausos, T. R. apklausos ir kt. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą, bet to nepadarė.

25.2. Paduotame apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas įrodymais pripažinti iš Švedijos teisėsaugos institucijų vykdant Europos tyrimo orderį gautus duomenis, atkreiptas dėmesys į įrodinėjimo pareigos perkėlimą kaltinamajam, išvadų pagrindimą prielaidomis, abejonių aiškinimą ne kaltinamojo naudai ir kitas pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. Š. nusikalstamas veikas įvykdė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad nenustatytą asmenį galima laikyti nusikalstamos veikos bendrininku, kai neaiški šio asmens teisinė padėtis ir pan. Į didžiąją dalį šių argumentų apeliacinės instancijos teismas motyvuotų išvadų nepateikė, iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo išdėstytus argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino savo paskirties.

26. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė Ž. Š., kaip kaltinamojo, teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikų padarymo aplinkybės yra išdėstytos nevienareikšmiškai, kadangi iš jų nėra aišku, ar Ž. Š. veikė vienas, ar kartu su bendrininku.

27. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 24 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nors teismų praktikoje pagrįstai pažymima, kad tam tikrais atvejais apie nenustatyto asmens amžių, pakaltinamumą gali būti sprendžiama iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių ypatumų, tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Byloje nenustatyta, kad Ž. Š. bendrininkavo su asmeniu ar asmenimis, prieš kuriuos ikiteisminis tyrimas atskirtas ar kurie pasislėpę nuo teisėsaugos institucijų arba jau nuteisti kurioje nors užsienio valstybėje. Dėl to negalima laikyti asmens kažkieno bendrininku, jei prieš nenustatytą asmenį nebuvo vykdomas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad nei kaltinamajame akte, nei nuosprendyje nėra nurodyta, kad Ž. Š. nusikalstamas veikas įvykdė su asmenimis, dėl kurių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas prokurorės 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu. Dėl to šie asmenys taip pat negali būti laikomi Ž. Š. bendrininkais. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas apie bendrininkų atitiktį nusikalstamos veikos subjekto požymiams sprendė iš to, kad šie asmenys pagamino netikrus kaltinime nurodytus dokumentus. Kasatoriaus nuomone, netikrų dokumentų pagaminimas nereikalauja kažkokių specifinių subjektinių gebėjimų, o nenustačius dokumentų klastojimo būdo, apskritai nėra aišku, iš kokių požymių galima spręsti apie nenustatyto asmens atitiktį bendrininkui keliamiems reikalavimams. Iš BK 24 straipsnio 1 dalyje pateikto bendrininkavimo apibrėžimo matyti, kad būtinas bendrininkavimo požymis yra susitarimas bendrai padaryti nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad Ž. Š. pasirašė technikos įgijimo dokumentuose, tačiau šis faktas neleidžia tvirtinti, kad jis prisidėjo prie daromų nusikalstamų veikų, nes dokumentų pasirašymas yra būtinas siekiant užfiksuoti pirkimo–pardavimo sandorį. Susitarimas, kaip bendrininkavimo požymis, turi būti nustatytas konkrečiomis bylos aplinkybėmis, tačiau iš kaltinamojo akto ar nuosprendžio nėra aišku, kada ir kaip toks Ž. Š. ir nenustatyto asmens susitarimas įvyko ir kokios faktinės aplinkybės tai rodo. Nenustatyta ir Ž. Š. tyčia bendrai su kitais asmenimis padaryti nusikalstamas veikas, nes, nenustačius nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, neaišku, kaip Ž. Š., veikdamas tyčia, prisidėjo prie nusikaltimų darymo. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes yra pagrindas teigti, kad nenustatytų asmenų vaidmuo baigėsi įgijus turtą, pagaminus atitinkamus netikrus dokumentus ir gavus pinigus, todėl jiems nebuvo svarbu, kas bus įrašytas dokumentuose kaip pirkėjas, ar turtas bus legalizuotas. Dėl to pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes Ž. Š. bendravimas su kitais asmenimis buvo tik epizodinis, nereiškė suvienytų pastangų padaryti nusikalstamą veiką ir dėl šios priežasties bendrininkavimu negalėjo būti laikomas. Bendrininkavimu negali būti laikomi Ž. Š. veiksmai, pasireiškę tuo, kad jis pasirašė UAB „N“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, patvirtinančiuose, kad bendrovė įsigijo atitinkamą techniką, nes bylą nagrinėję teismai nustatė, kad netikri dokumentai buvo pagaminti dar iki to laiko, kai Ž. Š. juos pasirašė, taigi, Ž. Š. negalėjo būti netikro dokumentų pagaminimo bendravykdžiu. Kaip bendrininkavimas negali būti vertinama ir Ž. Š. veika, kuria jis registravo traktorius ir kitą techniką registre, nes nė vienas teismas nenustatė, kad prie to būtų prisidėjęs koks nors nenustatytas asmuo. Byloje liko nepaneigta, kad po to, kai nenustatyti asmenys realizavo techniką, jų vaidmuo pasibaigė, tuo tarpu Ž. Š. darė tai, ką jis privalėjo atlikti pagal teisės aktus, norėdamas įregistruoti ir realizuoti Lietuvoje įsigytą nenaują traktorių ar kitą techniką, o ne veikė bendrai su kitais nenustatytais asmenimis siekdamas legalizuoti šį turtą.

28. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 300 straipsnio 1 dalį.

28.1. Pagal teismų byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Ž. Š. buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes pasirašė kai kuriuose nenustatyto asmens netikruose dokumentuose. Ž. Š. veiksmai, pasireiškę dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimu, negali būti laikomi nusikalstama veika, nes už šią veiką BK 300 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Ž. Š. veiksmai, pasireiškę pasirašymu netikruose dokumentuose, negali būti vertinami kaip netikro dokumento pagaminimas BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, nes dokumentams keliamą tikslą – patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą – jie įgyvendino ir be Ž. Š. parašų (pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį parašas nėra būtinas buhalterinės apskaitos dokumento rekvizitas). Pirmiau nurodytų Ž. Š. veiksmų negalima laikyti netikro dokumento pagaminimu ir dėl to, kad Ž. Š. savo parašais nepatvirtino jokios melagingos informacijos. Iš dokumentų turinio matyti, kad jie tik patvirtino realiai įvykusius faktus, kad už techniką buvo mokama grynaisiais, paimtais iš UAB „N“ kasos, ir tai darė Ž. Š., kaip įmonės vadovas ir atstovas.

28.2. Pripažindami Ž. Š. kaltu už tai, kad pagamino netikrą dokumentą, kai nenustatytam asmeniui nurodė R. K. asmens duomenis, o šis pagamino netikrus užsienietiškus technikos nuosavybės įgijimo dokumentus, teismai neatsižvelgė į tai, kad nenustatytas asmuo negalėjo žinoti, kad vien dėl tokių duomenų įrašymo yra pagaminamas netikras dokumentas, kad R. K. nėra tikrasis pirkėjas. Svarbu ir tai, kad dėl šio pirkimo ir pardavimo sandorio jo dalyviai vienas kitam pretenzijų nereiškė, dokumentai buvo panaudoti technikai įregistruoti, ji įregistruota ir išduotas registravimo dokumentas, kuris nebuvo pripažintas negaliojančiu. Be to, tokių dokumentų panaudojimas didelių neigiamų padarinių nesukėlė, nes dėl šios kaltinimo dalies jo dalyviai nebuvo nuteisti už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą pagal BK 216 straipsnio 1 dalį.

28.3. Pripažindami Ž. Š. kaltu už tai, kad laikė ir panaudojo žinomai netikrus dokumentus, teismai neatsižvelgė į tai, kad Ž. Š. nežinojo ir negalėjo žinoti, jog tam tikri jam pateikiami pasirašyti dokumentai yra netikri, t. y. neturėjo tyčios padaryti šias veikas. Išvadą, kad Ž. Š. nebuvo žinoma apie tai, kad dokumentai netikri, patvirtina aplinkybės, kad jis prieš technikos registravimą jas apdrausdavo, sumokėdavo registravimo mokestį, kad technikai buvo išrašomi registravimo liudijimai, o nė vienas iš šių liudijimų nebuvo pripažintas netikru. Svarbu ir tai, kad Ž. Š. techniką parduodavo ir lizingo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios turėjo pareigą ir galėjo domėtis įsigyjamos technikos kilme. Ž. Š. pardavė technikos ir oficialiam traktorių „John Deere“ gamintojo atstovui Lietuvoje, kuris turėjo dar didesnes galimybes patikrinti dokumentų teisingumą nei lizingo paslaugas teikiančios įmonės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Ž. Š. šiuos netikrus dokumentus pateikė savivaldybių specialistams, buhalterinę apskaitą tvarkiusiai darbuotojai, bankroto administratoriui, policijos tyrėjai, o teismai nenustatė, kad bent vienas iš šių asmenų būtų veikęs nusikalstamai. Pažymėtina ir tai, kad technika buvo vežama per kelių valstybių teritorijas, plukdoma keltais, o tai reiškia, kad buvo didelė tikimybė, jog kokie nors pareigūnai patikrins technikos dokumentus, tačiau, nepaisant to, technika buvo atvežta į Lietuvą. Reikšminga ir tai, kad netikri dokumentai buvo pasirašyti realiai „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ dirbusių darbuotojų, o tai dar kartą patvirtina Ž. Š. aiškinimą, kad buvo tikras, jog šios Švedijos įmonės darbuotojai iš tikrųjų susiję su jo sudaromais sandoriais. Išvadą, kad Ž. Š. suvokė, kad laiko ir panaudoja žinomai netikrus dokumentus, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrindė aplinkybe, kad Ž. Š. buvo žinoma, jog techniką jam parduoda ne dokumentuose pasirašę asmenys. Kasatorius pažymi, kad teismai neatskleidė, kaip Ž. Š. galėjo sužinoti, kad krautuvą jam pardavė ne J. A., kad dokumentuose pasirašė ne T. R., nes byloje nenustatytas Ž. Š. bendravimo su nenustatytais asmenimis pobūdis, o dokumentai pagal savo formą ir turinį atitiko tikrus dokumentus.

28.4. Pagal teismų praktiką įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą arba disponavimą suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti neigiamų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai tokiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms. Šioje byloje jokie teisiškai reikšmingi padariniai dėl Ž. Š. veikų nebuvo nustatyti, todėl baudžiamoji byla dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jam turėtų būti nutraukta.

29. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 25 straipsnio 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį.

29.1. Remiantis apeliacinės instancijos teismo nutartimi, darytina išvada, kad Ž. Š. nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikas padarė veikdamas su bendrininku. Dėl to pagrindžiant šį kaltinimą turi būti nustatyta ne tik BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstamos veikos sudėtis, bet ir bendrininkavimo toje veikoje požymių visuma. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį būtinas bendrininkų grupės požymis yra bent dviejų vykdytojų buvimas. Kaip minėta, nenustatyto asmens ar asmenų vaidmuo padarant veiką pasibaigė, kai jis pagamino netikrus dokumentus, todėl šis asmuo nelaikytinas bendrininku legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą. Esant tokiai teisinei situacijai, nenustatyti bendrininkavimo legalizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą požymiai.

29.2. Iš BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijos darytina išvada, kad nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikos esmė yra ta, jog dėl tikslingų kaltininko veiksmų nusikalstamu būdu gautas turtas patenka į teisėtą apyvartą. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai nepateikė jokių argumentų, kodėl vienais atvejais tokiu pačiu būdu gautą techniką laikė gauta nusikalstamu būdu, o kitais atvejais – ne. Be to, vien tai, kad nepavyko nustatyti kai kurių Ž. Š. parduotos technikos teisėtų savininkų, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad Ž. Š. legalizavo būtent nusikalstamu, o ne kitokiu būdu gautą turtą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo sprendimą dėl to, kad buvo padarytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, motyvavo tuo, kad traktoriai ir kita technika buvo registruojami registre. Kasatoriaus manymu, šis argumentas neteisingas, nes Ž. Š. technikos registraciją atliko tik dėl to, kad tai buvo būtina siekiant prekiauti naudota technika Lietuvoje. Pažymėtina ir tai, kad išvadą, jog tik pats technikos registravimas negali būti vertinamas kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, patvirtina ir bylą nagrinėjusių teismų išvados vertinant teismų nustatytas bylos aplinkybes. Antai, nors teismai nustatė, kad Ž. Š. kai kurią techniką įgijo nenustatytu būdu ir ją įregistravo, tačiau šių jo veikų nevertino kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo. Svarbu ir tai, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes Ž. Š. bendrininkas pagamino tik netikrus technikos nuosavybės įgijimo dokumentus, todėl pagal teismų nustatytas aplinkybes Ž. Š. įsigyta technika jau galėjo būti legalizuota kokiomis nors kitomis aplinkybėmis ir ši galimybė byloje nėra paneigta. Priešingai, byloje yra duomenų, kad tokia legalizacija jau buvo įvykusi, kai Ž. Š. techniką įsigijo, nes skelbimai apie techniką buvo įdėti interneto portaluose. Pakartotinai legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą nėra galimybės, todėl Ž. Š. veika neatitinka objektyvių nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo požymių.

29.3. BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, taigi, kaltininkas turi suvokti, kad įgyja būtent nusikalstamu būdu įgytą turtą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, Ž. Š. nusikalstama veika pradedama nuo netikrų pagamintų dokumentų pasirašymo, taigi, nenustatyta, kad jis pats būtų nusikalstamu būdu įgijęs techniką. Be to, teismų nenustatyta, kad tokias veikas būtų daręs nenustatytas Ž. Š. bendrininkas ar kad šis bent būtų žinojęs apie tai, kad technika gauta nusikalstamu būdu. Dėl to Ž. Š. neturėjo galimybės sužinoti tikrųjų traktorių ir žemės ūkio mašinų įgijimo aplinkybių, t. y. kad jos įgytos nusikalstamu būdu. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priešingą išvadą padarė neteisingai ir prieštaringai vertindami faktines aplinkybes. Antai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į netikrus dokumentus duomenis įrašė nenustatytas asmuo, o Ž. Š. tik juos pasirašė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad dokumentų turinį surašė pats Ž. Š. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad dokumentuose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusius sandorius, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. Š. nebuvo vagysčių ar kitokio technikos įgijimo bendrininkas, be to, kitų asmenų pavogtą techniką jis galėjo vienu ar kitu būdu įsigyti. Išvadą, kad technika buvo perkama, rodo aplinkybė, kad iš UAB „N“ sąskaitos buvo imami pinigai. Aplinkybė, kad su „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ buvo atsiskaitoma grynaisiais, nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad Ž. Š. suvokė įgyjantis nusikalstamu būdu gautą turtą. Pažymėtina, kad atsiskaitymo būdai gali būti įvairūs ir nė vienas teismas nepateikė išvados, kad atsiskaitant su „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ buvo būtina mokėti pavedimais. Ši išvada darytina ir dėl aplinkybės, kad Ž. Š. žinojo techniką įsigyjantis ne aukcionuose. Nors Ž. Š. aukcionuose technikos nepirkdavo, tačiau nepaneigtas jo aiškinimas, kad, jo manymu, techniką aukcionuose pirkdavo Švedijos įmonė, o jis tik perpirkdavo techniką iš šios įmonės. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Š. naudojo programinę įrangą, kad įsitikintų, jog įgyjama teisėtai apyvartoje esanti technika, todėl nenustatyta Ž. Š. tyčia legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą.

29.4. Iš BK 216 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad būtinas subjektyvusis šios veikos požymis yra specialus tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą. Bylą nagrinėję teismai prekybą technika vertino kaip veiką, kuria siekiama legalizuoti šį nusikalstamu būdu gautą turtą, tačiau neatsižvelgė į Ž. Š. įtikinamą ir logišką aiškinimą, kad jis technika prekiavo ne siekdamas ją legalizuoti, o norėdamas vykdyti verslą, pasireiškusį tuo, kad užsienyje buvo perkama technika, kuri buvo brangiau parduodama Lietuvoje. Kasatorius pažymi, kad tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, kaip ir Ž. Š. noras pažeisti BK 216 straipsnio saugomą teisinį gėrį, nėra motyvuotai atskleistas priimtuose nuosprendyje ir nutartyje.

29.5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai negalėjo Ž. Š. veikos kvalifikuoti pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes nenustatyta, jog jis pagamino netikrus dokumentus. Vienas iš nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikos požymių yra tas, kad kaltininkas turi žinoti, jog dokumentai netikri, ir siekti juos panaudoti legalizuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą, o tai nebuvo nustatyta.

29.6. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį spręsdami bylas teismai yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pažymėtina, kad Ž. Š. už tokią pačią veiką, kaip inkriminuota šioje byloje, buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu ir jame Ž. Š. veika buvo kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendis vertintinas kaip precedentas šiai baudžiamajai bylai ir juo turėjo vadovautis teismai, priimdami sprendimą šioje byloje.

30. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

30.1. Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga. Dėl to proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

30.2. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai išvadas apie bylos aplinkybes grindė Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenimis. Pažymėtina, kad, atsižvelgdama į ikiteisminio tyrimo metu gautus ir kitus surinktus duomenis, prokuratūra 2017 m. rugsėjo 11 d. teisinės pagalbos prašymu kreipėsi į Švedijos teisėsaugos institucijas, prašydama, be kita ko, perduoti visus turimus duomenis ir įkalčius, susijusius su Ž. Š. ir UAB „N“ galimai nusikalstama veikla. 2018 m. sausio 23 d. Švedijos teisėsaugos institucijų pateikta Europos tyrimo orderio medžiaga patvirtino, jog Švedijoje tiriant traktorių vagystes 2015 m. gruodžio mėnesį buvo konfiskuotas Ž. Š. kompiuteris, taip pat buvo pateikti duomenys, rasti šiame kompiuteryje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Europos tyrimo orderio medžiaga perskaityta (BPK 290 straipsnio 1 dalis), pagarsintas Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko kopijos, gautos iš Švedijos teisėsaugos institucijų, apžiūros protokolas. Abiejų instancijų teismai BPK 207 straipsnio pažeidimų nenustatė, o įrodymas ištirtas laikantis BPK 289 ir 290 straipsnių reikalavimų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo tenkintas gynėjo prašymas ir pakartotinai išverstas vykdant Europos tyrimo orderį gautas dokumentas, taip pašalinant gynybos abejones dėl dokumento turinio. Dėl to teismai, vertindami iš Švedijos teisėsaugos institucijų vykdant Europos tyrimo orderį gautus duomenis, kuriais tarp valstybių buvo pasidalyta naudojantis įstatyme nustatytomis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pagrįstai juos pripažino įrodymais.

30.3. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teisme neapklausus ir nesudarius galimybių apklausti kaip liudytojo P. B., neapklausus šį liudytoją apklaususių Švedijos pareigūnų bei liudytojo T. R., Ž. Š., kaip kaltinamojo, teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką gynybos teisių (Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tada, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, lemiamais parodymais, tačiau nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant veiksnius, leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>). Šioje byloje pirmiau nurodyta teisinė situacija nėra susiklosčiusi. Šioje byloje Ž. Š. kaltumas įrodytas ne tik liudytojo P. B. parodymais, bet ir kitais reikšmingais įrodymais, kuriuos nuteistasis ir jo gynėjas galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Kita vertus, liudytojo P. B. parodymai buvo perskaityti bylą nagrinėjant teisme, o pagal teismų formuojamą praktiką ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui neturi, o gali būti reikšmingi tik tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, formuojant teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.). Svarbu ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo gautas nei nuteistojo, nei jo gynėjo prašymas apklausti Švedijos pareigūnus, atlikusius liudytojo P. B. apklausą. Nors gynėjas apeliacinės instancijos teisme reiškė prašymą apklausti kaip liudytoją T. R., tačiau pažymėtina, kad rašytinėje bylos medžiagoje yra nurodytos tiek T. R., tiek T. R. (T. R.) pavardės, o teisme ištirti Europos tyrimo orderio duomenys ir kiti įrodymai paneigė Ž. Š. versiją dėl asmens vardu T. buvimo ar jo vaidmens padarant nusikalstamas veikas. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, teisme neapklausus liudytojo P. B., Švedijos pareigūnų, apklaususių P. B., nenustačius ir neapklausus kaip liudytojo T. R. (arba Ro), proceso rungtyniškumui ir teisingumui nebuvo pakenkta.

30.4. Bylą nagrinėję teismai surinktus įrodymus įvertino tiek atskirai, tiek kaip visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o teisines išvadas dėl Ž. Š. kaltumo padarė remdamiesi nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Neaiškumų, kurių nebuvo galima patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis, nekilo. Dėl šių priežasčių kasacinio skundo teiginiai, kad teismų baigiamieji aktai buvo priimti remiantis prielaidomis, o ne įrodymais, kad buvo pažeistos BK 20 straipsnio nuostatos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principas, yra nepagrįsti.

30.5. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, bylą nagrinėjęs teismas įvertino ir patikrino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir baigiamajame dokumente išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo bei atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus. Kaip deklaratyvus ir neatitinkantis apeliacinės instancijos teismo nutarties konteksto vertintinas kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė kaltinamajam. Įrodinėjimo pareigą procese vykdė valstybinis kaltintojas, o Ž. Š. nuo pareikšto kaltinimo gynėsi pats ir per savo pasirinktą gynėją. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant kaltinamojo teisę į gynybą, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimus.

30.6. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, jog Ž. Š. nuteistas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje (10 veikų) ir 216 straipsnio 1 dalyje (12 vaikų) nurodytų nusikalstamų veikų padarymo bendrininkų grupe, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, o apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Dėl to nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai neteisingai pritaikė bendrininkavimo institutą ir nemotyvuotai konstatavo bendrininkų grupės požymį.

30.7. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai padarė išvadą, jog Ž. Š. veikos dėl dokumentų atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių požymius. Antai byloje nustatyta, kad Ž. Š., siekdamas nuslėpti bei įteisinti savo tyrimo metu nenustatytu būdu įgytus traktorius bei kitą techniką, žinodamas, kad ji įgyta nusikalstamu būdu, tyrimo metu nenustatytiems asmenims suklastojus šios technikos identifikavimo numerius, Ž. Š. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui bendrais veiksmais pagaminus tariamai teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, taip pagaminus netikrus dokumentus, Ž. Š. šiuos dokumentus panaudojo – pateikė išversti į lietuvių kalbą, apdraudęs minėtą techniką transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėjęs privalomąją rinkliavą už technikos registravimą, valstybinių numerių išdavimą, pateikė techniką registruojantiems specialistams, turėdamas tikslą įregistruoti šią techniką Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, gauti šios technikos registracijos liudijimus, valstybinius numerius, o savivaldybės specialistui įregistravus pirmiau nurodytą techniką ir išdavus Ž. Š. technikos registracijos liudijimus, valstybinius numerius, jis šią techniką pardavė, technikos pirkėjams melagingai nurodydamas, kad parduodama technika gauta iš teisėtos veiklos. Dėl šių Ž. Š. veikų pasitelkus netikrus dokumentus nusikalstamu būdu įgyta technika buvo įregistruota Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre bei parduota. Ž. Š. atliko veiksmus su dokumentais, turinčiais juridinę reikšmę, todėl Ž. Š. inkriminuoti dokumentai buvo pagrįstai pripažinti dokumentais BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.

30.8. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad nuteistojo Ž. Š. veikos dėl turto atitinka BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, todėl, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teisingai juos kvalifikavo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (12 veikų). Kasacinio skundo teiginiai, kad, pripažindami Ž. Š. kaltu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, teismai neaiškiai atskleidė veikų padarymo aplinkybes, paliko dviprasmybes ir nenustatė ir BK 216 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektyviosios pusės požymių, yra deklaratyvūs. Pagal teismų praktiką subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais: kaltės turinys atskleidžiamas ne vien kaltininko prisipažinimu ir paaiškinimu, kaip jis suvokė bei vertino savo daromą veiką, ko ja siekė, bet ir objektyviais duomenimis apie veikos padarymo būdą, veikimo intensyvumą, situaciją, kuriai esant veika padaryta, kaltininko elgesį veikos darymo metu, prieš jos padarymą ir po jo, veikos nutrūkimo priežastis ir pan. Abiejų instancijų teismai rėmėsi byloje surinktais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, jog, bendrininkams suklastojus technikos identifikacinius numerius, pagaminus šiai technikai netikrus užsienietiškus nuosavybės įsigijimo dokumentus, eksporto sąskaitas, kvitus, Europos Bendrijos atitikties deklaracijas, taip pat imituojant pirkimo ir pardavimo teisėtumą bei sumokant valstybės rinkliavą technikos registravimo metu, taip pat kreipiantis į rajonų savivaldybes, pateikiant netikrus dokumentus, technika bendrovės „N“ vardu buvo įregistruota į registrą. Tik tada, kai atsirado tarpininkė UAB „N“ ir buvo sudaryta regimybė, jog turtas yra įgytas teisėtu būdu, tariamai atlikus įprastą pirkimą, traktoriai ir kita technika buvo parduoti tretiesiems asmenims. Ž. Š. tyčiniai veiksmai, kuriais jis panaudodamas netikrus dokumentus sukūrė tarpinę grandį – UAB „N“, kaip tariamai atlikusią teisėtus technikos pirkimus ir pardavimus, rodo, kad Ž. Š. atliko tikrojo turto, jo pobūdžio, šaltinio, judėjimo slėpimą ir turto įteisinimą. Visų šių veiksmų atlikimas rodo, kad Ž. Š. suprato, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, suprato savo veiksmų maskuojamąjį pobūdį ir norėjo taip veikti.

30.9. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiu, kad bylą nagrinėję teismai, priimdami sprendimą šioje byloje, kaip precedentu turėjo remtis Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu. Teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir šia praktika kaip precedentu galima remtis tapačiose ar labai artimose bylose ar situacijose. Apylinkės teismo nuosprendis neturi precedento galios, o jo turinys neturi reikšmės šiai bylai.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

31. Nuteistojo Ž. Š. gynėjo advokato R. Girdziušo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-358-942/2017). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

33. Kaip matyti iš nuteistojo Ž. Š. gynėjo kasacinio skundo turinio, dalis jame pateikiamų argumentų skirta teismų atliktam atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimui ginčyti. Kasaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl liudytojo P. B. parodymų, gautų Švedijos teisėsaugos institucijoms įvykdžius Europos tyrimo orderį, bei kitų pagal teisinės pagalbos prašymą gautų duomenų vertinimo, savaip vertinamas paties nuteistojo Ž. Š. parodymų turinys, kvestionuojamos teismų padarytos išvados dėl kai kurių įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo (Ž. Š. žinojo, kad technika įgyjama nusikalstamu būdu (vagystės); Švedijos įmonė nepardavė UAB „N“ nurodytos technikos; Švedijos įmonėje realiai dirbę asmenys nepasirašė jokių dokumentų, susijusių su byloje nurodytos technikos pardavimu, dėl fiktyvių sandorių dėl technikos pirkimo sudarymo bei su tuo susijusių kitų aplinkybių ir pan.), šios aplinkybės savaip interpretuojamos ir prašoma, atsižvelgiant į šias interpretacijas, daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamuose teismų sprendimuose. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio ir kitų kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

34. Kasatoriaus teigimu, skundžiami teismo sprendimai, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis Ž. Š. bei apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria jis paliktas galioti, yra nepagrįsti, priimti padarius esminius BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais kasacinio skundo argumentais.

35. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių taisyklių privalo laikytis tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

36. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-314-693/2018).

37. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pripažintini esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į surinktų įrodymų visumą.

38. Kasatorius ginčija teismų pripažintus įrodymais nuteistojo Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenis, nurodydamas, jog jie buvo gauti neteisėtai, nepatikrinti BPK nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu kasatoriaus argumentu. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aptariami duomenys byloje buvo gauti Švedijos Karalystės kompetentingoms institucijoms įvykdžius Europos tyrimo orderį, kurį išdavė Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose bei Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo. Europos tyrimo orderyje, be kita ko, buvo prašoma Švedijos Karalystės kompetentingų institucijų pateikti visą turimą informaciją, susijusią su UAB „N“ vardu Lietuvos Respublikoje registruota technika, bei Ž. Š. atliekamo tyrimo medžiagą (protokolų kopijas ir pan.), galinčią turėti reikšmės tiriant jo nusikalstamus veiksmus įgyjant ir registruojant minėtą techniką. Švedijos Karalystės kompetentinga institucija, įvykdžiusi Europos tyrimo orderį, be kita ko, informavo, kad Švedijos Karalystėje atliekant ikiteisminį tyrimą buvo konfiskuotas Ž. Š. kompiuteris, o kompiuterio standžiojo disko duomenų kopija perduota Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinei tarnybai, bei pateikė kompiuterio standžiojo disko duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenys šioje byloje buvo gauti laikantis įstatymais nustatytos tvarkos. Priešingai nei nurodo kasatorius, teigti, kad aptariami duomenys buvo gauti neteisėtai iš kitos baudžiamosios bylos be prokuroro ar teismo sprendimo, nėra jokio pagrindo. Kasacinio skundo teiginiai, kad Ž. Š. kompiuteris niekada nebuvo paimtas ir apžiūrėtas Švedijos Karalystės kompetentingų institucijų, kolegijos vertinimu, taip pat yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kompiuterio standžiajame diske esančiuose dokumentuose nurodomas Ž. Š. asmens kodas ir kiti bylai aktualūs duomenys. Be to, Lietuvos Respublikos muitinės kriminalinė tarnyba pateikė į šią baudžiamąją bylą Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko kopiją, gautą iš Švedijos teisėsaugos institucijų, ikiteisminio tyrimo metu ji buvo apžiūrėta ir surašytas apžiūros protokolas pagal BPK 207 straipsnio taisykles, šis buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme, laikantis BPK 289–290 straipsniuose nustatytos tvarkos. Šie gauti duomenys teisme buvo patikrinti paties kaltinamojo ir kitų asmenų apklausomis, dokumentais, daiktiniais įrodymais ir pan. Dėl to kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami apžiūros protokole nurodytus Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko duomenis įrodymais ir juos vertindami, BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimų nepažeidė.

39. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino liudytojo P. B. parodymus įrodymais byloje, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, nes šio liudytojo parodymų negalima patikrinti BPK nurodytais veiksmais, jis nebuvo apklaustas nagrinėjant bylą teisme ir Ž. Š., kaip kaltinamajam, nebuvo sudaryta galimybė užduoti liudytojui klausimų. Kaip jau minėta, Švedijos įmonės generalinis direktorius P. B. buvo apklaustas kaip liudytojas Švedijos teisėsaugos institucijų pareigūnų, vykdant Europos tyrimo orderį. Šio liudytojo parodymai, kaip ir kiti šio tyrimo metu gauti duomenys, buvo ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje (BPK 290 straipsnis), t. y. dokumentai buvo išvardyti, o nuteistojo Ž. Š. gynėjo prašymu kaip liudytojo apklausto Švedijos įmonės generalinio direktoriaus P. B. parodymai buvo perskaityti (24 t., b. l. 53). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. Š. gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti teisme T. R. ir P. B. (25 t., b. l. 137–138), siekiant išsiaiškinti prieštaravimus, esančius nuteistojo Ž. Š. ir P. B. parodymuose dėl žemės ūkio technikos pardavimo. Šios instancijos teismas gynėjo prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad gynėjo nurodomas aplinkybes dėl liudytojų apklausos galima nustatyti ir įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo, liudytojo P. B. parodymai buvo vertinti ne kaip savarankiškas, kaltinantis įrodymas, o tik kaip priemonė kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Kartu pažymėtina, kad tai, jog teismai, skundžiamuose sprendimuose grįsdami Ž. Š. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, be kita ko, rėmėsi duomenimis, gautais Švedijos kompetentingoms institucijoms vykdant Europos tyrimo orderį (tarp jų ir P. B. parodymais), priešingai nei teigia gynėjas, nerodo, kad teismai savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes šiais duomenimis grindė kaip įrodymais. Tokia teismo išvada atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui (nagrinėjamu atveju vykdant Europos tyrimo orderį liudytojo parodymai duoti Švedijos kompetentingos institucijos tyrėjui) ar prokurorui duoti liudytojo parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-7-136-489/2017, 2K-48-788/2018 ir kt.).??? Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus ir kitus kasacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas tariamas teismų sprendimas šiuos duomenis pripažinti įrodymais.

40. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iškreipė Ž. Š. parodymų turinį dėl to, iš kokios įmonės, kaip jis supranta, jis įsigyja techniką. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl Ž. Š. baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų nėra reikšmingas įmonės, iš kurios Ž. Š., kaip jis supranta, įgijo techniką, pavadinimas, tapatumas ir pan., nes ši aplinkybė, vertinant ir kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, negali pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadų dėl to, kad technika vogta ar įgyta nenustatytu būdu, bet ne įgyta iš „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“, kaip nurodoma dokumentuose, ir dėl to šis parodymų turinio iškreipimas negali būti laikomas esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu.

41. Priešingai nei tvirtinama kasaciniame skunde, iš skundžiamų nuosprendžio ir nutarties matyti, kad teismai išvadas dėl esminių bylai teisingai išspręsti aplinkybių pagrindė byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje įvertintais įrodymais, įvertindami juos atskirai ir kaip visumą, vertindami tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, darydami išvadas apie tarpinius faktus ir galiausiai apie nustatytas bylos aplinkybes. Savo išvadas apie bylos aplinkybes teismai pagrindė iš dalies paties nuteistojo Ž. Š. parodymais, nukentėjusiųjų A. N., V. J., A. D. ir kt., liudytojų D. Č., R. P., S. Š., A. B., R. V. ir kitų parodymais, Europos tyrimo orderio dokumentais, Traktorių ir savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, savivaldybių administracijų pateiktais dokumentais dėl technikos registravimo, specialisto išvadomis, poėmio, apžiūros protokolais ir kitais dokumentais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, jog T. R. ir T. L. niekada nepasirašė kvitų įmonės „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ vardu, padaryta remiantis ne tik nustatyta aplinkybe, kad „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ niekada nepardavė Ž. Š. ar UAB „N“ technikos, bet ir kitais bylos duomenimis, tarp kurių ir tai, kad Ž. Š. niekada nenurodė jokių konkrečių asmenų ar jų kontaktų, iš kurių įgijo techniką, nors vykdė aktyvią prekybą technika, kurios pardavėja dokumentuose buvo nurodoma kaip „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“, kad UAB „N“ už šią techniką, pasak Ž. Š., mokėjo tik po to, kai ji buvo parduodama (t. y. žymiai vėliau po jos faktinio įsigijimo, atskirais atvejais net po pusės metų ir daugiau, kaip nustatyta apeliacinės instancijos teismo nutarties 9.2 punkte), nors ji turėjo didelę rinkos kainą, visa tai rodo, kad tarp Ž. Š. ir su juo veikusio asmens buvo glaudūs ryšiai ir jis negalėjo nepažinoti asmens, neturėti asmens kontakto ir pan., kurie buvo būtini tokio pobūdžio prekybai vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad technikos nuosavybės dokumentai, eksporto deklaracijos, kvitai dubliuoja kitus tikrus „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ dokumentus. Be to, teismai nustatė, kad T. L. niekada neturėjo įgaliojimų pasirašyti technikos pirkimo–pardavimo dokumentus, o paties T. R. (Ro) asmens tapatybė kelia abejonių, nes byloje esančiuose technikos dokumentuose nurodoma ne ta pati asmens pavardė, nors kasaciniame skunde juo apibūdinamas vienas asmuo.

42. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad kaip prielaida vertintina apeliacinės instancijos teismo išvada, jog Ž. Š. žinojo apie technikos priemonių identifikacinių numerių klastojimą. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ši išvada pagrįsta ne tik Ž. Š. naudotos programinės įrangos savybėmis, bet ir kitais bylos duomenimis, kad Ž. Š. pasirašydavo pagamintuose netikruose technikos nuosavybės perleidimo dokumentuose su tikrovės neatitinkančiais įrašais apie identifikavimo numerį, juos laikė ar panaudojo, kai negalėjo paaiškinti, iš kokių konkrečių asmenų ir pasinaudodamas kokiais konkrečiais kontaktais įgijo vogtą techniką, ir kitomis apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytomis bylos aplinkybėmis. Aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas visą kaltinime nurodytą techniką vertino kaip vogtą, motyvuodamas tuo, kad nėra kito tikslo klastoti technikos identifikavimo numerius, nėra teismo išvada apie esmines bylos aplinkybes, nes ir padaręs tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad dalis technikos įgyta nenustatytu būdu, nepakeitė. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertindami byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio, 332 straipsnio reikalavimus.

43. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimą, jo metu apklausti kaip liudytojus P. B., T. R., aiškindamasis duomenų apie Ž. Š. kompiuterio standžiojo disko turinį patikimumą, pašalinti pirmosios instancijos teismo spėjimu ir prielaidomis grįstas išvadas, nes šios reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės nebuvo tinkamai ištirtos pirmosios instancijos teisme, į tai buvo atkreiptas dėmesys ir paduotame apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Kaip pažymėta nutartyje, visos esminės bylai teisingai išspręsti aplinkybės buvo nustatytos, pagal bylos duomenis nėra pagrindo manyti, kad gauti nauji duomenys galėtų pakeisti išvadas apie byloje nustatytas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, nesiimdamas kasatoriaus nurodomų kitų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų veiksmų prielaidoms ar spėjimams pašalinti, BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nepažeidė.

44. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo suvaržyta Ž. Š., kaip kaltinamojo, teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, nes iš kaltinimo nėra aišku, ar dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veikos jis buvo kaltinamas veikęs bendrai su kitu asmeniu ar veikęs vienasmeniškai. Kolegija pažymi, kad iš tokių kaltinimo formuluočių kaip „Ž. Š., veikdamas bendrininkų grupe, su nenustatytu asmeniu“ ir pan. pakankamai aišku, kad ši nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant. Kita vertus, kad ši kaltinimo aplinkybė buvo suvokiama kaltinamojo, rodo ir jo pasirinktas gynybos būdas, jo apeliacinio ir kasacinio skundo argumentai. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje buvo iš esmės pažeista BPK 22 straipsnio 3 dalis.

Dėl BK 24 straipsnio 1 dalies taikymo

45. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė BK 24 straipsnio 1 dalį, nes neįsitikino tuo, kad nenustatytas bendrininkas atitinka nusikalstamos veikos subjektui pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį keliamus reikalavimus, nenustatė kitų bendrininkavimo požymių.

46. Sprendžiant, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą su nenustatytu asmeniu, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-146-511/2016, 2K-370-693/2017, 2K-247-719/2019).???

47. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo, nepadarant esminių įrodymų vertino klaidų, nustatyta, kad Ž. Š. bendrininkas (nenustatytas asmuo) pasirūpino technikos identifikacinių numerių perkalimu, atlikdavo dalį netikrų dokumentų pagaminimo veiksmų, atliko veiksmus, dėl kurių užsienio valstybėse vogta technika buvo atgabenta į Lietuvos Respubliką, taip pat pasirūpino, kad vyktų tarpusavio atsiskaitymai tarp jo ir Ž. Š., dalyvavo nusikalstamu būdu, t. y. vogtą, turtą legalizuojant Lietuvos Respublikoje. Be to, byloje priimtais nuosprendžiu ir nutartimi nustatyta, kad Ž. Š. priimdavo šio bendrininko (nenustatyto asmens) iš užsienio valstybių atgabentą techniką Lietuvos Respublikoje, baigdavo gaminti netikrus dokumentus, juos panaudodavo registruodamas techniką Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, o vėliau techniką parduodavo, melagingai nurodydamas, kad turtas gautas iš teisėtos veiklos, o gautus pinigus pasidalydavo su bendrininku (nenustatytu asmeniu). Atsižvelgiant į tai, kad pasirūpinimas identifikacinių numerių perkalimu, atitinkamų eksportui ir atsiskaitymams pagrįsti netikrų dokumentų dalies pagaminimas, technikos pristatymas į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybių, atsiskaitymai tarp Ž. Š. ir bendrininko (nenustatyto asmens) reikalauja šią sritį reglamentuojančių teisės aktų išmanymo, organizacinių gebėjimų, turtinių veiksmų dėl technikos pardavimo ir atsiskaitymų, darytina išvada, kad Ž. Š. bendrininkas (nenustatytas asmuo) buvo pakaltinamas ir baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs fizinis asmuo ir atitiko BK 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus šių nusikalstamų veikų subjektui keliamus reikalavimus. Iš pirmiau šioje pastraipoje nurodytų Ž. Š. ir bendrininko (nenustatyto asmens) veikų pobūdžio ir turinio matyti, kad bendrininko (nenustatyto asmens) veiksmai buvo būtina sąlyga Ž. Š. veiksmams atlikti, darytina išvada, kad Ž. Š. ir bendrininko (nenustatyto asmens) veikos pasižymėjo bendrumu. Ž. Š. ir jo bendrininko (nenustatyto asmens) veikų darna, nevienkartinis jų pobūdis, suvokimas, kad technika yra vogta ar įgyta nenustatytu būdu ir su ja atliekami veiksmai yra skirti jai parduoti tarsi įgytai teisėtai ir nevogtai, leidžia teigti, kad Ž. Š. ir bendrininko (nenustatyto asmens) veikas jungė tyčia bendrai daryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas, taip pat susitarimas veikti bendrai siekiant įgyvendinti šį nusikalstamą sumanymą. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad nenustatytas Ž. Š. bendrininkas atitiko BK 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje nurodytus šių nusikalstamų veikų subjektui keliamus reikalavimus ir kartu jie veikė bendrai su Ž. Š. (BK 24 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

48. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami Ž. Š. veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Šie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

49. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Iš straipsnio dispozicijos išplaukia, kad veika kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, jei yra padaryta bent viena iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų – netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, netikro ar suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Už šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą atsakomybė kyla už patį nusikalstamų veikų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo kilo kokie nors padariniai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų – netikro dokumento pagaminimo ir tikro dokumento suklastojimo esmė gali būti apibūdinta kaip netikro ar suklastoto tikro dokumento sukūrimas. Dėl to netikro dokumento pagaminimas yra baigta nusikalstama veika tada, kai netikras ar suklastotas tikras dokumentas yra sukurtas, t. y. gali atlikti savo funkciją – būti tam tikrą teisinę reikšmę turinčios informacijos įrodymas. Kasaciniame skunde teigiama, kad Ž. Š. parašas dokumentuose negali būti laikomas netikro dokumento pagaminimo veikos dalimi, nes dokumentai galėjo atlikti savo funkciją – būti teisinę reikšmę turinčios informacijos įrodymas jau po nenustatyto asmens atliktų veiksmų. Kolegija pažymi, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, todėl šį faktą patvirtinančiame dokumente turi būti išreikšta dviejų susitariančių asmenų valia. Dėl to Ž. Š. parašas, išreiškiantis jo valią dėl technikos pirkimo ir pardavimo sandorio sudarymo, buvo būtinas dokumento rekvizitas, o patys pasirašymo veiksmai atitinka netikro dokumento pagaminimo veikos turinį. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytuose dokumentuose buvo patvirtinama ir tai, jog Ž. Š. (UAB „N“) pinigus sumoka „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“, nors byloje nustatyta, kad realūs sandoriai su minėta įmone nebuvo sudaryti ir pinigai už kaltinime nurodytą techniką nebuvo sumokėti, todėl nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad Ž. Š. inkriminuojamuose kaip pagamintuose netikruose dokumentuose nebuvo melagingos teisinę reikšmę turinčios informacijos.

50. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tyčia, tai reiškia, kad kaltininko tyčia turi apimti suvokimą, jog pagaminami, laikomi ar panaudojami netikri dokumentai. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Ž. Š. nesuvokė, kad pagamina, laiko ir panaudoja netikrus dokumentus. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priešingai nei teigia kasatorius, nepadarydami įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, nustatė aplinkybę, kad Ž. Š. buvo žinoma apie tai, jog jam perduotuose dokumentuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie technikos įsigijimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad Švedijos įmonė „KVD Kvardammen Bilauktioner AB“ niekada nepardavė Ž. Š. ar UAB „N“ technikos. Nuteistasis Ž. Š., teigdamas, jog techniką įsigijo teisėtai, niekada nenurodė jokių konkrečių asmenų, jų asmens ar kitų kontaktinių duomenų, iš kurių įgijo tą techniką, nors vykdė ilgalaikę prekybą, todėl visiškai akivaizdu, kad jis negalėjo nežinoti tokių sandoriui sudaryti svarbių duomenų; be to, byloje nėra jokių dokumentų ar kitų duomenų, patvirtinančių sumokėjimą už įsigyjamą techniką; be kita ko, teismų paneigta kaip gynybos pozicija nuteistojo Ž. Š. versija, jog už įsigyjamą techniką realiai jis sumokėdavo grynaisiais pinigais šias technikos priemones į Lietuvą pristačiusiems vairuotojams be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų ir kt. Todėl visiškai pritartina skundžiamuose sprendimuose padarytoms išvadoms, jog, esant tokioms aplinkybėms, Ž. Š. iš jo pasirašomų dokumentų turinio aiškiai matė, kokius teisinę reikšmę turinčius faktus šie dokumentai įrodo, ir suvokė, jog pagaminami, laikomi ir panaudojami su registruojama ir parduodama technika susiję dokumentai yra netikri.

51. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Ž. Š. nusikalstamos veikos netinkamai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nėra tiek pavojingos, kad už jų padarymą kiltų baudžiamoji atsakomybė. Kolegija pažymi, kad apie BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos pavojingumą sprendžiama pagal tai, kokią reikšmę šie dokumentai turėtų, jei būtų panaudoti teisinėje apyvartoje kaip tikri. Iš bylos duomenų matyti, kad netikri dokumentai ne tik buvo pagaminti, bet ir buvo realiai panaudoti, kai buvo pateikti savivaldos institucijoms tam, kad technika būtų įregistruota Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre ir būtų sukurta jos įgijimo teisėtumo regimybė. Įvertinus technikos kainą, jos registravimo registre reikšmę, t. y. sukurtą technikos įgijimo teisėtumo regimybę, darytina išvada, kad Ž. Š. įvykdyta veika buvo pavojinga BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei ir peržengė ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

52. Dėl to darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, Ž. Š. veiką kvalifikuodami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

53. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami Ž. Š. veiką pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes Ž. Š. veika neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

54. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas siekdamas įteisinti savo paties turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, melagingai nurodė, kad jis gautas iš teisėtos veiklos. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia, šiuo atveju tiesiogine (BK 15 straipsnio 2 dalis), nes būtinas veikos požymis yra specialus tikslas – įteisinti savo paties turtą.

55. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama turto (technikos) kilmė nustatyta – Ž. Š. įgyjama technika vogta užsienio valstybėse, šią techniką jis, pagamindamas netikrus dokumentus ir juos panaudodamas, įregistravo savo ar UAB „N“ vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre. Įregistravęs šią vogtą techniką, jis ją pardavė, melagingai nurodydamas, kad ji nėra vogta. Šiais sandoriais buvo siekiama ne tik įforminti nusikalstamu būdu gautą techniką, bet kartu ją legalizuoti. Pagal byloje teismų nustatytas aplinkybes nekyla abejonių, kad Ž. Š. visa tai suvokė ir to siekė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismai, kvalifikavę minėtus sandorius kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teiginys, kad nenustačius, jog Ž. Š. buvo technikos vagysčių bendrininkas, negalima konstatuoti, kad jis žinojo, jog technika įgyta nusikalstamu būdu, nepagrįstas. Kaip jau minėta, byloje neabejotinai nustatyta, kad didžioji dalis technikos buvo pavogta užsienio valstybėse ir atgabenta į Lietuvą, ją, tai žinodamas, įsigijo Ž. Š., suklastodamas bei panaudodamas netikrus dokumentus, turėdamas tikslą ją legalizuoti. Be to, kasacinio skundo argumentas, kad technikos registravimas buvo būtina prekybos naudota technika dalis, šios išvados nepaneigia, nes tokiu būdu buvo daroma parduodamos technikos įgijimo teisėtumo regimybė, o būtent to ir siekė Ž. Š., vykdydamas prekybą vogta technika.

56. Be kita ko, pažymėtina, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teismas, kaip aukštesnės instancijos teismas, nėra saistomas kasaciniame skunde nurodomu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu kaip teismo precedentu.

57. Dėl to darytina bendra išvada, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, Ž. Š. veiką kvalifikuodami pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, neperžengdami kasacinio skundo ribų, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo Ž. Š. gynėjo Ričardo Girdziušo kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Audronė Kartanienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė