Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Nr. DOK-3381

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18042-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. birželio 7 d. paduotu ieškovo A. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. Z. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo. Kasacine tvarka skundžiamu sprendimu, be kita ko, panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 3824,49 Eur suma ir dėl šio reikalavimo ieškinys atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamų bei keliamų reikalavimų atliekant įrodymų tyrimą bei vertinimą, nes nevertino visų pateiktų įrodymų byloje, jų negretino ir nesiekė priimti nešališką, visapusiškų įrodymų pagrįstą sprendimą, o elgdamasis šališkai prioretizavo vienus įrodymus, kuriuos atsirinko selektyviai (pvz. vekselis ir keli garso įrašai), o kitų net nevertindamas, klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą teismo sprendimą; 2) byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kurių pagrindu (pvz. darbų priėmimo perdavimo aktų, rangos sutarties, šalių tarimosi dėl darbų ir jų apimties ir pan.) būtų galima konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai; juo labiau, kad tai paneigia vien ta aplinkybė, jog tam trūksta elementarios logikos, nes praktikoje tikėtina nėra tokio atvejo, kuomet dar neatlikus darbų, neįvertinus jų kokybės ir / ar trūkumų bei neperdavus darbų, užsakovas jau iš karto už juos išrašo vekselį; toks šalių teisinių santykių kvalifikavimas iš esmės nukrypsta nuo rangos teisinių santykių instituto, kur darbus rangovas atlieka savo rizika; 3) apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas vekselio prasmę, nukrypo nuo nacionalinių teismų suformutos praktikos ir vekselį nepagrįstai siejo išimtinai su paskolos teisiniais santykiais, nors jis yra universalus civilinių teisių objektas; nagrinėjamu atveju tarp šalių nesusiklostė jokie nei sutartiniai, nei ikisutartiniai santykiai, kurių pagrindu būtų galima laikyti, jog šalys tarėsi dėl paskolos suteikimo; civilinėje byloje nagrinėjimo dalyką sudarė jungtinės veiklos santykiai ir šalių tarpusavio atsiskaitymo santykiai, iš kurių kildinamas prievolės pagal vekselį atsiradimas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija pažymi, kad prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, pradėtus pagal išduotą vykdomąjį dokumentą. Todėl toks prašymas kvalifikuotinas kaip prašymas stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą, kuris, be kita ko, žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Tačiau atsisakius priimti kasacinį skundą, kartu su juo paduotas prašymas stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.

Grąžintinas už kasacinį skundą ir prašymą stabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. Z. (duomenys neskelbtini) 124 (vieną šimtą dvidešimt keturis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 186 AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas