K. P. pagal BK 259 str., 260 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-163-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43945-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.23.2.1; 2.1.7.4.1; 2.2.4.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,

nuteistajam K. P., jo gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžiu K. P. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio dalis, kuria K. P. veiksmai kvalifikuoti tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis:

K. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams;

nuosprendžio dalis dėl K. P. pripažinimo kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės nepakeista;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės, paskirtos pagal 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Nagrinėjamoje byloje taip pat pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista L. S., tačiau kasacinis skundas dėl jos nuteisimo nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių tenkinti kasacinį skundą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. P. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei neturėdamas tokio tikslo, būtent: 2019 m. spalio 14 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), nusipirko už 45 Eur iš L. S. narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė 0,000359 g, ir narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,087 g, ir jas laikė su savimi iki 2019 m. spalio 14 d. 15.00 val., kai, pamatęs policijos pareigūnus, numetė turimas narkotines medžiagas ant žemės netoli geležinkelio bėgių (duomenys neskelbtini), ir šios medžiagos buvo rastos ir paimtos 2019 m. spalio 14 d. 15.02 val. įvykio vietos apžiūros metu. Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės K. Minko ir nuteistosios L. S. gynėjo M. Girdiušo apeliacinius skundus, prokurorės skundą tenkino iš dalies, o nuteistosios L. S. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmetė. Pripažindamas K. P. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta, jog nuteistasis narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamas du tikslus, tai yra turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tokio tikslo. Jo tikslą platinti narkotines medžiagas įrodo byloje esantys ir ištirti įrodymai, o aplinkybė, kad pats nuteistasis vartoja narkotines medžiagas, automatiškai nepaneigia fakto, kad dalimi narkotinių medžiagų jis disponavo turėdamas tikslą jas platinti.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis K. P. ir jo gynėjas advokatas S. Milovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs nuteistąjį papildomai pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, turėjo imtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) nurodytų procesinių veiksmų tam, kad pašalintų K. P. pareikšto kaltinamojo akto trūkumus, nes jame nurodyto kaltinimo turinys nesudaro faktinio pagrindo K. P. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

3.2. Iš kaltinimo turinio aiškiai matyti, kad jame išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka tik BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos veikos požymius. K. P. pareikštame kaltinime nėra nurodyta jokių faktų, kurie būtini tam, kad jo veiką būtų galima kvalifikuoti ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis, įgijęs narkotines medžiagas, turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Iš K. P. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kur, kada ir kokiu būdu pas jį susiformavo tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas; nėra aišku, kaip tas tikslas pasireiškė, ar galėjo (turėjo) pasireikšti, būtent: kur ir kada jis ketino įsigytas narkotines medžiagas (visas ar tik dalį) išplatinti, kokiu būdu ketino tai padaryti: parduoti, padovanoti, grąžinti kaip skolą ir t. t.

3.3. K. P. pareikštas kaltinimas nėra konkretus ir tikslus, tai neleidžia kaltinamajam efektyviai gintis. Be to, teismo nustatytos bei aprašytos narkotinių medžiagų įgijimo, trumpalaikio disponavimo ir jų radimo aplinkybės taip pat nepatvirtina, kad nuteistasis įsigytus narkotikus ketino platinti, – įsigytas kiekis nebuvo didelis, rastos medžiagos nėra priskiriamos kokiai nors ypatingai rūšiai, kurios K. P. pats nevartotų.

3.4. Dėl įrodymų vertinimo atitikties BPK 20 straipsnio reikalavimams kasatoriai pažymi, kad vieninteliai byloje apklausti asmenys, kurių parodymai visiškai atitinka tiek vaizdo įraše užfiksuotas, tiek ir kitas objektyviai nustatytas aplinkybes, yra nuteistasis K. P. ir jo draugė A. P.. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus įrodymus vertino ne per K. P. parodymų prizmę, bet per jų atitiktį įvykį užfiksavusiam vaizdo įrašui. K. P. nurodytos aplinkybės, kurios visiškai atitiko vaizdo įrašo turinį, o kartu ir kitus byloje esančius objektyvius įrodymus, paneigia L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir juose iškeltą versiją, kad K. P. narkotikus paėmė tam, kad juos išplatintų. Vaizdo įraše užfiksuota, kad K. P. į L. S. namus ėjo dar (antrą) kartą, kai jam ir buvo perduotas ryšulys su 17 „čekių“. Kasaciniame skunde pateikiamos versijos, kaip galima vertinti nuteistojo veiksmus tiek prieš antrąjį apsilankymą L. S. namuose, tiek po jo.

3.5. Dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principo pažeidimo nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad byloje nenustatyta, ką konkrečiai K. P. susirinko iš besibučiuojančių asmenų ir ką jiems išdalijo, iškėlė prielaidą, kad tai galėjo būti narkotinės medžiagos, ir ją grindė kaltinamosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais bei policijos pareigūnų T. Š. (T. Š.) ir M. J. parodymais. Apklausiama teisme L. S. parodė, kad yra neraštinga, nemoka skaityti, rašyti, nežino mėnesių pavadinimų, net nežino, kurie dabar metai ir diena. Tuo tarpu jos apklausos protokole yra užfiksuoti parodymai, kurių ji, atsižvelgiant į nurodytą išprusimo lygį, tiesiog negalėjo duoti, pavyzdžiui, nurodytos įvairios tikslios datos. Esant tokiai situacijai, yra pagrindas abejoti visa informacija, kuri užfiksuota įtariamosios apklausos protokole, nes nėra galimybės atskirti, ką protokolą surašiusi policijos tyrėja užrašė iš jos žodžių, o ką – iš kitų šaltinių arba savaip interpretavusi. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodė, kad K. P. pažįsta nuo 2018 metų kaip asmenį, kuris „trinasi tabore, padeda kitiems čigonams ūkininkauti“. Tuo tarpu į bylą buvo pateikti visiškai objektyvūs ir nenuginčyti įrodymai apie tai, kad K. P. nuo 2017 m. pabaigos iki 2019 m. vasario mėn. gyveno ir dirbo Didžiojoje Britanijoje, todėl matyti jį tabore 2018 metais L. S. negalėjo. Kelia abejonių policijos pareigūnų T. Š. ir M. J. parodymų leistinumas. Palyginus šių liudytojų apklausos protokolus, kuriuos surašė policijos tyrėja, yra akivaizdu, jog parodymai yra visiškai identiški ir skiriasi tik keturiais žodžiais – M. J. apklausos protokole yra keturi papildomi žodžiai: „bei tyrėju T. S.“. Kitas šių dviejų protokolų turinys yra visiškai vienodas, įskaitant gramatines ir skyrybos klaidas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato S. Milovo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl kasaciniame skunde dėstomos bylos įrodymais nepagrįstos nuteistojo versijos ir teiginiai, kaip reikėjo vertinti vieną ar kitą įrodymą, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Dėl kaltinamojo akto turinio

6. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad K. P. pareikštame kaltinime nėra nurodyta jokių faktų, kurie būtini tam, kad jo veiką būtų galima kvalifikuoti ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir kad dėl kaltinamojo akto neaiškumo buvo suvaržytos jo galimybės gintis. Šie argumentai nepagrįsti.

7. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos ar kitos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392/2014">2K-392/2014</a>, 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017, 2K-141-693/2018, 2K-264-689/2018, 2K-189-1073/2019 ir kt.).???

8. Priešingai nei teigia kasatoriai, kaltinamajame akte pakankamai aiškiai suformuluotos faktinės aplinkybės, inkriminuojamos kaltinamajam, ir jas grindžiantys įrodymai. Kaltinamajame akte nurodyta, iš ko, kada, kur, kiek, kokios rūšies ir kokiais tikslais K. P. įgijo narkotines medžiagas. Nurodyti ir įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas K. P.. Iš kaltinamojo akto visiškai aišku, kad K. P. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio??1 dalį kaip asmuo, disponavęs narkotinėmis priemonėmis ne tik vartojimo, bet ir platinimo tikslais. Susipažinus su kaltinamojo akto turiniu, aišku ir kokiais bylos duomenimis grindžiama ši K. P. inkriminuojama aplinkybė: kaltinamosios L. S., liudytojų T. Š., M. J., A. Č. parodymais, vaizdo įrašo apžiūros protokolu, K. P. įgytų lankstinukų su narkotine medžiaga kiekiu. Teisėjų kolegija nenustatė jokių kaltinimo trūkumų ir neaiškumų, dėl kurių būtų suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą.

Dėl įrodymų vertinimo nustatant narkotinių medžiagų platinimo tikslą

9. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis K. P. disponavo narkotinėmis medžiagomis ne tik vartojimo, bet ir platinimo tikslais, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir atliko nevisapusišką bei ydingą byloje esančių įrodymų vertinimą. Skunde ginčijamas vaizdo įraše užfiksuotų duomenų turinys, nesutinkama su nuteistosios L. S. bei policijos pareigūnų parodymų vertinimu, pareiškiama, kad kilusios abejonės buvo vertinamos kaltinamojo nenaudai. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas.

10. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, kaip BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų nusikalstamų veikų būtinasis požymis, reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018 ir kt.). Pažymėtina, kad asmuo, neteisėtai disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xOTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-195/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-195/2009">2K-7-195/2009</a>, 2K-263/2012, 2K-315-139/2015, 2K-309-495/2019).

11. Nagrinėjamoje byloje K. P. tikslas platinti narkotines medžiagas grindžiamas tuo, kad jis įgijo iš L. S. pakankamai daug lankstinukų su narkotine medžiaga (17 vienetų) tam, kad visus juos ar jų dalį parduotų prie geležinkelio bėgių susirinkusiems asmenims, t. y. atliko tarpininko tarp pardavėjos ir vartotojų funkciją. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas pagrindė byloje esančiu vaizdo įrašu, policijos pareigūnų parodymais bei nuteistosios L. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, dalimi. Antai L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji davė K. P. 17 vienetų lankstinukų su narkotikais, o šis turėjo sumokėti 102 Eur, tačiau sumokėjo tik 45 Eur, pažadėdamas sumokėti likusią pinigų dalį po to, kai parduos gautus lankstinukus. Pažymėtina, kad teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-206/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-206/2008">2K-206/2008</a>, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-287/2013, 2K-107-489/2017 ir kt.). Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>).??????Pripažindamas nuteistosios L. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų minėtos dalies įrodomąją reikšmę, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors nuteistoji teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino šios savo parodymų dalies, tačiau, laikantis BPK reikalavimų, šie nuteistosios parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdyje; L. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos laikantis BPK reikalavimų, jų metu dalyvavo gynėjas; pati nuteistoji pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad galima vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šie L. S. parodymai atitinka kitus bylos įrodymus ir nustatyto narkotikų platinimo kontekstą, tokiems apeliacinės instancijos teismo argumentams pritaria.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas atliko ir kitų byloje surinktų įrodymų išsamų vertinimą, o darydamas išvadas, tinkamai atsižvelgė į nustatytų aplinkybių kontekstą. Skundžiamame teismo sprendime konstatuota, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys atitinka policijos pareigūnų parodymus dėl to, kad nuteistasis ne kartą lankėsi name, kuriame gyveno ir narkotinėmis medžiagomis prekiavo nuteistoji L. S., kad grįžęs iš minėto namo kažką dalijo kitiems asmenims. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, vaizdo įraše nėra užfiksuota, apie ką tarpusavyje kalbėjo nuteistasis ir kiti asmenys, tačiau tiek bendras nagrinėjamos situacijos kontekstas, tiek policijos pareigūnų parodymai patvirtina, kad buvo kalbama apie narkotinių medžiagų pardavimą prie geležinkelio bėgių susirinkusiems asmenims. Antai policijos pareigūnai parodė, kad eidami link K. P. girdėjo, kaip kiti asmenys jam sako, kiek narkotinės medžiagos dozių („čekių“) jiems turi duoti nuteistasis, kiek už jas buvo sumokėta ir kt.

13. Nuteistojo K. P. ir liudytojos A. P. parodymai, atsižvelgiant į jų santykį su kitais byloje esančiais įrodymais ir šių asmenų tarpusavio ryšį, apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti kaip nepatikimi. Kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo parodymų turinys proceso metu keitėsi: ikiteisminio tyrimo metu K. P. nurodė kitokias narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje, jo parodymai keitėsi priklausomai nuo to, kokie jį kaltinantys įrodymai jam tapo žinomi. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartas nuteistojo parodymų kitimas ir tam įtaką darantys veiksniai. Įvertinta ir motyvuotai atmesta nuteistojo gynybinė versija dėl bendravimo su prie geležinkelio bėgių susirinkusiais asmenimis turinio ir priežasčių, atkreiptas dėmesys į nelogišką nuteistojo aiškinimą, kad iš šių asmenų jis tik pirko narkotikams vartoti reikalingus daiktus (švirkštą, spiritines servetėles ir kt.), nes tokia versija prieštarauja tiek liudytojų parodymams, tiek objektyviai vaizdo medžiagai. Liudytojos A. P. parodymus apeliacinės instancijos teismas taip pat vertino kaip nepatikimus ir neatitinkančius bylos duomenų. Toks vertinimas, atsižvelgiant į bylos duomenis ir šios liudytojos artimus santykius su nuteistuoju, laikytinas pagrįstu. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį gautų duomenų pripažinimo įrodymais klausimą kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus. Konstatuodamas liudytojos A. P. parodymų nepatikimumą bei nuteistojo parodymų nenuoseklumą, apeliacinės instancijos teismas laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, taigi, BPK nuostatų nepažeidė.

14. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog K. P. disponavo iš L. S. gautomis narkotinėmis medžiagomis ne tik vartojimo, bet ir platinimo tikslais, įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Skundžiamame nuosprendyje pateikti įrodymų vertinimo motyvai yra išsamūs ir logiški, teismas savo išvadas pagrindė ne tik išsamia bylos duomenų analize, tačiau ir aiškiai nurodė, kokias įrodymų vertinimo klaidas padarė pirmosios instancijos teismas. Kasaciniame skunde akcentuojami BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimai iš esmės yra grindžiami atskirų įrodymų kvestionavimu, nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, o tai nesudaro pagrindo konstatuoti esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą vertinant įrodymus.

15. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminių įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė, o pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes BK 260 straipsnio 1 dalis K. P. pritaikyta tinkamai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. P. ir jo gynėjo advokato Sergejaus Milovo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas