Baudžiamoji byla Nr. 1-72-913/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00355-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1;
1.2.14.3.2; 2.3.6.4.5. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 9 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Miečiui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. N.,
kaltinamųjų gynėjams advokatams Jonui Algimantui Pakarkliui ir Eugenijui Karosui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2013-11-06 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2014-09-09 pagal BK 159 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 10 mėn., vadovaujantis BK 70, 75 straipsniais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 3 mėn., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, ir
A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), baigęs 2 klases, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2004-11-02 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 m.; 2) 2007-01-26 pagal BK 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 3) 2009-10-01 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.; 4) 2009-11-24 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 m. 10 mėn.; 5) 2010-12-21 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn.; 6) 2014-06-27 pagal BK 227 straipsnio 4 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda; 7) 2014-09-30 pagal BK 227 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta bausme – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda; 8) 2015-03-16 pagal BK 286 straipsnį galutine subendrinta bausme - 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda ir terminuotu laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamieji E. G. ir A. K. 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 23 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – pinigus, atėję prie V. N. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. G. likus prie namo kampo saugoti, kad niekas neateitų, panaudodami fizinį smurtą, t.y. A. K. suduodant smūgius V. N. ir padarant dėl to kaktos ir krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko V. N. prarado sąmonę, tokiu būdu atimdami galimybę priešintis, įsibrovė į V. N. gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimus V. N. priklausančius 2 000 litų (579,24 eurų), po to V. N., buvusį be sąmonės, nunešė prie kūdros ir paliko.
Kaltinamasis E. G. posėdžio pradžioje nurodė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, vėliau nurodė, jog kaltės nepripažįsta, parodymus duoti atsisakė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu pagarsino kaltinamojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 1, b.l. 113-114, 118), kur jis paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, su A. K. susitarė susitikti išgerti alaus. Apie 20-21 val. jis atvažiavo jo paimti, vėliau abu nuvažiavo pas M. Š.. Ten buvo jo sesuo I. Š., jos sugyventinis A. P.. Visi gėrė alų. Kažkuriuo metu su A. K. nuėjo į virtuvę parūkyti ir jis pasakė, kad yra girdėjęs, jog netoliese gyvenantis V. N. neseniai pardavė jautį ir turi pinigų. Kad V. N. tuo metu pardavė jautį buvo girdėjęs iš kaimo žmonių kalbų. A. K. apie tai pasakojo, kad galėtų tuos pinigus iš V. N. pavogti. A. K. sutikus, abu automobiliu važiavo pas V. N.. Iš bendro pokalbio abu vienas kitą suprato ir susitarė, kad V. N. pinigus reikėtų pavogti. Kuris tai pasiūlė negali pasakyti, sutarė abu bendrai. Konkrečių veiksmų ką darys ten nuvažiavę nederino ir nesitarė. Kur gyvena V. N. jis žinojo, todėl A. K. rodė kelią kur važiuoti. Nuvažiavę į vietą, automobilį paliko ant kelio, neprivažiavus V. N. namo, apie 20 m atstumu. Buvo sutemę. Matė, kad V. N. namuose nedega šviesa, todėl manė, kad namuose jo nėra. Kai abu įėjo į kiemą, iš lauko virtuvės išėjo V. N., kuriam A. K. vieną kartą ranka trenkė į galvą ir V. N. nuo smūgio nugriuvo. Jis ištraukė iš V. N. rankų raktą ir abu nuėjo prie namo lauko durų. Jis atrakino duris, abu įėjo į vidų, įsijungė šviesą. Jis, įėjęs į pirmą kambarį, esantį prie virtuvės, apkraustė lovas, kitus ten buvusius baldus. Iš pradžių A. K. buvo kartu su juo, o po to nuėjo į kitą kambarį. Viską kraustė greitai, nes skubėjo. Kadangi buvo neblaivus, tiksliai kur kraustė nurodyti negali. Atsimena, kad kraustė lovas, spinteles. Vienoje spintelėje su keliais stalčiais kažkuriame stalčiuje rado 500 Lt, kuriuos paėmė. Kitame kambaryje kraustė spintą. Dalį iš pagrobtų pinigų rado spintelėje su stalčiais, o kitą dalį - 700 ar 800 Lt rado arba lovoje, arba spintoje - tiksliai neprisimena. Iš viso rado ir paėmė 1 200 ar 1 300 Lt, tačiau ar pinigai buvo kažkur sudėti, ar padėti palaidai bei kokiomis kupiūromis neatsimena. Kad rado pinigus A. K. nieko nesakė. Kai išėjo iš namo, jis apkraustė kieme tebegulėjusio V. N. drabužių kišenes, tikėdamasis pas jį dar rasti pinigų. Jų neradę, su A. K. V. N. nunešė į kitą kelio pusę prie kūdros. Kodėl jį ten nešė paaiškinti negali. Po visko su A. K. išvažiavo iš V. N. sodybos ir abu išsiskyrė Janonių kaime. Kitą dieną, susitikęs su draugais M. R., Ž. B., J. M., atvažiavo į Anykščius. Picerijoje vaišinosi maistu ir alkoholiu, už kurį sumokėjo jis. Kitus iš V. N. pagrobtus pinigus išleido pirkdamas cigaretes, alų, degtinę, maistą.
2015-01-22 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. G. parodė, kad 2014-08-25 vakare Janonių kaime susitiko su A. K., kurio vairuojamu automobiliu nuvyko pas A. P., jo sugyventinę I. Š. ir jos brolį M. Š. gerti alaus. Begerdami abu su A. K. nuėjo į virtuvę rūkyti ir ten jis pasakė, kad už jo kaimo gyvena V. N., kuris yra pardavęs jautį ir turi pinigų. A. K. sutiko, todėl niekam nesakę abu su A. K. automobiliu išvažiavo link Staškūniškio kaimo. Kelią jis žinojo, todėl kur reikia važiuoti A. K. parodė. Atvažiavę prie V. N. namų, automobilį paliko prie keliuko į sodybą. Abu su A. K. ėjo į kiemą, kur prie lauko virtuvės sėdėjo V. N. ir rūkė. A. K., priėjęs artyn, smogė jam į galvą ir V. N. nukrito ant žemės prie lauko virtuvės. Namo durys buvo nerakintos, abu įėjo į vidų. Apėjo visus kambarius, ieškojo pinigų. Abu kraustė spinteles, kilojo sofas, žiūrėjo į patalynės dėžes. Vienos spintelės stalčiuje jis rado pinigus, kurių galėjo būti virš 500 Lt, be to, kitame kambaryje, lyg tai spintelėje, rado dar virš 500 Lt. Iš viso rado ir paėmė 1 200 Lt, tačiau apie pinigus A. K. nieko nesakė. Apieškoję namus, išėjo į lauką. V. N. dar tebegulėjo ant žemės, todėl jis su A. K. jį nunešė prie kūdros, esančios nuo namų kitoje keliuko pusėje. Ieškodamas pinigų iškraustė V. N. kelnių kišenes, tačiau nieko neberado. V. N. nunešę prie kūdros ten ir paliko, į vandenį jo nemetė. Po to sėdo į automobilį ir išvažiavo į namus (tomas 1, b. l. 120-121).
Kaltinamasis E. G., atsakydamas į gynėjo klausimą ar pagarsinti parodymai yra teisingi, nurodė, kad teisėjos pagarsintame protokole jo parodymai yra teisingi.
Kaltinamasis A. K. kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, parodymus duoti atsisakė.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu pagarsino kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 1, b.l. 113-114, 118), kur jis parodė, kad 2014-08-25 vakare, apie 20 val., savo automobiliu (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Janonių kaimą pas pažįstamą I. Š., jos sugyventinį A. ir jos brolį M. Vėliau jam paskambino E. G., kurį jis pakvietė ateiti išgeri alaus. Atėjus E. G. visi gėrė. Nuo alkoholio jautėsi apsvaigęs. Kažkuriuo metu su E. G. rūkant šis pasakė žinantis žmogų, kuris turi pinigų. E. G. paaiškino, kad tas žmogus dažnai būna neblaivus ir būtų nesunku pinigus iš jo paimti. E. G. siūlė „nuvažiuoti, duoti į galvą ir pasiimti pinigus“, nes žino jo gyvenamąją vietą. E. G. tokį pasiūlymą jam sakė ne pirmą kartą, nes paskambinęs prieš kelias dienas taip pat minėjo žmogų, iš kurio būtų galima paimti pinigus. Vėliau, gerokai išgėrus alkoholio ir vėl E. G. priminus, jis sutiko važiuoti ir atimti pinigus. Su E. G. sutarė, kad nuvažiavę pabels į duris, o jas atidariusiam duos į galvą ir suradę paims pinigus. Šio pokalbio niekas negirdėjo, nes abu buvo virtuvėje. Iš I. Š. namų su automobiliu išvažiavo link V. N. namų. Kelią rodė E. G.. Netoli pavažiavus, jis parodė namą, kur gyvena tas jo minėtas žmogus. Sustoję ir automobilį palikę kelyje, abu ėjo į gyvenamojo namo kiemą. Galėjo būti apie 23 val. Namo languose šviesos nedegė. Kai įėjo į kiemą, atsidarė kieme stovinčios lauko virtuvės durys ir pamatė pro jas išeinantį vyriškį. Kadangi jis tuo metu buvo visai greta, trenkė tam žmogui vieną kartą alkūne į galvą ir šis pargriuvo ant žemės. E. G. ištraukė iš nugriuvusio vyriškio rankos raktą, kurį paėmęs priėjo prie namo durų ir atrakino spyną. Abu įėjo į vidų. Ten su turėtu žiebtuvėliu, kuriuo galima pasišviesti, ieškojo elektros jungiklio. Jį suradę, užsidegė kambaryje šviesą ir ieškojo pinigų. Abu buvo tame pačiame kambaryje. Jis pinigų ieškojo lovoje, po čiužiniu, po patalyne, taip pat kažkokioje spintelėje, o E. G. taip pat buvo netoliese ir taip pat kraustė kažkokius baldus, daiktus. Paieškojus pinigų apie 10 minučių, E. G. pasiūlė išeiti. Jis pinigų nerado ir jų neėmė, o E. G. taip pat sakė, kad pinigų nerado. Išėję iš namo nuėjo į kitą kelio pusę prie kūdros. Ten E. G., atvertęs V. N., kraustė jo kelnių kišenes, tačiau pinigų nerado. Grįžę prie automobilio išvažiavo. Kadangi buvo neblaivus, kai kurių aplinkybių neprisimena. Kad su E. G. V. N. nešė į kitą kelio pusę nuo jo gyvenamo namo prie ten esančios kūdros atsimena, tačiau kaip, kada jį nešė ir dėl kokios priežasties, nepamena. Neprisimena, ar E. G. V. N. kišenes kraustė jam gulint kieme, ar prie jo dar kartu buvo nuėję, kai jis jau buvo nuneštas prie kūdros. Prisimena, kad vyriškį nunešti pasiūlė E. G.. Tik nunešus V. N. pamatė, kad ten yra kūdra, nes iki to laiko šios vietovės nežinojo. V. N. paliko šalia kūdros, į vandenį jo nemetė, nes jis kvėpavo, girdėjosi kriokiant, nors buvo be sąmonės. Sėdę į automobilį važiavo atgal pas I. Š., bet jai nuėjus miegoti jie išsiskyrė (tomas 2, b. l. 17-18).
2014-11-06 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo A. K. parodė, kad kuo yra įtariamas supranta ir kaltę pripažįsta. Paaiškino, kad 2014-08-25 vakare, apie 20-20.30 val., kartu su E. G. buvo atvažiavę pas Janonių kaime gyvenantį A. P. išgerti alaus. Maždaug po pusvalandžio paskambino E. G. ir pakvietė jį prisijungti. Šiam atėjus, visi gėrė alų. Kažkuriuo metu abu su E. G. rūkė verandoje ir šis jam pasakė, kad žino žmogų, kuris turi pinigų. Sakė, kad reikia jam trenkti ir pasiimti pinigus, žadėjo parodyti kur tas žmogus yra. Jis tuo metu nesutiko ir tęsė išgertuves. Jau apgirtus, E. G. dar kartą pasiūlė važiuoti pas žmogų, sakydamas, kad jis bus girtas. Jis sutiko, todėl abu su jo vairuojamu automobiliu išvažiavo pas V. N.. Kur reikėjo važiuoti rodė E. G.. Kokia nukentėjusiojo pavardė tuo metu nežinojo, E. G. jį vadino „seniu“. Važiavo nuo A. P. namų apie kilometrą. Automobilį paliko keliuke netoli namo, o patys nuėjo tolyn. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pamena ne visas aplinkybes. Priėjus prie namo durų, jos atsidarė ir pasirodė žmogus, kuriam išeinančiam jis alkūne trenkė į galvą ir šis nuo suduoto smūgio pargriuvo. E. G. buvo šalia ir iš V. N. rankų ištraukė raktą. Į vidų ėjo pro duris, kurias atrakino E. G.. Negali prisiminti kada V. N. su E. G. nešė prie kūdros. Atsimena, kad jis jį nešė paėmęs už pažastų, o E. G. už kojų. Kodėl tai darė paaiškinti negali. Įėję į V. N. gyvenamąjį namą abu su E. G. ieškojo pinigų. Jis ieškojo lovoje, pataluose ir po čiužiniu, ieškojo bare, E. G. tuo pat metu taip pat ieškojo, tačiau kurioje vietoje jis negali pasakyti. E. G. sakė, kad pinigų nerado, todėl reikia patikrinti V. N. kišenes. Namo viduje užtruko apie 10 min., pinigų ieškojo tarp įvairių daiktų. Kurioje vietoje E. G. kraustė V. N. kišenes neprisimena, tačiau, ieškodamas pinigų, V. N. jis apvertė ant pilvo ir kraustė jo kelnių kišenes. Neradę pinigų, sėdo į automobilį ir važiavo atgal pas A. P.. Ten nuvykus pastarasis pasakė, kad vaikai jau miega, todėl abu išvažiavo ir išsiskyrė (tomas 2, b. l. 20-22).
Nukentėjusysis V. N. paaiškino, kad buvo pirmadienio vakaras, sekmadienį buvo pirtis kūrenta, nuėjo į pirtį, nusiprausė, parėjęs iš pirties lauko virtuvėlėje užėjo parūkyti, pasiėmė raktą su savimi. Parūkęs ėjo cigaretę išnešti, kai išėjo, po to prisimena tik šešėlį, atsipeikėjo sušalęs prie balos, kojos vandeny, viršus ant kranto. Kaip iš miego, nesuprato net kur randasi, namai matėsi, suprato, kad namo stogas matosi. Prie daržo pasėdėjo, po to skaudėjo viskas, galvą, šaltis krečia, tada suprato, kad kažkoks šešėlis buvo. Bijojo eiti namo, netoliese bobutės gyvena, neįleis. Po truputį nuėjo namo, užsidegė šviesą, viduje viskas buvo išvartyta. Paskambino broliui, liepė atvažiuoti ne vienam. Brolis pasiėmė savo sūnų, draugą, žmoną, atlėkė su dviem mašinom. Policiją iškvietė brolio žmona. Atvažiavo vienas ekipažas. Žinojo kur pinigai – dėžutėje nuo kavos, išskirstyta trijose vietose buvo, po sofa nebuvo 1500 Lt. Dar apie 500 Lt buvo džinsų kišenėje. Piniginės nerasta, o iš dviejų vietų išnešta apie 2000 Lt. Po to dar su šuniu buvo atvažiavę pareigūnai. Antspaudus ėmė. Greitosios pagalbos nekvietė. Jam buvo smūgiuota, galvos viršugalvį gal krisdamas susimušė. Smūgių neatsimena, tik per miglą blykstelėjo šešėlis. Nematė nei žmonių, nei garsų, tik vėjas šlamėjo. Svarbiausia, kad šuo nesulojo. Namuose buvo viskas išvartyta, baisu, išsigando. Pasigedo pinigų, kurie buvo metalinėje dėžutėje, patalynėje ir stalčiuke. Dar kitoje vietoje nerado. Prarado apie 2000 Lt. Tiksliai negali pasakyti sumos. Tokiai sumai pareiškė civilinį ieškinį. Vėliau buvo A. atvažiavęs, sakė, kad po kiek laiko atvažiuos, pusę sumos atsiskaitys. Jo nepažinojo, po įvykio jį policija surakino, atvedė su antrankiais. Po to jis atvažiavo su žmona ir su vaiku, sakė, kad kitą kartą atvažiuos ir pusę sumos grąžins. A. K. dievagojosi, kad jis nieko nedarė. Jis jam pasakė, kad pinigų nereikia, jeigu teismas pripažins, tada. Siūlė važiuoti su juo į Anykščius pas tyrėją, atseit duos pusę sumos 1000 Lt, sakė, kad nekaltas, duos į teismą, kad nekaltas, ir tada reikės jam grąžinti pinigus. Jis pabijojo važiuoti. Vieną kartą A. policiją atvežė, po to antrą kartą atvažiavo ir siūlė pinigus, tada dar kartą atvažiavo ir siūlė važiuoti pas tyrėją, sakė įrodys per teismus, kad nekaltas, tada reikės grąžinti jam pinigus. Jis pasakė, kad tada nereikia pinigų. Kaltinamąjį G. pažįsta, jis netoli gyvena, kitame kaime, kai į mokyklą eidavo, dviratį palikdavo. Jis pinigų turėjo, nes prieš porą savaičių jautį pridavė, būtų nelaikęs pinigų, bet spalio 25 d. motinos metinės. Nemano, kad kaime kažkas galėjo žinoti, niekam nesigyrė. Jam vietoje sumokėjo grynais už jautį virš 2000 Lt. Turėjo rankoje raktelį ant virvutės, buvo namus užrakinęs pakabinama spyna, raktelį turėjo rankoje. Kai atsipeikėjo, durys buvo atrakintos, spynelė numesta. A. pamatė tik kai po įvykio atvežė policija, jis iki įvykio pas jį nebuvo, A. nebuvo jo sodyboje. Policija fotografavo atvažiavusi su K., jis rodė viską. Jisai atvažiavęs po įvykio dievagojosi, kad nedalyvavo užpuolime. Jį atvežė žmona su mašina. Pinigų negrąžino jam.
Liudytojas M. R. paaiškino, kad su E. buvo draugai, A. mažiau pažįsta. Susitiko vakare su E., jis turėjo pinigų, nusipirko kebabų, picos, įpylė kuro, alaus. Tai buvo prieš metus. Kurkliuose gandai buvo, kad pavogė jautį ar kažką. Kas turėdavo pinigų, tas pavaišindavo draugą, todėl nebuvo keista, kad E. perka kažką. Apie 100 Lt išleido. Kartu buvo J. M. ir Ž. B.. Buvo pletkų, kad G. gavo pinigų už jautį. Kaip suprato, kad nukentėjusysis turėjo jautį, paėmė pinigų, jie nuėjo ir atėmė su A. Po mėnesio ėjo kalbos.
Liudytojas Ž. B. paaiškino, kad E. G. pažįsta šiek tiek, vieną kartą gėrė, A. K. geriau pažįsta. Nuvažiavo su M. pas E., nuvažiavo į Anykščius, valgė kebabus. Mažai atsimena, girtas buvo, buvo gal metai atgal. Eilinis įvykis, kad susitiko ir pavalgė, E. pavaišino.
Liudytojas J. M. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. Buvo praeitą vasarą susitikę, nuvažiavo į Anykščius, pavalgė ir grįžo namo. Turėjo pinigų E. G., jis viską finansavo. E. G. pasiūlė jiems nuvažiuoti į Anykščius, jis vairavo mašiną. Važiavo keturiese. Jis, E., M. ir Ž. Pakvietė visus E., miestelyje pasiūlė. Anykščiuose pavalgė prie Žiburio kebabų, dar užvažiavo į degalinę. Mokėjo G., jisai ėjo mokėti už visus. Nežinojo iš kur jis turi pinigų, jo neklausė kodėl moka. Jis parvežė visus atgal. Kalbų jokių nebuvo, apie nusikaltimą nieko nežino.
Liudytoja I. Š. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Kriminalistams sakė, kad liepos mėnesį jie pas brolį buvo užsukę. Grįžo iš darbo liepos mėnesį, E. su A. išeidinėjo iš jos brolio M. Š.. Nieko negirdėjo, nežino, ko jie ten buvo. Gyvena kartu su broliu, ji gyvena su A. P.. Vieną kartą savo namuose matė E. ir A. Kai kriminalistai išvažiavo, pagalvojo, kad susimaišė, tai buvo ne rugpjūčio mėnesį. Iš tikrųjų žino, kad praeitų metų liepos mėnesį jie buvo. Nelabai atsimena ką pasakojo tyrėjai. Tada susimaišė, kad jie buvo rugpjūčio mėnesį. Turėjo brolis alaus, išgėrė su broliu ir išsiskirstė. Ji nevartojo su jais alkoholio, buvo tik iš darbo grįžusi, apie 7-8 val. Jos sugyventinio tuo metu nebuvo. Ji nemeluoja. Rugpjūčio mėnesį nebuvo jų pas juos. Kai buvo kriminalistai, ne taip pasakė. Tada susimaišė, susipainiojo, pasimetė. Jos niekas neprašė sakyti kitaip, poveikio nebuvo. K. ir G. išėjo iš namų apie 7-8 val., jie nebuvo visiškai girti. Jie išėjo iš kiemo pėsčiomis. Tai buvo liepos mėnesį, ir brolis sakė, kad tai buvo liepos mėnesį. Brolis kartu išgėrinėjo, gal geriau atsimena datą. Brolis nemeluos. Ji matė, kad jie buvo išėję iš kiemo liepos mėnesį. Susimaišė, kad buvo atvažiavę su BMV mašina, matė, kad pėsti išėjo, tada susimaišė. Ji nieko nebijo.
Teismas, vadovaudamasis BPK 276 str., teisiamojo posėdžio metu pagarsino liudytojos I. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (tomas 1, b.l. 38), kur ji paaiškino, kad E. G., gyvenantį tame pačiame kaime gerai pažįsta, taip pat iš matymo pažįsta ir jo draugą A., kuris pas juos iš viso yra buvęs du kartus. Pirmą kartą pas juos buvo 2014 m. rugpjūčio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti 25 diena. Tos dienos pavakare pas juos į namus atėjo apie 20 val. E. G. ir A., kaip vėliau sužinojo jo pavardė yra K. Jie buvo išgėrę. Su savimi atsinešė alaus. Ar jie atėjo pėsčiomis, ar atvažiavo mašina ji nematė. Kuo buvo apsirengę dabar neprisimena. Alų gėrė su jos sugyventiniu A. P. ir broliu M. Š., kurie buvo prieš tai ir taip girti. Ji alkoholio nevartojo. Alų gėrė brolio kambaryje. Matė kaip buvo išėję į virtuvę parūkyti. Ką būdami virtuvėje kalbėjo, ji negirdėjo. Girdėjo, kaip kažkuris iš jų būdami virtuvėje kažkam skambino. Po to sugrįžę į brolio kambarį pabaigė gerti alų apie 21-22 val. Lauke jau buvo sutemę. Abu E. G. ir A. K. iš jos namų išėjo kartu. Kur jie nuėjo, nežino, nes prieš tai nesakė kur eis. Brolis ir sugyventinis buvo visiškai girti ir kitą dieną nieko neprisiminė. Kitą kartą A. K. su E. G. buvo 2014-10-16. Apie 11 val. dienos, A. K. į kiemą atvažiavo BMW markės automobiliu vyšninės spalvos. A. K. ir E. G. įbėgo į kambarį ir liepė sakyti, kad jų pas ją nėra. Ji juos išvarė. Kai jie išėjo į lauką, atvažiavo policijos pareigūnai, sulaikė A. K., o automobilį išvežė tralas. Daugiau pas juos be šių dviejų kartų A. K. nėra buvęs. A. K. yra romų tautybės.
Liudytojas S. J. paaiškino, kad E. G. yra jo kaimynas, A. mažiau pažįsta. Kai išgėrinėdavo, E. nieko nekalbėjo apie apiplėšimą V. N.. Edgaras pas jį atvažiavo vakare apie 11 val., paskambino jam, sako, kad užgeso prie N. pakalnės. Jiems R. R. paskambino, kad N. apiplėštas. Teisių neturi, mašiną turi, todėl sakė E., kad reikia važiuoti iš ten. Sakė, kad nevažiuotų, nes N. apiplėštas. Kiek išgėrinėdavo su E., jis niekad nesakydavo, kad apiplėšė. Kaime spėlioja žmonės, kad E. su A., kalba ėjo. Pats E. jam nieko nesakė. Jis jo paklausdavo kas V. apiplėšė, E. sakė iš kur jam žinoti. Jis liepė važiuoti nuo sodybos, nes neturėjo žmogus teisių ir sodyba yra apiplėšta. Žino, kad padarytas garso įrašas jų pokalbio. E. jam paskambino, jis buvo namie, sakė, kad žmogus apiplėštas, jam reikia važiuoti iš ten, nes sakys ant jo, kad jisai apiplėšė.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad važiavo pas liudytoją I. Š. apklausti į namus, rado ją namuose, buvo blaivi. Paklausė dėl įvykdyto apiplėšymo. Ji papasakojo, kad išvakarėse, prieš plėšimą, buvo A. K. ir E. G. girti užvažiavę į namus, po to išvažiavo. Tyrime buvo niuansų. Reikėjo, kad Š. patvirtintų, kad jie buvo tame kaime. Po įvykdyto plėšimo važinėjo, klausinėjo žmonių. Liudytoja Š. savo valia papasakojo, ką papasakojo – tą užrašė, buvo įspėta dėl melagingų parodymų. Apie įvykdytą nusikaltimą visas kaimas žinojo. Š. nurodė tą datą, kada buvo plėšimas, būtent, kad išvakarėse prieš apiplėšimą buvo atvažiavę K. ir G. automobiliu, abu buvo neblaivūs.
Liudytojas Ž. Č. paaiškino, kad jis tyrė šią bylą nuo pat pradžių, atliktų veiksmų nelabai pamena. Byla buvo jo žinioje, kol atsirado kaltinamieji, vėliau buvo perduota tyrėjai S. M.. Buvo gauta informacija, kad nusikalstamą veiką galėjo įvykdyti būtent šitie du asmenys, vėliau ta informacija pasitvirtino. Pirmas, tačiau nepilnai, prisipažino G., vėliau buvo sulaikytas A. K., kuris taip pat prisipažino, abu buvo apklausti teisme, atlikti parodymų patikrinimai vietoje advokatams dalyvaujant, abu nurodė kur, iš kur buvo paimti pinigai, kur kuris ėjo, kas ką apieškojo. Patikrinimo metu A. K. nurodė kurioje vietoje būdamas smūgiavo nukentėjusiajam, kur tas nukrito, nurodė kaip nešė nukentėjusįjį iki tvenkinio, būtent kur jį paliko ir po to apieškojo namą. Pats dalyvavo atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus. Tuo metu kaltinamieji davė visus paaiškinimus dalyvaujant jų advokatams. Iš pradžių G. teigė neva stovėjo lauke, viską darė A. K., vėliau nurodė, kad abu name ieškojo pinigų, pasidalinę kambariais. Šiaip parodymai atitiko įvykio aplinkybes. K. parodymai įvykio vietoje buvo išsamūs, nurodė, taip kaip pasakojo nukentėjusysis. Kaltinamieji savarankiškai viską parodė, parodymai atitiko visas įvykio aplinkybes. Jokios prievartos K. atžvilgiu nebuvo naudojama, dalyvavo jo advokatė patikrinimo metu ir prieš patikrinimą. Pagal parodymus A. sudavė smūgį, G. stovėjo šalia.
Liudytoja S. M.-Š. paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal plėšimą, nukentėjusiajam suduodant smūgius, jis prarado galimybę priešintis, prarado sąmonę, buvo įeita į jo gyvenamąjį namą, apieškojus paimti pinigai. Nustatyta, kad tai padarė E. G. ir A. K.. Visas aplinkybes sužinojo tirdama šitą bylą būtent iš pačių kaltinamųjų parodymų, nors iš pradžių E. G. parodymai keitėsi, jis nurodė, kad buvo sutarę su A. K. įvykdyti tą plėšimą, nes jis žinojo, kad nukentėjusysis pardavė gyvulį ir turėjo pinigų, todėl pasiūlė apiplėšti. Pirminiuose parodymuose teigė, kad kai atvažiavo, E. G. liko stovėti prie namo kampo, A. K. išėjusiam iš pagalbinio pastato ar pirties nukentėjusiajam trenkė į galvą, dėl ko tas nugriuvo. A. K. įėjo į namo vidų, grįžo su pinigais, po to kartu nunešė nukentėjusįjį be sąmonės į kitą gatvės pusę netoli tvenkinio. Parodymai keitėsi, E. G. po to pripažino, kad neliko stovėti prie namo kampo, o užėjo į namą kartu, kartu ieškojo pinigų, bet smūgį sudavė A. K.. A. K. pirminiuose parodymuose ir apklausos metu nurodė kaip atėjo, kaip sudavė smūgį nukentėjusiajam, kaip ir kokius kambarius apieškojo, parodė kaip nunešė nukentėjusįjį ir paliko, parodymų patikrinimo metu ir apklausos metu davė tuos pačius parodymus. E. G. yra nurodęs rastų pinigų sumą, kad rado pinigus ir pasiėmė. Kaltinamieji tuo metu davė parodymus, keitėsi parodymai kažkiek, bet jiems buvo išaiškinta jų teisė kaip įtariamųjų, veiksmuose dalyvavo paskirti gynėjai, A. K. turėjo ir savo pasirinktą gynėją, kuris dalyvavo procese, prieštaravimų, nesutikimų su padarytais veiksmais nebuvo. Parodymų patikrinimo vietoje metu K. ir jo advokatė prieštaravimų ir pastabų neturėjo, su viskuo susipažino, nebuvo pastabų ar prieštaravimų.
Liudytojas M. G. paaiškino, kad jam teko padėti konvojuoti kaltinamuosius į parodymų patikrinimą vietoje. Nuvažiavo, jie papasakojo viską. Prie prūdo rodė, kaip paguldė, rodė detaliai kaip pinigus paėmė G., kitas (rodo į kaltinamąjį A. K.) rodė, kad žmogų primušė, kurioje vietoje primušė. Atvažiavo, nuėjo prie lauko virtuvės, primušė išėjusį žmogų, pasakojo, kad po to į vidų įėjo. Įtariamieji laisvai pasakojo, dalyvavo advokatai, nebuvo jokio psichologinio paraginimo.
Liudytojas M. Š. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, draugiški santykiai. Žino, kad žmogų apiplėšė. Girdėjo Staškūniškių parduotuvėje, kad N. kažkas apiplėšė. Jo sesuo I. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena A. P., šiuo metu jie išvažiavo dirbti į Molėtų rajoną. 2014-08-25 neatsimena ką veikė. Gal ir buvo atvažiavę į namus K. ir G., nedažnai atvažiuodavo. Kai kriminalistai jo klausinėjo, pasakė, kad buvo girtas, negalėtų pasakyti, buvo jie ar nebuvo. 2014-08-25 gėrė su A. P., vakare girtas miegojo, negali pasakyti ar buvo svečių. Sesers neklausinėjo kas buvo tą dieną. Nedažnai lankosi jų namuose G. ir K., vieną kartą gal gėrė kartu, tiksliai negali pasakyti ar tą kartą gėrė.
Liudytoja D. A. paaiškino, kad A. K. yra jos sugyventinis, ji sutinka ir nori duoti parodymus. G. tik pažįsta, bet jokių ryšių neturi su juo. Žino, kad žmogus buvo apvogtas 2014-08-25. Tą dieną ji buvo laisva, nedirbo, prašė specialiai dar savo darbovietėje jos darbo grafiką peržiūrėti, todėl tikrai žino, kad jai buvo laisva diena. Turi du mažamečius vaikus, buvo namie, jos vaikai yra našlaičiai, laukė pašalpos, kitą dieną turėjo eiti į darbą, paprašė kolegės, kad ją išleistų, nes jai reikia nupirkti detalių mašinai. A. tą dieną buvo pas R. garaže, tvarkė mašiną, tą dieną negalėjo niekur išvažiuoti, jie buvo tikrai namie, jų niekas nepaklausė iš policijos, nei jo mamos, nei jos. Kai A. suėmė, klausė už ką, jai niekas nesuteikė informacijos. Tyrėja Š. ją išsikvietė dėl kitos bylos, prisistatė iš karto kriminalistas, kuris šiandien antras liudijo, jos klausė kokios yra A. pajamos, ji sakė, kad jokių, klausė ar neatnešė jai pinigų didelės sumos. Ji pasakė, kad gyvena iš jos algos, iš pašalpų, ji turi paskolą pasiėmusi. Akistatoje sužinojo už ką jis suimtas, jai sakė, kad jo ten nebuvo, atseit jį suėmė už kažkokio senio apiplėšimą. Ji dirba parduotuvėje, žmonės kalba viską, o niekas nieko nesakė. Jai A. rašė laiškus, kad kriminalistas liepė prisipažinti ir paleis, kaip E. prisipažino ir jį paleido. Po mėnesio paskambino tyrėja, prašė atvažiuoti į pasimatymą. Nuvažiavo, jai suteikė pasimatymą, kai vyksta ikiteisminis tyrimas. Liepė apie bylą nekalbėti, po kelių dienų A. grįžo namo, kriminalistas ir tyrėjas jį parvežė namo. Keista, kodėl iš E. paėmė rūbus ekspertizei, pati prašė, kad paimtų A. drabužius, padangas, jeigu buvo su mašinomis. Tiesiog A. tą dieną niekur negalėjo eiti, nes buvo arba pas ją parduotuvėje, arba prie parduotuvės, ar pas R. Garantuoja, kad jis buvo namuose, ji vaikų negali palikti, o jis be jos niekur nevažiuoja. Pinigų neparvežė, savo sąskaitos neturi. Jisai neturi paso, negali įsidarbinti, o galėtų žmogus dirbti. Apie plėšimą sužinojo iš A. per akistatą, kai tarp jų buvo ikiteisminis tyrimas dėl raktelių ir t. t., kai A. buvo paėmęs BMW raudonos spalvos. Buvo du automobiliai raudonos spalvos, 2014-08-25 važinėjo su sena mašina, kai jį suėmė, jie turėjo kitą mašiną, jis važinėjo su kita mašina. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl smurto artimoje aplinkoje, tuo metu sužinojo apie apiplėšimą, sakė, nesupranta už ką jį kaltina, jį kaltina dėl kažkokio senio apiplėšimo, nieko nesupranta. Mano, kad A. nepažįsta nukentėjusiojo N. Po įvykių jie buvo nuvažiavę pas nukentėjusįjį, iki to laiko ten nebuvo.
Iš 2014-08-26 protokolo – pareiškimo matyti, kad V. N. pranešė apie tai, kad 2014-08-15 apie 23 val. jam būnant namų, kurie yra (duomenys neskelbtini), kieme, kažkas sudavė jam į galvą ir jis prarado sąmonę, kai pabudo, buvo šalia namų esančiame tvenkinyje, grįžęs į namus rado iškraustytus daiktus bei pavogtą apie 2000 Lt sumą (tomas 1, b.l. 1).
Iš 2014-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vietą – gyvenamasis namas ir lauko teritorija, esantys (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b.l. 5-15).
Iš 2015-03-24 nukentėjusiojo V. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. N. parodė ir paaiškino apie 2014-08-25 vykusius įvykius (tomas 1, b.l. 27-30).
Iš 2014-08-28 specialisto išvados Nr. G 1271/14(P-05) matyti, kad V. N. konstatuotas kaktos ir krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda kaktos dešinėje pusėje padaryti dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje, dėl ko V. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l. 32).
Iš 2014-10-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokolo matyti, kad kontrolės metu užfiksuotas pokalbis tarp E. G. ir S. J. 2014-10-16 22.46 val. S. J. (toliau - S. J.) skambino E. G. (toliau - E. G.): E.G. „Alio“. S. J. „Kurioje vietoje tu randiesi?“. E. G. „Blet N. kalnan negaliu užkilti“. S. J. „Kaip tu N. kalnan, jeigu tu sakei pas P. esi?“ E. G. „Blet išvažiavau iš P.“. S. J. „Tai kurian ten kalnan ruošiesi kilti?“. E. G. „N.“. S. J. „Nu tai kaip tu negali užkilti?“. E. G. „Bybižin. Va netraukia nachui triperis blet“. S. J. „Tai gal ten nėra nei bake, nei niekur“. E. G. „Bake yra. Va pakalnėn leidžiuosi nachui, įsibėgėsiu kai pysiu nachui“. S. J. „Nu tai davai užsikurk“. E. G. „Tai, kad blet ant manęs stumi“. S. J. „Tai gerai užsikurk, kad aš užgirsčiau, kad užsikuri nors“. E. G. „O tai kur tu esi?“. S. J. „Tai va aš... Užsikurk pirmoje eilėje“. E. G. „Nu palauk. Va užsikūriau“. S. J. „Tu blet. Tau N.... N. išeis, kaip tau pasakys, kad tu tenai jį apiplėšei. Tu geriau važiuok iš tenai kuo greičiau“. E. G. „Tai blet pas S. kai buvau ir N. buvo pas S.“. S. J. „Nu tai va geriau važiuok iš tenai“. E. G. „Ai blet jeigu stumi tai nachui“. (tomas 1, b. l. 61-62).
Iš 2014-10-30 ir 2014-11-19 įtariamojo E. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad E. G., dalyvaujant gynėjui advokatui Dariui Karveliui, parodė vietas, kur įvykdė nusikalstamą veiką, bei paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (tomas 1, b.l. 123-126; 128-132).
Iš 2014-11-18 įtariamojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. K., dalyvaujant gynėjai advokatei J. A., parodė vietas, kur įvykdė nusikalstamą veiką, bei paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (tomas 2, b.l. 23-28).
Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad E. G. ir A. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pagrobė svetimą, nukentėjusiajam V. N. priklausantį turtą, panaudodami fizinį smurtą. Nors patys kaltinamieji E. G. ir A. K. kaltės dėl šio plėšimo teisme nepripažino ir atsisakė duoti parodymus, tačiau kiti įrodymai – abiejų kaltinamųjų apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriose tiek E. G., tiek ir A. K. prisipažino padarę šį plėšimą, bei nuosekliai ir detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, kurios sutapo ir su nukentėjusiojo V. N. parodymais, patvirtina jų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo. Iš abiejų kaltinamųjų parodymų, kurie visiškai sutapo tarpusavyje, matyti, kad E. G. 2014-08-25 susitikęs su A. K. nuvyko pas A. P., jo sugyventinę I. Š. ir jos brolį M. Š. gerti alaus, jie abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kai E. G. pasiūlė A. K. nuvykti pas žmogų, kuris turi pinigų, nes pardavė jautį. A. K. sutiko, kur važiuoti kelią rodė E. G.. Atvykus prie V. N. namų, jie nuėjo į namo kiemą, kur prie lauko virtuvės sėdėjo V. N. ir rūkė. A. K., priėjęs artyn, trenkė jam su alkūne į galvą ir V. N. nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės prie lauko virtuvės ir prarado sąmonę. E. G. buvo šalia ir iš V. N. rankų paėmė raktą nuo namų. Į vidų ėjo pro duris, kurias atrakino E. G.. Apėjo visus kambarius, ieškojo pinigų. Abu kraustė spinteles, kilojo sofas, žiūrėjo į patalynės dėžes. Pinigus rado E. G., apie 2000 Lt, tačiau apie tai, kad rado pinigus A. K. E. G. nepasakė. Apieškoję namus, išėjo į lauką. V. N. dar tebegulėjo ant žemės, todėl jie nunešė V. N. prie kūdros, esančios nuo namų kitoje keliuko pusėje. Kad A. K. ir E. G. 2014 metų rugpjūčio 25 dieną buvo namuose pas A. P., M. Š. ir I. Š. patvirtino liudytojos I. Š. parodymai. Ši liudytoja teisme duodama parodymus teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus ji susipainiojo. Iš I. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurie buvo pagarsinti teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, matyti, jog liudytoja aiškiai ir nuosekliai prisiminė 2014-08-25 įvykius kuomet pas ją namuose lankėsi E. G. ir A. K. bei vartojo alkoholinius gėrimus kartu su jos broliu ir sugyventiniu, ir kad jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, apie 21-22 val. išėjo iš jos namų. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. M. paaiškino, kad jis apklausė liudytoją I. Š. namuose, kuri buvo blaivi, bei kuri papasakojo apie tai, kaip išvakarėse, prieš plėšimą, buvo A. K. ir E. G. girti užvažiavę į jos namus, po to išvažiavo. R. M. patvirtino, kad liudytoja Š. savo valia viską papasakojo; Š. nurodė tą datą, kada buvo plėšimas, būtent, kad išvakarėse prieš apiplėšimą buvo atvažiavę K. ir G. automobiliu, abu buvo neblaivūs. Ta aplinkybė, jog teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. Š. nurodė, kad A. K. ir E. G. pas ją į namus buvo atvykę kitu laiku, bet ne 2014 metų rugpjūčio 25 dieną, sudaro pagrindą teismui manyti, jog liudytoja galėjo būti veikiama duoti kitus parodymus, nes iš liudytojos I. Š. kūno kalbos buvo akivaizdu, jog ji yra įbauginta, todėl teismas nesiremia liudytojos I. Š. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu būtent dėl tos priežasties, kad visuma aplinkybių verčia abejoti šių parodymų teisingumu. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu I. Š. visus įvykius galėjo prisiminti žymiai geriau, be to, liudytojas R. M. patvirtino, jog liudytoja parodymus davė nuosekliai, aiškiai ir laisvanoriškai. Taigi, iš liudytojos I. Š. parodymų, duotų 2014 m. spalio 31 d., akivaizdu, jog kaltinamieji E. G. ir A. K. 2014 metų rugpjūčio 25 dieną, būdami neblaivūs, apie 22 val. išėjo iš I. Š. namų. Liudytoja D. A., kuri yra kaltinamojo A. K. sugyventinė, teisme davė parodymus, kuriuose teigė, jog visą 2014 m. rugpjūčio 25 dieną ir naktį A. K. buvo namuose. Tačiau teismas šių liudytojos D. A. parodymų nevertina kaip teisingų, nes ji yra suinteresuota duoti tokius parodymus, kurie yra palankūs jos sugyventiniui. Be to, šių parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, o liudytojos I. Š. parodymai patvirtina priešingai, kad A. K. ir E. G. tą dieną buvo namuose pas I. Š., kartu su jos broliu ir sugyventiniu. Taip pat akivaizdu ir tai, jog abiejų įtariamųjų įvykio vietoje demonstruotos nusikaltimo padarymo aplinkybės sutapo. Atliekant šiuos veiksmus dalyvavo gynėjai advokatai. Teisme apklausti liudytojai – policijos pareigūnai Ž. Č. ir M. G. parodė, jog įvykio vietoje įtariamieji E. G. ir A. K. elgėsi adekvačiai, nuosekliai rodė vietas, kur buvo užpultas V. N., kur jis vėliau buvo perneštas, pasakojo kaip ir kur buvo ieškoma pinigų ir kur E. G. rado pinigus. Todėl asmenims, nedalyvavusiems nusikaltime, nebūtų įmanoma taip aiškiai ir nuosekliai įvykio vietoje demonstruoti bei aiškinti nusikaltimo padarymo aplinkybių. Liudytojai M. R., Ž. B. ir J. M. patvirtino, jog 2014 m. rugpjūčio mėn. antroje pusėje E. G. turėjo pinigų, todėl vaišino visus draugus.
Vertinant įrodymus, svarbu yra ir tai, jog kaltinamasis E. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, yra teisingi. Kitaip tariant, jis patvirtino šiuos parodymus. Taigi, tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktų ir ištirtų reikšmingų duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, leidžia spręsti, jog kaltinamieji E. G. ir A. K. padarė kvalifikuotą nukentėjusiojo V. N. plėšimą. Įvertinus tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, jog E. G. ir A. K. kaltė, pagrobus nukentėjusiajam V. N. priklausančius pinigus, panaudojant fizinį smurtą – suduodant smūgį, visiškai įrodyta. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis E. G. ir A. K. veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Teismas nesutinka su kaltinamojo E. G. gynėjo išsakyta pozicija, jog jo ginamojo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma– tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-339/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-339/2010">2K-339/2010</a>, 2K-630/2011, 2K-10/2012). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008, 2K-197/2009 ir kt.). Kalbant apie bendrininkavimo požymio nustatymą plėšimo atveju, būtina atsižvelgti ir į pačios veikos specifika. Kaip matyti iš normos dispozicijos, plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinę ar psichinę prievarta. Teismų formuojamoje praktikoje konstatuojama, kad plėšimo atveju bendrininkavimas suprantamas ne tik kaip dalyvavimas darant nusikalstamą veiką aktyviais veiksmais, plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu gali būti laikomas ir buvimas šalia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtą, nukentėjusiajam suvokiant, kad stovintis šalia asmuo yra bendrininkų grupės narys.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. G. ir A. K. turėjo išankstinį susitarimą vykti į nukentėjusiojo namus ir užvaldyti jam priklausančius pinigus. Ir nors smūgių nukentėjusiajam V. N. kaltinamasis E. G. nesudavė, tačiau paėmė jau iš be sąmonės gulinčio V. N. raktus, atrakino namo duris bei kartu su kitu kaltinamuoju A. K. ieškojo pinigų. Taigi kaltinamojo E. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip bendrininko įvykdant nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra iki septynerių metų. Byloje teismas nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamiesiems skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę.
Teismas nustatydamas kaltinamajam E. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei, kurio metu pasikėsinta ir į kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis E. G. buvo aktyvus ir inicijavo veikos padarymą, rastais pinigais nepasidalino su kitu kaltinamuoju.
Įvertintini ir byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį E. G. – jauno amžiaus, bet jau du kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, nedirbantis ir neregistruotas darbo biržoje, į priklausomybės ligų ir psichiatro dispanserinę įskaitą neįrašytas.
Teismas nustato ir atsižvelgia ir į E. G. atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Visų pirma, nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Antra, byloje esantys duomenys patvirtina, jog veikos padarymo metu E. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už įvykdytą plėšimą E. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme.
Kaltinamajam E. G. paskirta bausmė subendrintina su 2014-09-09 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir vėliau 2015-09-29 nutartimi sumažinta bausme (BK 63 str.).
Kaltinamajam E. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistinos į kardomąją priemonę suėmimą, suimant kaltinamąjį teismo salėje.
Teismas, spręsdamas A. K. skirtinos bausmės dydžio klausimą, nenustatė BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, taip pat jokių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme išskirtinių aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam skirti švelnesnę, negu BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, kuri, kaip jau minėta, yra laisvės atėmimas iki septynerių metų, todėl bausmė skirtina sankcijos ribose. Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. K. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį pirmiausia atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikiant tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei, kurio metu pasikėsinta ir į kitą baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – asmens sveikatą. Tyčia apiplėšti nukentėjusįjį kaltinamajam kilo staiga, jis veikė spontaniškai. Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, įvertinamas ir kaltinamojo vaidmuo, indėlis į nusikalstamą bendrininkų grupės veiklą. Nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis A. K. buvo pakankamai aktyvus, būtent jis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
Įvertintini ir byloje esantys duomenys, apibūdinantys kaltinamąjį A. K. – baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, ne kartą teistas, tame tarpe ir už plėšimus, į priklausomybės ligų ir psichiatro dispanserinę įskaitą neįrašytas, nedirbantis.
Teismas nustato ir atsižvelgia ir į A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, veikos padarymo metu A. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina sunkinančia jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kartu atsižvelgtina į tai, jog nenustatyta jokių kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. K. yra pavojingas visuomenei, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, už plėšimą paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu būtent tokia bausmė už padarytą veiką atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei kaltinamojo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Kaltinamajam A. K. paskirta bausmė subendrintina su 2015-03-16 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str.).
Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeistinos į kardomąją priemonę suėmimą, suimant kaltinamąjį teismo salėje.
Šioje baudžiamojoje byloje nuketėjusysis V. N. pareiškė 579 Eur (2000 Lt) dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, jog nukentėjusiajam V. N. bendrininkų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta ieškinyje nurodyta turtinė žala, civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl kaltininkai privalo šią žalą atlyginti. Įvertinus tai, kad nusikalstama veika, dėl kurių nukentėjusysis patyrė žalą, padaryta veikiant bendrininkų grupe, taikytina solidari kaltininkų atsakomybė (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam V. N. iš kaltinamųjų E. G. ir A. K. solidariai priteistina 579 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teisme gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje baudžiamojoje byloje teismas 2015 m. birželio 29 d. teisiamajame posėdyje, protokoline nutartimi pripažino, kad vienas iš kaltinamųjų realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo teisės yra suvaržytos, todėl jo prašymas skirti gynėją yra pagrįstas, be to, teismas įžvelgė, kad tarp kaltinamųjų parodymų gali iškilti tam tikrų prieštaravimų, todėl pripažino abiems kaltinamiesiems gynėjo dalyvavimą būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tokiu būdu, valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamųjų konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestini.
Ikiteisminio tyrimo metu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (tomas 2, b.l. 113, 114, 115, 116-117). Pagal BPK 151 str. 1 d. laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, kuria siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą baudžiamajame procese (BPK 151 str. 1 d.). Šioje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas kaltinamajam A. K., kad užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Teisme išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas nukentėjusiojo V. N. pareikštas civilinis ieškinys. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, nuosavybės teisių apribojimo ieškiniui užtikrinti taikymas paliekamas iki visiško ieškinio patenkinimo.
Daiktų, turinčių reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 str. 1, 2 d., 304 str., 305 str. 2 d., 307 str. 1, 6, 7 d., 308 str.,
n u s p r e n d ž i a :
E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti iš dalies bausmes sudedant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-09-09 nuosprendžiu paskirta ir vėliau 2015-09-29 nutartimi sumažinta iki 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Įskaityti nuteistajam į bausmės laiką iš dalies atliktą bausmę pagal 2014 m. rugsėjo 9 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. spalio 30 d., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. G. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir suimti jį teismo salėje.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę subendrinti iš dalies bausmes sudedant su Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 10 MGL (376,51 Eur) bauda – ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams ir 10 MGL (376,51 Eur) baudą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
A. K. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir suimti jį teismo salėje.
Nukentėjusiojo V. N. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamųjų E. G. ir A. K. solidariai 579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) turtinei žalai atlyginti.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. į: ½ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato – tvarko, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ kiemo statinių (tualetas, šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio patenkinimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė
