Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-432-1224/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17860-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 2.2.4.4.4; 2.2.4.7; 3.2.6.1; 3.1.7.8.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 6 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė,

sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,

dalyvaujant ieškovui D.D., jo atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovei Dianai Kasparavičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei Sonatai Morozienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovams Mantui Žemaičiui, Edgarui Bartoševičiui,

viešose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D.D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovas D.D. (toliau – ir ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimą (ieškinio dalyką) patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos (toliau – ir atsakovė) 33 668,64 Eur dydžio turtinę žalą (negautas pajamas), 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą): 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) direktorė priėmė įsakymą Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“. Įsakyme, be kita ko, nurodoma, kad atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. IBPS-S-623531 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodytą informaciją apie pareikštus įtarimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 1 dalyje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) D.D. yra nušalinamas nuo užimamų pareigų nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos. Be kita ko, įsakymu pavedama nemokėti D.D. darbo užmokesčio. 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl D.D. laikino nušalinimo nuo pareigų, nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 189¹ straipsnyje (neteisėtas praturtėjimas), 216 straipsnyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 225 straipsnyje (kyšininkavimo), 226 straipsnyje (prekybos poveikiu) ir 227 straipsnyje (papirkimo) požymius. Šiame ikiteisminiame tyrime D.D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157, 173, 440 straipsniais, nutarė laikinai nušalinti įtariamąjį D.D. nuo užimamų pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. 2022 m. sausio 6 d. (duomenys neskelbtini) direktorė priėmė įsakymą Nr. 41-17/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“. Įsakyme, be kita ko, nurodoma, kad keičiamas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“, išdėstant įsakymo preambulę naujai, be kita ko, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį Nr. IBPS-V-22556-22 bei nušalinant D.D. nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. išnagrinėjo prokuroro prašymą dėl įtariamojo D.D. laikino nušalinimo nuo pareigų bei nutarė tenkinti prašymą ir pratęsti įtariamajam D.D. laikino nušalinimo nuo pareigų terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) direktorė 2022 m. liepos 1 d. priėmė įsakymą Nr. 41-442/22 dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų pratęsimo, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį Nr. IBPS-V-1702157-22 pratęsiamas D.D. nušalinimas nuo pareigų, terminą pratęsiant iki 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21 2022 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-2604361-22 panaikinti taikomą laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų. 2024 m. gegužės 31 d. minėtas skyrius priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-1492182-24 nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių pranešimai apie įtarimus buvo įteikti D.D. ir kitam asmeniui. Nutarime nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 metu surinktus duomenis, darytina išvada, jog tyrimo metu nėra gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje.

3. Ieškovas turtinės žalos atlyginimą prašo priteisti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio pagrindu dėl nepagrįsto ir neteisėto ieškovo nušalinimo nuo pareigų, taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala, ieškovo teigimu, atsirado dėl ieškovo reputacijos ir gero vardo pažeminimo, didelio streso, sukelto ieškovui vykdomo baudžiamojo persekiojimo metu.

4. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teisėjai pažeidė bendrąją civilinės atsakomybės sąlygą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo pradėti dar 2021 m. lapkričio 30 d., kuomet ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas). Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas buvo apklaustas kelis kartus (2021 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 1 d. bei 2024 m. balandžio 24 d.). Taip pat apklaustas ikiteisminiame tyrime įtariamuoju laikomas kitas asmuo, kuris pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus, pateikė rašytinius paaiškinimus. Ikiteisminiame tyrime buvo apklausti liudytojai, surašytas daiktų apžiūros protokolas, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai.

5. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis nuo užimamų pareigų buvo nušalintas 10 mėnesių laikotarpiui. Per šį laikotarpį ikiteisminiame tyrime praktiškai nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, buvo apsiribota tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų Nr. S6-14-415RN ir Nr. S6-14-414RN surašymu. Kiti veiksmai buvo atliekami kitais laikotarpiais, kas pagrindžia, jog ieškovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nebuvo siekiama užtikrinti greito nusikalstamos veikos atskleidimo, todėl buvo neproporcingai pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų. Vadovaujantis BPK 157 straipsnio 5 dalimi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, laikydamiesi proporcingumo principo, privalėjo vertinti, ar neišnyko būtinybė tęsti ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Tokia pareiga nebuvo įvykdyta. Ieškovo nušalinimo nuo pareigų metu buvo atlikti tik minimalūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, todėl baudžiamasis procesas neatitiko konstitucinio proporcingumo principo. Tokių priemonių taikymas nepagrįstai suvaržė ieškovo teises daugiau, nei buvo būtina šiems tikslams pasiekti, buvo pernelyg ir neproporcingai pažeistos ieškovo teisės, kas prieštarauja sąžiningumo ir teisingumo principams. Šis proporcingumo trūkumas sudaro pagrindą, kad nušalinimas nuo pareigų yra ne tik perteklinis, tačiau ir neatitinkantis teisinių standartų. Aktualu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkti įrodymai, kurių turinys nepatvirtino, jog buvo padaryta ieškovui inkriminuota veika.

6. Ieškovas nurodo, kad jo mėnesinis darbo užmokestis sudarė 2 000 Eur, tačiau dėl neteisėto kaltinimo ir vėlesnio nušalinimo nuo pareigų ieškovas nepagrįstai negalėjo eiti savo užimamų pareigų 10 mėnesių. Dėl nepagrįstai ilgo ieškovo nušalinimo nuo pareigų ieškovas patyrė didelių finansinių nuostolių.

7. Ieškovas paaiškina, kad neproporcingai ilgu nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu jis prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri jam teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis. Tai lėmė ir pakenkimą ieškovo reputacijai, orumui. Ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą dėl prarastos profesinės reputacijos bei emocinių išgyvenimų, kuriuos sukėlė nepagrįstai ilgas nušalinimas nuo pareigų. Šis nušalinimas ne tik pakenkė ieškovo reputacijai jo profesinėje aplinkoje, tačiau ir padarė neigiamą poveikį jo karjerai bei ateities perspektyvoms. Nepaisant to, ieškovo patirtas emocinis stresas sukėlė nepagrįstų dvasinių kančių ir nerimo, kas dar labiau paveikė jo emocinę būklę. Atsižvelgdamas į reikšmingą ir ilgalaikį šių pasekmių pobūdį, ieškovas dėl šių, jo nuomone, neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

8. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Vilniaus apygardos prokuratūra Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros vardu atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

9. Atsakovės atstovės teigimu, ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo dalį ieškovo atžvilgiu, nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika, turinti BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, savaime nelemia ankstesnių procesinių veiksmų neteisėtumo ir ieškovo teisės į žalos dėl jų atlyginimą.

10. Atsakovės atstovė vadovaujasi BPK 157 straipsnio 1 dalimi bei kasacinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju ir buvo įtariamas nusikalstama veika, kuri buvo tiesiogiai susijusi su jo tarnybos galimybių (įgaliojimų bei priemonių) panaudojimu, be to, ikiteisminis tyrimas buvo tik pradėtas ir visi būtini tyrimo veiksmai nebuvo atlikti. Todėl ieškovo nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat iki bus surinkti reikšmingi bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti duomenys, buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Ieškovui skirta procesinė prievartos priemonė, kaip numato BPK 157 straipsnio 1 dalis, buvo skirta motyvuota Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi. Vėlesne Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi šios priemonės terminas pagrįstai, vadovaujantis 157 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais, neišnykus teisiniam pagrindui, buvo pratęstas iki 2022 m. spalio 4 d. Teismo nutartyse, kuriomis procesinė prievartos priemonė skirta bei jos terminas pratęstas, nurodyti procesinės priemonės skyrimo pagrindas ir motyvai. Įtariamojo gynėjas skundė teismo nutartį, kuria ieškovui procesinė prievartos priemonė buvo paskirta, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi skundą atmetė, o minėtą nutartį pripažino teisėta ir pagrįsta, išdėstė reikšmingus motyvus.

11. Atsakovės atstovė nesutinka su ieškovo nuomone dėl nepagrįstai ilgo procesinės prievartos priemonės taikymo. Akcentuoja, kad ieškovas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas teismo nutartimis nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Per šį laikotarpį ikiteisminiame tyrime, priešingai nei teigia ieškovas, nebuvo apsiribota tik kelių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų surašymu, buvo atliktas ne vienas ikiteisminio tyrimo veiksmas, susijęs su ieškovui įteikto įtarimo aplinkybėmis. Minėtu laikotarpiu ikiteisminiame tyrime buvo kreiptasi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą su užduotimi atlikti objektų – įtariamojo D.D. kratos metu paimtų mobiliojo ryšio telefono ir nešiojamo kompiuterio – tyrimą (specialisto išvada gauta 2022 m. rugsėjo 26 d.); apžiūrėti daiktai (grynieji pinigai) ir surašytas daiktų apžiūros protokolas; priimtas prokuroro nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą (kratos metu rastiems pinigams); kreiptasi į teismą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo; priimtas nutarimas panaikinti taikomą laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų ir kt. Be to, svarbu tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne tik ieškovo atžvilgiu. Kitų įtariamųjų atžvilgiu tyrimas atliekamas ir šiuo metu, šis tyrimas yra didelės apimties.

12. Atsakovės atstovė pažymi, kad ieškovas ir jo gynėjas aktyviai naudojosi įstatymo suteiktomis teisėmis teikti prašymus (dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo dokumentais), skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus (dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo). Prašymų bei skundų nagrinėjimas objektyviai užima nemažai laiko bei užtęsia tyrimo procesą. Kita vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs įtariamojo D.D. gynėjo skundą dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo termino trukmės ir vilkinimo, 2023 m. spalio 25 d. nutartyje nurodė, kad pagrindo daryti išvadą, jog tyrimas yra vilkinamas bei šiuo metu pagrindo nutraukti tyrimą įtariamojo D.D. atžvilgiu, nėra. Teismas, be kita ko, nustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, didelės apimties. Tam, kad būtų paneigtos ar patvirtintos tyrimui reikšmingos aplinkybės, būtina atlikti tyrimo veiksmus ne tik įtariamojo D.D. atžvilgiu, bet ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu.

13. Atsakovės atstovė laikosi pozicijos, kad ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, padarytos šiurkščios ar akivaizdžios klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Duomenų, kad procesinės prievartos priemonės taikymo neteisėtumas būtų konstatuotas instancine tvarka, taip pat nėra. Procesinė prievartos priemonė ieškovui taikyta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nesuvaržė ieškovo teisių daugiau nei buvo būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Nušalinimo laikotarpiu iš ieškovo nebuvo atimta galimybė dirbti kitą darbą.

14. Atsakovės atstovė sutinka, kad procesinė prievartos priemonė galėjo sukelti ieškovui neigiamas emocijas bei išgyvenimus, tačiau kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pažymi, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas gali būti vertinamas kaip pakankama ir reikšminga ieškovo patirtos neturtinės žalos kompensacija. Ieškovas neįrodė būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

15. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

16. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovo pozicija yra nepagrįsta, kadangi šioje situacijoje teismai veikė teisėtai ir pagrįstai – jų veiksmuose nėra jokių klaidų, galėjusių turėti esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, kas suponuotų būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų – egzistavimą.

17. Atsakovės atstovė pabrėžia, kad buvo priimtos dvi ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartys – 2022 m. sausio 4 d. nutartis, kuria buvo skirta procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų 6 mėnesiams, ir 2022 m. birželio 30 d. nutartis, kuria buvo pratęstas nušalinimas nuo pareigų 3 mėnesiams. Nutartyje, kuria skirtas nušalinimas nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo teisėjas įvertino, kad ieškovas įtariamas atlikęs nusikalstamas veikas eidamas valstybės tarnautojo pareigas, atlikdamas tiesiogiai jam pavestas užduotis. Taip pat įvertino atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją, jo intensyvumą, sudėtingumą, tai dienai surinktus duomenis, ieškovui inkriminuojamos nusikalstamos veikos, jų pavojingumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai) bei įtariamajam gresiančias teisines pasekmes. Nutartyje, kuria pratęstas nušalinimas nuo pareigų, ikiteisminio tyrimo teisėjas atidžiai ir rūpestingai išanalizavo, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas, ieškovo atžvilgiu buvo atliekami procesiniai veiksmai, ieškovo ir jo šeimos narių atžvilgiu buvo atliekamas turto tyrimas, dar nebuvo gauta išvada dėl turimo turto, išlaidų atitikimo pajamoms, įtariamajam inkriminuota ne viena nusikalstama veika, pagal įtarime nurodomas aplinkybes, kaip matyti, įtariama, kad jis veikė su kitais asmenimis, vertino ikiteisminio tyrimo duomenis, iš kurių buvo matyti, kad tiriama galimai sisteminė korupcija aktualiose viešojo administravimo srityse. Taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjas atsižvelgė, kad nusikalstamos veikos, kuriomis ieškovas buvo įtariamas, tiesiogiai susijusios su jo užimamomis pareigomis, todėl, siekiant užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms, greičiau ir nešališkiau ištirti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, objektyviai sprendė, kad ieškovui procesinės prievartos priemonės taikymas tęstinas. Šiuo atveju buvo įtariama dėl sisteminių korupcinių nusikaltimų viešajame sektoriuje, kas turi ir viešojo intereso reikšmę, todėl buvo būtina apriboti ieškovui galimybę eiti pareigas, būtent kurias vykdant buvo įtariama, kad įvykdytos korupcinio pobūdžio veikos.

18. Atsakovės atstovė akcentuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovo teisės bei laisvės buvo suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Pagal turėtus duomenis (pvz., vien vertinant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose užfiksuoti ieškovo pokalbiai su suinteresuotu asmeniu (kitu buvusiu įtariamuoju ikiteisminiame tyrime) apie galimus/reikiamus sprendimus dėl konkrečių projektų), teismai pagrįstai sprendė, kad nušalinimas nuo pareigų reikalingas, siekiant, kad greičiau ir nešališkiau būtų ištirta nusikalstama veika bei išvengta galimų pakartotinų nusikalstamų veikų, kurias galėtų lemti būtent užimamos pareigos. Be to, ieškovui buvo taikomas nušalinimas ne nuo bet kokio darbo, o tik nuo jo buvusių pareigų. Šis apribojimas ieškovo darbinei veiklai nebuvo absoliutus, jis, atsižvelgiant į įstatymų taikomus apribojimus, turėjo galimybę susirasti ir dirbti kitą darbą, kuris netrukdytų baudžiamosios bylos eigai ir leistų pasiekti procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – taikymo tikslus.

19. Atsakovės atstovės teigimu, vien tai, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nėra pagrindas teigti, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus skiriant nušalinimą nuo pareigų. Pagal teismų praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad teismų nutartys dėl procesinės prievartos priemonės skyrimo ir tęsimo būtų panaikintos ir pripažintos kaip priimtos neteisėtai.

20. Atsakovės atstovė Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimo tarnyba (toliau – ir STT) atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

21. Atsakovės atstovė nurodo, kad ieškovas nenurodo jokių konkrečių STT neteisėtų veiksmų, o nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

22. Ieškovas teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėnesį buvo sulaikytas, jam buvo pareikšti įtarimai, atlikta krata, buvo tardytas, apklaustas, dėl ko patyrė stresą. 2022 m. sausio mėnesį buvo nušalintas nuo einamų pareigų teismo nutartimi. Reikšmingi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu jo nušalinimo nuo pareigų laikotarpyje nebuvo atlikti. 10 mėnesių, kol buvo nušalintas nuo pareigų, negavo darbo užmokesčio. Jo veikla dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo ir nušalinimo nuo pareigų kasmetinio vertinimo (duomenys neskelbtini) metu negalėjo būti vertinta gerai. Nuo 2022 m. gegužės mėnesio ėjo pareigas kitoje darbovietėje – (duomenys neskelbtini), kur buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, nuolat pagal darbo sutartį dirbti pradėjo nuo 2022 m. birželio mėnesio, taip pat vykdė individualią veiklą ir gavo pajamas. Į (duomenys neskelbtini) eitas pareigas yra grąžintas 2022 m. spalio mėnesio pradžioje, ikiteisminis tyrimas dar tęsėsi. Į darbovietę nesikreipė dėl darbo užmokesčio grąžinimo, vertina, kad negautas pajamas turi kompensuoti valstybė. Ikiteisminis tyrimas, jį grąžinus į pareigas, dar tęsėsi pusę metų. 2024 m. liepos mėnesį tapo aišku, kad ieškovas nusikalstamos veikos nėra padaręs. Dėl ikiteisminio tyrimo ir nušalinimo nuo pareigų neteko teisės užimti skyriaus vedėjo pareigas. Šias pareigas užėmė kitas asmuo.

23. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo reikalaujamą turtinės žalos sumą sudaro 33 668,64 Eur už 206 darbo dienas, kuomet ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų (duomenys neskelbtini). Lietuvos valstybės atstovų veiksmai nušalinant ieškovą nuo pareigų ir tęsiant nušalinimo laikotarpį yra neteisti. Įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę, nėra pateikta, ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, į bylą pateikta filmuota medžiaga nepatvirtina kyšio davimo, atitinkamai nėra nusikalstamos veikos požymio. Nušalinimo laikotarpis galėjo būti trumpesnis, ilgą laiką ieškovo atžvilgiu buvo taikytas nušalinimas nuo pareigų. Nebuvo pagrindo taikyti kardomąją priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ši priemonė buvo neproporcinga. Nors per nušalinimo laikotarpį ieškovas turėjo galimybę įsidarbinti, tačiau jo gautos pajamos buvo ženkliai mažesnės nei ieškovas būtų gavęs ir toliau vykdęs pareigas (duomenys neskelbtini). Be to, aplinkybė, kad ieškovas turėjo galimybę įsidarbinti kitoje darbovietėje, neturi būti vertinama, kadangi tam, kad susirasti kitą darbą, reikia įdėti pastangas. Aktualu yra tai, kad ieškovas yra ilgametis (duomenys neskelbtini) darbuotojas, dėl jo atžvilgiu taikytų priemonių patyrė stresą, yra padaryta reputacinio pobūdžio žala, ieškovas taip pat patyrė nepatogumus asmeniniame gyvenime. Ieškovas prarado galimybę būti teigiamai įvertintas, į karjerą. (duomenys neskelbtini) nenori skaičiuoti už ieškovo nušalinimo laikotarpį atostogas. Ieškovas jo patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma. Didelė ikiteisminio tyrimo apimtis neeliminuoja pareigos atlyginti žalą.

24. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Atstovė akcentavo, kad ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent neteisėtų veiksmų. Aktualu tai, kad ieškovas buvo įtariamas padaręs nusikalstamą vaiką einant valstybės tarnautojo pareigas, nuo kurių buvo nušalintas. Dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų ieškovo atstovas teikė skundus teismui, teismas pateikė reikšmingus išaiškinimus. Nušalinimo laikotarpiu iš ieškovo nebuvo atimta galimybė dirbti kitą darbą. Ikiteisminiame tyrime buvo atlikti veiksmai – buvo kreiptasi į ekspertizės centrą dėl ieškovo telefono ir kompiuterio ištyrimo, apžiūrėti daiktai. Eksperto išvada buvo gauta 2022 m. rugsėjo mėnesį, kurią reikėjo įvertinti. Aktualu tai, kad ikiteismini tyrimas buvo atliekamas kompleksiškai ir kitų asmenų atžvilgiu, tiriant sisteminę korupciją, ikiteisminis tyrimas atliekamas ir šiuo metu. Ieškovas naudojosi teise ikiteisminiame tyrime teikti prašymus. Ieškovo prašymų, skundų nagrinėjimas reikalavo nemažai laiko. Ieškovas taip pat teikė skundą teismui dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Teismas nurodė, kad taikyta priemonė yra proporcinga. Ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas, įtarimai yra pareikšti 39 asmenims dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Ieškovui taikytos procesinio pobūdžio priemonės nesuvaržė ieškovo teisių daugiau nei buvo būtina. Ieškovas nepagrįstai prašo priteisti turtinę žalą iš valstybės už ieškinyje nurodytą laikotarpį, skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio mėnesio. Nušalinimo laikotarpis yra nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Ieškovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas yra pakankama satisfakcija ieškovui. Iš ieškovo nebuvo atimta galimybė dirbti kitą darbą, be to ieškovas turėjo pajamų ir iš individualios veiklos. Panaikinus ieškovui taikytą priemonę, jis grįžo į tas pačias pareigas. Aktualu tai, kad ikiteisminiam tyrimui pradėti nereikalinga nustatyti įtariamo asmens kaltę, pakanka turėti duomenis, leidžiančius įtarti, kad asmuo galimai yra padaręs nusikalstamą veiką.

25. STT atstovai teismo posėdyje nurodė, kad konkrečiu atveju nėra valstybės neteisėtų veiksmų. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu nereiškia, kad ikiteisminiame tyrime buvo padarytos klaidos, atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai. STT nepriėmė sprendimo dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų, ieškovas STT veiksmų nekvestionuoja. Ieškinio pagrįstumui išnagrinėti yra reikšminga visa ir kitų susijusių asmenų atžvilgių pradėto ikiteisminio tyrimo, ne tik su ieškovu susijusi, medžiaga, jos kompleksinis vertinimas. Aktualu tai, kad ikiteisminiame tyrime tiriamos sisteminės korupcijos veikos, svarbūs yra įtariamųjų ryšiai. Korupcija pasižymi latentiškumu. Teismai, spręsdami dėl nušalinimo nuo pareigų įtariamajam ieškovui skyrimo matė ikiteisminio tyrimo medžiagą, surinktus duomenis, trūkumų nematė. Ieškovo gynėjo skundas dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės buvo atmestas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas ieškovo atžvilgiu gali būti vertinamas kaip pakankama satisfakcija ieškovui. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtą reputacinę žalą. Atkreipė dėmesį į ieškovo prašomas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nėra pakankamai pagrįstos, taip pat į tai, kad STT dalyvavimas byloje nėra tikslingas, nes ieškovas STT veiksmų neginčija.

26. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovė teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad teismai neatliko neteisėtų veiksmų. Teismai spręsdami dėl ieškovo nušalinimo nuo pareigų vadovavosi turima medžiaga dėl galimai padaryto korupcinio pobūdžio nusikaltimo, pagrįstai sprendė, kad nušalinimas nuo pareigų yra būtina ir proporcinga priemonė, įvertinus, be kita ko, ir įtariamojo pareigas, tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo tiriamos sisteminio pobūdžio korupcinės veikos. Minėtai priemonei taikyti pakanka turėti duomenis, kurie leidžia manyti, kad poreikis tokiai priemonei taikyti egzistuoja. Aktualu tai, kad nušalinimas taikytas 9 mėnesius, per šį laiką ieškovui nebuvo apribota galimybė dirbti kitą darbą, gauti pajamas. Ieškovas patvirtino, kad nušalinimo laikotarpiu jis dirbo kitą darbą, vykdė individualią veiklą. Ieškovas nepateikė duomenų apie gautas pajamas iš individualios veiklos, todėl ši aplinkybė turi būti vertinama atsakovės naudai. Ieškovo argumentai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio. Ieškovo pozicija grindžiama emocijomis, o ne teisiniu reglamentavimu, reikšminga teismų praktika. Pagal pateiktus duomenis kelia abejonių ieškovo prašymo pagrįstumas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už profesinės sąjungos suteiktas teisines paslaugas byloje.

k o n s t a t u o j a :

Faktinės aplinkybės

27. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 22-14-300 „Dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo“ valdybos viršininkas informuotas, kad dėl tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 1 dalyje, 4 asmenų, įskaitant D.D. – valstybės tarnautojo, einančio (duomenys neskelbtini) vedėjo – atžvilgiu pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.

28. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba 2021 m. lapkričio 26 d. pranešimu Nr. IBPS-V-2773553-21 pranešė prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00033-21 pavedant atlikti tyrimą pagal 10 nusikalstamų veikų pranešime nurodytų asmenų, tarp jų D.D., atžvilgiu.

29. Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2774635-21 nutarė sujungti ikiteisminius tyrimus Nr. 02-7-00033-21, Nr. 02-7-00009-21, tyrimui suteikiant Nr. 02-7-00009-21. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad tyrimai yra atliekami tų pačių asmenų atžvilgiu, nusikalstamos veikos savo pobūdžiu yra analogiškos, veikimas yra sisteminis, nusikalstamos veikos padaromos nekilnojamojo turto plėtros procesuose, siekiant proceso ekonomiškumo ir greitumo.

30. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl kratos D.D. gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje, automobilyje ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21. 2021 m. lapkričio 30 d. atlikta krata, surašyti kratos protokolai.

31. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos 2021 m. lapkričio 30 d. nutarimu nutarta laikinai sulaikyti D.D. BPK 140 straipsnio pagrindu, taip pat surašytas Asmens kratos protokolas, paskirtas D.D. gynėjas, D.D. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje (kyšininkavimas), D.D. apklaustas ir surašytas įtariamojo apklausos protokolas. Įtariamasis taip pat buvo apklaustas 2021 m. gruodžio 1 d. ir surašytas Įtariamojo apklausos protokolas, tos pačios dienos nutarimu įtariamasis paleistas į laisvę, priimtas nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

32. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba 2021 m. gruodžio 1 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-323RN užfiksavo tyrimui reikšmingą informaciją.

33. (duomenys neskelbtini) direktorės 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigas, D.D. nušalintas nuo užimamų pareigų nuo 2021 m. gruodžio 10 d. iki baudžiamojo proceso pabaigos, pavedant (duomenys neskelbtini) Apskaitos skyriui nušalinimo laikotarpiu nemokėti D.D. darbo užmokesčio. Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. raštą Nr. IBPS-S-623531-21 „Dėl informacijos pateikimo“.

34. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. IBPS-S-623531-21 „Dėl informacijos pateikimo“ (duomenys neskelbtini) direktorė informuojama apie tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro yra organizuojamas ir kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas, kurį atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos pareigūnai, medžiagoje Nr. 02-7-00009-21 dėl sisteminių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityse. Ikiteisminio tyrimo metu šioje medžiagoje buvo įteikti pranešimai apie įtarimus (duomenys neskelbtini) tarnautojams. Rašte pateikiama informacija apie pranešimų įteikimą įtariamiems asmenims, be kita ko, nurodant, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas taip pat (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjui D.D.. Jis įtariamas padaręs dvi BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 3 straipsniu, prašoma pagal kompetenciją spręsti klausimą dėl administracijoje dirbančių tarnautojų, kuriems įteikti pranešimai apie įtarimus padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, nušalinimo nuo pareigų. Prašoma informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą apie priimtus sprendimus dėl šiame rašte nurodytų asmenų nušalinimo nuo einamų pareigų.

35. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba 2021 m. gruodžio 21 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-383RN užfiksavo tyrimui reikšmingą informaciją.

36. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdyba 2021 m. gruodžio 22 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-414RN užfiksavo tyrimui reikšmingą elektroninių ryšių tinklais perduodama informaciją.

37. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. sausio 4 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas D.D. laikinai nušalinti nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. Prokuroro prašyme nurodyta, kad nusikalstamomis veikomis, kurių padarymu įtariamas D.D., akivaizdžiai paminamos demokratijos vertybės, paminamas valstybės autoritetas, padaroma didelė neturtinė žala valstybės interesams, griaunamas visuomenės pasitikėjimas valstybe. D.D. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas eidamas valstybės tarnautojo pareigas, atlikdamas jam pavestas užduotis. Statybos leidimų ir su tuo susijusiuose procesuose buvusi sisteminė korupcija galimai apėmė ir (duomenys neskelbtini) administraciją, D.D. galimai už jam pavestų pareigų vykdymą ar nevykdymą priėmė jam perduotus neteisėtus atlygius – kyšius. Eidamas jam pavestas pareigas jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje egzistuojantis viešasis interesas yra akivaizdus – tai siekis atskleisti sistemines korupcines nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, paneigti arba patvirtinti aplinkybes, kurios yra svarbios visuomenei, D.D. nušalinimo atveju būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos nusiklastamos veikos.

38. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2022 m. sausio 4 d. nutartimi išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl D.D. laikino nušalinimo nuo pareigų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-7-00009-21 ir nusprendė laikinai nušalinti įtariamąjį D.D. nuo užimamų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. Teisėjas nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189¹ straipsnyje (neteisėtas praturtėjimas), 216 straipsnyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 225 straipsnyje (kyšininkavimo), 226 straipsnyje (prekybos poveikiu) ir 227 straipsnyje (papirkimo) požymius. Šioje tyrimo stadijoje ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl 185 nusikalstamų veikų. Šiame ikiteisminiame tyrime D.D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnio 1 dalyje. D.D. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) vedėju 2021 m. vasario 12 d. apie 13.30 val. požeminėje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė ne mažesnio nei 1 MGL ir ne didesnio nei 250 MGL dydžio kyšį iš A. K. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – paskyrimą statybos projektą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris pakliūva į (duomenys neskelbtini) zoną, tikrinti sau ir pritarimą šiam projektui. Šiais savo veiksmais D. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. D.D. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju 2021 m. vasario 4 d. apie 12.10 val. prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė ne mažesnio nei 1 MGL ir ne didesnio nei 250 MGL dydžio kyšį iš A. K. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – pritarimą statybos projektui, adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant atskleisti sistemines korupcines nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, paneigti arba patvirtinti aplinkybes, kurios yra svarbios visuomenei, prokuroras prašo laikinai nušalinti nuo pareigų D.D. šešiems mėnesiams, nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d.

39. Ikiteisminio tyrimo teisėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakanka pagrįstam manymui, kad D.D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teisėjas nustatė, kad įtariamasis D.D. nusikalstamą veiką galimai padarė būdamas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, eidamas valstybės tarnautojo pareigas, atlikdamas tiesiogiai jam pavestas užduotis. Nurodė, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad ir toliau eidamas jam pavestas pareigas jis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindas taikyti procesinę prievartos priemonę, numatytą BPK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y. nušalinti įtariamąjį D.D. nuo užimamų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų. Įvertinus atliekamo ikiteisminio tyrimo stadiją, jo intensyvumą, sudėtingumą, surinktus duomenis ir įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei įtariamajam gresiančias teisines pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, jog prokuroro prašomas procesines prievartos priemonės taikymo terminas atitinka proporcingumo principo reikalavimus, yra tinkamas BPK 157 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

40. D.D. gynėjas 2022 m. sausio 5 d. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą vykdantį prokurorą dėl leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 02-7-00009-21. 2022 m. sausio 5 d. prokuroras prašymą tenkino iš dalies.

41. (duomenys neskelbtini) direktorės 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 41-17/22 „Dėl administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“ pakeistas (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 9 d. įsakymas Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“, išdėstant įsakymo preambulę taip: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsniu ir atsižvelgdama į 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą Nr. KT201-A-N15/2021 bei vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. nutartį Nr. IBPS-V-22556-22:“ bei išdėstant 1 punktą taip: „1. N u š a l i n u (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėją, (duomenys neskelbtini) pareigas D.D. nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d.“.

42. 2022 m. sausio 14 d. įtariamasis D.D. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutarties, prašydamas šią nutartį panaikinti. Vilniaus apygardos teismo pareikalavimu skundui išspręsti 2022 m. sausio 20 d. teismui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 medžiaga. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi įtariamojo skundą atmetė.

43. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba 2022 m. vasario 4 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-14-44RN užfiksavo tyrimui reikšmingą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją.

44. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2022 m. vasario 22 d. priėmė nutarimą skirtį laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nutarime D.D. nurodytą turtą (kratos metu paimtus pinigus) nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d.

45. 2022 m. vasario 28 d. atlikta daiktų apžiūra tarnybinėse patalpose ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba surašė apžiūros protokolą, pinigų priėmimo–perdavimo kvitą.

46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. išnagrinėjo D.D. gynėjo skundą dėl 2022 m. vasario 22 d. prokuroro nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą įtariamojo D.D. piniginėms lėšoms ir nutartimi įtariamojo gynėjo skundą atmetė.

47. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 7 d. išnagrinėjo D.D. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, skundą atmetė ir paliko galioti 2022 m. kovo 16 d. nutartį.

48. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2022 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas pratęsti D.D. laikino nušalinimo terminą nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Prokuroras, be kita ko, nurodė, kad D.D. ir jo šeimos narių atžvilgiu yra atliekamas turto tyrimas, šiuo metu dar nėra gauta išvada dėl turimo turto, išlaidų atitikimo pajamoms.

49. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2022 m. birželio 30 d. nutartimi išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą dėl įtariamojo D.D. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 02-7-00009-21 ir nusprendė tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro prašymą: ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21 pratęsti įtariamajam D.D. laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Teisėja nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189¹ straipsnyje (neteisėtas praturtėjimas), 216 straipsnyje (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 225 straipsnyje (kyšininkavimas), 226 straipsnyje (prekyba poveikiu) ir 227 straipsnyje (papirkimas). Ikiteisminio tyrimo metu D.D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnyje (2 veikos). D.D. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) vedėju 2021 m. vasario 12 d. apie 13.30 val. požeminėje (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė ne mažesnio nei 1 MGL ir ne didesnio nei 250 MGL dydžio kyšį iš A.K. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – paskyrimą statybos projektą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris pakliūva į (duomenys neskelbtini) zoną, tikrinti sau ir pritarimą šiam projektui. Šiais savo veiksmais D. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. Taip pat D. D. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju 2021 m. vasario 4 d. apie 12.10 val. prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė ne mažesnio nei 1 MGL ir ne didesnio nei 250 MGL dydžio kyšį iš A.K. už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus – pritarimą statybos projektui, adresu (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais D. D. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 1 dalyje. 2022 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D.D. buvo nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų, procesinės prievartos priemonės terminą nustatant iki 2022 m. liepos 4 d. Prokuroras, siekdamas užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikos, greičiau ir nešališkiau ištirti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, prašydamas pratęsti 3 (trims) mėnesiams laikino nušalinimo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų terminą D.D., terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. Prokuroras savo prašymą motyvuoja tuo, kad D.D. įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, einant valstybės tarnautojo, t. y. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas, ir atlikdamas tiesiogiai jam pavestas užduotis. Prokuroras nurodo, kad valstybės tarnautojui D.D. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintais atitinkamais valstybės tarnautojams keliamais veiklos, etikos ir kitais principais. Aplinkybė, jog D.D. padarė nusikalstamas veikas, susijusias su jo einamomis pareigomis bei veikiant jam priskirtų įgaliojimų srityje, suponuoja būtinumą taikyti jam aktualią procesinę prievartos priemonę, siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromos naujos nusikalstamos veikos bei siekiant užtikrinti greitesnį ir išsamesnį nusikalstamų veikų ištyrimą. Taip pat prokuroras nurodo, kad D.D. nušalinimo nuo einamųjų pareigų pagrindai nėra išnykę, ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir jo atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai, D.D. ir jo šeimos narių atžvilgiu yra atliekamas turto tyrimas, šiuo metu dar nėra gauta išvada dėl turimo turto, išlaidų atitikimo pajamoms, be to įtariamajam inkriminuota ne viena nusikalstama veika, įtariama, kad jis veikė su kitais asmenimis, todėl būtina maksimaliai užtikrinti, kad nebūtų daromas poveikis galimai kitiems su tiriamomis aplinkybėmis susijusiems asmenims, siekiant atskleisti galimai sistemines korupcines nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei paneigti arba patvirtinti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas D.D., tiesiogiai susijusios su jo, kaip (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigomis, todėl nepratęsus laikino nušalinimo nuo pareigų, jis toliau eitų nurodomas pareigas, kas nebūtų suderinama su siekiu užtikrinti, kad nebūtų daromos naujos nusikalstamos veikos.

50. Ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad susipažino su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir nustatė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7- 00009-21, kuriame D.D. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 straipsnyje. Iš D.D. pareikštų įtarimų matyti, jog jo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė yra nulemta įtariamojo einamų pareigų ir nusikaltimų, kuriais jis yra įtariamas, pobūdžio. Įtariamasis D.D. dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėju, todėl nepratęsus laikino nušalinimo nuo einamų pareigų ir palikus galimybę naudotis suteiktais įgaliojimais, įtariamasis ir toliau turės galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi įtariamasis D.D. laikinai nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigų iki 2022 m. liepos 4 d. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nebaigtas, kadangi yra didelės apimties, dar neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai ir iki 2022 m. liepos 4 d. baigti ikiteisminio tyrimo nėra objektyvios galimybės. Šiame ikiteisminiame tyrime tiriamos galimai padarytos nusikalstamos veikos yra sunkūs nusikaltimai, ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas, D.D. atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai, D.D. ir jo šeimos narių atžvilgiu yra atliekamas turto tyrimas, šiuo metu dar nėra gauta išvada dėl turimo turto, išlaidų atitikimo pajamoms įtariamajam inkriminuota ne viena nusikalstama veika, pagal įtarime nurodomas aplinkybes, kaip matyti, įtariama, kad jis veikė su kitais asmenimis, vertinant ikiteisminio tyrimo duomenis, matyti, kad tiriama galimai sisteminė korupcija aktualiose viešojo administravimo srityse. Kadangi procesinės poveikio priemonės pagrindai ir sąlygos nėra išnykę, o nusikalstamos veikos, kuriomis D.D. įtariamas, yra tiesiogiai susijusios su jo užimamomis pareigomis, siekiant užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar kitokio pobūdžio nusikalstamoms veikoms, greičiau ir nešališkiau ištirti padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, įtariamajam D.D. procesinės prievartos priemonės taikymas tęstinas prokuroro prašomam terminui – trims mėnesiams, nes šiuo metu D.D. grąžinimas į pareigas nesuderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais.

51. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ištaisytas padarytas netikslumas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos 2022 m. birželio 30 d. nutartyje, susijęs su netinkamai nurodytomis D.D. pareigomis.

52. (duomenys neskelbtini) direktorės 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 41-442/22 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų pratęsimo“ vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį Nr. IBPS-V-1702157-22 pratęstas (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 41-17/22 „Dėl Administracijos direktoriaus 2021-12-09 įsakymo Nr. 41-677/21 „Dėl D.D. nušalinimo nuo pareigų“ pakeitimo“ nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigas D.D. nušalinimo nuo pareigų terminas iki 2022 m. spalio 4 d.

53. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų tarnyba 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos ekspertizės centrui nurodė atlikti kratos metu iš D.D. paimtų telefono ir kompiuterio tyrimą.

54. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2022 m. rugsėjo 9 d. pateikė specialisto išvadą Nr. 11-1588(22), 11-1947(22).

55. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2022 m. spalio 3 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21 priėmė nutarimą panaikinti taikomą laikiną nušalinimą nuo einamų pareigų D.D.. Nurodyta, kad vertinant tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti iš esmės pagrindiniai tyrimo veiksmai, atsižvelgiant į asmens padarytų veikų apimtį, manytina, kad tolesnis šio asmens atžvilgiu procesinės prievartos priemonės taikymas būtų neproporcingas, tolesnis pareigų atlikimas nesutrukdys greičiau ir nešališkiau ištirti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes.

56. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjo įtariamojo D.D. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarties ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.

57. D.D. gynėjas 2023 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 trukmės ir vilkinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi D.D. gynėjo skundą atmetė.

58. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius 2024 m. gegužės 31 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 dalį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje, pradėtų dėl pritarimo statybos projektams, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), aplinkybių, dėl kurių pranešimai apie įtarimus buvo įteikti D.D. ir A. K. Konstatuota, kad atlikus visus būtinus tyrimo veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00009-21 nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių galimą nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje, būtinųjų sudėties požymių realizavimą dėl pritarimo statybos projektams, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), aplinkybių, todėl yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto aplinkybės, t. y. nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės

59. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (3 dalis).

60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios minėtos kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUzLTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-353-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-353-313/2019">e3K-3-353-313/2019</a>, 28 punktas).

61. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-302/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-302/2014">3K-3-302/2014</a>; 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a> 34 punktą).

62. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jo nušalinimas nuo pareigų yra perteklinis, neproporcingas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ir teismas pažeidė bendrąją civilinės atsakomybės sąlygą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tai yra padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas nurodo, kad jo nušalinimo nuo užimamų pareigų laikotarpiu ikiteisminiame tyrime praktiškai nebuvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, buvo apsiribota tik kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų surašymu. Ieškovo nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nebuvo siekiama užtikrinti greito nusikalstamos veikos atskleidimo. Ieškovo teigimu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, laikydamiesi proporcingumo principo, privalėjo vertinti, ar neišnyko būtinybė tęsti ieškovo nušalinimą nuo pareigų. Tokia pareiga nebuvo įvykdyta. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo surinkti įrodymai, kurių turinys nepatvirtino, jog buvo padaryta ieškovui inkriminuota veika, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas.

63. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo įtariamas nusikaltimo einant tarnybines pareigas padarymu. Įtarimai nurodyto nusikaltimo padarymu buvo pareikšti ir kitiems (duomenys neskelbtini) tarnautojams, ką patvirtina Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresniojo specialisto 2021 m. lapkričio 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 22-14-300, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. gruodžio 9 d. raštas Nr. IBPS-S-623531-21 „Dėl informacijos pateikimo“, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

64. Nenustatyta, jog ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, t. y. nesant jokių prielaidų baudžiamajam persekiojimui pradėti. Ikiteisminio tyrimo, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba, pradžią įtariamojo D.D. atžvilgiu suponavo surinkti duomenis (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kuriuose užfiksuoti ieškovo pokalbiai su suinteresuotu asmeniu (kitu buvusiu įtariamuoju ikiteisminiame tyrime) dėl konkrečių projektų, vaizdo medžiaga, kt.)). Vertinti, kad ieškovo atžvilgiu buvo padaryta klaida, kuri buvo prielaida ieškovo teisių pažeidimui, nėra pagrindo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai, todėl vien tai, kad asmuo vėliau procese išteisinamas (nagrinėjamu atveju – ikiteisminis tyrimas nutrauktas) dėl nusikaltimo, kurio įtarimu buvo grindžiamas atitinkamų procesinės prievartos priemonių taikymas, savaime nedaro visų atliktų procesinių veiksmų neteisėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjcwLTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-670-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-670-378/2015">e3K-3-670-378/2015</a>).

65. Dėl D.D. taikytos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – ir valstybės atsakomybės šiuo aspektu, visų pirma akcentuotina, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarime išaiškinta, kad pagal Konstituciją įstatyme nustatant baudžiamajame procese taikytinų procesinių prievartos priemonių taikymo tvarką turi būti paisoma ir konstitucinio proporcingumo principo: šios priemonės turi būti taikomos tik siekiant greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, jos turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržyti asmens, kuriam taikomos, teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

66. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime taip pat yra nurodęs, kad pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga.

67. Teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatų, kad baudžiamasis procesas turi vykti derinant veiksmingumą, funkcionalumą ir žmogaus teisių apsaugą. Sklandžiam baudžiamajam procesui būtinas protingas taikomų priemonių funkcionalumo ir proceso dalyvių teisių apimties derinys. Pareigūnų persistengimo atveju baudžiamasis procesas galėtų sukelti daugiau neigiamų padarinių nei pati nusikalstama veika (ypač jei ji nepriskirtina sunkesnių nusikaltimų kategorijai), dėl kurios procesas ir buvo pradėtas. Toks procesas neabejotinai paneigtų žmogaus teisių ir laisvių esmę bei prasmę, išplaukiančią iš šiuolaikinės žmogaus teisių sampratos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-942/2017">2K-23-942/2017</a>, 6.27 punktas).

68. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškovui taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – reglamentuota BPK 157 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ar laikinas teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius; prireikus šios priemonės taikymas gali būti pratęstas dar iki trijų mėnesių; pratęsimų skaičius neribojamas (2 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga (5 dalis).

69. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir tikslingumas nulemti įtariamo (kaltinamo, teisiamo) asmens einamų pareigų ir nusikaltimo, kuriuo jis įtariamas (kaltinamas), pobūdžio: jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusiu su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamojo persekiojimo faktas savaime nepateisina procesinių prievartos priemonių taikymo: BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas nustato atsakingų teisėsaugos pareigūnų pareigą procesines prievartos priemones taikyti tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų, ir bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymą nedelsiant nutraukti, kai tai tampa nereikalinga, šis principas įtvirtintas ir BPK 157 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymą, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, t. y. išnyksta jos taikymo būtinybė (BPK 157 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTUtNDY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-395-469/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-395-469/2015">3K-3-395-469/2015</a>; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjcwLTM3OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-670-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-670-378/2015">e3K-3-670-378/2015</a>).

70. Įstatymų leidėjas yra reglamentavęs, kaip asmuo gali ginti savo teises tuo atveju, jeigu jam teisėsaugos institucijos pritaiko procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą įtariamojo nuo pareigų ar laikiną sustabdymą teisės užsiimti tam tikra veikla. Pagal BPK 157 straipsnio 3 dalį, nutartį laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, taip pat nutartį pratęsti šios priemonės taikymo terminą per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo įtariamajam dienos įtariamasis ar jo gynėjas gali apskųsti aukštesniajam teismui. Šio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

71. Jeigu asmuo mano, kad procesinė prievartos priemonė laikinai nušalinti nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla pritaikyta neteisėtai, jis turi teisę ginti savo interesus ir civilinio proceso nustatyta tvarka – prašydamas priteisti iš valstybės žalos atlyginimą.

72. Pagal kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393-378/2015">3K-3-393-378/2015</a>; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02My0zNzgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-63-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-63-378/2018">3K-3-63-378/2018</a>, 37 punktas; 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ3LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-347-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-347-687/2018">e3K-3-347-687/2018</a>, 59 punktas; taip pat jose nurodoma EŽTT praktika), sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios ar kitokios procesinės prievartos priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti jų skyrimo tikslą: skiriant šias priemones asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą. Procesinės prievartos priemonės baudžiamajame procese turi būti proporcingos siekiamiems proceso tikslams, pernelyg nesuvaržyti asmens (kaltinamojo) teisių, jei tam nėra objektyvaus būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a>, 42 punktas).

73. Vertinant, ar atsakovė pagal ieškinį – Lietuvos valstybė – atliko ieškovo atžvilgiu neteisėtus veiksmus, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui prokuroro prašymu buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. liepos 4 d. (6 mėn.) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. birželio 30 d. nutartimi ši procesinė prievartos priemonė buvo pratęsta, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. (3 mėn.), jos taikymo būtinumas buvo grindžiamas tokiais argumentais: 1) ieškovo einamos pareigos (valstybės tarnautojo) nesuderinamos su jam inkriminuojama veika; 2) siekis atskleisti sistemines korupcines nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, paneigti arba patvirtinti aplinkybes, kurios yra svarbios visuomenei; 3) įtariamojo nušalinimo atveju būtų greičiau ir nešališkiau ištirtos nusikalstamos veikos; 4) įtariamasis gali ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Procesinės prievartos priemonės pratęsimas buvo grindžiamas tokiais argumentais: 1) ikiteisminis tyrimas šiuo metu dar nebaigtas, yra didelės apimties, dar neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai; 2) ikiteisminiame tyrime tiriamos galimai padarytos nusikalstamos veikos yra sunkūs nusikaltimai; 3) D.D. atžvilgiu atliekami procesiniai veiksmai, D.D. ir jo šeimos narių atžvilgiu yra atliekamas turto tyrimas, dar nėra gauta išvada dėl turimo turto, išlaidų atitikimo pajamoms: 4) įtariamajam inkriminuota ne viena nusikalstama veika, įtariama, kad jis veikė su kitais asmenimis, tiriama galimai sisteminė korupcija viešojo administravimo srityse. Pirmosios instancijos teismai (ikiteisminio tyrimo teisėjai) konstatavo, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų skyrimas ir pratęsimas, įvertinus taip pat ikiteisminio tyrimo stadiją, jo intensyvumą, sudėtingumą, surinktus ir reikalingus surinkti ir įvertinti duomenis ir įtariamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei įtariamajam gresiančias teisines pasekmes, atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

74. Pagal BPK 157 straipsnio 1 dalį įtariamajam gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – dviem atvejais, jei tai būtina, kad: 1) būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika; 2) užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

75. Minėta, kad ieškovas buvo įtariamas nusikaltimo einant tarnybines pareigas ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vedėjas) padarymu. Nusikaltimas, kurio padarymu buvo įtartas ieškovas, tiesiogiai susijęs su jo tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ieškovas buvo įtariamas tuo, kad galimai savo naudai tiesiogiai susitarė priimti ir priėmė kyšį už teisėtą savo veikimą vykdant įgaliojimus.

76. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, jeigu galimai įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su įtariamo (kaltinamo) asmens tarnybos įgaliojimų panaudojimu, ši aplinkybė gali suponuoti nušalinimo nuo pareigų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo pareigos nebuvo suderinamos su jam inkriminuojama veika, ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje stadijoje ir visi būtini veiksmai nebuvo atlikti, vertintina, kad D.D. nušalinimas nuo pareigų ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, siekiant užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat iki bus surinkti reikšmingi bylos aplinkybėms ištirti ir nustatyti duomenys, buvo proporcinga ir būtina priemonė baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, ką patvirtino prokuroro prašymo pagrindu ikiteisminio tyrimo teisėjas priimdamas nutartį skirti įtariamajam procesinę prievartos priemonę.

77. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), ši teismo pareiga nereiškia teismo teisės nei modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą; 2023 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3k-3-220-381/2023 40 punktą).

78. Ieškinyje ieškovas, išdėstydamas faktines aplinkybes (faktinį ieškinio pagrindą) nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartis (prideda prie ieškinio), kuriomis prokuroro prašymu buvo paskirtas, pratęstas ieškovo nušalinimas nuo pareigų. Ieškovo nuomone, ikiteisminio tyrimo teisėjai jo atžvilgių atliko neteisėtus veiksmus paskirdami / pratęsdami jam procesinio pobūdžio priemonę. Ieškinyje nedėstomos faktinės aplinkybės, ką patvirtina prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. sausio 4 d. nutartis dėl nušalinimo nuo pareigų įtariamajam D.D. skyrimo įtariamojo skundo pagrindu buvo peržiūrėta apeliacinės instancijos tvarka apeliacinės instancijos teismo, kuris vertino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Aukštesnės instancijos teismo nutarties, kuria apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis buvo palikta nepakeista, ieškovas kaip ieškinio faktinio pagrindo nenurodo, taigi nekvestionuoja aukštesnės instancijos teismo motyvų ir išvadų.

79. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. nutartimi įtariamojo (ieškovo) skundą dėl 2022 m. sausio 4 d. nutarties atmetė. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, vertino, kad yra prielaidos, kad D.D. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, kratas, tiriama sisteminė korupcija, kuri galimai apėmė ir (duomenys neskelbtini). D.D. yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, susijusias su jo einamomis pareigomis, todėl buvo pagrindas jam taikyti procesinio pobūdžio priemonę siekiant užtikrinti, kad nebūtų daromos naujos nusikalstomos veikos bei siekiant užtikrinti greitesnį, išsamesnį nusikalstomų veikų tyrimą. Teismas pažymėjo, kad šioje stadijoje kaltės klausimas nesprendžiamas, faktinės aplinkybės nevertinamos, į tai bus atsakyta teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Ikiteismini tyrimas yra didelės apimties, įtariamųjų skaičius gali didėti, D.D. pareikštų įtarimų apimtis ir pobūdis gali keistis. Konkrečiu atveju yra aktualus įtariamojo pareiginis statusas ir įgalinimai. Teismas nenustatė, kad D.D. skirta procesine prievartos priemonė būtų neproporcinga. Pažymėjo, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad įtariamasis neturės galimybės darbinę veiklą vykdyti, užtikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, einant kitas pareigas, kurios nebūtų susijusios su veiklos sritimis, nurodomomis įtarime. Įtariamajam paskirta priemonė yra adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstomų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui ir apimčiai.

80. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos vertinimu, kad egzistavo poreikis tęsti įtariamajam D.D. paskirtą procesinio poveikio priemonę – nušalinimą nuo pareigų. Pratęsiant nušalinimą nuo pareigų įvertinta, kad neišnyko BPK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai, atsižvelgta į tai, kad ieškovo atžvilgiu procesinės prievartos priemonės taikymo laikotarpiu buvo vykdomi procesiniai veiksmai – jo paties ir jo šeimos turto analizė, kurie dar nebuvo baigti. Be to, sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės tolimesnio taikymo, kaip nurodoma teismų praktikoje, pakako pagrįsto manymo, kad asmens užimamos pareigos gali sudaryti sąlygas ir galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

81. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, teigdamas, kad jo nušalinimo laikotarpiu ikiteisminiame tyrime praktiškai nebuvo atliekami jokie veiksmai, aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovui teismų procesinės priemonės taikymo (pratęsimo) laikotarpiu – nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. – buvo atlikti tokie veiksmai: nuspręsta skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D.D. turtą (kratos metu paimtus pinigus); atlikta daiktų apžiūra tarnybinėse patalpose ir Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba surašė apžiūros protokolą, pinigų priėmimo–perdavimo kvitą; Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų tarnyba Lietuvos ekspertizės centrui nurodė atlikti iš D.D. paimtų telefono ir kompiuterio tyrimą; Lietuvos teismo ekspertizės centras pateikė specialisto išvadą, kurią įvertinus buvo priimtas nutarimas ieškovo atžvilgiu nutraukti ikiteisminį tyrimą.

82. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo nušalinimo nuo pareigų trukmei taip pat turėjo įtakos tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne vien ieškovo atžvilgiu, įtarimai buvo pareikšti ir kitiems valstybės tarnautojams, einantiems pareigas (duomenys neskelbtini), taip pat kitiems asmenims dėl sisteminių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros srityje.

83. Ieškovas ieškinyje ieškinio faktiniu pagrindu taip pat nenurodo iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatytos faktinės aplinkybės, kad teisme buvo išnagrinėtas D.D. gynėjo 2023 m. spalio 4 d. skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00009-21 trukmės ir vilkinimo bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo, D.D. gynėjo skundą atmetė, akcentuodamas, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00009-21 yra sudėtingas ir didelės apimties, yra atliekamas ne vien D.D. atžvilgiu, įtarimai yra pareikšti 39 asmenims, yra tiriamos net 229 galimai padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiriamos korupcinio pobūdžio nusikalstomos veikos, ikiteisminio tyrimo išskyrimas nėra tikslingas, gali sudaryti prielaidas kito įtariamojo ar kaltinamojo teisių pažeidimui. Objektyvus procesas reikalauja atitinkamo laiko ir yra neįmanomas be visapusiško ir objektyvaus bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Tam tikrų įtariamojo teisių suvaržymas nelaikytinas neproporcingu. Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių, atlikto vertinimo ieškovas pareikštu ieškiniu civiliniame procese nekvestionuoja.

84. Taigi ieškovui taikytos procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė šiuo atveju taip pat yra pateisinama bylos sudėtingumu, t. y. nuo valstybės institucijų, vykdančių baudžiamąjį persekiojimą, nepriklausančia aplinkybe. Bylos sudėtingumui apibrėžti yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų, įtariamųjų sąsajos). Nagrinėjamu atveju įtarimai buvo pareikšti 39 asmenims, yra tiriamos net 229 galimai padarytų korupcinio pobūdžio sisteminių nusikalstamų veikų aplinkybės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis). Kaip patvirtino proceso dalyviai teismo posėdyje, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas ir šiuo metu. Atitinkamai, ikiteisminis tyrimas turėjo / turi sudėtingumo elementų dėl korupcinio sisteminio pobūdžio veikų tyrimo, kai, be kita ko, reikalinga tirti ir įtariamųjų ryšius. Atitinkamai, tai pateisina daug ilgesnę negu įprastai ikiteisminio proceso ir taikomų procesinio poveikio priemonių trukmę.

85. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad ieškovas neįrodė, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, padarytos šiurkščios ar akivaizdžios klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. spalio 4 d. – ieškovui taikyta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei nesuvaržė ieškovo teisių daugiau nei buvo būtina baudžiamojo proceso tikslams pasiekti.

86. Išvados, kad ieškovo nušalinimas nuo pareigų buvo teisėtas ir proporcingas siekiamiems proceso tikslams, nepaneigia ir ieškovo nurodoma aplinkybė, kad nušalintas nuo pareigų jis patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma.

87. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

88. Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas.

89. Dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą atkreiptinas dėmesys, kad taikyta procesine prievartos priemone ieškovui nebuvo apribota teisė dirbti kitą darbą. Ieškovui buvo taikomas nušalinimas nuo eitų pareigų (duomenys neskelbtini). Šis apribojimas ieškovo darbinei veiklai nebuvo absoliutus, jis turėjo galimybę dirbti kitą darbą, eiti kitas pareigas, kurios nebūtų susijusios su veiklos sritimis, nurodomomis įtarime. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, taip pat teismo posėdyje patvirtino, kad nušalinimo laikotarpiu dirbo kitą darbą pagal darbo sutartį ir gavo pajamas, taip pat nurodė, kad gavo pajamas iš nušalinimo laikotarpiu vykdytos individualios veiklos.

90. Dėl ieškovo nurodomos neturtinė žalos atskirai pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

91. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus.

92. Ieškovas nurodo, kad neproporcingai ilgu nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu jis prarado nuosekliai ir nuolatinėmis pastangomis pasiektą karjeros poziciją, kuri jam teikė savirealizacijos pasitenkinimą, pasididžiavimą savo tarnyba, buvo stabilių pajamų šaltinis. Tai lėmė ir pakenkimą ieškovo reputacijai, orumui, padarė neigiamą poveikį jo karjerai bei ateities perspektyvoms. Nepaisant to, ieškovo patirtas emocinis stresas sukėlė nepagrįstų dvasinių kančių ir nerimo.

93. Neabejojama, kad procesinė prievartos priemonė suvaržė tam tikras ieškovo teises bei laisves, taip sukeldama neigiamas emocijas ir išgyvenimus, tačiau ieškovo teisės bei laisvės buvo suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo nutraukimas D.D. atžvilgiu yra pakankama satisfakcija ieškovo patirtiems nepatogumams kompensuoti. Be to, ieškovo argumentai dėl nušalinimo nuo pareigų poveikio jo karjerai, profesinei veiklai yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, neįrodyti. Aktualu tai, kad nutraukus ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, ieškovas, ką pats patvirtino teismo posėdyje, iš karto buvo grąžintas į eitas pareigas. Be to, į bylą yra pateikti duomenys apie ieškovo nušalinimo laikotarpiu vykdytą kitą profesinio pobūdžio veiklą. Ieškovo teiginiai nepagrindžia neturtinės žalos fakto aptariamu aspektu.

94. Nurodytais argumentais teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, žalos, todėl ieškinys atmestinas.

95. Ieškinį atmetus, ieškovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

96. Šioje byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,45 Eur) viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl ieškinį atmetus, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo D.D. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D.D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,45 Eur (aštuoniolikos Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Išaiškinti, kad valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Tatjana Papinigienė