Civilinė byla Nr. e2-5775-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01832-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.3.3; 1.2.4.6; 1.2.4.7; 1.2.4.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 3 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovui Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovui G. D.,
atsakovės atstovui advokatui Karoliui Rugiui,
vertėjai Olgai Deksnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretvitos kompostas“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas K. A. per atstovę kreipėsi į teismą ieškiniu, pareikštu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Gretvitos kompostas“, kuriame prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovės: (1) neišmokėtą iš darbo santykių kylančią 4 031,25 Eur sumą (darbo užmokestis ir dienpinigiai); 2) netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau nedaugiau kaip iš šešių.
Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovas dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju UAB „Gretvitos kompostas“ pagal 2024 m. liepos 22 d. sudarytą darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Darbuotojas darbą pradėjo po sutarties pasirašymo. Darbdavys darbuotoją atleido 2025 m. sausio 24 d., tačiau atleidimo dieną pilnai su juo neatsiskaitė. Nesusitaręs su darbdaviu ir nesulaukęs visiško apmokėjimo iš darbdavio, ieškovas pateikė prašymą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo Darbo ginčų komisijai. Tačiau Darbo ginčų komisija ieškovo prašymą tenkino tik iš dalies. Ieškovas paaiškino, kad darbdavys neteisingai paskaičiavo ir neišmokėjo darbuotojui už 2024 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais naktines, šventines, poilsio dienų valandas ir viršvalandžius. Darbo užmokesčio nepriemoką sudaro 347,22 Eur. Į šią sumą taip pat paskaičiuotas ir nelegalus darbas 2025 m. sausio 20-21 d. d., nes Sodros duomenis darbuotojas tuo metu buvo neapmokamose atostogose, o vairuotojo kortelės duomenimis, dirbo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, iš kokių ieškovo darbinių pajamų buvo išskaičiuota 338,55 Eur už baudas. Ieškovas nurodė, kad jis dirbo užsienyje, atliko kabotažinius pervežimus ir prašo priteisti 261,98 Eur už kabotažinius pervežimus: 2024-09-17 iki 2025-01-17 vykdė kabotažinius pervežimus Vokietijoje, 2024-10-31 atliko kabotažinį Šveicarijoje, o 2024-08-16 Prancūzijoje, už kuriuos atsakovas pilnai neatsiskaitė. Kadangi su ieškovu atleidžiant iš darbo nebuvo pilnai atsiskaityta, prašo priteisti ir netesybas.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu atsiliepime nurodė, kad atsakovė sutinka su ieškiniu dalyje dėl dalies darbo užmokesčio – 256,40 Eur išmokėjimo.
Atsakovė nurodė, kad susipažinus su ieškovo dokumentais, skaičiavimais, neginčijo DGK priteistos darbo užmokesčio sumos – 240,07 Eur, kurią jau yra išmokėjusi ieškovui. Taip pat neginčija ir ieškovo pateiktų skaičiavimų, t. y. padengti darbo užmokesčio skaičiavimo skirtumą pagal darbdavio ir ieškovo atstovo skaičiavimus, tačiau patikslinant, kad 70,02 Eur suma jau yra sumokėta ieškovui ir minusuojant 20,80 Eur kuri skaičiavimuose nurodoma, kaip nelegalus darbas, nes ieškovas 2025 m. sausio 20-24 dienomis bendrovėje nedirbo. Jis 2025 m. sausio 24 d. buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neatvykimą į darbą nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. sausio 24 d. ir atleidimo iš darbo neginčijo. Atsakovės atstovas nurodė, kad jų skaičiavimu atsakovui papildomai turi būti sumokėta 256,40 Eur darbo užmokesčio.
Atsakovė nurodė, kad ieškovas reikalauja ir išmokų dėl kabotažinių pervežimų, tačiau ieškinyje nenurodė nei kur, nei kada tokius kabotažinius pervežimus vykdė. Skaičiavimuose nurodė, jog už kabotažinius pervežimus turėtų būti išmokėta papildomai 210,46 Eur, todėl ir spręstina tik šio reikalavimo dalyje, o ne didesnėje 261,98 Eur. Tokio savo reikalavimo ieškovas neįrodė.
Atsakovė paaiškino, kad ieškovui per jo darbo laiką bendrovėje buvo paskirta ne viena nuobauda už kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą. Tokia informacija ateidavo iš užsienyje užfiksuotų pažeidimų. Priimant į darbą, ieškovas buvo supažindintas su darbo sutartimi bei vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, kur nurodoma, jog vairuotojas įsipareigoja laikyti KET reikalavimų, taip pat patvirtino, jog šalys sudaro rašytinę sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės už gautas baudas bei vežamą krovinį ir vairuojamą transporto priemonę. Per visą ieškovo darbo laiką, jam buvo paskirtos 6 baudos, iš viso 388,50 Eur, kurias apmokėjo bendrovė. Bendrovei darant galutinį atsiskaitymą, baudų suma buvo minusuota iš galutinio atsiskaitymo sumos.
Ieškovas neįrodė, kad baudos jam buvo paskirtos nepagrįstai ir kad darbdavys neturėjo teisės jų išskaičiuoti iš atlyginimo.
Dėl dienpinigių atsakovė nurodė, kad ieškovui dienpinigiai buvo mokami kiekvieną mėnesį nuo pat jo darbo pradžios, sumos buvo pervedamos į jo banko sąskaitą. Taigi ieškovas žinojo, kokie mokėjimai jam daromi ir niekada nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, kad neteisingai būtų mokamas darbo užmokestis.
Ieškovas savo ieškinį grindžia tuo, kad jam turėjo būti mokama 100 procentų dienpinigiai ir remiantis, šia pozicija nurodo, kad dienpinigių nepriemoka už 184 darbo dienas yra 2 891,79 Eur.
Atsakovė nurodė, kad bendrovėje yra 2024 m. balandžio 30 d. direktoriaus įsakymas Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo, kuriuo buvo patvirtintas Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos aprašas, su kuriuo ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai. Taigi šiuo aprašu ir buvo reglamentuota dienpinigių paskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Aprašo 17 punkte pažymėta, jog darbuotojas nesutikdamas su apskaičiuotu darbuotojui mokėtinu dienpinigių dydžiu, turi teisę pareikšti pretenziją Bendrovei per 2 darbo dienas nuo susipažinimo su įsakymu dienos.
Konkrečiu atveju atsakovės direktorius 2024 m. liepos 22 d. priėmė įsakymą dėl K. A. dienpinigių dydžio nustatymo, kur buvo numatyta mokėti 0,72 proc. dydžio dienpinigius, pagal Lietuvos Respublikos nustatytas dienpinigių normas, o ieškovas parašu patvirtino, kad su tokiu įsakymu susipažino ir sutiko su nustatyta dienpinigių norma. Per visą savo darbo laiką, ieškovas niekada nekėlė darbdaviui klausimų dėl nepakankamų dienpinigių paskaičiavimo ir išmokėjimo. Ieškovas pripažino, kad jam buvo mokami dienpinigiai ir niekada nesikreipė dėl jų perskaičiavimo.
Atsakovė akcentavo, kad ieškovas dirbo pas atsakovę nuo 2024 m. liepos 22 d. iki 2025 m. sausio 24 d. ir per visą šį laikotarpį niekada nekėlė atsakovei jokių klausimų ar pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio, dienpinigių ir kitų išmokų dydžio ar mokėjimo tvarkos. Taigi, daro išvadą, kad ieškovas sutiko su darbo užmokesčio mokėjimo tvarka, kuri atitinka nustatytą darbo sutartyje. Šios ieškovo pretenzijos atsakovei kilo tik po darbo santykių nutraukimo, ieškovą pradėjus atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai.
Ieškovas K. A. teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio laiku ir nemokėjo visko, kas buvo sutarta darbo sutartimi. Jis mokėjo 4 kartus į mėnesį, kai reikėdavo dirbti Europoje, niekada nedavė viešbučio. Ieškovas nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymais dėl komandiruočių, negaudavo atlyginimo lapelių. Atsakovas patvirtino, kad darbo ginčų komisija priteisė jam 240,07 Eur ir šitą sumą darbdavys jam pervedė, jis šią sumą iš ieškinio reikalavimų minusavo. Ieškovas tvirtino, jog su darbdaviu tarėsi dėl 85 proc. dienpinigių. Nurodė, kad viską pasirašė, neskaitė, niekas jo nesupažindino. Ieškovas patvirtino, kad dokumentai buvo surašyti rusų kalba, ir jis rusų kalbą supranta, skaityti moka. Pretenzijas, kad negerai moka direktoriui pasakė lapkričio mėnesį, nes nepatiko, kaip moka užmokestį. Ieškovas patvirtino, kad 2025 m. sausio 20-24 d. bendrovėje jau nedirbo, į darbą nėjo, nes jau buvo susiradęs kitą darbą. Jis taip pat nurodė, kad atleidimo iš darbo jis neginčija, viskas buvo gerai. Ieškovas taip pat patvirtino, kad baudas už KET pažeidimus turi sumokėti vairuotojas, tad iš jo buvo išskaityta ir jis dėl to neprieštarauja, tačiau tiksliai nežino, kiek buvo padaręs nusižengimų. Nurodė, kad darbdavys darydavo pavedimus po 400, 500 ar 1000 Eur tris ar keturis kartus per mėnesį. Taip pat nurodė, kad atlyginimo lapelių negaudavo.
Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog reikalavimus tikslina: darbdavys skolingas 326,42 Eur darbo užmokesčio nepriemokos ir pats pripažįsta šią skolą. Darbo užmokestis buvo mokamas ne taip, kaip nurodyta darbo sutartyje. Niekada darbuotojui nebuvo duodamas atlyginimo paskaičiavimo lapelis, todėl neaišku, kaip ir už ką buvo mokama. Neaišku iš kokios atlyginimo ar dienpinigių dalies buvo atskaičiuotos baudos. Pagal banko išrašus buvo mokama darbo užmokestis, dienpinigiai, avansas ūkio išlaidoms,,,zarplata“. Pagal juos ieškovas negalėjo išskirti koks mokamas darbo užmokestis. Atstovas nurodė, kad atsakovė nepripažįsta, jog ieškovas 2025 m. sausio 20-21 dienomis dirbo, teigia, kad buvo neapmokamose atostogose, tačiau tokio ieškovo prašymo į bylą nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovas neprašė nemokamų atostogų. Darbo laiko apskaitos dokumentuose nurodyta, kad buvo dirbama 1 val. 36 min. ir 1 val. 20 min. Atstovė nurodė, kad už kabotažinius pervežimus yra susidariusi 261,98 Eur nepriemoka. Dienpinigių mažinimas iki 0,72 proc. nepagrįstas, nes turi būti motyvuotas, turi būti nurodyti aiškūs kriterijai, šiuo atveju jų nėra. Todėl dienpinigių nepriemoka yra už 184 dienas – 2089,79 Eur priteistina ieškovui. Ieškovas ir jo atstovas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.
Atsakovės atstovas advokatas Karolis Rugys teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pastebėjo, kad ieškovas pats teismo posėdžio metu nepagrindė ieškinio reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad sausio 20-21 dienomis bendrovėje jau nedirbo, nes turėjo susiradęs kitą darbą, tačiau ieškiniu vis tiek prašoma priteisti darbo užmokestį ir už šias dienas. Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškovas pripažino, jog buvo padaręs ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą ir iš atlyginimo baudos buvo išskaičiuotos. Reikalavimas dėl kabotažo, kad neteisingai paskaičiuotas atsiskaitymas su darbuotoju nepagrįstas jokiais įrodymais. Per darbo laiką ieškovas nei karto nesikreipė į darbdavį dėl darbo užmokesčio ir nereiškė pretenzijų. Kreipėsi tik tada, kai pasklido kalbos, kad profesinė sąjunga gali padėti prisiteisti sumas. Darbo ginčų komisija sprendė šį ginčą ir ieškovas neprašė atnaujinti ieškinio senaties, neteikė jokių dokumentų, kuriais remiantis ji galėtų būti atnaujinta. Teismui taip pat nepateikė jokių įrodymų, kodėl nesikreipė anksčiau. Darbo ginčų komisijos sprendimas yra pagrįstas tiek dėl skaičiavimų, tiek dėl senaties, todėl ieškinys atmestinas. Jeigu teismas vertintų, kad priteistina ieškovui kokios išmokos, tai netesybas prašo mažinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Liudytoja S. Č., dirbanti UAB,,Gretvitos kompostas“ buhaltere paaiškino, kad priimant į darbą su ieškovu buvo aptartos jo darbo sąlygos ir tai, kad bus mokamas atlyginimas, dienpinigiai ir kad reikės važinėti po Europą. Darbo sutartyje buvo sutartas valandinis atlyginimas 10,48 Eur už valandą. Dienpinigiai buvo paskaičiuojami dienas padauginus iš 0,72 proc. tos šalies, kurioje dirbo nustatyto dydžio. Priimant į darbą darbo sutartis ir visi kiti dokumentai buvo rašomi ir rusų kalba. Egzemplioriai rusų kalba buvo atiduoti pačiam ieškovui. Ieškovas niekada nesakė, kad ko nesuprato. Liudytoja nurodė, kad dažniau darydavo pervedimus, nes patys vairuotojai prašo padaryti pavedimą. Liudytoja paaiškino, kad vidutiniškai per mėnesį ieškovas gaudavo 2 200-2 300 Eur. Ieškovas buvo atleistas 2025 m. sausio 24, nes nuo sausio 20 d. neatvyko į darbą. Šiuo metu su ieškovu yra atsiskaityta, jokių likusių neišmokėtų sumų nėra. Liudytoja paaiškino, kad įsakymus dėl komandiruočių rengia direktorius, jis supažindina vairuotoją su įsakymu, aptaria viską rusų kalba. Liudytoja paaiškino, kad 2025 m. gegužės 6 d. padarė pavedimą ieškovui pagal darbo ginčų komisijos sprendimą ir išmokėjo priteistą sumą. Į tą sumą įėjo ir ieškovo skaičiuojama neišmokėta atlyginimo dalis 191,70 Eur. Ji paaiškino, kad baudos iš ieškovo buvo išskaičiuotos pagrįstai, o visos kitos jam priklausiusios sumos yra išmokėtos.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas yra kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies darbuotojui, dienpinigių ir už kabotažo pervežimą atlyginimo bei dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio atsiradusių teisinių pasekmių.
Nustatyta, kad tarp ieškovo K. A. ir atsakovės UAB „Gretvitos kompostas“ 2024 m. liepos 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas įdarbintas vairuotoju-ekspeditoriumi (1.2 p.). Šalys susitarė, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2024 m. liepos 22 d. (14 p.). Darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti valandinį darbo užmokesčio tarifą, skaičiuojant 1,65 koeficientą nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto tam laikotarpiui minimalaus valandinio darbo užmokesčio tarifo pagal faktiškai dirbtą laiką (2 p.). Darbdavys taip pat įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažiau negu 50 procento dydžio komandiruotės dienpinigius. Konkrečios komandiruotės sąlygos nurodomos įsakymuose dėl darbuotojo komandiruotės. Darbo sutartis su darbuotoju nutraukta 2025 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl dalies neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo ieškovas 2025 m. vasario 19 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-4336/2025, ieškovo prašymą nusprendė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies priteisiant ieškovui iš atsakovės 240,07 Eur išmokų, susijusių su darbo santykiais (70,02 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 170,05 Eur už uždelstą atsiskaityti laiką). Dalyje dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už 2024 m. liepos – spalio mėnesius atsisakė nagrinėti, praleidus DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į Darbo ginčų komisiją terminą. Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą.
Dėl darbo užmokesčio
DK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį, kuris yra viena iš esminių darbo sutarties sąlygų, kuri turi būti įtvirtinta raštu. Pagal DK 34 straipsnio, reglamentuojančio būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 3 dalį, darbo sutartyje šalys nustato darbo užmokestį per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį).
Nagrinėjamoje situacijoje iš darbo sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus valandinio darbo užmokesčio dydžio mokėjimo padauginto iš koeficiento 1,65, išmokant darbo užmokestį vieną kartą iki sekančio mėnesio 15 dienos.
Ieškovas nurodė, kad 2024 metais rugpjūčio – gruodžio mėnesiais nebuvo skaičiuojama ir apmokama už naktinį, viršvalandinį darbą, neapmokėta už šventines ir poilsio dienas ir darbo užmokesčio nepriemoka sudaro 347,22 Eur. Nurodė, kad į šią sumą patenka ir nelegalus darbas 2025 m. sausio 20-21 dienomis.
Konkrečiu atveju įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, nes sudarydamas darbo sutartį darbdavys įsipareigoja mokėti sulygtą darbo užmokestį norminių aktų nustatyta tvarka. Šioje dalyje atsakovo atstovas reikalavimą pripažino iš dalies nurodydamas, jog atsakovė pripažįsta, kad buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio, t. y. 256,40 Eur, remdamasis DU paskaičiavimais (ieškovo 6327,
27 Eur - darbdavio 5980,05 Eur = 347,22 Eur).
Ieškovas darbdavio skaičiavimų, darbo laiko apskaitos žymėjimo neginčijo. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad darbo sutartis, parengta tiek lietuvių kalba, tiek ieškovui suprantama rusų kalba, ir yra ieškovo pasirašyta. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad pateiktų darbdavio dokumentų neskaitė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog darbo sutartis, Aprašas dėl dienpinigių ir komandiruočių išlaidų, komandiruočių įsakymai ieškovo yra pasirašyti, todėl laikytina, kad juose nustatytos nuostatos yra privalomai taikytinos. Ieškovas taip pat patvirtino, kad darbo sutartį gavo. Įrodymų, jog ieškovui būtų neaiškios darbo sutarties sąlygos ir jis dėl to būtų kreipęsis į darbdavį į bylą taip pat nėra pateikta.
Įvertinus byloje esančius buhalterinius dokumentus matyti, kad ieškovo reikalavimas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies yra 347,22 Eur. Iš šios sumos minusuotina dalis, kurią priteisė DGK sprendimu 70,02 Eur ir gaunama 277,20 Eur, taip pat minusuotina 20,80 Eur kuri buvo paskaičiuota už nelegalų darbą, nes bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2025 m. sausio 20-21 dienomis ieškovas jau nedirbo bendrovėje. Jis pats tai patvirtino teismui, nurodydamas, kad tuo metu jau dirbo kitoje bendrovėje. Taigi, galutinė neišmokėto darbo užmokesčio dalis, kuri priteistina ieškovui yra 256,40 Eur (neto).
Dėl paskirtų baudų
Atsakovas buvo supažindintas su jam reikšmingais bendrovėje priimtais dokumentais, t. y. su darbo sutartimi, vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais ir kitais, tai patvirtina teismui pateikti dokumentai, kuriuose yra ieškovo parašas, kaip nurodė atsakovo atstovas dokumentai buvo įteikti ieškovui išversti į rusų kalbą. Nors ieškovas patvirtino teisme, kad rusų kalbą jis supranta, tačiau teisme nurodė, kad su dokumentais nesusipažino, nes nebuvo tam laiko.
Šioje byloje labai svarbus yra įrodymų vertinimas, kadangi ieškovo nurodytos aplinkybės dėl išmokamo darbo užmokesčio, dėl supažindinimo su jam svarbiais bendrovės priimtais dokumentais, skiriasi nuo atsakovės pateiktuose rašytiniuose dokumentuose nurodytų faktinių aplinkybių bei paaiškinimų. Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-486/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-486/2012">3K-3-486/2012</a>; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMTAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-110/2013">3K-3-110/2013</a>; kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM2LTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-136-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-136-684/2024">e3K-3-136-684/2024</a>).
Į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog K. A. buvo padaręs administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir už tai jam buvo skirtos baudos. Teismui taip pat pateikta, jog šias baudas apmokėjo atsakovė. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis sutinka, jog buvo padaręs nusižengimų, viršydamas greitį, pripažino, kad baudas turi sumokėti jis. Ieškovas nesutiko su bauda, kuri jam buvo skirta už tai, kad sulaužė nuleidžiamą užtvarą, teigdamas, kad jis jo nematė. Pateikti įsakymai dėl komandiruočių patvirtina, jog ieškovas tuo metu, kai buvo surašyti užsienio valstybių dokumentai apie nusižengimus, buvo komandiruotėse, vairuodamas transporto priemonę, kurios valstybinio numerio ženklas sutapo su nusižengimų dokumentuose nurodytu numeriu. Kai kuriuose dokumentuose yra ir ieškovo nuotrauka, tad teismas daro išvadą, kad byloje esančiais dokumentais įrodyta, jog ieškovas buvo padaręs nusižengimų, jam buvo skirtos baudos ir šias baudas sumokėjo darbdavys.
Ieškovas iš darbo buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kai neatvyko į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Tokio atleidimo pagrindo ieškovas neginčijo. Tad atleidžiant iš darbo darbdavys iš atleidžiamo darbuotojo išskaičiavo visas jam skirtas baudas 338,55 Eur. Iš darbo sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad darbuotojas privalo vykdant pareigas pagal šią sutartį, laikytis galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų (3.1.punktas). Vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginiuose nuostatuose numatyta, jog vairuotojas-ekspeditorius privalo žinoti kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis..., tausoti įmonė nuosavybę (1 punktas); vairuotojas ekspeditorius atsako už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą... (4.1punktas).
Ieškovas iš esmės sutiko ir pripažino, jog buvo padaręs nusižengimų, už kuriuos buvo skirtos baudos nekėlė ginčo dėl to, kad darbdavys nepagrįstai būtų išskaičiavęs baudas iš jo darbo užmokesčio. Teismui pateikta asmens K. A. sąskaitos suvestinė, iš kurios matyti, jog darbdavio apmokėtos baudos buvo įtraukiamos į apskaitą ir išieškomos iš ieškovo. Iš esmės ieškovas niekada per visą darbo laiką nekėlė darbdaviui jokių klausimų dėl baudų išieškojimo. DK 150 straipsnis reglamentuoja išskaitas, kurios gali būti daromos iš darbuotojo atlyginimo bei reglamentuoja, jog darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Remiantis nurodytu teismas daro išvadą, kad šis reikalavimas netenkintinas.
Dėl kabotažo
Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovui už darbą vykdant kabotažo operacijas – 261,98 Eur. Ieškovas nurodė, kad jo vykdytas pervežimas pagal CMR važtaraštį (duomenys neskelbtini) kvalifikuotinas kaip kabotažo pervežimas Prancūzijos Respublikoje, konstatuotina, kad ieškovas įgijo teisę į Prancūzijoje taikomą darbo užmokesčio dydį už šį pervežimą. Ieškovas nuo 2024-09-17 iki 2025-01-17 vykdė kabotažinius pervežimus Vokietijoje, 2024-10-31 atliko kabotažinį pervežimą Šveicarijoje, o 2024-08-16 Prancūzijoje, už kuriuos atsakovas liko skolingas darbuotojui 261,98 Eur.
Atsakovo atstovas nesutiko su šiuo reikalavimu bei pažymėjo, jog darbo ginčų komisijai buvo pateiktas reikalavimas tik dėl 210,46 Eur, teismui teikiant ieškinį jis buvo padidintas iki 261,98 Eur, nors jokių tai patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė. Ieškovas nenurodė ir nepaaiškino, kur ir kokios kabotažo operacijos buvo, kodėl jos turi būti kvalifikuojamos kaip kabotažas ir kaip paskaičiavo tariamą skolą. Prašė šį reikalavimą atmesti.
Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ši direktyva taikoma tada, kai šio straipsnio 1 dalyje paminėtos įmonės imasi vienos iš šių tarpvalstybinių priemonių: a) savo sąskaita komandiruoja darbuotojus į kitos valstybės narės teritoriją ir duoda jiems nurodymus, vadovaudamosi sutartimi, sudaryta tarp darbuotojus komandiruojančios įmonės ir toje valstybėje narėje veikiančios šalies, kuriai bus teikiamos paslaugos, su sąlyga kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; b) komandiruoja darbuotojus į kitą įstaigą arba grupės valdomą įmonę kitos valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu komandiruojančioji įmonė ir darbuotojas saistomi darbo santykiais; c) kaip laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra samdo darbuotoją įmonei, kuri yra įsisteigusi ar veikia valstybės narės teritorijoje, su sąlyga, kad komandiruotės metu laikino įdarbinimo įmonė ar įdarbinimo agentūra ir darbuotojas saistomi darbo santykiais.
Darbo santykių pas atsakovę metu ieškovas įmonės vadovo įsakymais iš Lietuvos Respublikos buvo siunčiamas į komandiruotes pervežti krovinius įvairiose Europos Sąjungos šalyse – Latvijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Monake, Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje. Bendrai per visą darbo santykių laikotarpį daugiausia komandiruotės dienų ieškovas yra praleidęs šiose šalyse: Vokietijoje (iš viso 68 dienas, tačiau atskirais laikotarpiais), Prancūzijoje (iš viso 17 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Austrijoje (iš viso 7 dienas, tačiau atskirais laikotarpiais), Italijoje (iš viso 32 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Belgijoje (iš viso 7 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Liuksemburge (iš viso 5 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Šveicarijoje (iš viso 9 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Nyderlanduose (iš viso 6 dienų, tačiau atskirais laikotarpiais), Čekijoje (iš viso 3 dienas), Monake (iš viso 2 dienas), Latvijoje (iš viso 3 dienas, tačiau atskirais laikotarpiais). Darbo santykių laikotarpiu darbdavė iš viso buvo priėmusi 7 įsakymus dėl ieškovo komandiruočių, kur buvo nurodyti komandiruočių laikotarpiai, dienpinigiai.
Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, jog konstatuoti, kad ieškovas iš tiesų buvo komandiruotas teikti paslaugas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ar kitoje valstybėje, turi būti pateikti duomenys apie Direktyvos 1 straipsnio 3 dalies a punkte minimas darbdavio sudarytas sutartis su užsienio (Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kt.) kontrahentais dėl pervežimo paslaugų. Teismui šalys tokių duomenų neteikė.
Byloje nėra kitų duomenų, besąlygiškai patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę dėl jo Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje teiktų paslaugų pobūdžio, o būtent, tai, kad jis vykdė kabotažo operacijas. Byloje esantys ieškovo pateikti tachografo duomenys, teismo manymu, to neidentifikuoja tiek, kad būtų galima konstatuoti tokį jo vykdytos veiklos pobūdį. Teismas negali remtis išimtinai vairuotojo kortelės duomenimis, kaip tą daro ieškovas, nes jos duomenis įtakoja vien tik pats darbuotojas, darbuotojas savo skaičiavimų nepagrindė įtikinamais ir aiškiais įrodymais, lentelėse nurodytų sumų ir jų susidarymo mechanizmo objektyviai nepagrindė, be to, bylos nagrinėjimo metu keitė savo poziciją dėl jų dydžio.
Ieškovas, kaip tolimųjų reisų vairuotojas, krovinius vežiojo ne vienoje konkrečioje užsienio šalyje, tačiau krovinius vežiojo iš vienos užsienio šalies į kitą. Byloje nesant kitokių duomenų Direktyvos 96/71/EB nuostatos netaikytinos ir reikalavimas dėl 261,98 Eur priteisimo atmestinas.
Dėl dienpinigių
Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog dienpinigius atsakovė ieškovui mokėjo nepagrįstai mažus, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais dydžiais, arba nustatytais reikalavimais dėl dienpinigių diferencijavimo kriterijų. Ieškovas nurodo, kad dienpinigių nepriemoka už 184 darbo dienas yra 2 891,79 Eur.
Atsakovė bendrovėje vadovavosi Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos aprašu, kuris buvo patvirtintas UAB,,Gretvitos kompostas“ direktoriaus 2024-04-30 įsakymu Nr.2024/04/30.
Atsakovė 2024-07-22 priėmė įsakymą dėl A. K. dienpinigių dydžio nustatymo, kuriuo A. K. komandiruočių metu buvo nustatyta mokėti 0,72 procentų dydžio dienpinigių norma.
DK 107 str. 1 d. nurodyta, kad darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, darbuotojo komandiruotės metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis. DK 107 str. 3 dalyje nurodyta, kad jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo dieną (pamainą) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai. To paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina darbuotojo kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį.
Pažymėtina, kad nuo 2017-07-01 dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr. 523 patvirtintas Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas (toliau ir Dienpinigių mokėjimo aprašas) (redakcija galiojanti nuo 2022-07-01 iki 2023-08-01).
Dienpinigių mokėjimo aprašo 2 punkte nurodyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.
Išlaidų, patirtų dėl vykimo į komandiruotę, kompensavimo garantija darbuotojui nustatyta Darbo kodekse, dienpinigių mokėjimo tvarka detalizuota poįstatyminiame akte. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrąją taisyklę, kad į užsienį komandiruojamam darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, tam nereikalingas atskiras darbo teisinių santykių šalių susitarimas. Taip pat šis teisinis reguliavimas nustato bendrosios taisyklės išimtį – galima taikyti mažesnius dienpinigių dydžius, jei tokie mažesni dydžiai nustatyti kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Be to, nustatyta riba, iki kurios gali būti mažinami dienpinigių dydžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQyLTY4NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-142-684/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-142-684/2022">e3K-3-142-684/2022</a>).
Taigi, darbdavys turi teisę tam tikra apimtimi mažinti dienpinigių dydį, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Leistina apimtimi spręsti dėl sumažintų dienpinigių dydžių ir dienpinigių sumažinimo kriterijų yra darbdavio diskrecija, įtvirtinta teisės aktuose. Ši darbdavio teisė spręsti nėra neribota, o darbdavys, naudodamasis šia diskrecija, negali pažeisti nustatyto teisinio reglamentavimo, iš kurio išplaukia ne tik apibrėžtas dydis, kuriuo leistina mažinti dienpinigius, tačiau ir kriterijai, kuriais remiantis toks mažinimas galimas. Iš nustatyto teisinio reglamentavimo turinio ir jo aiškinimo bei taikymo praktikos matyti, kad, nustatant dienpinigių mažinimo sąlygas, privalo būti atsižvelgiama į: 1) dienpinigių paskirtį (tikslą) apskritai; 2) dienpinigių mažinimo kriterijų objektyvumą; 3) tinkamą darbuotojo informavimą tiek apie taikytinus dienpinigių mažinimo kriterijus, tiek apie darbdavio nustatytą dienpinigių dydį konkrečiai komandiruotei.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo sulygta, kad komandiruočių metu mokami dienpinigiai pagal galiojančias Lietuvos Vyriausybės nustatytas dienpinigių normas ne mažesni kaip 50 procentų (darbo sutarties 2 punktas).
Darbdavio 2024-04-30 įsakymu buvo patvirtintas Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kurio 15.1.1. punkte buvo numatyti dienpinigių mažinimo kriterijai - dienpinigiai mažinami iki 50%, jeigu komandiruotės trukmė užsienio valstybėse neviršija 14 dienų; komandiruotei trunkant ilgiau negu 14 dienų, bet neviršijant 60 dienų šio Aprašo 15.1.1. punkte nurodytas dienpinigių dydis didinamas 0,5 procento dienpinigių sumos, už kiekvieną papildomą komandiruotės dieną; dienpinigiai mažinami iki 50 % dienpinigių sumos, jei kelionės atstumas nuo gyvenamosios vietos užsienio valstybėje iki darbo vietos neviršija 3 km (15.2.1.p.); dienpinigiai mažinami, jei kelionės iki darbo vietos ir iš darbo vietos į gyvenamąją vietą darbuotojui yra nemokamos arba atitinkamos kelionės išlaidos padengiamos Bendrovės, neatsižvelgiant į užsienio šalį, į kurią Bendrovės darbuotojas komandiruotas (15.2.2 p.); dienpinigiai mažinami, jei valstybėje, į kurią komandiruojamas darbuotojas yra užtikrinama nemokama poilsio infrastruktūra, kuria darbuotojas turi galimybę naudotis (15.3.1 p.); dienpinigiai mažinami jei komandiruotės metu Bendrovė suteikia darbuotojui infrastruktūrą (virtuvėlė transporto priemonėje ir kt.), dėl ko darbuotojas gali patirti mažiau išlaidų komandiruotės metu (15.4.1.p.). Vadovaujantis Aprašu mokėtinų dienpinigių dydžiai mažinami Bendrovės išlaidų dydžiu, skirtu darbuotojo pragyvenimui komandiruotės metu apmokėti (transporto, kelionės, nakvynės, maisto ir kitoms išlaidoms).
Byloje nustatyta, kad Ieškovas buvo supažindintas su Aprašu ir su įsakymu dėl dienpinigių dydžio nustatymo, kuriame nurodyta mokėti ieškovui 0,72 % dydžio dienpinigius pagal LR nustatytas dienpinigių normas ir ieškovas su tokiu dienpinigių dydžiu sutiko pasirašytinai. Pažymėtina, kad įsakymas dėl dienpinigių dydžio nustatymo surašytas ieškovui suprantama kalba.
Byloje nustatyta, kad atsakovo įsakymais ieškovas buvo siunčiamas dirbti į komandiruotes 2024 m. liepos - 2025 m. sausio mėnesiais, iš viso 149 dienas.
Ieškovas nurodo, kad pagal Vyriausybės nutarimą už nurodytas komandiruočių dienas jam turėjo būti išmokėta 10 848,00 Eur dienpinigių, o realiai buvo išmokėta 7 956,21, t. y. nepriemoka 2 891,79 Eur.
Pažymėtina, jog Aprašo 17 punkte nurodoma, jog,,...Darbuotojas, nesutikdamas su Bendrovės direktoriaus įsakyme dėl jo komandiruotės nurodytu pagal (Aprašą) apskaičiuotu darbuotojui mokėtinu dienpinigių dydžiu, turi teisę pareikšti pretenziją Bendrovei per 2 darbo dienas nuo susipažinimo su įsakymu dienos... Darbuotojui nepareiškus pretenzijos per šiame punkte nustatytą terminą, laikoma, kad mokėtinų dienpinigių dydis apskaičiuotas teisingai įvertinus objektyvius dienpinigių mažinimo kriterijus“.
Byloje yra atsakovės direktoriaus 2024-07-22 įsakymas dėl A. K. dienpinigių dydžio nustatymo, kuris surašytas lietuvių ir rusų kalbomis ir yra ieškovo pasirašytas, jog su šiuo įsakymu yra supažindintas.
Ieškovas buvo supažindintas ir su Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų mokėjimo tvarkos aprašu, tai patvirtinama jo parašu 2024-07-22, kuris taip pat buvo išverstas į rusų kalbą.
Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad nereiškė pretenzijų direktoriui dėl mokamų pinigų. Posėdžio metu bendrovės buhalterė nurodė, kad ji paaiškindavo vairuotojams išmokamas sumas pagal mokėjimo lapelius ir niekada ieškovas nereiškė jokių pretenzijų dėl išmokamų sumų. Išmokama buvo per kelis kartus pagal pačių vairuotojų prašymus pervesti kažkiek pinigų avansu.
Taigi teismas daro išvadą, kad sudarant darbo sutartį šalys susitarė dėl dienpinigių dydžio. Tai kad sutartos sąlygos buvo priimtinos patvirtina šalių parašai sutartyje. Kaip jau buvo pažymėta darbo laiku ieškovas atsakovei jokių pretenzijų nebuvo pareiškęs. Ieškovas ir dabar nereiškia pretenzijų, kad neteisingai būtų paskaičiuoti jam jau išmokėti dienpinigiai, reiškia reikalavimą tik dėl dienpinigių dydžio.
Teismui pripažinus, kad šalys susitarė dėl dienpinigių dydžio, per visą darbo laiką jų neginčijo, dienpinigių dydžio mažinimas buvo motyvuotas bendrovėje galiojančiais vidaus dokumentais, todėl reikalavimas netenkinamas.
Dėl netesybų
Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis).
Nutraukus 2024 m. liepos 22 d. darbo sutartį darbuotojui liko neišmokėta 256,40 Eur, ši suma neviršija vidutinio ieškovo darbo užmokesčio, todėl pagal šią sutartį netesybų priteistina 1 538,40 Eur (256,40x6) (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad spręsdama dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.
Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovo 2541,00 Eur už byloje dalyvavusio advokato pagalbą. Iš dokumentų matyti, jog išlaidos patirtos dėl atsiliepimo į ieškinį parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose.
Iš bylos duomenų matyti, jog 2025 m. liepos 16 d. parengiamasis teismo posėdis truko 25 min., 2025 m. rugpjūčio 18 d. parengiamasis posėdis truko 50 min., 2025 m. spalio 14 d. parengiamasis ir teismo posėdis truko 3 val.,– iš viso teismo posėdžiai truko suapvalinus 4:00 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19. punktu, maksimali galimai priteistina suma yra 954,80 Eur ((2387 Eur x 0,1 x 4 val.).
Už atsiliepimo į ieškinį parengimą vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu maksimalus priteistinas dydis yra 5844,25 Eur (2237,9 x 2,5).
Pripažintina, kad atstovo nurodytos išlaidos už atsiliepimo parengimą 1210 Eur neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos. Atsakovės patirtos išlaidos dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdžiuose viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (1331 Eur), todėl jos mažintinos iki 954,80 Eur. Todėl atsakovė turi teisę į 2164,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi ieškinys buvo tenkintas iš dalies, t. y. prašoma priteisti pagrindiniu ieškinio reikalavimu 4031,25 Eur, tačiau priteista 1794,80 Eur (tenkinta 44,52 proc. ieškinio reikalavimų, suapvalinus 45 proc.), todėl atitinkamai atsakovė turi teisę į 55,48 proc., (suapvalinus 55 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jai priteistina 1191 Eur (suma suapvalinta iki sveiko skaičiaus, 2164,80x55 proc.:100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretvitos kompostas“, juridinio asmens kodas 304294762, 256,40 Eur (neto) darbo užmokesčio ir 1 538,40 Eur netesybų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretvitos kompostas“, juridinio asmens kodas 304294762, iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1191 Eur (bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
