Baudžiamoji byla Nr. 2K-397-895/2015
Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00523-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.2.26.2.2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,
nuteistajam A. M.,
nuteistojo gynėjui advokatui M. K.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 27 MGL (3510 Lt, t. y. 1016 Eur) dydžio bauda.
Civilinis ieškinys patenkintas visiškai – iš A. M. nukentėjusiosios A. R. Ž. naudai priteista 505 Lt (146,26 Eur) turtinės žalos atlyginimo.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendis pakeistas – A. M. veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt, 753 Eur) dydžio bauda. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį, A. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), antstolės A. R. Ž. kontoroje, t. y. viešoje vietoje, nepadoriu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, garsiai šūkavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, išvadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sieną bei duris, jas ištepliodamas sugadino antstolei A. R. Ž. priklausantį 505 Lt (146,26 Eur) vertės turtą, taip A. M. viešoje vietoje nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vilmantas Ančiukaitis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendį.
Kasaciniame skunde cituojama apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentacija dėl A. M. veikos perkvalifikavimo, aiškinami nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnį skirstymo į nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą pagrindai, šių nusikalstamų veikų sudėčių požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2004, 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009) ir nurodoma, kad šioje byloje nukentėjusiosios A. R. Ž. bei liudytojų parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad dėl nuteistojo A. M. įžūlaus elgesio antstolės kontoroje (užtrukusio 15–20 min., dėl kurio netgi buvo kviečiama policija): išvardinant visus antstolės kontoros darbuotojus „vagimis“ ir „žulikais“, demonstratyvaus spjūvio ant kontoros grindų darbuotojų akivaizdoje, kontoros darbuotojai negalėjo dirbti, normalus ir įprastas antstolio kontoros darbas realiai buvo sutrikdytas, darbuotojai jautėsi įžeisti ir pažeminti, net A. M. išėjus ilgai negalėjo to pamiršti. Be to, A. M. spardant priimamojo sieną, buvo sugadintas antstolei A. R. Ž. priklausantis turtas, padaryta 505 Lt (146,26 Eur) dydžio žala. Visi kontoros darbuotojai A. M. elgesį apibūdino kaip išskirtinai įžūlų. Dėl to, kas nurodyta, A. M. veiksmai atitinka ne apeliacinio teismo nurodytą nepadoraus elgesio, o BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą įžūlaus elgesio sampratą, pagal kurią įžūlus elgesys, veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Juo labiau kad teismų praktikoje viena iš įžūlių veiksmų išraiškos formų yra trukdymas įvairių įmonių normaliam darbui. Tuo tarpu nepadorus elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ar tvarką, – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kuris gali pasireikšti kaip apsinuoginimas viešoje vietoje, atskirų apnuogintų kūno dalių įžūlus demonstravimas, šlapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, žeidžiamas kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas, nepadorių piešinių demonstravimas ir pan. A. M. elgesys, anot prokuroro, antstolių kontoros darbuotojų (šūkavimas, įžeidinėjimas, demonstratyvus spjaudymasis), antstolės kontoros turto (tyčinis durų ir sienos spardymas, juos sugadinant, durų trankymas) atžvilgiu buvo susijęs su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės nepaisymu. Tokie veiksmai pripažintini įžūliais, o ne nepadoriais.
Prokuroro teigimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes dėl tyčinių A. M. veiksmų (šūkavimų, įžeidinėjimų, spjaudymosi, sienų ir durų spardymo) kilo neigiami padariniai: įžeisti ir pažeminti antstolio kontoros darbuotojai, sutrikdyta antstolio kontoros įprasta ir normali darbinė veikla, sugadintas 505 Lt (146,26 Eur) vertės antstolės A. R. Ž. turtas, todėl A. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 straipsnyje (įžeidimas) bei 187 straipsnio 3 dalyje (svetimo turto sugadinimas), sudėties požymiai. Tačiau pagal teisės normų konkurencijos taisykles, esant kelių nusikalstamų veikų požymiams, kvalifikuojant asmens veiką, taikoma norma, kuri apima visas kilusias pasekmes, todėl A. M. veiksmai, turintys nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, požymių, yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis. Šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 187 straipsnio 3 dalis, 155 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir dalies konkurencijai, turi būti taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007).
Prokuroras nurodo, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolio kontoros darbas – priverstinis vykdomųjų dokumentų vykdymas. Tokia darbo specifika nesuteikia asmenims teisės elgtis su antstolio kontoros (kaip ir su bet kurios kitos įstaigos, kontoros) darbuotojais ar jų turtu įžūliai, demonstruoti savo nepasitenkinimą juos įžeidinėjant, žeminant, gadinant turtą. Įžūlus A. M. elgesys negali būti pateisintas antstolio kontoros darbo specifika. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad A. M. veiksmai nesukėlė BK 284 straipsnio 1 dalyje būtinų padarinių, nes nenutrūko antstolio kontoros darbas, prokuroro nuomone, neatitinka šio nusikaltimo sudėties apibrėžimo, o BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija tokių padarinių ir nenustato. Šio nusikaltimo būtina sąlyga yra visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-659/2004, 2K-563/2009, 2K-412/2009, kt.) padariniams pagal BK 284 straipsnio 1 dalį konstatuoti pakanka nustatyti, kad buvo sutrikdyta normali įstaigos (šiuo atveju antstolio kontoros) veikla. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad A. M. įžeidinėjo antstolės kontoros darbuotojus, kad antstolės A. R. Ž. turtas sugadintas nuteistojo tyčiniais veiksmais ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo A. R. Ž. už sugadintą turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu neabejotinai nustatyta, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, tačiau padarytos neteisingos išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pritaikyta ne ta BK specialiosios dalies norma, todėl nuosprendis naikintinas BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, o A. M. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl A. M. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 2 dalį
Kasatoriaus teigimu, nuteistojo A. M. veiksmai antstolių kontoroje įžeidinėjant jos darbuotojus (išvadinus „vagimis“ ir „žulikais“, demonstratyviai spjaunant ant kontoros grindų darbuotojų akivaizdoje), sugadinus kontoros turtą, apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 2 dalį. Prokuroro nuomone, A. M. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nepadorus elgesys, nes jais neabejotinai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis (antstolių kontoros darbas), jie buvo įžūlūs ir įžeidžiantys.
Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis, taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas iš naujo nevertins jau apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pagal kurias A. M. elgesys truko keletą minučių, jis iš kontoros išėjo pats, policija buvo iškviesta po įvykio, sienų ir durų apgadinimai darbui nesutrukdė, todėl kontoros darbas nebuvo nutrauktas ir pan.
Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė tokias A. M. veiksmų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes: A. M. 2013 m. kovo 27 d., apie 10.20 val., antstolės A. R. Ž. kontoroje garsiai šūkavo, įžeidinėjo antstolės A. R. Ž. kontoros darbuotojus, išvadindamas „žulikais“, „vagimis“, spjaudėsi, tyčia spyrė į priimamojo sieną bei duris, jas ištepliodamas, dėl to antstolė patyrė 505 Lt (146,26 Eur) dydžio turtinės žalos.
Šiuos A. M. veiksmus pirmosios instancijos teismas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažindamas, kad dėl visuomenės ir moralės normų neatitinkančio, neleistino ir nepriimtino, antstolių kontoros darbuotojus neabejotinai šokiravusio, įžeidžiančio A. M. elgesio buvo sutrikdyta normali, įprasta antstolių kontoros kaip įstaigos veikla.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, tačiau ne jų teisiniam įvertinimui, ir nurodė, kad A. M. veiksmai nepagrįstai pripažinti vandališkais, o jo elgesys – įžūliu, taip demonstruojant nepagarbą aplinkai bei sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl A. M. veiksmai buvo perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į šio straipsnio 2 dalį.
Taigi nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl A. M. veiksmų kvalifikavimo pagal atitinkamą BK 284 straipsnio dalį, esminę reikšmę turi tai, ar jau minėtas A. M. elgesys antstolių kontoroje laikytinas sutrikdžiusiu (BK 284 straipsnio 1 dalis) ar tik trikdžiusiu visuomenės rimtį ir tvarką (BK 284 straipsnio 2 dalis).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013).
Pagal BK 284 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad aptariama veika gali būti padaryta dviem alternatyviais būdais – necenzūrinių žodžių vartojimu arba nepadoriu elgesiu. Nagrinėjamu atveju reikšmingas nepadorus elgesys – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, kuris, pavyzdžiui, gali pasireikšti apsinuoginimu viešoje vietoje, atskirų kūno dalių begėdišku apnuoginimu, šlapinimusi aplinkinių akivaizdoje, spjaudymu, įžeidžiančiais kabinėjimaisis prie aplinkinių, jų gąsdinimu, nepadorių gestų demonstravimu ir pan. Tai, ar konkretus elgesys yra nepadorus, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje, to elgesio pasireiškimo būdą, vietą, laiką ir kt., nusprendžia teismas. Pavyzdžiui, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (t. y. kaip nepadorus elgesys arba nepadorus elgesys kartu su necenzūrinių žodžių vartojimu) teismų praktikoje kvalifikuoti tokie veiksmai, kai kaltinamasis ligoninėje naktį daužė budinčių slaugytojų kabineto duris keikdamasis necenzūriniais žodžiais, rėkavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221/2013), arba tyčinis žmogaus apipylimas vandeniu automobilių plovimo aikštelėje, taip pat abiem pusėms vartojant necenzūrinius žodžius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2014), necenzūrinių žodžių vartojimas laiptinėje bei sudavimas ranka į nukentėjusiojo pakaušį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2013), žalių kiaušinių mėtymas į prokuratūros langus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-156/2014), įžeidžiamas kibimas prie asmenų kavinėje, pasireiškęs visu kompleksu veiksmų ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2010). Akivaizdu, kad nepadorių veiksmų pagal BK 284 straipsnio 2 dalį samprata gali būti labai plati ir jie gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai nuo jų atlikimo vietos, pobūdžio, dalyvavusių asmenų ir kt. Žinoma, svarbiausia, kad veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Šioje dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. BK 284 straipsnio 2 dalyje numatytas viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, kaip ir šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje, nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi.
Apeliacinės instancijos teismas savo išvadą, kad A. M. veiksmai nelaikytini sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ar tvarką grindė tuo, kad: 1) A. M. elgesys truko neilgai (tik keletą minučių), jis iš antstolių kontoros išėjo pats ir tik po to buvo iškviesti policijos pareigūnai; 2) jo veiksmų priežastys (o motyvai gali būti vertinami sprendžiant vertinamojo požymio – visuomenės tvarkos sutrikdymo, kaip padarinio pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvimą ar nebuvimą) labiau buvo asmeninės (susinervinus dėl nuteistojo įmonei pritaikyto turto arešto ir dėl to negalint sudaryti sandorio), nei būtent noras sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį; 3) antstolių kontoroje buvo ne priėmimo valandos, dėl to kitų asmenų (ne kontoros darbuotojų, klientų) joje taip pat nebuvo; 4) realiai antstolių kontoros darbuotojai girdėjo tik juos įžeidžiančius žodžius, o spjūvio, durų ir sienų apspardymo tiesiogiai nė vienas jų nenurodė matęs; 4) antstolė, nors ir girdėjusi triukšmą, pati vis dėlto nebuvo dėl A. M. veiksmų priversta išeiti iš savo kabineto aiškintis situacijos; 5) antstolių kontoros darbas tą dieną nebuvo nutrauktas, jis vyko toliau. Su tokia tinkamai argumentuota ir nustatytomis bei ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.
Taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad A. M. veiksmai: antstolių kontoros darbuotojų įžeidinėjimas, spjaudymas, spyrimas į priimamojo sieną ir duris, visuomenėje netoleruotini, žeidžiantys aplinkinių jausmus ir orumą, todėl vertintini kaip BK 284 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytas nepadorus elgesys, trikdantis viešąją tvarką ir rimtį. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad veiksmų padarymo tikslas – siekis patenkinti savo asmeninius poreikius (išsiaiškinti dėl areštuoto turto), o ne pažeisti viešąją tvarką, veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, nes BK 284 straipsnio 2 dalyje tikslas ir motyvas nenurodyti.
Kasaciniame skunde, ginčijant A. M. nuteisimą pagal BK 284 straipsnio 2 dalį taip pat teigiama, kad jo veiksmai, turintys nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, požymių, yra veikos, kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, sudėtinė dalis. Pasak kasatoriaus, šiuo atveju yra ne idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, o visumos ir dalies konkurencija, kur visuma yra BK 284 straipsnio 1 dalis, o dalis – BK 187 straipsnio 3 dalis, 155 straipsnio 1 dalis.
Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 155 straipsnis nuo 2015 m. liepos 10 d. yra netekęs galios, o baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, irgi gali būti nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 284 straipsnio 2 dalyje, sudėtine dalimi.
Taigi kasacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažindamas A. M. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 2 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
