Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk1LTUxMS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-395-511/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-395-511/2015">2K-395-511/2015</a>
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01584-2012-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.1;
1.2.4.4.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Zigmo Pečiulio kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jos vykdymo atidėjimo laikotarpiu nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą J. L. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Nukentėjusiojo I. M. R. atstovės pagal įstatymą J. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. Š. priteista 23 215,04 Lt (6723,54 Eur) turtinės ir 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš E. Š. priteista Valstybinei ligonių kasai 2362,30 Lt (684,16 Eur) nukentėjusiojo I. M. R. gydymo išlaidoms atlyginti.
Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą J. L. 3300 Lt (955,74 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš E. Š..
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas: E. Š. padaryta nusikalstamą veika iš BK 137 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 137 straipsnio 1 dalį, iš E. Š. nukentėjusiajam I. M. R. priteistas turtinės žalos dydis sumažintas iki 2498, 24 Lt (nuosprendyje nurodyta – 1583 Eur).
Iš E. Š. priteista nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo atstovei pagal įstatymą J. L. 3000 Lt (868 Eur) advokato paslaugoms apmokėti.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pirmosios instancijos teismas E. Š. nuteisė už tai, kad šis, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
2012 m. liepos 29 d. apie 12.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas vokiečių pinčerių veislės šuns savininkas, neįsitikinęs, kad šuo yra saugiai uždarytas name, pažeidė Lietuvos Respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 3 punktą (2001 11 08 įstatymo Nr. IX-587 redakcija, galiojusi iki 2013 01 01) ir 2007 m. kovo 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punkto reikalavimus, nes, vienam iš svečių atidarius duris iš namo vidaus ir taip išleidus į kiemą šunį, šis išbėgęs puolė ir apkandžiojo į šio namo kiemą užėjusį mažametį I. M. R., gimusį 2004 m., taip padarydamas jam odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje, kąstines žaizdas lūpos dešinėje pusėje su audinio defektais raudonyje ir odoje, kurių odos randai viršutinės lūpos dešinėje, susidarę po kąstinių žaizdų sugijimo, liks visam gyvenimui, t. y. nepataisomai subjaurojo I. M. R. kūną – veidą, taip dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatavęs, kad, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo1997 m. lapkričio 6 d. 5 straipsnio 3 punkte bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 23 d. patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punkte nėra nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinime nenurodyta, kokių veiksmų neatliko ar juos netinkamai atliko E. Š., o nesant specialiųjų taisyklių pažeidimo, E. Š. negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, todėl jo veiką perkvalifikavo į 137 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. Š. gynėjas Z. Pečiulis prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžius, E. Š. išteisinti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, suvaržė E. Š. teisę į gynybą.
Kasatorius teigia, jog teismų nuosprendžiuose nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu E. Š. padarė nusikaltimą.
Gynėjas skunde argumentuoja, kad nagrinėjamas įvykis nulemtas atsitiktinumo, kad pagal įvykio aplinkybes E. Š. negalėjo numatyti, jog šuo įkąs nukentėjusiajam, todėl nėra nuteistojo kaltės dėl nukentėjusiojo sužalojimo.
Kasatorius nurodo, jog pripažindamas E. Š. kaltu dėl nukentėjusiojo veido nepataisomo subjaurojimo, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepasisakė dėl esminio apeliacinio skundo argumento – abejonių, ar nukentėjusiojo veidas gali būti laikomas subjaurotu ir ar bjaurojančio pobūdžio veido sužalojimas nukentėjusiajam išliks visam laikui. Teismas atmetė su tuo susijusius prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo ir ištyrimo. Esant abejonių, teismas netaikė in dubio pro reo principo ir netraktavo kilusių abejonių kaltinamojo naudai.
Taip pat skunde pažymėta, kad teismai nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės priteistinos sumos dydžiui, E. Š. veiksmų pobūdžio, jo turtinės padėties ir kitų reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepime į nuteistojo E. Š. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė R. Kriščiūnaitė prašo šį skundą iš dalies tenkinti.
Atsiliepime prokurorė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo dalies esminių gynėjo apeliacinio skundo argumentų – nepasisakė dėl apeliaciniame skunde ginčijamų klausimų dėl veido subjaurojimo konstatavimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Gynėjas skunde nurodė, kad byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo veido nuotraukų – nepakanka nuspręsti, ar I. M. R. veidas gali būti vertinamas kaip nepataisomai subjaurotas, nes tose nuotraukose randas, likęs po sužalojimo, vos įžiūrimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl nukentėjusiajam I. M. R. padaryto veido sužalojimo vertinimo nuosprendyje iš viso nepasisakė. Prokurorė teigia, kad šie apeliacinio skundo argumentai buvo esminiai, teismas privalėjo juos išnagrinėti ir dėl jų nuosprendyje išdėstyti motyvuotas išvadas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nesukonkretino E. Š. nusikalstamos veikos pasireiškimo būdo ir nepaaiškino, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu kaltininkas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo E. Š. gynėjo apeliaciniame skunde, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, šis pažeidimas yra esminis, todėl prokurorė prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistojo E. Š. gynėjo kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ir BK 137 straipsnio taikymo
Sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ir taip pažeidė BK 320 straipsnio reikalavimus. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje pripažįstama, kad detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvieną apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas neprivalo, tačiau pagal BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas turi pateikti motyvuotas išvadas dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Kurie skundo argumentai yra esminiai, teismas sprendžia įvertindamas apeliacinio skundo prašymų turinį, nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus. Kai apeliacinės instancijos teismas nepasisako bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, pažeidžiami BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai; tokiu atveju laikoma, kad skundas tinkamai neišnagrinėtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ0LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-144/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-144/2013">2K-144/2013</a>, 2K-601/2011 ir kt.).
Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, ginčijo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nukentėjusiojo veido nepataisomo subjaurojimo, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais grįsdamas abejones, ar nukentėjusiojo veidas gali būti laikomas subjaurotu ir ar nukentėjusiojo patirtas sužalojimas yra nepataisomas. Aprašant apeliacinį skundą, pastarieji skundo argumentai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atsispindi, tačiau jokių išvadų dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Pažymėtina, kad BK 137 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji ir nusikalstamos veikos padariniai šiuo atveju yra būtinasis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Todėl argumentai, kuriais apeliaciniame skunde ginčijamas šio požymio buvimas, yra esminiai. Kadangi šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, laikytina, jog apeliacinis skundas tinkamai neišnagrinėtas.
Pažymėtina, kad nepataisomas nukentėjusio asmens kūno subjaurojimas, atitinkantis BK 137 straipsnio dispoziciją, pripažįstamas teismui konstatavus dvi aplinkybes: 1) kūnas yra subjaurotas ir 2) tas kūno subjaurojimas yra nepataisomas. Pastarasis faktas nustatomas vadovaujantis specialiomis medicinos žiniomis, teismui įvertinus teismo medicinos ekspertų ar specialistų išvadas. Kūnas laikomas nepataisomai subjaurotu, kai subjaurojimas laikui bėgant pats savaime neišnyksta ar jo negalima pašalinti be specialių kosmetinių operacijų. Tačiau teisiškai reikšmingą požymį, ar sužalotas kūnas baudžiamojo įstatymo prasme laikytinas subjaurotu, nustato teismas. Šis požymis yra vertinamasis. Baudžiamojo įstatymo prasme ne bet kuris randas ar kitoks dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas laikytinas kūno subjaurojimu. Paprastai laikoma, kad kūnas subjaurotas yra tada, kai jis tampa neestetišku, atstumiančiu (pvz., dėl akies obuolio, nosies praradimo, didelių randų, likus aiškiai pastebimai kūno asimetrijai ir pan.). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė, numatyta BK už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, diferencijuojama pagal nusikalstama veika sukeltus atitinkamo sunkumo padarinius, grupuojant juos pagal mastą į sunkų, nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal įstatymą sunkiu sveikatos sutrikdymu laikomi atvejai, kai nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas (BK 135 straipsnis). Kūno subjaurojimu kaip veikos, numatytos BK 137 straipsnyje, padariniu gali būti pripažintas tik toks nukentėjusiojo išvaizdos pablogėjimas, kuris yra ryškus ir, įvertinus nukentėjusiajam tuo sukeltų neigiamų pasekmių sunkumą, gali būti laikomas sunkiu sveikatos sutrikdymu ir pagal įstatymo loginę prasmę, o ne vien vadovaujantis faktu, kad dėl nusikalstamos veikos yra nepataisomai pablogėjusi nukentėjusiojo išvaizda. Kartu pažymėtina, kad jeigu teismas kaip įrodytą konstatuoja BK 137 straipsnyje numatytą kūno subjaurojimo požymį, būtina nurodyti ne tik šį požymį pagrindžiančias konkrečias faktines aplinkybes (pvz.: randų kiekį, dydį, lokalizaciją ir pan.), bet ir kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis šis teisiškai reikšmingas požymis nustatytas (greta estetinių kriterijų, pvz., gali būti nukentėjusiojo bendravimo su kitais asmenimis galimybių sumažėjimas ir pan.).
Sutiktina ir su tais kasacinio skundo argumentais, kur nurodoma, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neatskleistas įrodyta laikytos veikos, už kurią nuteistas E. Š., turinys.
Pagal BPK 331 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas greta kitų reikalavimų laikantis ir nustatytųjų BPK 305 straipsnyje. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tik jame turi būti papildomai nurodomi duomenys apie apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu ginčijamos aplinkybės ir skundo esmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalį apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyta įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (nurodyta jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui – sudedamosios dalys išdėstomos įstatymo nustatytu eiliškumu, jose išsamiai ir tiksliai nurodomi visi būtini duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-202/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-202/2011">2K-202/2011</a>).
Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, už ką E. Š. nuteisė pirmosios instancijos teismas, taip pat apeliacinės instancijos teismo motyvai veiką perkvalifikuojant iš BK 137 straipsnio 3 dalies į 137 straipsnio 1 dalį, tačiau pati nusikalstama veika, kurią apeliacinės instancijos teismas laikė įrodyta, apeliacinės instancijos nuosprendyje pagal BPK 305 straipsnio reikalavimus neaprašyta. Todėl lieka neaišku, kokius konkrečius nuteistojo neteisėtus veiksmus ar neveikimą apeliacinės instancijos teismas pripažino sukėlusiais nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Toks nuosprendžio surašymas prieštarauja BPK 305 ir 331 straipsnių reikalavimams.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo padaryti minėti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 305 ir 331 straipsnių reikalavimų pažeidimai yra esminiai, sukliudę teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio negalima pripažinti teisėtu bei pagrįstu. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų – nuteistojo kaltės, priežastinio ryšio pobūdžio, civilinio ieškinio klausimų – nepasisako, nes šių klausimų išsprendimas susijęs su aukščiau aptartų klausimų, dėl kurių byla perduotina nagrinėti iš naujo, išsprendimu teismo apeliacinėje instancijoje.
Dėl nuosprendžio surašymo trūkumų teisėjų kolegija taip pat atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, turi būti nurodomas nuosprendžio keitimo pagrindas ir jį atitinkantis BPK 328 straipsnio punktas. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš E. Š. nukentėjusiajam I. M. R. priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis 2498,24 Lt neatitinka greta nurodytos sumos eurais – 1583 Eur, todėl neaišku, kokia suma nukentėjusiajam buvo priteista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 29 d. nuosprendį E. Š. baudžiamojoje byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Viktoras Aidukas
Eligijus Gladutis
