Teismingumo byla Nr. T-82/2021
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00592-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(N, S)
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų prašymą išspręsti bylos (duomenys neskelbtini), rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
(Duomenys neskelbtini)
Patikslintame ieškinyje ieškovai (pirminiame procese – atsakovai), remdamiesi tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išvada ir kt., byloje anksčiau susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikia argumentus dėl to, kad iš jų (neįgaliųjų) vaikas paimtas išimtinai negalios pagrindu, nesuteikiant reikiamos pagalbos, pažeidžiant valstybės pozityviąsias pareigas, lygių galimybių ir nediskriminavimo principą. Ieškovų teigimu, jie valstybės ir savivaldybės institucijų buvo diskriminuojami dėl negalios, o jų nepilnametis vaikas – dėl ryšių su negalia, t. y. negalią turinčiais tėvais. Ieškovai jiems ir jų mažamečiui vaikui padarytą neturtinę žalą sieja su tinkamų teisinių prielaidų gauti reikalingą, savalaikę specializuotą, individualizuotą pagalbą nesudarymu; reikiamų nacionalinių teisės aktų nebuvimu, ieškovams reikalingų paslaugų nesuteikimu ir pan. Ieškovams nebuvo suteikta visavertė ir savalaikė pagalba, o Lietuvos valstybė neįvykdė pareigos priimti reikalingus teisės aktus, reguliuojančius specializuotų paslaugų negalią turintiems tėvams sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 38 straipsniai, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 9, 18 straipsniai, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 2, 5, 9, 19, 22, 23 straipsniai, Europos socialinės chartijos 1 dalies 15 punktas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, Tarptautinio socialinių, ekonominių ir kultūrinių teisių pakto 10 straipsnis, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 23 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 9, 12, 31, 33 straipsniai, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.157, 3.161, 3.163, 3.165, 3.170, 3.179, 6.250 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsniai ir kt.). (Duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai, tenkindami ieškovų (duomenys neskelbtini) atstovės prašymą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju padarytos žalos atlyginimas, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, iš esmės siejamas su reikalingos pagalbos nesuteikimu ir neįvykdyta atsakovių pareiga priimti reikalingus teisės aktus, reguliuojančius specializuotų paslaugų negalią turintiems tėvams sąlygas ir tvarką, taip pat teisinių prielaidų, reikalingų gauti pagalbą vaikui, nesudarymu. Teismui, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, kilo abejonė, ar byla turi būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme. Teismas kartu pažymėjo, kad bylos dalis dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo yra išnagrinėta, t. y. nurodyti išimtinai civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Teismas remdamasis šiais argumentais, sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai ginčą dėl diskriminacijos negalios pagrindu ir neturtinės žalos atlyginimo kelia dėl valstybės ir savivaldybės veiksmų (neveikimo), neužtikrinant ieškovams nuolatinės pagalbos jų gyvenamojoje vietoje, padedant auginti mažametį vaiką, ko išdavoje vaikas iš jų buvo atskirtas (paimtas), ieškovų teigimu, išimtinai, dėl jų (tėvų) negalios; Lietuvos valstybė neįvykdė pareigos priimti reikalingus teisės aktus, reguliuojančius specializuotų paslaugų negalią turintiems tėvams sąlygas ir tvarką, nesudarė teisinių prielaidų, reikalingų gauti pagalbą auginant mažametį vaiką, pan.
Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo daug įvairių faktinių aplinkybių, susiklosčiusių dar iki ieškovei susilaukiant (duomenys neskelbtini), ir vėliau, jau gimus vaikui; vaiko atskyrimu (paėmimu), atitinkamos socialinės pagalbos jų šeimai teikimu, kuri, ieškovų teigimu, nebuvo pakankama, globėjos paskyrimu, ir pan. Ieškovų teigimu, savalaikiai ir efektyviai turėjo būti sprendžiamas ne vaiko atskyrimo (paėmimo) nuo tėvų, bet efektyvios pagalbos neįgaliai motinai ir tėvui klausimas; taip pat valstybės pareigos tėvams suteikti tinkamą pagalbą tik gimus kūdikiui, kad jie galėtų įvykdyti vaiko auginimo pareigas, įskaitant paramą tėvams, jog jie suteiktų vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas ir užtikrintų vaiko apsaugą ir globą, klausimas. Ieškovų teigimu, nesant jų negalios, vaikas nebūtų nuo jų atskirtas (paimtas).
Atsiliepimuose į patikslintą ieškinį atsakovės (jų atstovai), prašydamos atmesti patikslintą ieškinį, pateikia argumentus, iš esmės susijusius su jų kompetencijos ribomis: be kita ko, tiek dėl (duomenys neskelbtini), jai gimus, atskyrimo (paėmimo) nuo motinos, laikinosios globos nustatymo, pagalbos ieškovams teikimo, siekiant laikinosios globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą; tiek ir dėl to, kokia konkrečiai socialinė pagalba buvo teikiama, ir, jų nuomone, objektyviai galima, atitinkamo teisinio reglamentavimo nuostatų, ieškovų prašomos priteisti neturtinės žalos, kt.
Specialiosios teisėjų kolegijos nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ginčai, kylantys iš globos (bei rūpybos) teisinių santykių, savo prigimtimi yra civiliniai (šeimos) teisiniai santykiai, reglamentuojami, visų pirma, Civilinio kodekso trečiosios knygos „Šeimos teisė“ nuostatomis, nepriklausomai nuo to, kad juose dalyvauja ir atitinkamos valstybės bei savivaldybės institucijos, ir negali būti „susiaurinti“ tik iki tam tikrų administracinių procedūrų teisėtumo patikrinimo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2019">T-54/2019</a>, 2017 m. kovo 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0xNy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-17/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-17/2017">T-17/2017</a>, 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-12 ir kt.). Šios kategorijos bylos apima socialiai jautrius klausimus, jose nagrinėjami klausimai yra susiję su viešojo intereso apsauga, todėl globos (ir rūpybos) srityje kylantys ginčai, taip pat reikalavimai atlyginti žalą, kompleksiškai turėtų būti nagrinėjami vieningai – bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė nei administracinio teismo (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC01NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-54/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-54/2019">T-54/2019</a> ir jose nurodytą praktiką).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamoji byla yra kompleksiška, apimanti daug įvairaus pobūdžio klausimų, tačiau kurie visumoje, visų pirma, yra kilę iš šeimos teisinių santykių (arba šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste, yra tampriai su jais susiję) (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-12 ir joje nurodytą praktiką).
Nors ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, tačiau, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas buvo minėta anksčiau, jo išnagrinėjimui aktualios teisinės aplinkybės yra platesnės, negu minėtos teisės normos reglamentavimo sritis ir administracinio teismo kompetencija (ABTĮ 17 straipsnio 3 dalis; taip pat žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2006-12 ir jose nurodytą praktiką).
Keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybės vertintos tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų ginčui išnagrinėti aktualių aspektų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Grąžinti bylą (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
