Teismingumo byla Nr. T-86/2021
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01814-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams ūkininkui V. R., Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl atsakovo ūkininko V. R. vykdomos žemės ūkio veiklos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo ją nutraukti bei neturtinės žalos priteisimo, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovė prašo atsakovo ūkininko V. R. sklype vykdomą žemės ūkio veiklą (žalio pieno gamybą (gavybą) ir pieno produktų gamybą ir šios produkcijos tiekimą į vietinę rinką) pripažinti neteisėta ir panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento atsakovui išduotą veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimą; priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad atsakovas žemės ūkio veiklą vykdo pažeisdamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punkto nuostatas, kadangi atsakovo vykdoma žemės ūkio veikla negali būti vykdoma kitos paskirties žemėje ir turėtų (galėtų) būti vykdoma tik žemės ūkio paskirties žemėje. Taip pat nurodo, kad atsakovas sklype esančius pagalbinio ūkio pastatus, kuriuose vykdo žemės ūkio veiklą, naudoja ne pagal jų naudojimo paskirtį. Šie pagalbinio ūkio pastatai yra pagrindinio daikto – gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastatai, skirti tarnauti pagrindinio daikto – gyvenamojo namo gyventojų poreikių tenkinimui ir negali būti naudojami atsakovo vykdomai žemės ūkio veiklai. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatomis, taip pat teigia, kad atsakovo vykdoma žemės ūkio veikla teršia aplinką nemaloniais kvapais ir taip pažeidžia ieškovės teisę į sveiką ir švarią aplinką, jos teisę be apribojimų naudotis savo nuosavybe, nes oro tarša jos gyvenamojoje aplinkoje, sklindanti nuo atsakovo sklype vykdomos žemės ūkio veiklos, viršija teisės aktuose nustatytas kvapo koncentracijos ribines vertes. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su ieškiniu nesutinka ir mano, kad yra netinkama atsakovė šioje byloje. Atsakovui ūkininkui V. R. išduotas veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimas yra neterminuotas ir galiojantis. Tarnyba, išduodama pažymėjimus, vadovaujasi teisės aktais, pagal kuriuos nėra reikalavimo vertinti pastatų, kuriuose bus vykdoma veikla, ir žemės, kurioje bus vykdoma atitinkama veikla, paskirties, todėl Tarnybos pareigūnai, pagal kompetenciją atlikdami jiems pavestas funkcijas, vertina, ar patalpos atitinka teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų maisto saugą ir kokybę, reikalavimus. Tarnyba atlieka atsakovo ūkininko V. R. kaip maisto tvarkymo ir ūkinės paskirties gyvūnų laikytojo subjekto kontrolę, vykdo planinius bei neplaninius patikrinimus.
Atsakovas V. R. prašo ieškinį atmesti, už nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio pareiškimą ieškovei skirti 1000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant atsakovui priteisti patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui, kadangi ieškinio reikalavimas yra administracinio pobūdžio, viešojo administravimo subjektui teisės aktų nustatytas funkcijas (valstybinę maisto ir veterinarinę kontrolę, ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūrą ir kontrolę visoje šalies teritorijoje), į kurias patenka ir veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimo išdavimas / panaikinimas. Ieškovė tapačiu klausimu, dėl tapačių tariamų atsakovo padarytų pažeidimų naudojant žemės sklypą ne pagal paskirtį ne kartą kreipėsi į kompetentingas šiuo klausimu institucijas, tačiau priimtų sprendimų įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui neskundė. 2021 m. balandžio mėn. atsakovo ūkyje buvo atliktas kvapo taršos vertinimas, higienos normos pažeidimų nenustatyta. Tačiau ir dėl tariamos higienos normos pažeidimo, ieškovė turėtų kreiptis su skundu į viešojo administravimo subjektą administracine tvarka, nes reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis, ieškinyje siejamas būtent su pirmuoju reikalavimus.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, įvertinę ieškinio turinį, keliamo ginčo pobūdį, ginčą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, suabejojo, ar nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nėra mišrus, kuriame vyrauja administracinio teisinio pobūdžio aspektai, todėl kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškinio pareikštų reikalavimų ir aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai, matyti, kad ieškovė prašo atsakovo ūkininko V. R. vykdomą žemės ūkio veiklą pripažinti neteisėta ir panaikinti Tarnybos išduotą veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimą; nurodo, kad žemės sklypas ir pastatai naudojami ne pagal paskirtį, bei teigia, kad oro tarša neatitinka higienos normų reikalavimų, kas pažeidžia jos teisę į sveiką ir švarią aplinką ir apriboja galimybę naudotis savo nuosavybe, todėl prašo atlyginti tuo padarytą neturtinę žalą.
Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė siekis, jog būtų panaikintas atsakovui ūkininkui išduotas veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimas yra susijęs su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atliekamomis funkcijomis – valstybinės maisto ir veterinarijos kontrole, ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūra ir kontrole. Taigi išduodant ar panaikinant ginčijamą pažymėjimą teisės aktų nustatyta tvarka yra įgyvendinamos kontrolės funkcijos tam tikroje visuomeninių santykių srityje, o šių kontrolės funkcijų įgyvendinimas yra viešojo administravimo veikla.
Pažymėtina, kad gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinį patvirtinimą ir registravimą reglamentuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. B1-149 patvirtintas Gyvūninio maisto tvarkymo subjektų veterinarinio patvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašas, kurio 31 punkte nurodyta, kad Tarnybos sprendimai dėl patvirtinimo, laikinojo patvirtinimo suteikimo ir panaikinimo ar Tarnybos departamento sprendimai dėl veterinarinio patvirtinimo, laikinojo veterinarinio patvirtinimo suteikimo ir panaikinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar laikinąjį patvirtinimą, dėl subjektų registravimo, registravimo panaikinimo ir atsisakymo registruoti subjektą gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti veterinarijos patvirtinimo / registravimo pažymėjimą yra administracinio pobūdžio.
Žemės įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo Nacionalinė žemės tarnyba, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų žemės valstybinės kontrolės nuostatų 4 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus; žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (15 punktas).
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. To paties įstatymo 49 straipsnyje nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka viešojo administravimo subjektai, nustatytos jų teisės ir pareigos.
Taigi, sprendžiant tiek dėl žemės, tiek dėl pastatų naudojimo pagal paskirtį, yra priimami atitinkamų viešojo administravimo subjektų sprendimai. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas: dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 punktas); dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl žemės bei pastatų naudojimo ne pagal paskirtį yra susiję su viešojo administravimo subjektų priimamais sprendimais, jiems įgyvendinant kontrolės funkcijas, tokie reikalavimai nenagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Nors CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas negatorinis ieškinys dėl savininko teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo paprastai yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė jį grindžia higienos normomis nustatytų leistinų kvapo koncentracijų pažeidimu. Todėl konstatuotina, kad šis reikalavimas visų pirma susijęs su viešojo administravimo subjektų veikla, todėl taip pat yra administracinio pobūdžio.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nors ir yra civilinio teisinio pobūdžio, tačiau nagrinėjamoje byloje jis yra išvestinis iš pirmiau ieškinyje nurodytų reikalavimų. Ar bus sąlygos taikyti neturtinės žalos atlyginimą, galės būti įvertinta tik nustačius, ar atsakovas ūkininkas V. R. ūkio veiklą vykdo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Kaip minėta, tokių pažeidimų nustatymas priklauso viešojo administravimo institucijų kompetencijai, atliekant joms teisės aktuose nustatytas viešojo administravimo procedūras.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir kompleksiškai vertindama keliamą ginčą, specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiame ginče pagrindinis (dominuojantis) yra administracinis teisinis santykis. Taigi, šiuo atveju tikslinga taikyti absorbcijos taisyklę ir visą aptariamą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra priskirtinas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams ūkininkui V. R., Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl atsakovo ūkininko V. R. vykdomos žemės ūkio veiklos pripažinimo neteisėta ir įpareigojimo ją nutraukti bei neturtinės žalos priteisimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
