Teismingumo byla Nr. T-80/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30449-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GlobalNetint“ prevencinį ieškinį atsakovui Lietuvos bankui dėl uždraudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Pareikštu prevenciniu ieškiniu ieškovė teismo prašo: skubiai ir iš anksto nepranešus atsakovui Lietuvos bankui taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui Lietuvos bankui vienašališkai nutraukti 2021 m. kovo 17 d. adresuojamojo BIC turėtojo sutartį (toliau – ir BIC sutartis); ieškinį tenkinti ir uždrausti atsakovui Lietuvos bankui vienašališkai nutraukti 2021 m. kovo 17 d. adresuojamojo BIC turėtojo sutartį.
Ieškovė nurodo, kad ji yra Lietuvoje įsikūrusi ir sparčiai auganti „FinTech“ įmonė, teikianti mokėjimo paslaugas visoje Europoje ir už jos ribų. Šias paslaugas ieškovė teikia naudodamasi Lietuvos banko teikiamu SEPA paslaugų paketu. Ieškovė prisijungimo būdu yra sudariusi BIC sutartį su Lietuvos banku, todėl turi teisę per Lietuvos banko infrastruktūrą (CENTROlink sistemą; toliau – ir Sistemą) prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) ir sudaryti sąlygas savo klientams vykdyti europinius pavedimus. Pradinė BIC sutartis tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 2018 m. birželio 26 d., o naujos redakcijos sutartis atsakovo reikalavimu buvo pasirašyta 2021 m. kovo 17 d. Atsakovas 2021 m. liepos 16 d. informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. nutraukia BIC sutartį. Tokį pranešimą atsakovas išsiuntė įvertinęs tai, kad 2021 m. birželio 23 d. atsakovo Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorius priėmė sprendimą Nr. V 2021/(34.3.E-3400)-419-116 (toliau – ir 2021 m. birželio 23 d. sprendimas) taikyti ieškovei atitinkamas poveikio priemones už tariamus Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo atsižvelgti į tai, kad nėra pagrindų BIC sutarties vienašališkam nutraukimui; nutraukimas paralyžiuos ieškovės veiklą, dėl ko teks ją nutraukti, todėl atsakovas turėtų persvarstyti tokį savo ketinimą. Atsakovas tokių ieškovės prašymų iš esmės nesprendė, o vietoje to, pratęsė BIC sutarties nutraukimo terminą iki 2022 m. sausio 10 d. Ieškovė skundžia minėtus atsakovo veiksmus, kaip neturinčius teisinio pagrindo, ginčija jo ketinimą vienašališkai nutraukti su ieškove BIC sutartį, pateikia savo poziciją pagrindžiančius argumentus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad Lietuvos bankas yra viešojo administravimo subjektas, kuris, veikdamas teisės aktais jam pavestoje finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, atlieka viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Viena iš Lietuvos banko funkcijų – prižiūrėti, kaip finansų rinkos dalyviai, įskaitant elektroninių pinigų įstaigas, laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teismas pažymi, kad pareikštu prevenciniu ieškiniu ieškovė teismo prašo uždrausti atsakovui Lietuvos bankui vienašališkai nutraukti 2021 m. kovo 17 d. BIC sutartį. Kaip pagrindą BIC sutarties nutraukimui atsakovas Lietuvos bankas nurodė 2021 m. birželio 23 d. sprendimą ieškovei taikyti poveikio priemones už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus pažeidimus. Minėtas atsakovo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI4-4363-821/2021). Lietuvos banko įstatymo septintajame skirsnyje „Finansų rinkos priežiūra“ nurodytus Lietuvos banko sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Lietuvos banko įstatymo 43(5) straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškiamas reikalavimas yra glaudžiai susijęs su atsakovo (viešojo administravimo subjekto) atliekama finansine rinkos, t. y. ieškovės, kaip finansų rinkos dalyvės, priežiūra.
Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos banko įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje inter alia (lot. be kita ko) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Nurodyto įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamos Lietuvos banko funkcijos ir veikla. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas atlieka finansų rinkos priežiūrą. Lietuvos banko atliekama finansų rinkos (įskaitant elektroninių pinigų įstaigas) priežiūra detaliau reglamentuojama Lietuvos banko įstatymo septintajame skirsnyje (minėto įstatymo 42–46 straipsniai). Lietuvos bankas yra viešojo administravimo subjektas, kuris vykdydamas jam teisės aktais pavestas funkcijas finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, atlieka viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys, taip pat žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yNy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-27/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-27/2018">T-27/2018</a>). Poveikio priemonių taikymas reglamentuojamas tiek Lietuvos banko 43(3) straipsnyje, tiek ir kituose viešosios teisės aktuose (pvz., Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnis, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 39 straipsnis).
Lietuvos banko įstatymo 43(5) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad minėto įstatymo septintajame skirsnyje nurodytus Lietuvos banko sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės arba pagal įstatymus saugomi interesai pažeisti, turi teisę skųsti teismui ABTĮ nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų dokumentų, Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktoriaus 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. V 2021/(34.3.E-3400)-419-116 ieškovei buvo taikytos atitinkamos poveikio priemonės (baudos, draudimai, įpareigojimai) už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei kitų teisės aktų pažeidimus. Minėtas atsakovo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eI4-4363-821/2021).
Atsakovas 2021 m. liepos 16 d. raštu, remdamasis anksčiau minėtu 2021 m. birželio 23 d. sprendimu, BIC sutarties 32 punktu, nurodė, kad nuo 2021 m. spalio 5 d. nutraukia BIC sutarties galiojimą. Vėlesniu – 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu – atsakovas informavo ieškovę, kad BIC sutarties terminas pratęsiamas iki 2022 m. sausio 11 d.
Tarp šalių sudarytos BIC sutarties 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas, būdamas tiesioginis Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink dalyvis, suteikia galimybę specialiojoje dalyje nurodytam ABIC turėtojui pateikti mokėjimo nurodymus į Sistemą ir gauti mokėjimus iš Sistemos; o ABIC turėtojas įsipareigoja naudotis galimybe teikti mokėjimo nurodymus į Sistemą ir gauti mokėjimus iš Sistemos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
BIC sutarties sudarymas šiuo atveju yra tarpininkavimo paslaugų teikimo, prisijungimo prie Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink ir naudojimosi mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugomis, būdas.
Sprendime nutraukti BIC sutartį, atsakovas taip pat rėmėsi BIC sutarties 32 punkto nuostata, pagal kurią Lietuvos bankas turi teisę nedelsiant vienašališkai be išankstinio įspėjimo nutraukti sutartį ir išregistruoti ABIC turėtoją iš CENTROlink sistemos, jeigu Sistemos dalyvio priežiūrą atliekanti institucija priima sprendimą taikyti priemones ABIC turėtojui dėl netinkamo operacinės rizikos valdymo arba netinkamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Akivaizdu, kad atsakovo sprendimas nutraukti BIC sutartį yra ankstesnio 2021 m. birželio 23 d. sprendimo dėl poveikio priemonių taikymo pasekmė.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad Lietuvos bankas, siekdamas teikti mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugas, ir ieškovė, siekdama prisijungti prie Lietuvos banko mokėjimo sistemos CENTROlink bei naudotis mokėjimo sistemos dalyvio tarpininkavimo paslaugomis, yra sudarę BIC sutartį (žr. BIC sutarties preambulę), nereiškia, kad šalys tapo lygiateisiais civilinių teisinių santykių dalyviais, ir atsakovo teisės aktuose jam pavestas viešasis administravimas ieškovės atžvilgiu pasibaigė (taip pat žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC03Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-72/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-72/2017">T-72/2017</a>, 2020 m. liepos 17 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC02Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-66/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-66/2020">T-66/2020</a>).
Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje kilusio ginčo dėl BIC sutarties nutraukimo atveju dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, ir ginčas yra priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tai, kad reiškiamas ieškinys yra formuluojamas kaip prevencinis ieškinys, savaime nekeičia ginčo rūšinio teismingumo (žr., pvz., mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yNy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-27/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-27/2018">T-27/2018</a> ir joje nurodytą praktiką).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad keliamo ginčo aplinkybės vertintos tik tuo aspektu, kiek tai reikalinga siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų ginčui išspręsti aktualių klausimų.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.
Perduoti bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GlobalNetint“ prevencinį ieškinį atsakovui Lietuvos bankui dėl uždraudimo atlikti žalą galinčius sukelti veiksmus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
