Teismingumo byla Nr. T-84/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31904-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo antstolio A. B. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) paveldėtų lėšų paskirstymo, suinteresuoti asmenys VMI, UAB „GF bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Teismingumo byla Nr. T-84/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31904-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo antstolio A. B. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) paveldėtų lėšų paskirstymo, suinteresuoti asmenys VMI, UAB „GF bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas antstolio A. B. skundas dėl VMI paveldėtų lėšų paskirstymo. Antstolis prašė įpareigoti VMI paveldėtas lėšas paskirstyti proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, laikantis nuostatos, kad visi kreditorių reikalavimai yra trečios eilės. Antstolis nurodė, kad vykdė dvi vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš skolininko G. V.: 547,92 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų – AB „Lietuvos draudimas“ naudai bei 468,84 Eur bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų – UAB „General Financing“ naudai. Mirus skolininkui G. V., valstybė, atstovaujama VMI, priėmė skolininko palikimą ir paveldėjo pinigines lėšas – 1244,96 Eur. Ginčijama išvada VMI paveldėtą pinigų sumą paskirstė antstoliams ir kreditoriams. Skirstant lėšas, be kita ko, antstoliui A. B. paskirta 98,71 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) – 1061,36 Eur, AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „General Financing“ – 0 Eur. Antstolis nusiuntė raštą VMI, jog lėšos paskirstytos nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, jei išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausiančiai sumai. Todėl 1061,36 Eur turėjo būti paskirstyti proporcingai visiems trečios eilės kreditoriams, o ne tik VSDFV. VMI teigė, kad VSDFV reikalavimai turėtų būti prilyginami reikalavimams, tenkinamiems pirmąja eile. Antstolis nurodė, kad VMI, skirstydama paveldėtas lėšas, vadovavosi negaliojančia įstatymo redakcija.
Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, ginčas kilo tik dėl VMI nepriemokų administravimo departamento išvados, kuria, pareiškėjo teigimu, netinkamai taikius teisės aktus ir teisės normas, neteisingai paskirstytos valstybės paveldėtos lėšos. Kadangi VMI yra viešojo administravimo subjektas ir šiuo atveju yra skundžiama VMI pateikta išvada, Vilniaus miesto apylinkės teismui kilo abejonių, ar ši civilinė byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymėjo, kad pagal CPK 510–513 straipsnių bei kitas CPK nuostatas, tokio skundo padavimas nereglamentuojamas, t. y. įstatymų leidėjas nėra numatęs tokios procedūros.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų spręsti.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Remiantis bylos medžiaga, darytina išvada, kad skundu yra skundžiama VMI nepriemokų administravimo departamento išvada dėl antstolių ir kreditorių reikalavimų tenkinimo. Nepaisant to, kad VMI nepriemokų administravimo departamentas yra viešojo administravimo subjektas, šiuo atveju ginčas kyla dėl valstybės, atstovaujamos VMI, paveldėtų lėšų paskirstymo. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais pagrindais paveldėjusi skolininko turtą, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Taigi valstybės institucija (šiuo atveju – VMI), apskaitydama valstybei nuosavybės teise perėjusį turtą (lėšas), jį paskirstydama, veikia ne viešojo administravimo srityje, o atlieka civilinio teisinio pobūdžio veiksmus, susijusius su atitinkamo valstybei nuosavybės teise priklausančio turto disponavimu (žr., pvz., Teismingumo kolegijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2019).
Pažymėtina, kad ginčai dėl valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, laikytini ginčais, kylančiais iš civilinių teisinių santykių ir paprastai nagrinėti bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, susiję su valstybės paveldėtų lėšų paskirstymu, todėl ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija tarp ginčo šalių susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga išspręsti ginčo rūšinio teismingumo klausimą, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų. Dėl to specialioji teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo galimybės skųsti VMI išvadą dėl antstolių ir kreditorių reikalavimų tenkinimo.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos paveldėtų lėšų paskirstymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, UAB „GF bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkė
Sigita Rudėnaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotoja
Skirgailė Žalimienė
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė–Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys