Baudžiamoji byla Nr. 1-135-1143/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29920-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.2; 1.1.8.10.3; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,

kaltinamajam N. N.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Jan Kučynski,

nukentėjusiesiems R. T., V. Č., P. V., V. V.,

nukentėjusiojo V. Č. atstovui advokatui Bogdan Jermak,

Vaikų teisių ir įvaikinimo tarnybos atstovui Vladimirui Šilobritui,

teismo psichologei Jurgitai Šatei,

vertėjai Oliai Lebed,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. N. (N. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. gegužės 21 d., Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val., būti namuose;

2) 2021 m. rugsėjo 9 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, draudžiant turėti, įgyti ar vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

3) 2022 m. gegužės 10 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto bausme;

4) 2022 m. spalio 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. 2023 m. sausio 17 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį,178 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. N. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su asmenimis, kurie neturi amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įsakymus, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu atskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00341-22, viešoje vietoje, netoli stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų jis du kartus kumščiu sudavė V. Č. (V. Č.) į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas apatinio žandikaulio lūžius, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia iš chuliganiškų paskatų – vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam V. V. (V. V.), tuo nukentėjusiajam V. V. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tyčia iš chuliganiškų paskatų – vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam P. V. (P. V.), tuo nukentėjusiajam P. V. sukeldamas fizinį skausmą, po to, jis tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu sudavė R. T. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. T. sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais N. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnyje.

Be to, N. N. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, netoli stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė ant žemės nukritusį V. Č. mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy S10 Plius”, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas 500 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais N. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023-06-01).

Taip pat, N. N. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 19 val. 58 min., būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” darbuotoju, iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mobilaus ryšio telefoną “iPhone 11”, kurio vertė 528,10 Eur, tuo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” padarydamas 528,10 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais N. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu – nuo 2018-12-12 iki 2023-05-31, galiojusi įstatymo redakcija).

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis N. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo kaltinamas, nepilnai prisipažįsta. Nurodė, kad jokio telefono neėmė, nei iš firmos, nei iš nukentėjusiojo V. Č.. Atsisakė duoti parodymus, tačiau sutiko atsakyti į klausimus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad ėjo su mažu, jaunesniu R., 13 metų, priėjo prie stadiono, tik įėjus į stadioną gal metė kamuolį. Truputį susimušė, nepamena. Pribėgo vienas vyras R., jie pakalbėjo ir išsiskyrė. Buvo suaugusių žmonių, nepamena ką jie darė, pamena, kad susimušė ir viskas. Konkrečiai nepamena, kaip ten mušėsi. V. Č. buvo, pamena, su juo jis nesimušė. Su V. Č. buvo maži vaikai buvo 12-13 metų. Ten buvo 5 žmonės, tad nežino, ar buvo V. Matė R. T., jis pribėgo pažiūrėti, kas nutiko ir jie išsiskyrė. Pribėgo R. T., kuris jam trenkė, o jis (kaltinamasis) trenkė jam atgal ir išsiskyrė. Nematė, ar buvo iškritęs telefonas iš V. Č. kišenės. Jis tą dieną vartojo alkoholį. Gal buvo išgėręs alaus 2-3 litrus. Nelabai pamena to įvykio. Nesudavė V. Č.. Po įvykio jo nematė. Vyrai tikriausiai stadione išgėrinėjo, matė butelį, tikriausiai kamuolys pataikė į butelį, dėl to prasidėjo muštynės. R. buvo su juo, R. tikriausiai sumušė. V. Č. buvo po įvykio atvažiavęs pas jį į namus. Nežino, kas galėjo sužaloti V. Č.. Turėjo telefoną Samsung Galaxy S10 Plius, pirko turguje. Anksčiau rūkė marichuaną, 2021 m. nerūkė, seniai metė. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje 2-3 mėn., bet nieko nevogė, turėjo savo Iphone, nepamena, kokiu telefonu naudojosi 2022 m. rugsėjo 18 d.

Nukentėjusysis R. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną atėjo su žmona į stadioną sportuoti. Jie vaikščiojo aplink stadioną bėgimo takeliu. Stadiono viduryje yra didelė futbolo aikštelė, kurioje žaidė jaunimas. Jaunimo buvo tikrai daug, gal virš 10 žmonių. Labai keikėsi žaisdami. Padarė kelis ratus aplink stadioną ir jaunimas nustojo žaisti, pradėjo trauktis iš stadiono, link išėjimo. Matėsi, kad kažkas vyksta, priartėjo gal apie 50 metrų. Ant suoliukų sėdėjo nepilnametės mergaitės. Matė, kaip traukiasi jaunimas iš tos vietos, tai reiškia, kad muštynės buvo prie pabaigos. Bet vienas tęsė muštynes ir mušė vieną gulintį žmogų ant žemės. Nebuvo įmanoma toliau eiti, sureagavo, nusprendė įsikišti ir padėti, užbaigti tas muštynes. Bėgdamas matė, kad N. N. mušė kojomis į galvos sritį abu gulinčius ant žemės, todėl sureagavo į tai. Pribėgus prie jo, jis tęsė savo veiksmus, todėl jis (R. T.) jį atstūmė abiem rankomis už pečių, kad nustotų mušti gulintį. Kaltinamasis mano, kad tai buvo smūgiai, bet tai buvo tik atstūmimas, tik norėjo išgelbėti tą gulintį žmogų, kuris jau buvo sumuštas. Kai jį atstūmė, tai jam sakė: „ką tu darai” ir jis jam atsakė „tu neįsivaizduoji kaip mane pravardžiavo”. Jis buvo įniršęs, abiem rankomis laikė jį, kad jis nieko nedarytų. Prispaudęs jo nebuvo, nes iki to sandėliuko buvo likę keli metrai. Pradėjo grįžti kiti jaunuoliai, jie rėkė, buvo daug triukšmo, atbėgo žmona, visi garsiai šaukė, konkrečių visų žodžių nepamena. Gal 10-15 sekundžių jį laikė, matė, kad apsiramino, nieko nedaro, todėl paleido jį. Atsisuko, kaltinamasis stovėjo jam iš kairės ir pajuto smūgį į savo kairę veido pusę, po to pasiūlė jam (R. T.) muštis vienas prieš vieną. Kažkas priėjo iš N. draugų ir sakė, kad „einam, užtenka”, kad gali policija atvažiuoti. Skirstėsi iš tos minios, tuo metu atėjo G. Č. su sūnumi V. Ji pradėjo sakyti, kad sumušė V. ir, kad galimai sulaužė žandikaulį, informavo policiją. Pradėjo skirstytis visi. Jautė tą smūgį, todėl ir ėjo iš ten. Tie mušami žmonės jam buvo žinomi. Ant žemės gulėjo 2 žmonės – P. ir V. V., jie broliai. Kartais jie geria alkoholį. Jie gulėjo ant žemės, o N. N. mušė kojomis į galvos sritį abu gulinčius ant žemės. Tikrai po vieną smūgį matė. Ką sakė kaltinamasis tuo metu, jis negirdėjo. Nukentėjusiųjų veidai buvo kruvini. Jie gulėjo ir negalėjo gintis, nes jie buvo sumušti. Ar jie buvo išgėrę nežino, bet jie buvo bejėgiškos būklės. N. N. jam sudavė vieną kartą, pajuto fizinį skausmą ir mėlynė buvo iš kairės pusės daugiau, kaip savaitė. Į gydymo įstaigą nesikreipė, neturi pretenzijų N. N.. Kodėl prasidėjo muštynės – nežino.

Nukentėjusysis V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad nori, jog teismas vadovautųsi jo pirminiais duotais parodymais. Tą vakarą jis su draugais sėdėjo prie būdelės prie stadiono. Turėjo porą alaus, išgėrinėjo. Po kurio laiko atėjo N. N. su mažesniu kažkokiu žmogumi. Jie keistai atrodė abu. Kaltinamasis paprašė parūkyti ar pridegti, nepamena, kažkas gal iš jų pasakė, kad neduos. Jam (nukentėjusiajam) sėdint, kaltinamasis trenkė jam du kartus į kairę žando pusę. Jis net nenutuokė, kad gali prasidėti muštynės. Vėliau atsistojo ir prasidėjo muštynės. Pamatė, kad atbėga dar žmonės, kurie žaidė. Tada jis nusprendė bėgti, kad daugiau negautų. Bėgant, kažkas jį vijosi, bet nematė, kas. Pajuto, kad iškrito telefonas. Jis nematė, kad N. būtų paėmęs jo telefoną, nes bėgo. Nežino, kas paėmė jo telefoną. Jis nubėgo namo, jo mama buvo namuose. Pasakė (mamai), kad paskambintų policijai ir greitajai. Po kurio laiko nuėjo į tą vietą. Apžiūrėjo, ar nėra jo telefono, nerado, bandė skambinti, tačiau jis jau buvo išjungtas. Matė, kad V. V. guli ant žemės be sąmonės. Vitalijus pradėjo judintis. Pamatė R. (T.) ir papasakojo, kas nutiko, klausė, kas juos sumušė. Po to smūgio jis iš karto pajuto, kad jam negerai su žandikauliu. Pakalbėjo su R. ir nuėjo namo, ten jau buvo greitoji. Jį apžiūrėjo ir pasakė, kad yra tik sumušimai, bet kitą dieną seilės tekėjo, žandikaulis nekoks buvo. Jis su mama nuvyko į Žalgirio kliniką, kur jį paguldė. Uždėjo kažką, kur laiko žandikaulį. Palaiko savo civilinį ieškinį. Ieškinyje nurodė telefono vertę, jis nėra įsitikinęs, kad N. N. paėmė jo telefoną, bet nori, kad už telefoną atlygintų kaltinamasis, nes jis bėgo paskui jį, tai jis (N. N.) tikrai matė, kad jam iš kišenės iškrito telefonas. Prieš įvykį buvo vienas incidentas su N. prie baro. Nepamena, gal 1 ar 2 mėnesius iki to įvykio. Buvo žodinis konfliktas, kaltinamasis jam buvo smogęs. To konflikto prie baro niekas nematė. Po paskutinio įvykio buvo sutikęs su kaltinamojo šeima. Buvo nuėjęs pas juos, paprašyti, kad atiduotų telefoną. Ėjo su draugais, šnekėjo, kad atiduotų. Gal jo (N.) brolis išėjo, vėl jam smogė, jų ten buvo išėję daug.

Nukentėjusysis P. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad žino kokioje byloje tačiau nesupranta, kodėl jis yra nukentėjusysis. Tą dieną sėdėjo, gėrė alų ir atbėgo krūva žmonių, o kas tokie buvo, jis nežino. Buvo girtas, iš nugaros sėdėjo, nematė, bet buvo daug žmonių. Buvo su V., P., gal dar kažkas buvo, nepamena. Buvo ir jo brolis V. V. – V. Č. Gėrė prie žalios būdelės, prie sodo. Jie atbėgo iš mokyklos pusės, gal iš aikštelės. Prieš tai jų nematė, matė, kad bėgiojo žmonės. Neįdomu buvo, kas ten buvo. Jis nežino, dėl ko jei atbėgo. Atbėgę jie stumdėsi ir rėkė. Nepamena, ar jį pastūmė. Jo kojomis niekas nespardė, jis kai sėdėjo nugara, taip ir sėdėjo. Nebuvo ant jo kūno mėlynių ir jokių pakitimų po įvykio. Atpažino kas atbėgo, tą kurį kaltina, N. N., bet pačių muštynių nematė. Ten iš vis vaikai buvo, gal 16 metų. Suaugusių nepamena. Nepamena, ar buvo pastumtas jo brolis ir V. Č.. Jis tik iš žodžių žinojo, kad V. sumušė, bet nematė. Jis buvo gerai girtas, net nepamena, kai namo atėjo. Nežino, kur buvo alkoholis, gal rankose laikė. Negalėjo niekas išpilti jų alkoholio, nebent netyčia pats išpylė girtas. Negali atsakyti, kada išėjo V. Č.. Jo niekas nespardė, nepamena. Jam niekas neskaudėjo ir mėlynių nebuvo. Neturi pretenzijų dėl smūgių, nejautė fizinio skausmo.

Teismas pagarsino nukentėjusiojo P. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. tikslaus laiko nepasakys, susitiko su draugais V. Č., J. P. ir broliu V. V.. Nusprendę išgerti, nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus. Tada nuėjo prie lenkiškos mokyklos. Po 15- 20 minučių, būnant prie būdelės, prie jų priėjo 2 asmenys, kurių vienas romų tautybės, o kitas baltas, kurie pradėjo kalbėtis su V. Č., tačiau pastarųjų pokalbio negirdėjo. Netrukus prie jų atsirado grupė jaunuolių, kurie pradėjo muštis. Viskas vyko labai greitai. Jam sudavė ne romų tautybės asmuo, tačiau dėl suduotų smūgių pretenzijų niekam neturi, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo. Dėl ko kilo konfliktas tarp V. Č. ir romų tautybės asmens nežino. Įvykio dieną buvo labai girtas, beveik nieko neprisimena. Kaip baigėsi muštynės, neatsimena. Stadione žaidė daug žmonių. Įvykio dieną su nepilnamečiais jokio konflikto nebuvo. Vartojant alkoholinius gėrimus su draugais, niekas į jų kompaniją kamuolio įspyręs nebuvo. Sėdėjo toli nuo stadiono, ten nelabai buvo įmanoma kamuolį spirti iki jų. Niekas kamuoliu butelio nesudaužė. Įvykio dieną V. Č. žaidė mobilaus ryšio telefonu, o vykstant muštynėmis V. Č. mobilaus ryšio telefono nematė, nematė, kad pastarasis kažką pamestų. Kur dingo V. Č. mobilaus ryšio telefonas pasakyti negali, gal jis telefoną pametė, o gal kažkas telefoną pavogė (t. 1, b. l. 107-110, 116-119). Vaikinų, kurie mušė draugą V. Č. ir jį su broliu V. V. buvo daug, jų tarpe buvo ir N. N.. Neatsimena, ar jį mušė N. Nepamena, ar įvykio vietoje buvo R. T., kurį gerai pažįsta. Aplinkybių, kai jis su broliu V. V. gulėjo ant žemės, o juos spardė N. ir tuo metu pribėgo R. T., neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Negali pasakyti, ar muštynių metu buvo praradęs sąmonę ar ne, nes neatsimena. Civilinio ieškinio reikšti neketina (t. 4, b. l. 114-117).

Nukentėjusysis V. V. teisiamajame parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. susitiko su V. Č. ir J. P.. Nuėjo į parduotuvę, pirko alų, po to nuėjo prie mokyklos, prie būdelės – pavėsinės. Išgėrinėjo alų, žaidė telefonais. Priėjo P. V., po to priėjo N. ir su juo buvo draugas. Jie paprašė parūkyti, nežino, kas atsakė, kad neturi ir iš karto N. trenkė V. Č.. Jie su J. P. pašoko ir pradėjo gintis, prasidėjo muštynės. Vaikinai, kurie žaidė futbolą, kai pamatė, kad jie mušasi, pribėgo. Prasidėjo muštynės iš visų pusių. V. Č. pradėjo bėgti, jis pirmas, o jis iš paskos. Pusė liko su J. P., kiti vijosi juos, keli pasivijo V. ir keli jį. Jis nukrito, užsidengė, ir jį „išjungė”. Po to pamena, atėjo V. Č. motina. Jis atsikėlė ir nuėjo prie būdelės, kur stovėjo R. T., J. P. nebuvo, gal jis buvo namie jau. N. N. nepažinojo, tik žinojo jo pravardę, buvo matytas. Kitas nematytas išvis, tik iš matymo. Nieko keisto jo išvaizdoje nepastebėjo. Jie žaidė 300-400 metrų nuo jų. Jis matė, kai V. Č. sudavė, visi matė. Sudavė stipriai, ten net su garsu trenkė, girdėjo, kaip trakštelėjo. Brolis buvo labai girtas. Jis ne toks buvo girtas, gal 1 litrą alaus išgėrė. Nebuvo iki jų atsiridenęs kamuolys ir niekas alkoholio neišpylė. Visi turėjo telefonus, V. Č. taip turėjo, modelio nepamena, gal „Samsung”. Nežino, kas nutiko su jo telefonu. Gal keli žodžiai buvo ir prasidėjo muštynės. Nieko nedarė tas jaunuolis, kuris buvo su N. Kai N. trenkė, tada ir jis trenkė. Mušėsi J. P. su kitu. Tiesiog prasidėjo tarpusavyje muštynes ir viskas labai greit įvyko. Jis sudavė ir tam kitam asmeniui, jam taip pat sudavė. Jie greit atbėgo. Apsupo jį ir pradėjo jį mušti ir Janą. V. Č. jau stovėjo už tvoros. Kai mušė skaudėjo, mėlynė buvo, po akims. Visur jam skaudėjo, rankomis, ir kojomis jį mušė. Jis nukrito, užsidengė ir negalėjo nieko matyti. N. su J. P. mušėsi, o jis su tuo kitu mušėsi. Jis dėl brolio sužalojimų nežino, po to jis jam nieko nesakė. Jie kai išsiskirstė, negalėjo paskaičiuoti, kiek buvo. Jie mušė iš priekio ir iš galo, gal apie 10 žmonių buvo. V. Č. pradėjo bėgti, jį pasivijo ir pradėjo mušti. Nepamena, kiek žmonių pasivijo. Jis pas gydytoją nesikreipė ir pretenzijų N. N. neturi.

Liudytoja V. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną ėjo su vyru prie (duomenys neskelbtini) mokyklos į stadioną. Ėjo stadiono ratu, tiesiog vaikščiojo aplink stadioną. Stadione jaunimas žaidė futbolą. Jie jau buvo stadiono gale, kai vyras pastebėjo, jog visas jaunimas nubėgo prie būdelės. Ėjo toliau ir žiūri, kad kažkokios muštynės vyksta. Ir vyras sako: „bėgam, na bėgam”, ji nuo vyro gal 2 metrų atstumu atsiliko. Prie tos būdelės, kai pribėgo, pamatė, kad mušasi. Vyras nubėgo prie mušeikų. Vienas gulėjo prie būdelės ant žemės ir vienas čigoniukas jį spardė kojomis. Matė, kad tas žmogus gulėjo rankomis už galvos užsiėmęs, tas, kuris spardė, tai nežiūrėjo kur spardė ir į šonus, daugiausia gal į nugarą, ar šonus. Visas jaunimas lyg pasitraukė atgal. Pastūmė jos vyras tą čigoniuką ir nustojo lyg mušti, atsitraukė gal 1 metrą ir tada tas čigoniukas, kai vyras atsisuko į ją, smogė jam į veidą. Jis provokavo jos vyrą muštis, nenorėjo sustoti, buvo pajutęs euforiją, norėjo muštis. Jo akys buvo labai didelės ir raudonos, ji mano, kažką galėjo būti pavartojęs. Nepamena, kad būtų vyras trenkęs jam, tik traukė vyras. Tada ji pradėjo šaukti, kad kas nors kviestų policiją. Jie skirstytis pradėjo, kas su dviračiais, kas pradėjo lyg bėgti. Iš sodo pusės išėjo moteris su sūnumi, jis buvo visas sumuštas, žandikaulis, nosis kraujuota, bėgo iš nosies kraujas. Jis atėjo su mama, ta moteris pasakė, kad iškvietė policiją. Vyrui smūgiai buvo į veidą, buvo mėlynė, visą savaitę skaudėjo. Jokio telefono nematė toje vietoje, dar net rėkė: „kai, taip tai visada turite telefonus, o dabar nieko nefilmuojate”.

Liudytojas L. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną su draugais žaidė stadione futbolą, išsimušė kamuolys, prašė R. B., kad paduotų kamuolį, nes kamuolys pataikė į butelį. R. B. norėjo paimti butelį, gal kamuolys sudaužė butelį ir prasidėjo. Pribėgo, jie pradėjo muštynes ir viskas. Po to pribėgo kažkoks vyras ir trenkė N. N.. Ir jie susiruošė ir nuėjo į miestą. N. N. girtas buvo, nebuvo sąmonėje kažką daryti, nes jis visiškai girtas buvo. Jie kai žaidė, tai pamatė, kad R. jau guli ir jį mušė. Jie nematė, kas mušė, tik, kad iš tos kompanija girtų (vyrų). Nematė, kad N. N. būtų kam nors sudavęs. Jis nežino, kas sumušė R. B., buvo 5-6 žmonės iš tos kompanijos. Iš tos kompanijos gal 3-4 puolė R. B.. Nežino, ar buvo ant V. Č. veido sumušimai. Su N. N. draugiški santykiai, pažįstami gal nuo 8 metų. Eidavo į miestą ir pas jį būdavo namuose. Nežino, kas sudavė V., nes jie išėjo į miestą. Nepažįsta V. Č., tik matęs kelis kartus. Matė, kad bėgo V. Č. į savo namus, kas jį vijosi nematė. Papildomai liudytojas parodė, kad nepamena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Pagarsinti liudytojo L. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 140-143), kad 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, kartu su draugais M. K., A. K., N. R., R. Š., A. M. (duomenys neskelbtini) stadione žaidė futbolą. Vėliau, tiksliai laiko pasakyti negali, atėjo R. B. ir N. N.. Neatsimena, ar R. B. ir N. N. buvo išgėrę. R. B. prisijungė žaisti prie jų, o N. N. nežaidė. Kiek atsimena, netoli stadiono, apie 200 metrų atstumu sėdėjo vyrų kompanija, tarp kurių buvo jo krikštatėvis V. V., pastarojo brolis, kurio vardo nežino, o kitų vyrų nepažįsta. Vyrų buvo šeši, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. Atsimena, kad žaidžiant kamuolys netyčia nuriedėjo iki tos kompanijos ir pataikė į butelį. Nematė, ar butelis sudužo. Tada R. B. nubėgo paimti kamuolio, o vienas iš šių vyrų kompanijos sudavė R. B. smūgį, tačiau kur tiksliai pataikė, nematė, tik matė, kad po smūgio R. B. pargriuvo ant žemės, o du vyrai pradėjo R. B. spardyti, mušė rankomis. Po to, subėgo visi vaikinai, kurie žaidė futbolą, prasidėjo muštynės. Nematė, kad N. N. būtų įsivėlęs į muštynes. Matė, kad M. K. sudavė vieną smūgį vyrui, kurio nepažįsta kumščiu į veidą. Kiti vaikinai, kurie žaidė futbolą taip pat mušė šiuos vyrus. Pats nesimušė, tik vieną aukštą, apie dviejų metrų ūgio vyrą, pastūmė, nes pastarasis buvo girtas ir prie jo “kabinėjosi”. Po to, visi išsilakstė, kiek atsimena iš minėtos vyrų kompanijos vietoje liko tik du, kurie, kiek atsimena sėdėjo. Šių vyrų neatsimena ir pagal nuotraukas pastarųjų neatpažins.

Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra N. N. ir M. K. motina. Tą dieną buvo miesto šventė, jos vaikai išėjo į miestą. Kažkur apie 19 val. atėjo namo sūnus ir papasakojo, kad stadione sumušė vaiką ir jie apgynė šitą vaiką. Ji pasakė: „turi mamą, kuri turi eiti aiškintis”. Net nežinojo, kad V. Č. parašė pareiškimą ant jos vaiko. 2021 m. spalio 28 d. ją su M. iškvietė į policijos komisariatą ir jie pasakė, kad buvo išjungtas telefonas ir jie turi prisipažinti, kad M. paėmė, ir jei pasiėmė, turi grąžinti atgal. Jie pasakė, kad telefono neturi ir nematė. Pareigūnas pasakė, kad užvesta byla, kad „pakabins” ant jų. Po to iškvietė ją, M. ir A. į (duomenys neskelbtini). Atvažiavo kaip mama, nes vaikai buvo nepilnamečiai, 12-13 metų ir pasakė, kad įtariamasis – N., jis sumušė V. Č.. Pareigūnai pasakė, kad, jei jie turi liudytojų, turi surinkti ir atvežti. Jie pasakė: „kad ne mūsų problema ieškoti kiekvieno vaiko”. Kai parašė pareiškimą, apie 22.30 val. vakaro ėjo į jų namus V. Č., sėdėjo ir automobilyje dar kažkas, jie nuolat geria. Jie juos pasitiko, prie to namo, kur gyvena. Jis (V. Č.) pribėgo prie jos vaiko ir pasakė: „man nesvarbu, kas mane sumušė, bet turi gražinti telefoną, nes policija pasakė, kad šioje gatvėje buvo įjungtas telefono signalas”. Trenkė M. į veidą ir pasakė, kad jie už viską atsakys. Automobilis užsivedė ir nuvažiavo. N. stovėjo šalia jos. N. nieko nesakė, kad R. T. paėmė jos sūnui už krūtinės, prispaudė ir trenkė į sieną. Jos sūnui Na. tuo metu buvo 19 metų ir jis dirbo apsaugoje, mano, jei vartotų narkotines medžiagas, tai jo nepriimtų į darbą. Jis buvo išgėręs. Tada jis nevartojo narkotikų. N. visada klausė (tėvų), jis paskutinius marškinius atiduotų, dalinosi su visais viskuo. Jis dirbdavo ir gyvendavo pats. Jis (anksčiau) turėjo 20 parų arešto, buvo išdaužęs automobilio stiklą. Jis geras, o pareigūnams, tai jei nekaltas, tai vis tiek padarys, kad būtų kaltas. Po to, kai V. Č. sumušė M., tai jis turi kalbos sutrikimą, po šio įvykio negali kalbėti normaliai. Tada ji parašė Vilniaus prokurorui pareiškimą. Jai tik po 6 mėnesių atsiuntė sprendimą ir jo jau nebuvo galima apskųsti.

Liudytojas N. K. (N. K.) teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra N. N. tėvas. Atvažiavo V. Č., iššoko iš mašinos ir pribėgo prie jo vaikų, trenkė jo vaikui M. Jo sūnus mikčioja ir jis tempė jį, kad įgrūsti į automobilio bagažinę. Visi pradėjo rėkti ir išsigando ir tada jis pabėgo. Žmona paskambino policijai, viską papasakojo, o tada Š. pasakė, kad nemušė, o šitas V. Č. pasakė, kad „man nusipjauti, nes čigonai yra turtingi ir jei man sumokės”. Policijai jo žmona aiškino, kad vaikus nori išvežti į mišką, pareigūnai pasakė: „kad gal jūs patys kalti, todėl ir atvažiavo”. Pasakė, kad rašyti pareiškimą į Vilniaus komisariatą, tai žmona su dukra parašė. M. buvo, pasakė, kad V. Č. mušė R. B. kojomis. N. buvo stadione.

Liudytoja B. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo atvykęs V. Č., pradėjo jos brolį stumti į automobilį, pradėjo sakyti: „kad turės sumokėti ir vis tiek aš jų nemėgstu”. Kai atvyko jis pasakė, kad „jam nusispjauti, kas mane mušė, jūs vis tiek atlyginsite už viską”. Ji to žmogaus vardo nežino, pirmą kartą jį matė. Supranta, kad tai tas žmogus, kurį tariamai sumušė. Jis stūmė brolį ir šiam prasidėjo priepuolis. Buvo alkoholio kvapas nuo jų visų. Kai mama pradėjo rėkti, tai irgi pasakė, kad „nerėk, nes ir tave išvešime į mišką”. N. nebuvo tuo metu namuose.

Liudytoja G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad atbėgo jos sūnus, jis buvo visas kraujuotas, iš burnos bėgo kraujas, ji labai išsigando. Kvietė pareigūnus ir greitąją. Atvyko greitoji ir pasakė, kad lūžių nėra. Sūnus pasakė, kad sode guli dar 2 žmonės. Klausė, kur telefonas, jis pasakė, kad kažkur sode. Nuėjo į sodą, kur pamatė, kad vienas nejudėjo vaikinas, kitas – J. P. judėjo. Telefono nerado. Pranešė policijai ir vėliau telefono pas čigonus ieškojo. Kitą dieną sūnui skaudėjo ir matė, kad veidas kreivas. Tada ji pasamdė automobilį ir nuvežė sūnų į ligoninę, į Vilnių, kur sūnų paguldė į ligoninę. Sūnus jai sakė, kad ten atbėgo čigonai ir matė R. T., jis ėjo pas juos. Žalgirio ligoninėje sūnus buvo gal 10 dienų. Kai atvežė sūnų iš ligoninės, tai maitino per vamzdelį virš mėnesio. Turėjo maistą specialų gaminti, trynė ir smulkino maistą. Sūnus jokių aplinkybių apie įvykį nepasakojo. Nežiūrėjo, ar sūnus buvo blaivas, ar išgėręs.

Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad sėdėjo stadione prie mokyklos, išgėrinėjo. Jis, V. Č., V. ir P. V. sėdėjo būdelėje, gėrė alų, bendravo. Jie visi buvo išgėrę. Priėjo vaikinai, pradėjo aiškintis ir viskas. Smūgis po smūgio ir viskas. Daug laiko po įvykio praėjo, tai nelabai pamena. Nesuprato, kaip viskas įvyko. Nepamena, kas kam sudavė. Jį išvis „išjungė”, prarado sąmonę, todėl nepamena, kuo jį mušė. Jam skaudėjo. Jis niekam nesudavė, gal ir leido save mušti, buvo labai neblaivus. Nieko nematė, nes buvo be sąmonės. Tuo momentu negalėjo suprasti, kas vyksta. Negali pasakyti, kam pirmam sudavė. Nematė, kokios tautybės žmonės buvo. Romų tautybės žmogaus nepažįsta. Nepamena, kas nutiko su V. Č..

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo J. P. duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, 2021 m. rugpjūčio 21 d. tikslaus laiko nepasakys, susitiko su savo draugais V. Č., V. V. ir P. V.. Nusprendę išgerti, nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Tada nuėjo prie lenkiškos mokyklos, kur netoliese yra stadionas, kur žaidė grupelė asmenų. Vartojo alkoholinius gėrimus. Po 15 - 20 min., prie jų priėjo 2 asmenys, kurių 1 romų tautybės, o kitas baltas. Asmenys jų paprašė cigaretės, o jie visi 4 pasakė, kad cigarečių neturi. Nieko nesitikint, romų tautybės vyras, priėjęs prie V. Č., kumščiu sudavė pastarajam į žandikaulį. V. Č. griebėsi už veido, o jie atsistojo ir pradėjo V. Č. ginti. Asmenys pradėjo elgtis agresyviai ir iš visų pusių juos apsupo romų tautybės ir kiti asmenys, kurie pradėjo juos mušti. V. Č. bėgo namų link, kurį kažkas vijosi. Kas jam sudavė, pasakyti negali, nes asmenų nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Dengėsi veidą, kad nebūtų didesnių traumų, todėl kas vyko toliau, pasakyti negali. Buvo praradęs sąmonę. Po kurio laiko atsigavo, paėjo kelis žingsnius, bet asmenys vėl pradėjo jį mušti. Tada vėl prarado sąmonę, antrą kartą prabudęs atsikėlė ir pradėjo bėgti namo. Muštynių metu V. Č. telefono nematė. Nežino, ar V. Č. mobilaus ryšio telefoną pametė, ar kažkas telefoną pagrobė. Įvykio dieną niekas į jų kompaniją kamuolio įspyręs nebuvo, jokio butelio tikrai niekas nesudaužė. Jokio konflikto su nepilnamečiais ar mažamečiais asmenimis nebuvo. Asmens vardu N. N. nepažįsta (t. 1, b. l. 122-125, 131-134).

Liudytojas A. F. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko lenkų mokykloje, jie žaidė draugiškai futbolą: jis, R., A., M., D., buvo daug jų. Buvo vyrų, kurie gėrė alkoholį. Tie žmonės, kurie gėrė – nepažįstami. Jie buvo maždaug nuo stadiono gal 10-15 metrų iki jų. Š. (N.) su R. B. ėjo pas juos žaisti. Kažkas pataikė kamuoliu į butelį, ar sudaužė, nežino. Paprašė paduoti kamuolį. R. pirmas atėjo prie kompanijos, kuri gėrė, norėjo kamuolį paimti, bet jie pradėjo mušti R. Draugai pribėgo prie R. ir saugojo, kad visiškai nesumuštų. Jis nieko nemušė, tik pribėgo ir padėjo, kad nemuštų. Š. kažkoks dėdė prispaudė prie sienos ir pradėjo stumdytis. Kažkoks dėde su teta atėjo ir jie pabėgo, nes jie filmavo. Ten visi pribėgo ir R. gulėjo, nes buvo sumuštas. Kai jie pribėgo, tai jie nustojo jį mušti. Daugiau niekas nebuvo sumuštas. N. N. – Š., jis tik stovėjo, jį prispaudė dėdė prie sienos ir pradėjo stumdytis. Bet jis ten normaliai nematė, nes kitoje vietoje buvo. Kai buvo apklausinėjamas ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė. N. buvo išgėręs. Nepamena, kas su kuo mušėsi. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo A. F. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė kad 2021 m. rugpjūčio mėn., su draugais M. K., A. K., L. Ž. N. R., R. Š. atėjo į stadioną, esantį (duomenys neskelbtini) mieste žaisti futbolą. Nuo stadiono, maždaug 20 metrų atstumu sėdėjo 6 vyrų kompanija, kurie buvo neblaivūs, vartojo degtinę. Šių vyrų nepažįsta, jokių konfliktinių situacijų iki šio įvykio su pastaraisiais neturėjo. Žaidė futbolą, o po kurio laiko kartu su R. B. atėjo N. N., kuris buvo išgėręs. R. B. pradėjo su jais žaisti futbolą, o N. N. sėdėjo. Kažkas iš vaikinų, neatsimena kas, spyrė kamuolį ir kamuolys pataikė ne į vartus, o į minėtų vyrų kompaniją. Kamuolys pataikė į degtinės butelį, kuris nukrito, tačiau, ar sudužo, neatsimena. Tada kažkas R. B. liepė nubėgti ir atnešti kamuolį. R. B. nubėgo. Pamatė, kad kažkas iš šios vyrų kompanijos, aukšto ūgio, normalaus kūno sudėjimo sudavė smūgį R. B., tačiau, ar koja, ar kumščiu neatsimena. Po smūgio R. B. pargriuvo ir šie vyrai pradėjo R. B. mušti, spardyti, tačiau kiek pastarajam buvo suduota smūgių negali pasakyti. Tada jie visi kartu, tame tarpe ir N. N. nubėgo R. B. į pagalbą. Matė, kad iš šios vyrų kompanijos du vyrai pabėgo. Jis asmeniškai nieko nemušė, stovėjo ir stebėjo, kaip draugai muša šiuos vyrus. Matė, kad vienas stambaus kūno sudėjimo vyras sėdėjo ir į muštynes nesivėlė. Matė, kaip N. N. vieną kartą kumščiu sudavė vienam iš vyrų į veidą, bet neatsimena, ar tas vyras po smūgio pargriuvo ar ne. Šie vyrai jų nemušė, kadangi buvo girti ir buvo sumušti jo draugų. Vyrai gulėjo ant žemės, tačiau, ar pastarieji buvo praradę sąmonę, neatsimena. Po to, atbėgo kažkoks dėdė su teta, kurių nepažįsta. Dėdė sugriebė N. N. už marškinių, prispaudė pastarąjį prie sienos. Matė kaip dėdė sudavė N. N. smūgį į veidą, o N. N. atgal. Tada teta pasakė, kad iškvies policijos pareigūnus. Nenorėjo problemų, todėl pabėgo, o šie sumušti vyrai atrodo liko gulėti ant žemės. Jo asmeniškai šie vyrai nemušė ir jis nieko nemušė. Jo išvardinti draugai mušėsi vienu metu, todėl negali pasakyti, kuris ką mušė ir kiek smūgių sudavė (t. 4, b. l. 161-162).

Liudytojas R. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas vyko 2021 metais, prie lenkų mokyklos, (duomenys neskelbtini). Jie žaidė futbolą. Išmušė kamuolį ir pataikė į degtinės butelį. R. nuėjo pasiimti kamuolio. Praprašė, kad paduotų kamuolį ir jį pradėjo mušti, jie pribėgo, niekas nieko nesivijo, prasidėjo muštynes. Jie visi krūva puolė R. B.. Jų buvo 5, kai jie pribėgo, tai kiti du pabėgo. Jie atstūmė kitus ir norėjo pakelti R. B.. Ant R. B. veido buvo sužalojimai. Kai jau išeidinėjo, iš nugaros pribėgo ir griebė N., norėjo prispausti prie sienos ir trenkė, N. atstūmė tą žmogų. Konflikto metu N. N. sėdėjo ant suoliuko, jis buvo girtas, vos stovėjo ant kojų. R. B. buvo blaivus. N. tik sėdėjo ant suoliuko. Jie nieko nemušė, tik nustūmė ir tiek. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė, davė teisingus parodymus.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo R. Š. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, kartu su pusbroliais M. ir A. K., draugais N. R., L. Ž., A. M. atėjo pažaisti futbolą (duomenys neskelbtini) stadione. Žaidžiant futbolą atėjo dar vienas jo pusbrolis N. N., kuris buvo išgėręs, ir draugas R. B., kuris taip pat buvo išgėręs. R. B. pradėjo kartu su jais žaisti futbolą, o N. N. sėdėjo, nežaidė. Maždaug 30 metrų atstumu nuo stadiono sėdėjo vyrų kompanija, kurių buvo šeši. Iš matymo pažinojo tik vieną aukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo vyriškį, pavarde V. R. B., norėdamas įmušti įvartį, spyrė kamuolį, tačiau kamuolys nuriedėjo link šios vyrų kompanijos, kurie vartojo alkoholį, degtinę “Bajorų”. Kamuolys pataikė į butelį, o butelis sudužo. Tada R. B. norėdamas pasiimti kamuolį nubėgo link šių vyrų. Nežino, ką R. B. šiems vyrams pasakė, negirdėjo dėl didelio atstumo. Tik pamatė, kad šios kompanijos vyras, pavarde V., pirmas iš kojos sudavė R. B. į koją. Po smūgio R. B. pargriuvo. Tikrai pirmas smūgis buvo iš kojos. Ir tada visi kartu su V. buvę vyrai pradėjo mušti ant žemės gulintį R. B.. Girdėjo, kaip R. B. sušuko: “padėkite”. Visi nubėgo į pagalbą R. B.. Tuo metu du vyrai iš V. kompanijos pabėgo. Matė, kad ant žemės guli neaukšto ūgio, stambus vyras, kurio vardo nežino, kuriam spyrė du kartus į pilvo sritį. Aukštą vyrą, pavarde V., kuris spyrė R. B. mušė L. Ž.. Du vyrai bandė pabėgti, tačiau jis su A. K. šiuos vyrus pagavo, bet vyrus mušė A. K.. Nebuvo taip, kad L. Ž. bėgtų kažkurį vyrą pasivyti, taip nebuvo. Negali pasakyti, ką mušė M. K., nes visi mušėsi vienu metu. Tik N. N. nieko nemušė. Tuo metu kai vyko muštynės, stadione vaikščiojo policininkas R. su žmona. Policininkas R. pamatęs, kad vyksta muštynės, atbėgo, sugriebė N. N. už marškinių ir prispaudė pastarąjį prie sienos, suduodamas delnu N. N. per veidą. Jis nebuvo agresyvus. Matė, kad ant žemės guli vienas iš brolių V., kuris stambus, neaukšto ūgio, kuris nebuvo praradęs sąmonės. Kito V. nebuvo, nes kai pastarajam sudavė L. Ž. kumščiu į veidą, V. iš karto iš šios vietos nuėjo. Negali pasakyti, kas iš jo draugų ir kiek šiems vyrams sudavė smūgių, nes visi mušėsi vienu metu. Tik N. N., pravarde “Š.” nieko nemušė. Šiuos vyrus mušė norėdami apginti draugą R. B.. Šie vyrai jų nemušė, būtent jo šie vyrai tikrai nemušė (t. 5, b, l. 28-30).

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. N. yra jo brolis. Įvykio diena jie žaidė futbolą, N. stovėjo prie suoliuko. Kai žaidė futbolą, gal už 10-15 metrų sėdėjo vyrų kompanija. Kamuolys pataikė į tos kompanijos butelį ir gal išsiliejo. R. B. nuėjo pasiimti kamuolį. Patvirtina, kad V. Č. trenkė R. B.. Priėjo kiti, pradėjo muštis, kvietė pagalbos. Jis bėgo, kad juos išskirti. N. stovėjo ir viskas. L. Ž., M. K. pradėjo mušti kitus vyrus, spardyti ir mušti rankomis. Juos atstūmė ir norėjo išsiskirstyti, ir ten kažkas pribėgo prie N., trenkė jam per veidą ir prispaudė prie sienos. Jis atsitraukė N. ir jie nuėjo namo. Privažiavo R. brolis ir jie išvažiavo. Viską papasakojo tėvams. N. stovėjo prie suoliuko, gal 15-20 metrų atstumu. Nedalyvavo N. muštynėse. Jis buvo išgėrės ir vos stovėjo ant kojų. R. B. buvo arčiau visų, nepamena, ar buvo išgėręs R. Jis nežino, kodėl tas pareigūnas R. T. griebė N. Nebuvo jokių sužalojimų ant tų vyrų, tik R. B. buvo sumuštas. Viską gerai prisiminė ikiteisminio tyrimo metu ir dabar. Mano, kad tyrėjai jį bandė klaidinti.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo A. K. parodymus, kuriuose jis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn., kartu su draugais L. Ž., N. R., broliu M. K., R. Š., A. M. atėjo pažaisti futbolą (duomenys neskelbtini) stadione. Žaidžiant futbolą, atėjo brolis N. N. ir R. B.. Žaidžiant stadione futbolą, maždaug 20 metrų atstumu nuo jo sėdėjo kompanija vyrų, kurie vartojo alkoholį. Žaidžiant futbolą, kažkas iš vaikinų spyrė kamuolį, kuris nuriedėjo iki šios kompanijos ir pataikė į butelį, kuris sudužo. Tada R. B., kuris žaidė kartu futbolą, nubėgo paimti kamuolį. N. N. nežaidė, sėdėjo. Neatsimena ar N. N. ir R. B. buvo išgėrę ar ne. Kai R. B. pribėgo prie šios kompanijos, vienas iš vyrų, vardu V. kumščiu sudavė R. B. į veidą, kuris po smūgio pargriuvo ant žemės. Tada V. su kitu vyru pradėjo R. B. spardyti. Tada nusprendė padėti R. B.. Pribėgo prie pastarojo. Tik vienas N. N. stovėjo šone ir stebėjo, o jis, M. K., L. Ž. vienu metu pradėjo spardyti ir mušti rankomis vyrą vardu V. ir kitus – du vyrus. Šios kompanijos ketvirtas vyras pabėgo. Kas ir kiek iš jų sudavė šiems vyrams smūgių, neatsimena, tačiau daug. Tuo metu, kai jie mušė, N. N., A. M. ir N. R. į muštynes nesivėlė, stebėjo iš šono. Po to, prie jų pribėgo policininkas vardu R., kuris N. N. galimai kumščiu sudavė smūgį, o N. N. sudavė atgal. Tada R. N. N. laikė už marškinių. Atsimena, kad tie vyrai liko vietoje, tame tarpe ir vyras vardu V., o jis taip pat niekur pabėgęs nebuvo. Šie trys vyrai buvo sąmoningi, ant žemės negulėjo, stovėjo. R. B. nuo žemės atsistoti padėjo jo brolis M. K.. R. B. nuėjo namo ir jie visi, tame tarpe ir N. N. nuėjo namo. Policijos pareigūnas liko su šiais vyrais. N. N. nieko nemušė, V. pastarasis nemušė. Policininkas buvo kartu su žmona. Apie mobilaus ryšio telefoną nieko paliudyti negali (t. 5, b. l. 18-21).

Liudytojas M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad N. yra jo brolis. Įvykio dieną jie žaidė futbolą, išmušė kamuolį prie tų žmonių, kurie turėjo degtinę. R. B. priėjo pasiimti kamuolį. Pradėjo mušti R. B., tada jie pribėgo, atstūmė. Tada atėjo R. T., prispaudė N. prie sienos ir jie jį atstūmė. Norėjo išsiskirti, išėjo. Kodėl R. T. prispaudė N., nežino. N. buvo girtas, jis stovėjo, nedalyvavo muštynėse. Jie gynė R., tuo metu jie buvo maži. Visi kiti buvo aukšti. Jis trenkė V. Č., tačiau jis nuo jo smūgio nenukrito. Nepamena, kad jis būtų mušęs tuos brolius, jie tik juos nustūmė. Po įvykio buvo V. Č. pas juos atvažiavęs, jis klausinėjo apie telefoną. Jis sakė, kad turi sumokėti už telefoną. Norėjo jį įsodinti į automobilį ir išvežti, trenkė jam.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo M. K.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino nepilnamečio liudytojo R. B. parodymus, kuriuose jis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio mėn., jis iš Anglijos atvažiavo pas senelę į svečius, į (duomenys neskelbtini). Datos neatsimena, kartu su draugu N. nuėjo pažeisti futbolą į stadioną, esantį prie mokyklos (duomenys neskelbtini). N. buvo normalus. Stadione buvo pažįstami N. broliai A. ir M., A. M., R. Š.. Žaidė futbolą, N. nežaidė, sėdėjo. Po to, kažkas iš vaikų, kas nežino, spyrė kamuolį, kuris nuriedėjo į šalį. Netoli stadiono, apie 10 metrų atstumu sėdėjo vyrų kompanija, kurių visiškai nepažįsta ir atpažinti negalėtų. Vyrai vartojo alkoholį. Kamuolys pataikė ir užkabino vieną iš šių vyrų, o po to pataikė į degtinės butelį. Kiek atsimena, butelis nesudužo, o tik nukrito ir degtinė išsipylė. Tada jis nubėgo paimti kamuolio ir vienas iš šių vyrų, kuris vos stovėjo ant kojų, aukštas, apie 180 cm., ūgio, stambus, juodų plaukų, daugiau bruožų neįsidėmėjo, be jokios priežasties jam kumščiu sudavė smūgį į veidą, po to, į kaktą. Turėjo mėlynę ant nosies, po akimi ir kūnas jam skaudėjo tris dienas, tačiau į medikus nesikreipė. Šiems vyrams jokių pretenzijų neturi. Nuo smūgio pargriuvo ant žemės. Tada kiti vyrai priėjo prie jo ir jie visi pradėjo jį spardyti, mušti rankomis. Dengė veidą, nuo smūgių jam patamsėjo akyse, mano buvo praradęs sąmonę. Šiam vyrui nieko blogo nepasakė. Mano, kad pastarasis supyko dėl ant žemės išpiltos degtinės. Po to, pribėgo vaikinai su kuriais žaidė futbolą, atrodo tarp jų buvo ir N., tačiau kokie buvo pastarojo veiksmai, nežino, nes dengė veidą, kaip ir minėjo jam patamsėjo akyse. Po to, vaikinai jam pasakojo, kad susimušė su šiais neblaiviais vyrais. Po kurio laiko jis pats atsikėlė, nuėjo į šoną ir prisėdo. Jokių muštynių jau nebuvo, nematė, kad šie vyrai būtų gulėję ant žemės sumušti. Paskambino pusbroliui, kurio įvardinti nenori, kad jį paimtų. Po šio įvykio nei N., nei kiti vaikinai jam apie jokį mobilaus ryšio telefoną nepasakojo. Pas N. nematė jokio svetimo telefono. Po šio įvykio A. M., R. Š. jam pasakojo, kad N. nesimušė (t. 5, b. l. 43-47).

Iš byloje esančio

Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusiojo V. Č. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), priėjęs pažįstamas romų tautybės vaikinas – N. N., sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu sudavė jam 2 (du) kartus kumščių į veidą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. 30 min., kreipėsi į VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis (t. 1, b. l. 23-27).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2936/2021 (01) matyti, kad V. Č. nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai, padaryti smakro sritį paveikus kietu buku daiktu, iki kreipiantis į VŠĮ VUL Žalgirio klinikas, t. y., iki 2021-08-23 13:14 val. Tikėtina, kad nustatyti ir išvardinti sužalojimai, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 153-155).

Iš byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 21 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pacientas – V. Č. skundžiasi apatinio žandikaulio (iš kairės) skausmais, kadangi prieš keletą minučių sumušė pažįstamas (t. 1, b. l. 161-162).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. V. atpažino kaltinamąjį N. N., kaip asmenį įvykio dieną, 2021-08-21, panaudojusį fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Č. atžvilgiu (t. 2, b. l. 1-8).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis P. V. atpažino kaltinamąjį N. N., kaip asmenį įvykio dieną, 2021-08-21, panaudojusį fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Č. atžvilgiu (t. 2, b. l. 9-15).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas J. P. atpažino kaltinamąjį N. N., kaip asmenį įvykio dieną, - 2021-08-21, panaudojusį fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Č. atžvilgiu (t. 2, b. l. 16-23).

Iš byloje esančio asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. Č. atpažino kaltinamąjį N. N., kaip asmenį įvykio dieną, 2021-08-21, panaudojusį fizinį smurtą nukentėjusiojo V. Č. atžvilgiu (t. 2, b. l. 24-30).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, aprašyti 2021-08-21, įvykio metu policijos pareigūnų “Bodycam” daryti vaizdo įrašai (t. 2, b. l. 31-36).

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. T. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, metu patvirtino įvykio vietoje (t. 2, b. l. 37-50).

Dėl V. Č. telefono vagystės

Iš byloje esančio Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. Kubelevičiūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiojo V. Č. naudojamas abonentas laikotarpyje nuo 2021-08-20 iki 2021-08-21, veikė aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini), kontrolę nuo 2021-08-20 iki 2022-01-06, nustatyta, kad nuo 2021-08-22 16:58 iki 2021-09-05 21:38, aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2021-09-01 21:54 iki 2021-09-20 13:20, aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 62-67).

Iš byloje esančio Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. Kancler-Juchnevič tarnybinio pranešimo matyti, kad kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis N. N. nurodė naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68-70).

Dėl UAB “Gmall” telefono vagystės

Teisiamajame posėdyje liudytojas T. K. parodė, kad anksčiau dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlio vadovu, dabar jau 2 metus ten nebedirba. Vieną darbo dieną sandėlyje dirbo darbuotojas, o kitą dieną jau jis neatvyko į darbą, tuomet pasigedo telefono, jis buvo dingęs iš dėžutės. Apsaugos darbuotojai turėjo vaizdo įrašus ir pagal juos nustatė, kuris darbuotojas paėmė telefoną. Darbuotojai patikrinami prieš išeinant iš sandėlio, tačiau visi turi telefonus, tai ir nekilo įtarimų. Iš liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad sandėlio patalpos yra nuomojamos. UAB “ (duomenys neskelbtini)” užsiima internetine prekyba, pardavinėja mobilaus ryšio telefonus, buitinę techniką, chemiją ir kitas prekes. Prekės sandėlyje yra surūšiuotos stelažuose. 2022 m. rugsėjo 20 d., tikslaus laiko nepamena pastebėta, kad 1 (vienoje) mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutėje nėra ten turėjusio būti telefono “iPhone11”. Apžiūrėję sandėlį ir niekur neradę telefono “iPhone11”, peržiūrėjo vaizdo kameros įrašus ir pastebėjo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., darbuotojas N. N. išėmęs “iPhone11” telefoną iš dėžutės, telefoną pasisavino. N. N. pagal – 2022 m. rugpjūčio 30 d., sudarytą darbo sutartį buvo priimtas dirbti sandėlio darbuotoju ir išdirbo tik vieną dieną (t. 7, b. l. 26-27).

Iš byloje esančio UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pareiškimo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 17 val. 14 min., UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlio darbuotojas N. N. pildydamas sandėlio vietą elgėsi įtartinai, atsisukdamas nugara į videokameras ir įleidęs abi rankas į saugomos sandėlio vietos sekciją, kur buvo sandėliuojamas “iPhone 11” telefonas. Iš video medžiagos matyti, kad N. N. pasisavino mobilaus ryšio telefoną “iPhone 11”. 2022 m. rugsėjo 20 d., atliktos inventorizacijos metu sandėlio vietoje Nr. 04-02-02, buvo aptikta tuščia mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutė. Žalos suma – 528 eurų (t. 7, b. l. 24).Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fotografuotos UAB “ (duomenys neskelbtini) ” patalpos, iš kurių kaltinamasis N. N. pagrobė UAB “ (duomenys neskelbtini) ” priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną “iPhone 11” (t. 7, b. l. 70-73).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad fotografuota pagrobto mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutė (t. 7 b. l. 74-77).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas T. K. pateikė USB laikmeną “SanDisk” su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga (t. 7 b. l. 83-85).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta liudytojo T. K. pateiktoje USB laikmenoje “SanDisk” esanti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga, kurioje fiksuotos esminės kaltinamojo N. N. veiksmais – 2022 m. rugsėjo 18 d., įvykdytos UAB “ (duomenys neskelbtini) ” turto – mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” vagystės aplinkybės (t. 7, b. l. 86-90).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta P. A. el. paštu pateikta papildoma tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga, kuria fiksuotos esminės kaltinamojo N. N. veiksmais – 2022 m. rugsėjo 18 d. įvykdytos UAB “ (duomenys neskelbtini) ” turto – mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” vagystės aplinkybės (t. 7, b. l. 92-94).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUyLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-652/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-652/2007">2K-652/2007</a>, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020 ir kt.). Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, kaip minėta, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQxLTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-141-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-141-507/2015">2K-141-507/2015</a>, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Nurodytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju N. N. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų du kartus kumščiu sudavė V. Č. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas apatinio žandikaulio lūžius, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia iš chuliganiškų paskatų – vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam V. V., tuo nukentėjusiajam V. V. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tyčia iš chuliganiškų paskatų – vieną kartą spyrė į galvos sritį kitų asmenų sumuštam ir ant žemės gulinčiam P. V., tuo nukentėjusiajam P. V. sukeldamas fizinį skausmą, po to, jis tyčia iš chuliganiškų paskatų vieną kartą kumščiu sudavė R. T. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam R. T. sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis N. N. nepripažino savo kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir minėtų asmenų sužalojimų. Jis neneigė tik sudavęs smūgį nukentėjusiajam R. T., po to, kai šis, pribėgęs prie jo, jam trenkė. Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti, jog N. N. viešoje vietoje smurtavo prieš V. V., P. V., R. T. bei V. Č., kuriam dėl apatinio žandikaulio lūžio padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) mokyklos stadione grupė jaunuolių žaidė futbolą, netoli stadiono esančioje pavėsinėje grupelė vyriškių vartojo alkoholį, o po to tarp šių grupių įvyko muštynės. Teisiamajame posėdyje apklausti L. Ž., M. K., A. K., A. M., R. Š. tvirtino, kad muštynės įvyko dėl to, kad jiems bežaidžiant futbolą, kamuolys nuriedėjo ir pataikė į pavėsinėje prie stadiono sėdėjusių vyrų degtinės butelį, o kamuolio nubėgusiam paimti R. B. buvo tų vyrų suduoti smūgiai, nuo kurių reikėjo jį ginti.

Kaip matyti iš nukentėjusiųjų V. V., P. V., V. Č. parodymų, duotų iš karto po įvykio, o taip pat ir teisiamajame posėdyje, jie išties įvykio dieną išgėrinėjo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos stadiono, kuomet prie jų priėjo du asmenys, iš kurių vienas – romų tautybės, kaip vėliau visi patvirtino – N. N., o kitas – jaunesnis vaikinas (R. B.). Romų tautybės vaikinas kažko jų paprašė – duoti parūkyti ar pridegti, kažkas gal iš jų pasakė, kad neduos, tuomet jis sudavė du kartus V. Č. į kairę žando pusę. Kaip parodė teisiamajame posėdyje V. V. – sudavė stipriai, girdėjosi, kaip trakštelėjo, tuomet jie su J. P. pašoko ir pradėjo gintis, prasidėjo muštynės, atbėgo ir vaikinai, kurie žaidė futbolą, prasidėjo muštynės iš visų pusių. Tiek iš V. V., tiek iš P. V. parodymų matyti, kad buvo suduoti smūgiai ir jiems, tačiau jie negalėjo detalizuoti, kas jiems sudavė, V. V. parodė, kad jis nukrito, užsidengė, buvo netekęs sąmonės. Liudytojas J. P. tai pat parodė, kad jiems išgėrinėjant prie stadiono, priėjo vaikinai, pradėjo aiškintis, smūgis po smūgio, nepamena, kas kam sudavė, jis išvis prarado sąmonę. Teisiamajame posėdyje kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad prie jų grupelės priėję du asmenys, kurių vienas buvo romų tautybės, paprašė cigaretės, o jiems pasakius, kad cigarečių neturi, nieko nesitikint, romų tautybės vyras, priėjęs prie V. Č., kumščiu sudavė pastarajam į žandikaulį, V. Č. griebėsi už veido, o jie atsistojo ir pradėjo V. Č. ginti. Nors šių nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai dėl tam tikrų detalių nėra visai tikslūs, tačiau teismo vertinimu, atskleidžia esmines įvykio aplinkybes, o esminių prieštaravimų nenustatyta.

Be to nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymai vieni kitus papildo bei sutampa su liudytojų R. T. ir V. T. parodymais. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. T. parodė, kad įvykio diena buvo stadione, kurioje žaidė jaunimas futbolą, matė, kad jaunimas nustojo žaisti, pradėjo trauktis iš stadiono, matėsi, kad kažkas vyksta, priartėjęs matė, kad jaunuolis N. N. spardė koja vieną gulintį ir po to pradėjo mušti kitą žmogų, gulintį ant žemės, „persijungė” vėl prie kito ir kitą spardė jau sumuštą, dar mušė antrą į veido sritį. Pribėgus prie jo, jį atstūmė abiem rankomis už pečių, kad nustotų mušti gulintį. Iš liudytojos V. T. parodymų matyti, kad beeinant aplink stadioną, pamatė kilusias muštynes, sutuoktinis nubėgo prie besimušančių, ji matė, kad vienas gulėjo prie būdelės ant žemės ir jį vienas romų tautybės asmuo spardė kojomis, matė, kad tas žmogus gulėjo rankomis už galvos susiėmęs, tuomet jos sutuoktinis pastūmė besimušantį, jis nustojo lyg mušti, tačiau tuomet smogė jo sutuoktiniui į veidą, provokavo jos sutuoktinį muštis, nenorėjo sustoti, matėsi, kad norėjo muštis. Taigi byloje nustatyta, kad N. N. sudavė smūgius į kairįjį žandikaulį V. Č., smurtavo prieš ant žemės kitų asmenų jau nugriautus V. V. ir P. V., vėliau sudavė į veidą jį atitraukusiam liudytojui R. T.. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog kaltinamasis buvo išprovokuotas suduoti smūgius. Priešingai – bylos įrodymų visuma nustatyta, kad smurtinius veiksmus N. N., būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atliko iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sutrikdant viešąją tvarką ir žmonių poilsį.

Dėl nusikalstamų N. N. veiksmų buvo ne tik pažeista viešoji tvarka, bet ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalotas V. Č.. Iš jo parodymų matyti, kad po N. N. suduotų smūgių jis bėgo į netoliese buvusius namus, kur jį sumuštą pamačiusi mama iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, jį apžiūrėjusi greitosios medicinos pagalbos brigada nenustatė lūžių, tačiau jam labai skaudėjo žandikaulis, kitą dieną jis su mama vyko į Šalčininkų ligoninę, o dar sekančią dieną – į Žalgirio kliniką Vilniuje. Tokie nukentėjusiojo parodymai sutampa su liudytoja apklaustos jo motinos G. Č. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie tai, kad įvykio dieną atbėgo jos sūnus, jis buvo visas kraujuotas, iš burnos bėgo kraujas, ji labai išsigando, kvietė pareigūnus ir greitąją, atvyko greitoji ir pasakė, kad lūžių nėra, kitą dieną sūnui skaudėjo ir matė, kad veidas kreivas, tada ji pasamdė automobilį ir nuvežė sūnų į ligoninę, į Vilnių, kur sūnų paguldė į ligoninę. V. Č. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį patvirtina byloje pateikta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2936/2021 (01), iš kurios matyti, kad V. Č. nustatyti apatinio žandikaulio lūžiai, padaryti smakro sritį paveikus kietu buku daiktu, iki kreipiantis į VŠĮ VUL Žalgirio klinikas, t. y., iki 2021-08-23 13:14 val. Tikėtina, kad nustatyti ir išvardinti sužalojimai, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 153-155).

Nei nukentėjusieji R. T., V. Č., P. V., V. V., nei liudytojai J. P., V. T., G. Č. nėra pažįstami su kaltinamuoju, t. y. jų nesieja jokie praeityje buvę santykiai, kurių pagrindu nukentėjusieji ar liudytojai galėtų turėti motyvų melagingai apkaltinti N. N. ar jį apkalbėti. Aptartus nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešėja G. Č., kuri paaiškino, kad sūnų V. Č. sumušė romų tautybės kompanija (t. 1, b. l. 14). Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 30 d. nukentėjusiojo V. Č. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), priėjęs pažįstamas romų tautybės vaikinas – N. N., sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu sudavė jam 2 (du) kartus kumščių į veidą. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 10 val. 30 min., kreipėsi į VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžis (t. 1, b. l. 23-27). Iš byloje esančios 2021 m. rugpjūčio 21 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pacientas – V. Č. skundžiasi apatinio žandikaulio (iš kairės) skausmais, kadangi prieš keletą minučių sumušė pažįstamas (t. 1, b. l. 161-162). Iš byloje esančių asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusieji V. V., P. V., liudytojas J. P. atpažino kaltinamąjį N. N., kaip asmenį įvykio dieną panaudojusį fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Č., kuris taip pat atpažino N. N., kaip prieš jį smurtavusį asmenį (t. 2, b. l. 1-30). Tai, kad kaltinamasis buvo atpažintas pagal jo nuotrauką, o ne gyvai BPK 192 straipsnyje numatyta tvarka nėra laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai R. Š., M. K., A. K., A. M. tvirtino, kad N. N. nedalyvavo muštynėse, jis buvo išgėrės ir vos stovėjo ant kojų, sėdėjo atokiau ant suoliuko, tačiau iš teisiamajame posėdyje pagarsintų A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis parodė, jog jie visi kartu, tame tarpe ir N. N. nubėgo mušamam R. B. į pagalbą, matė, kaip draugai muša šiuos vyrus, matė, kaip N. N. vieną kartą kumščiu sudavė vienam iš vyrų į veidą, bet neatsimena, ar tas vyras po smūgio pargriuvo. Neatmestina, kad ne visi asmenys galėjo įdėmiai stebėti aplinką ir užfiksuoti visas detales bei visus dalyvavusius muštynėse, tačiau teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai, jų paaiškinimuose dėl įvykio taip pat yra nesutapimų ir prieštaravimų, jie yra kaltinamojo draugai ar giminaičiai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi, siekiant sumenkinti N. N. teisinę atsakomybę už kilusias pasekmes. Paties kaltinamojo N. N. parodymai, kad jis nukentėjusiajam R. T. smogė todėl, jog pastarasis jam trenkė neatitinka byloje surinktų įrodymų, todėl teismas juos laiko gynybine versija ir jais nesivadovauja.

Nekyla abejonių, kad savo chuliganiškais veiksmais N. N. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis suvokė, jog yra viešoje vietoje, konfliktuoja su nukentėjusiaisiais, suduodamas jiems smūgius dėl menkavertės priežasties ir taip demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, įvertinus N. N. veiksmų paskatas, konflikto kilimo priežastis, kaltinamojo veiksmų pobūdį, trukmę bei intensyvumą, įvykio vietos specifiką, kitas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju N. N. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį, nes jis savo įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką. Šiuo atveju N. N. veiksmuose nustatyti visi BK 284 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Kadangi, pagal teismų praktiką, BK 284 straipsnio sudėtis neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl N. N. veiksmai dėl jo V. Č. padaryto sveikatos sutrikdymo kvalifikuotini kaip BK 284 straipsnio ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2013">2K-408/2013</a>, 2K-7-62-489/2015 ir kt.). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog N. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą V. Č. padarė veikdamas tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti niekinamąjį požiūrį į nukentėjusįjį.

N. N., be kita ko, kaltinamas ir pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 18 val. 15 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, netoli stadiono, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. ant žemės nukritusį V. Č. mobilaus ryšio telefoną “Samsung Galaxy S10 Plius”, tuo nukentėjusiajam V. Č. padarydamas 500 Eur turtinę žalą.

BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pavogimas. BK 190 straipsnio 2 dalis sako, kad turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina; kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas jo neteks, o jis turės jį kaip nuosavą ir to nori.

Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Č. parodė, kad po įvykusių muštynių dingo jo mobilaus ryšio telefonas “Samsung Galaxy S10+”, kuris muštynių metu galimai iškrito jam iš striukės kairės pusės kišenės, kuri neužsisegė, galėjo pamesti telefoną bėgdamas iš muštynių vietos, o jam iš paskos bėgo N. N., tai jis tikrai matė, kad jam iš kišenės iškrito telefonas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. V. parodė, kad V. Č. įvykio dieną turėjo mobilaus ryšio telefoną, kuriuo žaidė, o po muštynių telefono jau nebematė, V. Č. telefoną pametė arba kažkas telefoną pavogė. Iš liudytojos G. Č. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad atbėgusio sumušto sūnaus ji klausė, kur telefonas, jis pasakė, kad kažkur sode, nuėjo į sodą, tačiau telefono nerado, pranešė policijai ir vėliau telefono pas čigonus ieškojo.

Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyr. tyrėjos S. Kubelevičiūtės tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusiojo V. Č. naudojamas abonentas laikotarpyje nuo 2021-08-20 iki 2021-08-21, veikė aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Atlikus IMEI (duomenys neskelbtini), kontrolę nuo 2021-08-20 iki 2022-01-06, nustatyta, kad nuo 2021-08-22 16:58 iki 2021-09-05 21:38, aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini); nuo 2021-09-01 21:54 iki 2021-09-20 13:20, aparate veikė abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 62-67). Tuo tarpu iš byloje esančio Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos R. Kancler-Juchnevič tarnybinio pranešimo matyti, kad kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančioje pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis N. N. nurodė naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 68-70). Tai, kad kaip matyti iš liudytojais teisiamajame posėdyje apklaustų A. N., N. K., M. K., A. K. ir B. K. parodymų, V. Č. po įvykio buvo atvykęs pas juos į namus, reikalavo grąžinti jo telefoną, grasino M. K., teismo vertinimu, tik patvirtina, kad V. Č. buvo įsitikinęs, kad jo telefonas yra pas N. N.. Teismas šioje byloje nevertina, ar V. Č. elgėsi neperžengdamas teisėto elgesio ribų, kadangi įsiteisėjusiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimais dėl to jau buvo pasiakyta ir šią bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės jų revizuoti.

Teismo vertinimu, šie byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent N. N. užvaldė svetimą – iš muštynių vietos bėgusiam V. Č. priklausiusį ir iš kišenės iškritusį telefoną “Samsung Galaxy S10+” ir disponavo juo kaip savu, nes būtent jame, nustatyta, po įvykio veikė N. N. naudojamas abonento numeris ((duomenys neskelbtini)). Tokiu būdu N. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y., suvokė, kad jis neteisėtai užvaldė svetimą, V. Č. priklausiusį turtą, ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad pastarasis jo neteks, o jis turės telefoną kaip nuosavą ir to norėjo. Tokie N. N. nusikalstami veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Dėl UAB “ (duomenys neskelbtini) ” telefono vagystės

N. N. kaltinamas ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdamas UAB “ (duomenys neskelbtini) ” darbuotoju, 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 19 val. 58 min., iš UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė mobilaus ryšio telefoną “iPhone 11”, kurio vertė 528,10 Eur, tuo UAB “ (duomenys neskelbtini) ” padarydamas 528,10 Eur turtinę žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Vagystė paprastai padaroma savanaudiškais tikslais, tačiau pagal baudžiamąjį įstatymą motyvas ir tikslas nėra būtini vagystės sudėties subjektyvieji požymiai. Nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta liudytojo T. K. parodymais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo pastebėta, kad vienoje mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutėje nėra ten turėjusio būti telefono “iPhone11”. Apžiūrėjus sandėlį ir niekur neradus telefono “iPhone11”,buvo peržiūrėti vaizdo kameros įrašai ir pastebėta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., darbuotojas N. N., išėmęs “iPhone11” telefoną iš dėžutės, telefoną pasisavino. N. N. išdirbo tik vieną dieną, po telefono paėmimo kitą dieną darbe nepasirodė. Tokie liudytojo parodymai sutampa su byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais.

Iš byloje esančio UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pareiškimo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. apie 17 val. 14 min., UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlio darbuotojas N. N. pildydamas sandėlio vietą elgėsi įtartinai, atsisukdamas nugara į videokameras ir įleidęs abi rankas į saugomos sandėlio vietos sekciją, kur buvo sandėliuojamas “iPhone 11” telefonas. Iš video medžiagos matyti, kad N. N. pasisavino mobilaus ryšio telefoną “iPhone 11”. 2022 m. rugsėjo 20 d., atliktos inventorizacijos metu sandėlio vietoje Nr. 04-02-02, buvo aptikta tuščia mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutė. Žalos suma – 528 Eur (t. 7, b. l. 24). Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas T. K. pateikė USB laikmeną “SanDisk” su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga (t. 7 b. l. 83-85). Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad aprašyta liudytojo T. K. pateiktoje USB laikmenoje “SanDisk” esanti tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga, kuria fiksuotos esminės kaltinamojo N. N. veiksmais – 2022-09-18, įvykdytos UAB “ (duomenys neskelbtini) ” turto – mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” vagystės aplinkybės: 1) Vaizdo įrašas pavadinimu D04_20220918165959. Vaizdo įrašo trukmė – 15.00 min. Kamera fiksuoja įrašo datą ir laiką, t. y. 2022 m.rugsėjo 18 d., nuo 17.00 val. iki 17.15 val. Vaizdo įraše matosi prekių sandėlio stelažai Nr.3,4,5. Po sandėlį vaikšto sandėlio darbuotojai su vežimėliais, kurie specialiu aparatu nuskaito prekes. 17.07 val. prie stelažo Nr. 5 stumdant vežimėlį prieina N. N., apsirengęs juodais sportiniais drabužiais. Iš vežimėlio jis paima kažkokią prekę ir deda ją ant stelažo. Po to nuo stelažo paima pailgą tuščią kartoninę dėžę, kurią padeda į vežimėlį, ir iš karto po to į minėtą dėžę deda šviesų daiktą, panašų į nedidelę šviesios spalvos dėžutę (galimai tai ir yra dėžutė su pavogtu telefonu). Po to išima pailgą kartoninę dėžę iš vežimėlio ir nešasi ten, kur kamera vaizdo nemato. Jis grįžta prie vežimėlio po 22 sek. ir rankose nieko neturi. Po to su tuščiu vežimėliu nueina prie stelažo Nr.3, kur kopėčių pagalba nuo viršutinės lentynos nuima bloką prekių ir įsideda į vežimėlį. Po to 17.11 val. jis su vežimėliu nueina prie stelažo Nr.4 ir kažką daro su ant lentynos esančiomis prekėmis, dedant jas į vežimėlį, tačiau jo veiksmų vaizdas yra ribotas, nes užstoja priekyje (1-ame plane) esantys keliais aukštais sudėti skalbimo milteliai. Nuo stelažo Nr.4 N. N. su vežimėliu nueina 17.13 val. Įrašas baigiasi; 2) Vaizdo įrašas pavadinimu D04_20220918175459. Vaizdo įrašo trukmė – 2.00 min. Kamera fiksuoja įrašo datą ir laiką, t. y. 2022 m.rugsėjo 18 d., nuo 17.54 val. iki 17.56 val. Vaizdo įraše matosi tie patys prekių sandėlio stelažai Nr.3,4,5. Matome, kad 17.56 val. prie stelažo Nr. 4 prieina tais pačiais rūbais apsirengęs N. N., kuris trumpam įkiša ranką į stelažo Nr.4 lentyną ir nueina nuo stelažo. Įrašas baigiasi; 3) Vaizdo įrašas pavadinimu D04_20220918182159. Vaizdo įrašo trukmė – 3.05 min. Kamera fiksuoja įrašo datą ir laiką, t. y. 2022 m.rugsėjo 18 d., nuo 18.22 val. iki 18.25 val. Vaizdo įraše matosi tie patys prekių sandėlio stelažai Nr.3,4,5. Matome, kaip 18.23 val. prie to paties stelažo Nr.4 prieina N. N. su vežimėliu. Jis išima iš vežimėlio bloką prekių ir padeda jį ant lentynos. Po to paima kažkokį smulkų daiktą nuo lentynos ir padeda jį į vežimėlį. Vaizdas ribotas, nes vežimėlį N. N. užstoja nugara. N. N. dar kurį laiką kažką rankomis daro minėtoje lentynoje, tačiau jo veiksmų vaizdas yra ribotas, nes užstoja priekyje (l-ame plane) esantys keliais aukštais sudėti skelbimo milteliai. Po to jis su vežimėliu nueina nuo stelažo Nr. 4. Įrašas baigiasi (t. 7, b. l. 86-90).

Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad būtent N. N., vienintelę savo darbo dieną UAB “ (duomenys neskelbtini) ” sandėlyje, dirbdamas sektoriuje, iš kurio dingo telefonas “iPhone 11”, kilnodamas ir imdamas stelažuose gulėjusias dėžutes, iš vienos iš jų išėmė telefoną “iPhone 11” ir jį pasisavino. Tai, kad telefonas pas jį nebuvo aptiktas darbuotojų patikrinimo išeinant iš sandėlio metu nepaneigia tokių bylos įrodymais grindžiamų išvadų. Imdamas iš dėžutės UAB “ (duomenys neskelbtini) ” priklausantį telefoną N. N. veikė tiesiogine tyčia, t. y., suvokė, kad jis neteisėtai užvaldė svetimą turtą, ir neatlygintinai jį pasisavina, numatė, kad dėl tokių veiksmų UAB “ (duomenys neskelbtini) ” neteks savo turto, o jis turės telefoną kaip nuosavą ir to norėjo. Tokie N. N. nusikalstami veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys, be terminuoto laisvės atėmimo, o būtent: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo N. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaltinamasis N. N., būdamas praeityje jau teistas keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 113-117), padarė du naujus nesunkius, vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, nedirbantis. Taigi atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis jau ne pirmą kartą yra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog N. N. elgesys buvo ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, anksčiau skirtos ir švelnesnės bausmės jam neturėjo teigiamos įtakos, kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausias, sankcijose numatytas su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Taigi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą jam skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą jam skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje jam skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą jam skirtina 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir N. N. skirtina galutinė bausmė – 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis dar nėra atlikęs ankstesniu 2022 m. spalio 28 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrina su 2022 m. spalio 28 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų paskirta ir neatlikta bausme.

Teisingumo principas reikalauja, kad kaltininkui būtų paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo (šiuo atveju – kaltinamojo) asmenybe. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltinamojo asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMyLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-132-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-132-942/2016">2K-132-942/2016</a>, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.).

Be jau prieš tai aptartų bylos aplinkybių, susijusių su padaryta nusikalstama veika ir su kaltinamojo asmenybe, teismas vertina byloje esančio 2024 m. rugsėjo 10 d. – rugsėjo 27 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės ako Nr. 75U-I-29/2024 duomenis, iš kurių matyti, kad minėtame akte, be kita ko, padaryta išvada, jog N. N. asmenybė – nebrandi, egocentriška, paviršutiniška, nestabili, ieškanti pripažinimo ir palaikymo (t. 6, b. l. 166-172). Tai sutampa ir su byloje gynybos pateiktomis 2025 m. vasario 21 d. teisės psichologijos specialisto Aleksandro Segal išvadomis apie socialiai nebrandžią N. N. asmenybę, nepakankamą jo socialinės brandos raidą (t. 8, b. l. 177-186). Vertindamas šias aplinkybes bei tai, kad nusikalstamas veikas N. N. padarė būdamas labai jauno amžiaus, nuo 2024 m. gegužės 31 d. yra laikomas suėmime, atsižvelgdamas į tai, kad N. N. didelį palaikymą ir dėmesį skiria šeima, teismas mano, kad jo tolimesnė resocializacija galima ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti N. N. atlikus dalį jam paskirtos bausmės – 1 metus, o likusios bausmės dalies vykdymą – atidedant ir skiriant jam įpareigojimus, ribojančius jo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir taisomąjį poveikį.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 1 197,47 Eur turtinės žalos atlyginimo, už nukentėjusiajam V. Č. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 167-169). Kartu su ieškiniu pateikti gydymo paslaugų apskaitos įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam suteiktų paslaugų kaina yra 1 197,47 Eur. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį N. N. pripažinus kaltu minėtam nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymą, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo N. N. 1 197,47 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentus nuo metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa turtinę žalą patyrė gydant V. Č., kurį sužalojo N. N., šios išlaidos atsirado dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos – 374,67 Eur, žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. Č. 2021-09-05 – 2021-10-28, nedarbingumo laikotarpį (t. 1, b.l. 179-190). Teismas konstatuoja, kad N. N. kaltė tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį V. Č. yra įrodyta visiškai. Pastarasis dėl sužalojimų buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius už nedarbingumo laikotarpį nukentėjusiajam skyrė ligos pašalpą, todėl išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atsirado dėl N. N. neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.290 straipsnio 3 dalimi, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, dėl ko jis buvo nedarbingas, privalo atlyginti išmokėtas draudimo išmokas socialinio draudimo įstaigai. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes iš N. N. priteistinas 374,67 Eur žalos atlyginimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai.

UAB “ (duomenys neskelbtini) ” pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos – 528,10 Eur, atlyginimo (t. 7, b. l. 56-57). Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo N. N. veiksmų, kurie šiuo teismo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, todėl UAB “Gmall” civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Civilinį ieškinį taip pat pateikė ir nukentėjusysis V. Č.. Ieškiniu iš kaltinamojo N. N. prašoma priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 380 Eur – turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 72-83).

Kaip matyti iš byloje esančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, V. Č. buvo išmokėta 1 985,81 Eur dydžio kompensacija, kurią sudaro 25,81 Eur turtinės žalos ir 1 960 Eur neturtinės žalos atlyginimas (t. 6, b. l. 57-58).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad buvo paguldytas į VšĮ Vilniaus universiteto ligonines Žalgirio kliniką dėl įstrižinio apatinio žandikaulio lūžio. 2021 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusysis V. Č. buvo operuotas bendrinėje orotrachėjinėje nejautroje, atlikta atvira apatinio žandikaulio osteosintezė osteosintezės plokštelėmis. Toliau jam buvo skirtas ambulatorinis gydymas- po 3-4 savaičių šalinti įtvarus; dviejų mėnesių laikotarpyje vengti fizinio krūvio bei laikytis minkšto maisto dietos. 2021 m. spalio 1 d. nukentėjusysis V. Č. buvo apžiūrėtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kur nurodyta nuimti įtvarus PSPC; išsitraukti šaknis; dviejų mėnesių laikotarpyje vengti fizinio krūvio bei laikytis minkšto maisto dietos. Dėl kaltininko atsakovo N. N. nusikalstamos veikos sukeltų padarinių nukentėjusįjį V. Č. dažnai kamuoja gaivos skausmai, jis negali ramiai miegoti, pasidarė labai nervingas, todėl yra priverstas vartoti raminamuosius vaistus, iki šiol yra sutrikusi nukentėjusiojo jo dvasinė pusiausvyra, jo sveikatos būklė iki šiol pilnai neatsistatė. Nukentėjusysis V. Č. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos buvo priverstas pirkti vaistus Tramadoli (dėl skausmo mažinimo), 9 Eur vertės, Nimesili (dėl skausmo mažinimo), 29 Eur vertės, Relanium (dėl galimybės užmigti), 6 Eur vertės, Diazepex (dėl galimybės užmigti), 6 Eur vertės, bendrai už vaistus sumokėjo 50 Eur. Taip pat nukentėjusysis bei jo motina G. Č. už važiavimą iš savo gyvenamosios vietos pas gydytojus turėjo samdyti transporto priemones – 2021 m. rugpjūčio 22 d. važiuota iš Eišiškių miesto iki Šalčininkų ligoninės dėl nukentėjusiojo V. Č. apžiūros ir atgal (66 km bendras atstumas), už tai sumokėjo 30 Eur, 2021 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjusysis V. Č. nuvažiavo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (140 km bendras atstumas), už tai sumokėjo 50 Eur, 2021 m. rugpjūčio 27 d. nukentėjusiojo V. Č. motina G. Č. aplankė nukentėjusįjį po operacijos, nuvažiavo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (140 km bendras atstumas), už tai sumokėjo 50 Eur, 2021 m. rugsėjo 3 d. nukentėjusysis V. Č. nuvažiavo į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką dėl išrašo atsiėmimo tolimesniam ambulatoriniam gydymui (140 km bendras atstumas), už tai sumokėjo 50 Eur, 2021 m. spalio 1 d. nukentėjusysis V. Č. nuvažiavo į Všl Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (140 km bendras atstumas) konsultacijai, už tai sumokėjo 50 Eur. Bendrai kelionės išlaidos dėl gydymo sudaro 230 Eur. Taipogi, įvykio metu iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy S10+, kurį įsigijo 2020 m. Vilniaus mieste salone GSM Arena už 750 Eur. Telefonas buvo prižiūrėtas, nesudaužtas, atrodo kaip naujas, todėl jo rinkos vertė įvykio dienai, tai yra 2021 m. rugpjūčio 21 d. sudaro 500 Eur. Dėl skiltų gydytojų rekomendacijų susijusių su nurodyta dieta nukentėjusysis V. Č. privalėjo pirkti specialus maisto produktus ir per visą gydymo laikotarpį, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2021 m. spalio 28 d. dėl maisto produktų pirkimo patyrė 600 Eur išlaidas. Tai iš dalies patvirtina kartu su ieškiniu teikiami kasos kvitai. Pažymi, kad N. N. iki šiol neatsiprašė nukentėjusiojo V. Č. ir neatlygino net dalies padarytos žalos.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODQtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-84-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-84-648/2019">2K-84-648/2019</a>). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio, jis nurodo, jog jis keletą kartų turėjo vykti į ligoninę, taipogi nukentėjusysis bei jo motina G. Č. už važiavimą iš savo gyvenamosios vietos pas gydytojus turėjo samdyti transporto priemones, dėl gydytojų rekomendacijų susijusių su nurodyta dieta nukentėjusysis V. Č. privalėjo pirkti specialus maisto produktus bei vaistus per visą gydymo laikotarpį. Teismo vertinimu, vien tai, kad nukentėjusysis nepateikė visų jam padarytos turtinės žalos dydį patvirtinančių dokumentų (iš dalies patvirtina kartu su ieškiniu teikiami kasos kvitai), nepaneigia jo teisės gauti padarytos turtinės žalos atlyginimą. Turtinės žalos padarymo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis BPK nurodytomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nukentėjusiojo kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog nukentėjusiojo nurodytas jam padarytos turtinės žalos dydis yra įrodytas, todėl ši suma V. Č. priteistina iš kaltinamojo N. N., sumažinant ją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. sprendimu išmokėtos 25,81 Eur turtinės žalos kompensacijos dydžiu.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-14/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-14/2012">2K-14/2012</a>, 2K-38-942/2017). Pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024 ir kt.).

V. Č. nurodo, kad patirtą neturtinę žalą vertina 4 000 Eur suma. Teismas, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą šioje dalyje, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog žala padaryta tyčiniu N. N. padarytu nusikaltimu, kuris sukėlė pasekmes – nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismo vertinimu, išvadą, jog nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos padarymo pajuto baimę ir išgąstį, juto fizinį skausmą, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, ir teismo medicinos specialisto išvada. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiojo parodymais dėl patirtų nepatogumų. Iš civilinio ieškinio matyti, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio jam lūžo apatinis žandikaulis, dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo valgyti, negalėjo kramtyti, turėjo valgyti minkštą maistą, intensyvus skausmas jautėsi apie mėnesį laiko. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis juto fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog šiame nuosprendyje nustatyta, kad nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų galėję išprovokuoti kaltinamąjį N. N.. Todėl remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, paminėta teismų praktika ir atsižvelgus į reikšmingas nustatytas aplinkybes, nukentėjusiajam V. Č. iš kaltinamojo N. N. priteistina visa jo prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinant ją Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2023 m. sprendimu išmokėtos 1 960 Eur dydžio kompensacijos už neturtinę žalą dydžiu. Taip pat priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

VI. Proceso išlaidos

Taip pat nukentėjusysis prašė šioje byloje priteisti atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad nukentėjusysis turėjo 1503,59 Eur išlaidų (t. 9, b. l. 29-34, 54-55), susijusių su atstovavimu teisme.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020). BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, įstatymų leidėjas nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTItOTc2LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-92-976/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-92-976/2023">2K-92-976/2023</a>). Taigi, spręsdamas dėl nukentėjusiajam už advokato darbo apmokėjimą iš kaltinamojo N. N. priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad byla gana sudėtinga, jos apimtis didelė (iš viso 9 tomai), nagrinėtos kelios nusikalstamos veikos, byloje dalyvavo daug proceso dalyvių, įrodymų tyrimas iš esmės didelės apimties. Taip pat pabrėžtina, jog nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, pastebėtina, kad ir nukentėjusysis, ir jo atstovas kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip perteklinius, nereiškė. Todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstomis ir būtinomis tikslinga laikyti 1503,59 dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ir priteistinos iš kaltinamojo N. N..

VII. Dėl kitų klausimų

Byloje esantys daiktai: laikmena – DVD – R diskas “X extreme” su policijos pareigūnų – 2021-08-21, įvykio metu “Bodycam” darytais vaizdo įrašais; laikmena – DVD-R diskas “Omega” su P. A. el. paštu pateikta papildoma tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga, prie 2022-10-14, apžiūros protokolo; 2022 m. spalio 11 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo T. K. pateikta USB laikmena “SanDisk” su tyrimui baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29920-21, reikšminga vaizdo medžiaga, prie 2022-10-14, apžiūros protokolo, saugoma voke, paliktini prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką. Mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutė, perduota saugojimui Vilniaus apsk. VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. N. suėmime išbūtą laiką nuo 2024-05-31 iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną taikyto suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

N. N. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–305 straipsniais, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

N. N. (N. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. N. (N. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir skirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. N. (N. N.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

N. N. (N. N.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir N. N. (N. N.) skirti subendrintą 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. spalio 28 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies bausmes sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, iš dalies atidėti N. N. (N. N.) paskirtos bausmės vykdymą, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai o likusios dalies – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą – atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti N. N. suėmime išbūtą laiką nuo 2024-05-31 iki nuosprendžio vykdymo pradžios, vieną taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai – jai iš N. N. (N. N.) priteisti 1 197,47 Eur dydžio žalos atlyginimą kaltinamojo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius civilinį ieškinį tenkinti visiškai – jai iš N. N. (N. N.) priteisti 374,67 Eur dydžio žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį tenkinti – iš kaltinamojo N. N. (N. N.) nukentėjusiajam V. Č. priteisti 1 354,19 Eur turtinės ir 2 040 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti proceso išlaidomis V. Č. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir priteisti iš N. N. 1503,59 Eur.

Kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Mobilaus ryšio telefono “iPhone 11” dėžutę, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė