Dėl faktinio palikimo priėmimo fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. e2YT-1168-541/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04454-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.5.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1.; 3.4.6.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Vėgelienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. pareiškimą dėl faktinio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, M. A. M., R. Č., V. M., J. U., V. A., J. B., V. M., B. R., H. M.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama J. M., a.k (duomenys neskelbtini). Motina testamento surašiusi nebuvo. Po jos mirties liko 10 įstatyminių įpėdinių – 5 vaikai ir 5 anūkai, kurie turi teisę priimti palikėjos palikimą atstovavimo teise (vietoj mirusių 2 J. M. vaikų) kartu su palikėjos vaikais. Mirus J. M., jos pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą liko vaikai - B. M., a. k (duomenys neskelbtini) V. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. U., gim. (duomenys neskelbtini), J. B., gim. (duomenys neskelbtini). J. M. turėjo dar du vaikus –V. M., gim. 1933-01-20, miręs 1993-02-19 ir J. M., gim. 1939-06-03, miręs (duomenys neskelbtini). V. M. turėjo tris vaikus (palikėjos anūkus)-V. M., gim. (duomenys neskelbtini), B. R., gim. (duomenys neskelbtini), R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o J. M. – du vaikus (palikėjos anūkus) – H. M., gim. (duomenys neskelbtini), M. A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymi, kad gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyti tik trys J. M. vaikai. Kiti vaikai, dėl nežinomų pareiškėjui priežasčių, nėra įtraukti į minėtą registrą. Pareiškėjas neturi galimybės ištaisyti minėtų duomenų, nes neturi reikiamų giminystės ryšį įrodančių kitų asmenų dokumentų. Tai turėtų padaryti kiekvienas iš J. M. neįregistruotų vaikų. Palikėjos sutuoktinis K. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

3. Paskutinė palikėjos deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), t.y., palikėja iki savo mirties gyveno kartu su pareiškėju jam nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (gatvės pavadinimas buvo suteiktas jau po palikėjos mirties), (duomenys neskelbtini). Kadangi palikėja iki pat savo mirties gyveno pas savo sūnų B. M., tai jai mirus, B. M. namuose liko palikėjos asmeniniai daiktai, iš kurių keletą daiktų, tame tarpe du šventus paveikslus pareiškėjas pasiliko sau kaip prisiminimą ir naudoja savo reikmėms melsdamasis. Naudojosi ir kitais palikėjos likusiais daiktais kaip savininkas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė 12.1300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nors J. M. vardu nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo įregistruotos jau po jos mirties, tačiau nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą atkūrimo procesas buvo prasidėjęs daug anksčiau iki jos įregistravimo, todėl J. M. atmatuotą minėtą žemės sklypą valdė ir naudojo keletą metų iki jo įregistravimo. Prieš mirtį ((duomenys neskelbtini)), J. M. liudininkų akivaizdoje sudarė minėto žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią dvidešimčiai metų išnuomojo 9,5 ha savo sūnui B. M. ir 2,5 ha marčiai H. M.. Nuo to laiko iki šiol pareiškėjas nuolat, nepertraukiamai valdo ir naudoja jam mamos priskirtą žemės sklypo dalį, tame tarpe ir po jos mirties. Jis nuolat tvarkė, prižiūrėjo, šienavo minėtą žemės sklypo dalį, kadangi pats laikė galvijus, sodino joje bulves, sėjo pasėlius, ir deklaravo ją išmokoms iš Europos Sąjungos fondo gauti. Minėtas faktas reiškia, kad jis, po mamos mirties, 6 mėn. laikotarpyje prižiūrėjęs ir tvarkęs mamos turtą kaip savo, priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Nors po J. M. mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą (6 mėn.) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikėjos sūnus B. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

4. Kadangi minėtu atveju palikimą sudaro žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriuo 6 mėn. laikotarpyje po mamos mirties sūnus tinkamai pasirūpino - apsėjo lauką pasėliais, kad žemės sklypas nebūtų apleistas, nuolat tvarkė jį ir prižiūrėjo kaip šeimininkas, nuo 2014 m. deklaravo minėtame žemės sklype pasėlius ir pievas išmokoms gauti (paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiška ir duomenys apie žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus pridedami; juose palikėjos žemės sklypui suteiktas kontrolinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl laikytina, kad pareiškėjas priėmė mamos palikimą faktiniu valdymu.

5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui įsitikinus, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo R. Č. atsiliepime nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka.

7. Suinteresuoti asmenys M. A. M., V. M., J. U., V. A., J. B., V. M., B. R., H. M. buvo informuoti apie pareikštą pareiškimą su siūlymu pateikti atsiliepimą, tačiau per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į pareiškimą.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Pareiškimas tenkintinas.

9. Kadangi pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

10. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis.

11. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra J. M. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis).

12. Byloje esantis 2024 m. gruodžio 19 d. testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų J. M. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų, kas parodo, kad po palikėjos mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas. Tai patvirtina taip pat 2024-06-19 Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro raštas į pareiškėjo paklausimą, kuriame nurodoma, kad palikėja Vilniaus rajono 1-ame notarų biure testamentų nuo 1992-12-01 iki 1995-02-14 sudariusi nebuvo, taip pat kad pareiškėjas nėra kreipęsis į šį notarų biurą. 2024-06-20 Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės pažymoje Nr. S-281 nurodoma, kad po J. M. mirties nebuvo pradėta paveldėjimo byla.

13. Iš byloje esančios 2024-08-29 Gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-19419 matyti, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina ir į bylą pateiktas mirties liudijimas (įrašo Nr. 6). Palikėja mirė būdama našle. Gyventojų registro pažymoje taip pat nurodyta, kad J. M. turėjo tris vaikus: V. M., gim. (duomenys neskelbtini), J. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėją B. M., a/k (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas paaiškino, kad gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyti tik trys J. M. vaikai, tačiau jam nėra žinoma, kodėl likę vaikai nėra įtraukti.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro 2024-12-19 duomenų bazės išrašo matyti, kad J. M. vardu nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 1995-03-22 Valdybos potvarkis Nr. 230pv.

15. Pareiškėjas nurodė, kad prieš mirtį (1994-11-02), J. M. liudininkų akivaizdoje sudarė minėto žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią dvidešimčiai metų išnuomojo 9,5 ha savo sūnui B. M. ir 2,5 ha marčiai H. M.. Po J. M. mirties jis nepertraukiamai valdo ir naudoja jam mamos priskirtą žemės sklypo dalį. Jis nuolat tvarkė, prižiūrėjo, šienavo minėtą žemės sklypo dalį, kadangi pats laikė galvijus, sodino joje bulves, sėjo pasėlius, ir deklaravo ją išmokoms iš Europos Sąjungos fondo gauti. Šiuos duomenis patvirtina Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiška. Palikėjai mirus, be kita ko, liko daug asmeninių palikėjos daiktų (indų, įrankių, patalynės, nuotraukų, du šventi paveikslai), kuriuos pareiškėjas priėmė kaip mamos palikimą, jais naudojasi kaip savininkas (du šventus paveikslus pareiškėjas naudoja savo reikmėms melsdamasis).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad B. M. per 6 mėnesius nuo savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu (žemės sklypų ir jos asmeniniais daiktais), juos prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

17. Kadangi pareiškėjas negali kitaip, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad B. M. faktiniais veiksmais po savo motinos J. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnis).

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos J. M., a. k (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Vėgelienė