Baudžiamoji byla Nr. 2K–5/2008
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Prano Kuconio ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
nuteistajam R. Š.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu trims mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą; D. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 1 dalies), paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; M. N. ir M. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
Nuosprendis dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį dėl nukentėjusiosios I. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, neskundžiamas.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas dėl M. N., M. M. ir R. Š. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dėl D. R. veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 1 dalies į 178 straipsnio 4 dalį atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, nuteistojo R. Š., prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
R. Š., D. R., M. M. ir M. N. buvo kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d., apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupe su A. D., Kaune, (duomenys neskelbtini), pavogė svetimą A. A. priklausantį turtą: 5 vnt. įvairių modelių veikiančių mobiliojo ryšio telefonų, 3 vnt. neveikiančių mobiliojo ryšio telefonų aparatų, kurių bendra vertė 100 Lt, 350 Lt vertės muzikinį centrą „Akai“ su dviem garso kolonėlėmis, 4 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Sony Ericsson“ ir „Ericsson“ naujus akumuliatorius bendros 250 Lt vertės, 14 vnt. UAB „Tele 2“ korteles „Pildyk“ bendros 140 Lt vertės, 400 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Tysot“, 200 Lt vertės vyrišką rankinį laikrodį „Seiko“, 300 Lt vertės vyrišką dėvėtą natūralios odos striukę, 150 Lt vertės vyrišką sportinį kostiumą „Sebeko“, 207 Lt vertės vyriškus sportinius batus, taip padarė nukentėjusiajam A. A. 2097 Lt turtinę žalą.
Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo R. Š., M. N. ir M. M. išteisino, nenustatęs, kad jie dalyvavo padarant šį nusikaltimą, o D. R. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteisė už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 9 d., apie 20.00 val., būdamas bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), pavogė nedidelės vertės svetimą turtą – A. A. priklausantį 350 Lt vertės muzikinį centrą „Akai“ su garso kolonėlėmis.
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį M. N., M. M., R. Š. ir D. R. baudžiamojoje byloje panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį išteisino M. M., R. Š. ir M. N., o D. R. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 4 dalį, neatsižvelgdamas į tai, kad M. N. pripažino pavogęs iš A. A. buto du mobiliojo ryšio telefonų dėklus ir matė D. R. su A. D. vagiančius muzikinį centrą bei kažkokį maišelį su mobiliojo ryšio telefono detalėmis, taip pat į tai, kad M. N. namuose kratos metu buvo paimtas mobiliojo ryšio telefono aparato akumuliatorius „Motorola“, kurį A. A. pagal identifikacinius požymius atpažino kaip pagrobtąjį kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ir į tai, kad D. R. liepė kitiems buvusiems bute paimti muzikinį centrą bei kolonėles ir kad šį paliepimą padėjo įvykdyti R. Š. su A. D. Pirmosios instancijos teismas dėl M. M., R. Š., M. N. ir D. R. priėmė neteisingą nuosprendį, nes netinkamai įvertino įrodymus, t. y. kiekvieno kaltinamojo parodymai buvo įvertinti atsietai nuo įrodymų visumos. Be to, teismas nuosprendyje neatliko kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos bendrininkaujant analizės nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme. Taip teismas pažeidė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias veikos apibūdinimą, kaltės turinio nustatymą ir nusikaltime dalyvaujančių asmenų tarpusavio bendradarbiavimą bei ryšį (BK 14, 15 ir 24 straipsniai). Netinkamai pritaikius BK bendrosios dalies normas, netinkamai pritaikyta ir specialiosios dalies norma – BK 178 straipsnio 1 dalis.
Savo išvadą dėl išteisinimo teismas pagrindė prielaida, kad neva M. N. pavogti telefonų futliarai beverčiai, o paimtas jo namuose telefono akumuliatorius ne nukentėjusiojo A. A., nes tokio modelio akumuliatoriaus vagystė neinkriminuota (kaip ir minėtų futliarų). Pasak teismo, nukentėjusiųjų paaiškinimai dėl pagrobtų daiktų nenuoseklūs, o prieštaravimų pašalinti nėra galimybės, nes nukentėjusysis A. A. slapstosi, o nukentėjusioji I. U. išvykusi į užsienį.
Kasatorius nurodo, kad tokie pirmosios instancijos teismo teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja bylos duomenims. Pirmosios instancijos teismas padarė pertrauką, kad būtų išsiaiškinta nukentėjusiųjų buvimo vieta, nes turėta žinių, kad A. A. gal būt paskelbta paieška arba jis suimtas, o I. U. – išvykusi į užsienį, tačiau ši informacija nebuvo patikrinta nei migracijos, nei pasienio tarnybose, nei policijos atitinkamuose padaliniuose ir bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas jiems nedalyvaujant, teismo posėdžio protokole nurodant, kad A. A. slapstosi, o I. U. užsienyje, nors buvo akivaizdu, kad A. A. tuo metu nebuvo paieškomas ir gyveno Jonavoje.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nesiimdamas jokių priemonių nukentėjusiesiems surasti ir iškviesti, suvaržė įstatymų garantuotas nukentėjusiųjų teises dalyvauti procese ir duoti paaiškinimus teismui bei gauti teisingą sprendimą, taip pat nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų paaiškinimų, jų nepatikrindamas teisiamajame posėdyje, taip be pagrindo juos sumenkindamas ir įvertindamas kaip nenuoseklius.
Taip pat kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pas M. N. rastas ir atpažintas akumuliatorius bei futliarai neinkriminuoti, nes kaltinime buvo inkriminuota net keleto įvairių modelių telefonų su akumuliatoriais (veikiančių ir neveikiančių), kurių nepavyko rasti ikiteisminio tyrimo metu, vagystė. O dėl futliarų vagystės, kasatoriaus nuomone, prielaidų apskritai nebuvo galima daryti, prieš tai neišsiaiškinus teisme su nukentėjusiuoju. Nagrinėjamuoju atveju teismas sukritikavęs kaltinimą kaip neišsamų, galėjo pasinaudoti galimybe grąžinti bylą prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, tačiau to nepadarė, taip neįvykdė BPK 1 straipsnio 1 dalyje numatyto imperatyvaus reikalavimo tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir išsamiai neišanalizavo visų bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, visų pirma turėjo patikrinti, ar nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 3 dalies 1–4 punktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Kolegija iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teismo teiginius, visiškai neanalizuodama prokuroro argumentų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo ir faktinių aplinkybių nustatymo bei jų atitikimo teismo išvadoms.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, įžvelgdamas nuosprendyje esamus prieštaravimus, netgi dalį jų prokuroro apeliacinio skundo pagrindu pašalindamas, nesiėmė priemonių visoms pirmosios instancijos teismo padarytoms klaidoms ištaisyti. Šis teismas, žinodamas, kad nukentėjusysis A. A. nėra paieškomas, o I. U. negyvena ankstesniu adresu, tačiau jos buvimo vieta nežinoma, jiems apie bylos nagrinėjimą tinkamai nepranešė, papildomo įrodymų tyrimo neatliko, apsiribojo vien apeliacinio skundo kritika, o ne išsamia byloje surinktos įrodomosios medžiagos ir apelianto skundo argumentų analize bei savo teiginių pagrindimu motyvuotomis išvadomis. Pakartodamas išteisinamąjį nuosprendį ir aptardamas jo teisėtumą baudžiamojo įstatymo taikymo požiūriu, apeliacinės instancijos teismas savo teiginius grindė prieštaringomis išvadomis. Kolegija nurodė, kad prokuroras skunde pateikė nuosprendžio panaikinimo motyvaciją, pagrįstą teismo posėdyje neištirtais įrodymais, tačiau, matydamas pirmosios instancijos teismo padarytus pažeidimus, pats nesiėmė priemonių prokuroro aptariamiems įrodymams patikrinti ir žemesnės instancijos teismo klaidoms pataisyti (neatliko tyrimo, nors privalėjo jį atlikti). Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartis naikintina dėl esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, padaryto nagrinėjant bylą šioje instancijoje.
Dėl BPK 324 straipsnio 1 dalies reikalavimų laikymosi
Kasatoriaus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl M. N., M. M. ir R. Š. išteisinimo bei D. R. veikos perkvalifikavimo padarė netinkamai įvertinęs įrodymus, nes visų bylos aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, o apeliacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, pagrįstas.
R. Š., D. R., M. M. ir M. N. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad nurodytu laiku pavogė nukentėjusiojo A. A. 2097 Lt vertės turtą (mobiliojo ryšio telefonų aparatų akumuliatorius, laikrodžius, drabužius ir kitus daiktus). Šis kaltinimas buvo grindžiamas taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos apklausto nukentėjusiojo A. A. parodymais bei ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos nukentėjusiosios I. U. parodymais.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti R. Š., M. N., M. M., o D. R. veiką perkvalifikuoti iš esmės motyvavo tuo, kad nukentėjusiųjų A. A. ir I. U. parodymai yra prieštaringi, šie asmenys teismo posėdyje nedalyvavo, dėl to prieštaravimų pašalinti nepavyko ir kilusios abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuratūros apeliacinį skundą, pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodydamas taip pat, kad neapklausto teismo posėdyje A. A. parodymais remtis negalima, o nukentėjusiosios I. U. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, paneigia kitų kaltinamųjų parodymai.
Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. A. į 2007 m. vasario 8 d. teisiamąjį posėdį neatvyko, nes slapstosi nuo ikiteisminio tyrimo kitoje byloje. Iki šio teismo posėdžio bylos nagrinėjimas buvo daug kartų atidedamas neatvykus nukentėjusiesiems.
Pirmas teismo posėdis buvo paskirtas 2006 m. kovo 21 d. ir šaukimas nukentėjusiajam A. A. išsiųstas adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini). Šaukimas grįžo neįteiktas. Šaukimas I. U. adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), taip pat grįžo neįteiktas su paaiškinimu, kad I. U. išvykusi į Angliją. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir priėmė nutartį A. A. ir I. U. į kitą teisiamąjį posėdį 2006 m. balandžio 7 d. atvesdinti, šaukimai nukentėjusiesiems grįžo neįteikti su tokiais pat paaiškinimais (viena išvykusi, kitas nerastas), o 2006 m. balandžio 6 d. teisme gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad A. A. butą Kaune pardavė, gyvenamąją vietą deklaravo 2006 m. vasario 14 d. Jonavoje, (duomenys neskelbtini), o I. U., 2005 m. spalio mėnesį išvykusi į Angliją, gyvenamąją vietą deklaravusi Šakių rajone. Teismas bylos nagrinėjimą, neatvykus nukentėjusiesiems ir kaltinamajam M. N., atidėjo 2006 m. gegužės 9 d. – šaukimai į šį teismo posėdį nukentėjusiesiems I. U. ir A. A. išsiųsti naujais adresais. Šaukimas A. A. įteiktas jo motinai ir gautas I. U. motinos laiškas, kad dukra išvykusi į užsienį. Teismo posėdis, neatvykus nukentėjusiesiems, vėl buvo atidėtas ir priimta nutartis atvesdinti A. A., gyvenantį Jonavoje, (duomenys neskelbtini). Tačiau teismo 2006 m. birželio 8 d. gautas policijos pranešimas, kad A. A., gyvenančio Jonavoje, (duomenys neskelbtini), atvesdinti negali, nes motina paaiškino, kad jis išvykęs į užsienį. Teismo posėdis 2006 m. birželio 8 d. vėl atidėtas neatvykus prokurorei (dėl ligos), kaltinamajam D. R. ir nukentėjusiesiems. Sekantis posėdis paskirtas 2006 m. liepos 20 d., duomenų, ar buvo šaukiami nukentėjusieji, byloje nėra, o neatvykus nukentėjusiesiems ir įstatyminiam atstovui R. D., teismo posėdis vėl atidėtas 2006 m. rugsėjo 21 d. Nukentėjusiajai I. U. teismo šaukimas, išsiųstas adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), grįžo su paaiškinimu, kad ši išvykusi į Angliją, o A. A., vėl išsiųstas adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (nors jis ten nebegyvena nuo 2006 m. vasario mėn.), grįžo neįteiktas. Kadangi į teismo posėdį neatvyko ne tik nukentėjusieji, bet ir kaltinamieji D. R. ir R. Š., posėdis atidėtas 2006 m. lapkričio 7 d., šaukimai nukentėjusiesiems išsiųsti tais pačiais adresais (Kauno m.) grįžo neįteikti dėl tų pačių priežasčių. Teismo posėdis vėl atidėtas neatvykus nukentėjusiesiems, VTAT ir įstatyminiam atstovams, priimta nutartis A. A., gyvenantį Kaune, (duomenys neskelbtini), atvesdinti. Policijos pareigūnai 2006 m. lapkričio 30 d. pranešė teismui, kad jo atvesdinti negali, nes šis asmuo ten negyvena, o 2006 m. spalio 4 d. yra paskelbta jo paieška kitoje byloje. Teismo posėdis atidėtas 2007 m. sausio 9 d., nes neatvesdintas A. A. ir priimta nutartis jį atvesdinti iš Jonavos, (duomenys neskelbtini). Tarnybinis pranešimas, kad, nuvykus šiuo adresu, durų niekas neatidarė, gautas 2007 m. sausio 9 d.; tos dienos posėdis vėl atidėtas 2007 m. vasario 8 d., neatvykus kaltinamajam D. R. ir neatvesdinus A. A.; priimta nutartis atvesdinti D. R., šaukimas į teismo posėdį A. A., vėl išsiųstas adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas, nes pas adresatą nepatekta, ar I. U. išsiųstas šaukimas įteiktas, žinių nėra.
Teismas 2007 m. vasario 8 d. pradėjo nagrinėti bylą; apklausęs atvykusius asmenis, nutarė padaryti pertrauką iki 2007 m. kovo 14 d. ir išsiaiškinti, ar surastas A. A. Teisme 2007 m. vasario 22 d. gautas raštas, kad A. A. paieška tęsiama, o teismo posėdis 2007 m. kovo 14 d. atidėtas, neatvykus vienam iš gynėjų. Teismas 2007 m. balandžio 18 d. baigė nagrinėti bylą, neatvykus nukentėjusiesiems A. A. (paskelbta paieška) ir I. U. (išvykusi į užsienį), teismo nuosprendis paskelbtas 2007 m. balandžio 24 d.
Pranešimai apie bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka 2007 m. birželio 28 d pagal prokuroro apeliacinį skundą, skundo nuorašas nukentėjusiajam A. A. registruotu laišku išsiųsti adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini), 2007 gegužės 28 d. grįžo neįteiktas su paaiškinimu, kad toks asmuo ten negyvena. Kauno apygardos teisme 2007 m. birželio 26 d. gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad A. A. paieška nutraukta 2007 m. balandžio 12 d., jis gyvena Jonavoje, (duomenys neskelbtini).
Esant tokiems duomenims, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo šaukimai ir pranešimai apie apeliacinės instancijos teismo posėdį nukentėjusiajam A. A. išsiųsti klaidingu adresu ir todėl negalėjo būti įteikti. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas 2008 m. birželio 28 d. bylą išnagrinėjo neatvykus nukentėjusiajam A. A., atsižvelgdamas į tarnybinį pranešimą, kad šio nepavyko surasti. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas būtų ėmęsis priemonių informuoti A. A. apie teismo posėdį, o ir teismo posėdžio protokole nėra duomenų, ar nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo įvykdyti BPK 324 straipsnio 1 dalies reikalavimai, vienas iš jų – kolegijos pirmininko pareiga patikrinti, ar apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta asmenims, nurodytiems šio Kodekso 322 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį nukentėjusysis yra vienas asmenų, turinčių teisę dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, o jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą tik tuo atveju, jeigu jam buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką. Taigi ši sąlyga suponuoja reikalavimą pranešti tinkamai, t. y. pranešimus išsiųsti paskutiniu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Tokio reikalavimo dėl nukentėjusiojo A. A. nesilaikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai, todėl šis neatvyko ir nebuvo apklaustas teisme, ir tai pripažintina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl nepasisako dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su bylos įrodymų vertinimu. Nagrinėdamas bylą iš naujo ir ištaisęs padarytą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, teismas priims sprendimą, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 28 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Pranas Kuconis
Lidija Liucija Žilienė
