Baudžiamoji byla Nr. 2K-14/2008
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.18.6.; 2.4.7 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui G. Gudžiūnui,
gynėjai E. Žilėnienei,
išteisintajai G. R.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis. G. R. pagal BK 223 straipsnį išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžiu G. R. nuteista pagal BK 223 straipsnį 10 MGL (1250 Lt) bauda.
G. R. nuteista už tai, kad, eidama UAB (duomenys neskelbtini), esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktorės pareigas, aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto nuo 2002 m. gruodžio 31 d. iki 2003 m. sausio 3 d. bei nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. sausio 3 d. Atlikdama minėtos įmonės turto inventorizavimus už 2002 ir 2003 metus atitinkamai, ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 8 punkto ir 55 punkto 2 pastraipos reikalavimus, neinventorizavo vaistų, kurių vartojimo terminai 2002 ir 2003 metais buvo pasibaigę, nesudarė atskirų tokių vaistų aprašų.
Kasaciniu skundu kasatorius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. priimtą G. R. išteisinamąjį nuosprendį, o baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimo bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl procesinių normų pažeidimo
Atsakomybė pagal BK 223 straipsnį galima tik tada, kai dėl dispozicijoje išvardytų veiksmų padarymo negalima visiškai arba iš dalies nustatyti įmonės turto, kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar tikrosios finansinės būklės rezultatų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tik neatsargumu, t. y. nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko pripažinimu ar nepripažinimu padarius nusikaltimą, bet ir remiantis byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta visa bylos medžiaga. Pagrindinis argumentas išteisinant G. R. buvo tas, kad nėra būtino jai inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymio – negalėjimo iš dalies nustatyti įmonės turto.
Teismas kaltinančius įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, o kai kurių iš viso nevertino ar iškraipė jų prasmę, be to, nuosprendį pagrindė vienas kitam prieštaraujančiais teiginiais. Taip išteisinamajame nuosprendyje nurodoma, kad įmonėje buhalterinės apskaitos duomenys buvo tvarkomi aplaidžiai, tačiau to nepakanka konstatuoti faktui, kad negalima iš dalies nustatyti įmonės turto ar finansų būklės. Toliau teigiama, kad visi vaistai su pasibaigusiu galiojimo terminu iki išteisintosios atleidimo iš darbo buvo saugomi įmonės patalpoje, nes tai teismui patvirtino kaltinamoji, liudytojai, specialisto išvada ir kiti įrodymai. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad patikrinimo metu buvo aptikta vaistų su pasibaigusiais galiojimo terminais už 26 000 Lt sumą. Vaistų už likusią pinigų sumą – 33 103,09 Lt – iš viso nerasta. Dokumento, patvirtinančio apie tokių vaistų egzistavimą ar nurašymą, nėra ir nebuvo. Taigi apeliacinio teismo teisėjų kolegija, priimdama sprendimą, rėmėsi tik teisinančiais G. R. duomenimis. Ginčijamame nuosprendyje prieštaringai teigiama, kad,,<...> iš bylos duomenų, nuteistosios paaiškinimų seka, kad vaistai, kurių galiojimo terminas buvo pasibaigęs, nurašyti į netekimus ir trūkumus“. Tokį teiginį patvirtino tik pati G. R., kai tuo tarpu iš specialisto išvados akivaizdu, kad visiškai nesuprantama, ką ir kokius duomenis į metinį balansą surašė išteisintoji,,<...> ar pinigus, ar trūkumą, ar tuos vaistus su pasibaigusiu terminu <...>. Turtas neinventorizuotas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 25 pabrėžiama, kad apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, ne tik nesirėmė kompetentingos institucijos specialisto išvada bei specialisto paaiškinimais teisme, neskyrė ekspertizės nepritardamas revizijos išvadoms, bet ir šiuos duomenis nepagrįstai sumenkino juos iškraipydamas bei padarydamas nelogiškas ir prieštaringas išvadas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas teismas apkaltinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Ginčijamame nuosprendyje išdėstyti išteisinimo motyvai prieštaringi, vienpusiški, nes paremti vien teisinančių duomenų analize. Visa tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso normų pažeidimu.
Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų
Kolegija, darydama prielaidą apie inkriminuotos baudžiamosios normos (BK 223 straipsnio) reikalaujamų pasekmių nebuvimą, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis vertinti įrodymus remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip kolegija pažeidė ne tik šias baudžiamojo proceso nuostatas, bet ir bendrąsias baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, 14 straipsnį), draudžiančias išteisinti asmenį, esant pakankamai jo kaltės įrodymų, ir įpareigojančias nubausti kiekvieną kaltininką, taikant atitinkamą specialiosios normos, šiuo atveju BK 223 straipsnio 1 dalies, sankciją. Kolegija nepasisakė ir dėl apkaltinamajame nuosprendyje aptartos ir rezoliucinėje dalyje nurodytos baudžiamosios normos – BK 223 straipsnio pritaikymo teisingumo, nors šioji norma buvo pritaikyta su klaidomis, nes nenurodyta straipsnio dalis. Taigi, neištaisydama pirmosios instancijos teismo klaidų ir jų neaptardama, apeliacinė kolegija taip pat padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, o kartu pažeidė ir baudžiamojo proceso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžių surašymą.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendis naikintinas (BPK 369 straipsnio 3 dalis).
Dėl BPK normų taikymo
Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme esmingai pažeisti BPK reikalavimai, nes teismo įrodymų analizė neišsami, nenuosekli bei turi gausybę loginių spragų, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iš straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 21 straipsnyje yra įtvirtinta ūkio subjekto vadovo atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. R. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktore nuo 1993 m. iki 2004 m. gegužės 28 d. Bendrovės direktorė pagal pareigines instrukcijas, patvirtintas 1996 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 29, buvo vienintelis materialiai atsakingas bendrovės darbuotojas (T. 2, b. l. 73).
Iš specialisto išvados (T. 2, b. l. 83) nustatyta, kad dėl to, jog sugedę vaistai, kurių pasibaigęs naudojimo terminas ar brokuoti, nebuvo inventorizuoti pagal 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles, iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad G. R., eidama UAB (duomenys neskelbtini) direktorės pareigas, aplaidžiai tvarkė šios įmonės buhalterinę apskaitą, nes nuo 2002 m gruodžio 31 d. iki 2003 m. sausio 3 d. ir nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2004 m. sausio 3 d. atlikdama įmonės turto inventorizavimus už 2002 m. ir 2003 m. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 8 punkto ir 55 punkto 2 pastraipos reikalavimus, nes neinventorizavo vaistų, kurių vartojimo terminai 2002 m. ir 2003 m. buvo pasibaigę, nesudarė atskirų tokių vaistų aprašų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, t. y. apeliacinės instancijos teismas privalo ištirti turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi.
BPK 331 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos nuosprendyje motyvai turi būti dėstomi taip, kad daromos išvados logiškai išplauktų iš ištirtų įrodymų ir jų vertinimo rezultatų.
Išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, gali būti daroma tik nustačius visas esmines aplinkybes, susijusias su veika, dėl kurios buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra priimtas iš esmės neišnagrinėjus G. R. veikos, dėl kurios jai buvo pareikštas kaltinimas ir dėl kurios ji buvo pripažinta kalta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.
Apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje įrodymų tyrimas iš naujo nebuvo atliktas – Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija tik kitaip įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Tai darydamas teismas turėjo aiškiai nurodyti motyvus, kodėl remiantis tais pačiais įrodymais yra daromos priešingos išvados. Kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje tai nėra padaryta.
Kolegija konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas G. R. nuteisė pagal BK 223 straipsnį, nors šis straipsnis turi dvi dalis.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Egidijus Bieliūnas
Valerijus Čiučiulka
Viktoras Aidukas
