Pareiškimo Nr. DOK-1544/2023
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00309-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo L. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo aštuoniolikai metų bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį atlikta bausmė. Remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, L. B. pripažintas pavojingu recidyvistu. L. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Pareiškimo Nr. DOK-1544/2023
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00309-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako (pranešėjas),
išnagrinėjo nuteistojo L. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu aštuoniolikai metų, 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, ši bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo aštuoniolikai metų bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos ir pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį atlikta bausmė. Remiantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, L. B. pripažintas pavojingu recidyvistu. L. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
2. L. B. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 6 d. nuo 13.21 val. iki 14.17 val. Mažeikių r., Ruzgų k. apylinkėse, netoli Bugenių geležinkelio stoties, prie Varduvos upės užtvankos, sudavė T. T. turistiniu kastuvėliu, peiliu ir rankomis apie 45 smūgius, taip jam padarė kirstines ir muštines žaizdas galvoje, kairio smilkinkaulio lūžius, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimus po minkštuoju galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, kraujosruvas kaklo odoje ir minkštuosiuose audiniuose, abiejose rankose, kairio peties sąnario srityje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus abiejose rankose, krūtinės ląstos kairėje pusėje, kirstinę žaizdą kairės plaštakos III piršte su pirštakaulio lūžiu, durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje ir dešinėje šlaunyje. T. T. nuo kirstinių galvos žaizdų su kaukolės skliauto lūžiais, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo mirė. Šiais veiksmais L. B. tyčia itin žiauriai nužudė T. T..
3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi pakeista Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta priimti nuteistojo L. B. kasacinį skundą, todėl kasacine tvarka ši byla nenagrinėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmestas nuteistojo L. B. prašymas atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti nuteistojo L. B. kasacinį skundą.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Nuteistasis L. B., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punktu, prašo atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (baudžiamoji byla Nr. 1-57-332/2012) ir pagal Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartį; nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.
5.1. Išdėstęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai nuostatas, pareiškėjas nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog, pagal teismo medicinos eksperto išvadą Nr. M 86/11/(13) (1 t., b. l. 56–63), nukentėjusįjį T. T. mirtis ištiko nuo šioje išvadoje nurodytų kūno sužalojimų. Eksperto išvadoje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis būtų prieš mirtį kentėjęs ar kankinęsis, nenurodyta, ar mirtis jį ištiko iš karto. Eksperto išvada yra paremta spėlionėmis ir nėra kategoriška, nes joje nurodyta, kad nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 45 smūgiai. Ekspertas net nebuvo apklaustas, ar nukentėjusysis mirė iš karto nuo patirtų smūgių, ar kankinosi (šiuo aspektu svarbi išsamesnė specialistų ar ekspertų pagalba byloje). Galimai suduotų smūgių skaičius negali lemti pareiškėjo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-58-697/2015). Byloje nenustatyta jokio nukentėjusiojo kankinimo ir kad pareiškėjas norėjo ir turėjo tikslą nužudyti nukentėjusįjį kankindamas ar itin žiauriai. Pareiškėjas pats gynėsi nuo nukentėjusiojo smurtinių veiksmų, nes nukentėjusysis irgi puolė muštis, buvo išsitraukęs lenktinį peilį ir jį atlenkęs puolė pareiškėją, o pareiškėjas nuo tokio nukentėjusiojo elgesio buvo afekto ir šoko būsenos. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Abiejų instancijų teismų išvada, kad nukentėjusysis buvo nužudytas itin žiauriai, paremta abejonėmis ir spėlionėmis, kuriomis negali būti pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“).
5.2. Teismas nenustatė pareiškėjo tyčios atimti gyvybę itin žiauriu būdu, nes nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų kankinamas ar žudomas kokiu nors skausmingu būdu, tuo labiau, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų panaudojant smurtą bei peilį. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė, nors byloje yra specialisto išvados, iš kurių matyti, kad pareiškėjui buvo padaryti kūno sužalojimai (1 t., b. l. 169–170).
5.3. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai veikė tokiu būdu. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai atimta itin žiauriai, kankinamai, ir sąmoningai pasirenka tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą. Šiuo atveju teismų sprendimai dėl itin žiauraus nužudymo būdo grįsti tik objektyviais duomenimis – kad suduota apie 45 smūgius, bet neatskleista subjektyvioji veikos pusė – kaltinamojo psichinis santykis su nužudymo būdu. Teismai ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 18 „Dėl teismų praktikos nužudymų bylose“, kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-46-895/2015. Teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes ir nuosprendyje išdėstytus motyvus negalėjo kvalifikuoti pareiškėjo veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, taip netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo formaliai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo L. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo netenkintinas.
7. Nuteistasis L. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu teigdamas, kad teismas aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, ir prašo perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį bei sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.
8. Pagal BPK 451 straipsnio 2 punktą baudžiamoji byla atnaujinama, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką.
9. Vadovaujantis BPK 451 straipsnyje nustatytais bylų atnaujinimo pagrindais ir sąlygomis, baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo, t. y. konstatavus aiškią nuosprendžiu ar nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktį pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai) ir iš naujo netiriamos, įrodymai neanalizuojami ir nevertinami.
10. Paduotame pareiškime ginčydamas ekspertizės aktą pareiškėjas nurodė argumentus dėl kitokio jo veiksmų vertinimo, kitokio mirusiojo veiksmų vertinimo ir būtinumo surinkti papildomus įrodymus, tačiau tokie motyvai nerodo akivaizdžios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo L. B. pareiškimą ir atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
Alenas Piesliakas