G. B. pagal BK 24 str., 300 str., 184 str., 228 str., 369 str., 368 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2087/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. B. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo G. B. gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl G. B. nuteisimo ir bylą jam nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio1 dalies 1 punkto pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas ir nepagrįstai kvalifikavo G. B. veiksmus pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų neištaisė. Šį BK bendrosios dalies normos netinkamą taikymą lėmė padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai ir teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymas. Nuteistojo G. B. veiksmai nebuvo nusikalstami. Išvados dėl jo kaltumo padarytos paviršutiniškai ištyrus bylos įrodymus, remiantis kaltinamajame akte nurodytais duomenimis ir asmenų, suinteresuotų tarnybiškai ir asmeniniu saugumu, parodymais, vadovaujantis vien atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais. Teismai neteisingai vertino liudytojo R. Č. nešališkumą ir nesuinteresuotumą.

Teismai klaidingai nustatė kolegijos transporto priemonių kelionės lapų klastojimo motyvus ir G. B. tyčios turinį. Teismų išvados, kad minėti dokumentai buvo klastojami, siekiant pridengti G. B. naudojimąsi kolegijos transportu ne tarybos tikslais, yra prielaida. Iš tikrųjų kelionės lapų klastojimo priežastis buvo kolegijos lėšų taupymas darbuotojų atlyginimų sąskaita. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis prieštaringas – pašalinus iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio G. B. veiksmų vertinimą kaip kurstytojo, toliau nuosprendyje nurodoma, kad G. B. sukurstė kitus asmenis klastoti dokumentus, tačiau, vertinant tų asmenų veiksmus ir jų žalingas pasekmes, teigiama, kad jie visi veikė savarankiškai.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodytos svarbios faktinės aplinkybės arba jos nurodytos neteisingai. Dėl to buvo suvaržyta nuteistojo G. B. teisė į gynybą, be to, tai sukliudė teismams šias aplinkybes vertinti objektyviai. Kaltinimą palaikančiam prokurorui atsisakius apeliacinės instancijos teismo siūlymo keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas rado išeitį – įvertino G. B. veikas kaip padarytas esant idealiajai sutapčiai, nes tokiu atveju nėra būtina įrodinėti konkrečiai kiekvieną veiką. Taip nebuvo laikytasi išsamaus bylos ištyrimo principo ir pareigos teisingai išnagrinėti bylą, nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes.

Teismų išvados dėl žalos grįstos prielaidomis, o ne konkrečiais duomenimis, taip iš esmės pažeidžiant BPK 109 straipsnio nuostatas. Teismai neteisingai nustatė G. B. inkriminuotos žalos dydį ir išsprendė turtinės atsakomybės klausimą. Nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp G. B. veiksmų ir kilusių padarinių. Nebuvo įrodyta, kad kurą pagal kaltinime nurodytus kelionės lapus sunaudojo G. B. savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir kad šio kuro vertė yra būtent 6763,76 Eur. Nepagrįstai visa žala pagal kelionės lapus priteista tik iš G. B. – turėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė. Be to, kolegija nepatyrė ir 598 Eur žalos dėl dviejų enciklopedijos egzempliorių įsigijimo. Šis leidinys buvo įsigytas iš reprezentacinių lėšų, yra užpajamuotas ir kolegija jį turi. Dėl tarnybinių komandiruočių į Portugaliją, Izraelį, Šveicariją dokumentai nebuvo klastojami, komandiruotės buvo teisėtos ir pagrįstos, ginčai dėl jų apmokėjimo yra civilinio pobūdžio ir galėjo būti sprendžiami paprastai pareikalaujant G. B. papildomai susimokėti arba civiline tvarka. Todėl šiuo atveju buvo pažeistas ultima ratio principas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo G. B. gynėjas advokatas Valdemaras Bužinskas, nesutikdamas su G. B. nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kritikuoja teismų atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes bei išvadas dėl jų vertinimo ir pateikia savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami įrodymai ir į kokias konkrečiai aplinkybes turėjo atsižvelgti teismai, spręsdami G. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, be kita ko, pagal nuteistojo gynėjo apeliacinė skundą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas – perkvalifikavo G. B. nusikalstamus veiksmus, už kuriuos buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, į BK 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir patikslino aplinkybes dėl išvaistyto turto vertės bei didelės žalos padarymo. Savo nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir aiškiai pasisakė dėl G. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje įrodytumo bei nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu dėl šių veikų padarymo, būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs baudžiamąjį įstatymą ar padaręs baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartoja apeliacinio skundo argumentus ir deklaratyviai nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo normų ir nuteistojo teisės į gynybą pažeidimai, nesilaikyta teismų praktikos nesivadovauta ultima ratio principu. Tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Teisėjų atrankos kolegija, pasisakydama dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su inkriminuotos žalos dydžiu ir turtinės atsakomybės klausimo išsprendimu, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais pasisakė ir, remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytu teisiniu reguliavimu, išaiškino, kodėl šiuo atveju solidarioji atsakomybė negalima ir G. B. už padarytą žalą turi atsakyti asmeniškai. Kasaciniame skunde nesutikimas su šiomis išvadomis grindžiamas tik subjektyviu vertinimu, neatskleidžiant, kokias konkrečiai baudžiamojo proceso įstatymo ir Civilinio kodekso normų aiškinimo ir taikymo klaidas padarė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčijamus klausimus. Tokie kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. B. gynėjo advokato Valdemaro Bužinsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis