Kasacinio skundo Nr. DOK-2052/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37284-2021-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės Marinos Saveljevos kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą G. M. nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės-būtinosios ginties buvimo (BK 28 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasak kasatorių, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, išimtinai G. M. nenaudai ir dėl to nepagrįstai nenustatė būtinosios ginties sąlygų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinio skundo Nr. DOK-2052/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37284-2021-2
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės Marinos Saveljevos kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 19 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatoriai kasaciniu skundu prašo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir baudžiamąją bylą G. M. nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės-būtinosios ginties buvimo (BK 28 straipsnis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasak kasatorių, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes įrodymus vertino selektyviai, išimtinai G. M. nenaudai ir dėl to nepagrįstai nenustatė būtinosios ginties sąlygų.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 ir paskesnės kasacinės nutartys, pavyzdžiui baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022).
Kasaciniame skunde iš esmės atkartojami G. M. apeliacinio skundo argumentai dėl teisėjos D. D. ir prokuroro G. P. šališkumo bei būtinybės taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir nutartyje pateikė motyvuotas išvadas, kurių kasatoriai, kaip matyti iš skundo turinio, teisės taikymo aspektu neskundžia. Kasaciniame skunde pateikimas vien subjektyvus vertinimas, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šališkumo klausimą, pateikė tik formalias išvadas, t. y. ne tokias, kokių galimai tikėjosi kasatorius G. M.. Toks teiginys nelaikytinas teisiniu argumentu, pagrindžiančiu kasacijos pagrindų buvimą ir todėl nesudaro būtinybės peržiūrėti bylą kasacine tvarka.
Kasacinio skundo teiginys dėl BK 28 straipsnio netinkamo taikymo išimtinai susijęs su nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykių vertinimu, tvirtinant, kad tarp jų santykiai buvo konfliktiniai, kad nukentėjusioji ir jos dukra kasatorių persekiojo dėl depozitinės taros rinkimo vietų pasidalinimo konkurencijos. Tokie faktinio pobūdžio teiginiai taip pat nepagrindžia kasacijos pagrindų buvimo. Fakto klausimų, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Nesant teisinių argumentų, patvirtinančių, kad nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose bei priimant procesinius sprendimus (nuosprendį ir nutartį) buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei netinkamai kvalifikuoti nuteistojo veiksmai, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo G. M. ir jo gynėjos advokatės Marinos Saveljevos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
