Administracinė byla Nr. eI2-12955-426/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02689-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.2
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. F.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms A. S. ir D. G.,
atsakovės Užsienio reikalų ministerijos atstovui advokatui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas, R. F. pilietis, nuolat gyvenantis R. F., (duomenys neskelbtini), D. S. teismo prašo panaikint Lietuvos Respublikos A. R. F. 2025 m. gegužės 2 d. sprendimą atsisakyti išduoti vizą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas skunde aiškina, jog Lietuvos Respublikos A. R. F. (toliau ir Ambasada) 2025 m. kovo 5 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą. Ambasada netenkino prašymo, 2025 m. gegužės 2 d. atsisakė išduoti vizą. Elektroniniu paštu 2025 m. gegužės 7 d. gavo Migracijos departamento 2025 m. gegužės 7 d. raštą apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 133 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimtas dėl to, kad viena ar kelios valstybės narės jį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas dėl darbo R. F. L. (duomenys neskelbtini) valstybiniame universitete, kad buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą, pareiškėją su Lietuvos Respublika nesieja socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Valstybės saugumo departamentas (toliau – VSD) pareiškėją pripažino keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl jo darbo santykių, kad jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka, mano, kad jie nepagrįsti, prieštarauja proporcingumo principams, neatitinka siekiamo tikslo – užtikrinti Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių nacionalinį saugumą ir viešąją tvarką. Juose padarytos išvados – pernelyg apibendrintos, grindžiamos spėjimu. Pareiškėjas, Europos Sąjungos piliečio šeimos narys, prašė išduoti ne leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, bet Šengeno vizą, suteikiančią teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitą valstybę narę ir būti čia ribotą laikotarpį.
Skunde nurodo, jog nekėlė, nekelia ir nekels jokios grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui, nebuvo, nėra ir nebus išnaudotas R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas jos valdžiai asmuo. Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad dirba M. L. valstybiniame universitete, bet priešingai, negu nurodyta sprendime, jis neprivalo būti ir nėra lojalus (duomenys neskelbtini), nepalaiko jos valdžios, yra (duomenys neskelbtini) profesorius, ne valstybės tarnautojas, universitete dirba terminuotos darbo sutarties pagrindu. Pareiškėjas vengia dalyvavimo R. F. politikoje, nepriklauso partijai, nepalaiko veiksmų dėl karo prieš Ukrainą, Krymo okupacijos.
Skunde tvirtina, jog socialiniais šeimyniniais ryšiais susaistytas su Lietuvos Respublika, nes (duomenys neskelbtini) su sutuoktiniu ir vaikais gyvena dukra, turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje, sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė, labai dažnai vyksta į Lietuvą, turi daug giminių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jau yra solidaus amžiaus, savo gyvenimo, senatvės nesieja su R. F., nori gyventi Lietuvoje su savo dukra, anūkais.
Skunde pažymi, kad iki 2022 metų karo Ukrainoje jis, kaip mokslininkas, buvo labai dažnai kviečiams ir lankėsi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvoje lankėsi nuo 2024 m. liepos 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.; nuo 2024 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 6 d.; nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 10 d.. Lietuvoje ir Suomijoje lankėsi nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2023 m. liepos 19 d.; nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 m. sausio 12 d. Jo apsilankymas anksčiau nesukėlė jokio pavojaus nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai, bet šiais metais Lietuvos kompetentingų institucijų pozicija pasikeitė, atsirado neaiškus pagrindas manyti, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Skunde pažymi, kad lankėsi Lietuvos Respublikoje 1990 metų gegužės mėn. su R. F. demokratinės visuomenės atstovais, juos priėmė faktinis Lietuvos vadovas V. L., kiti Lietuvos vadovai, delegacijos vardu jis dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio organizuotame mitinge Kalnų parke, skaitė pranešimą, taip palaikydamas Lietuvos siekį būti nepriklausoma valstybe.
Pareiškėjas nurodo, jog labai ilgai dirbo Prancūzijoje, J. K., kol ši šalis buvo Europos Sąjungos sudėtyje. Pareiškėjas yra tarptautinių leidinių, (duomenys neskelbtini) redakcinės kolegijos narys, jo mokslinė veikla susijusi su astronomija ir matematika, niekada nebuvo įtrauktas į karinius projektus, nes tam nepritardavo. Pareiškėjas akcentuoja, jog dėl to, kad jo sutuoktinė yra Lietuvos pilietė, jis yra nepatikimas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas yra parašęs daug mokslinių straipsnių, tarptautiniuose leidiniuose, visur jis savo pavarde rašo (duomenys neskelbtini), jo knygos yra publikuotos JAV, Niderlanduose, Singapūre. Pareiškėjo nuomone, akivaizdu, kad atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, šių faktinių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, nevertino, dėl šių priežasčių sprendimų negalima laikyti pagristais.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus, prašė juos patenkinti. Patvirtino, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), dirba universitete.
Migracijos departamentas nesutinka su skundu.
Atsiliepime nurodo, jog pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo.
VSD per N.VIS pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl Šengeno vizos asmeniui išdavimo. Šios institucijos vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui. Dėl darbo R. F. F. valstybinėje biudžetinėje aukštojoje mokykloje (duomenys neskelbtini) pareiškėjas privalėjo ir privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui, gali būti išnaudotas R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis priėmė 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka, kad ginčijamas sprendimas paremtas spėjimais ir įtarimais. Pabrėžia, kad išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę nacionaliniam saugumu pagrįsta remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Mano, kad reikalavimas užsieniečiui atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Atsiliepime Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, jog įvardyti kiekvieną konkrečią grėsmę (konkretų ryšį, veiksmą, sprendimą), kur gali iškilti „čia ir dabar“ ar gali ateityje realizuotis, praktiškai nėra įmanoma. Grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų.
Migracijos departamentas nurodo, jog nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų apie pareiškėjo sutuoktinės, Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietės M. B., deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ji nuolat gyvena R. F.. Tiek pareiškėjo sutuoktinė, tiek pilnametis sūnus Lietuvoje nėra ir nebuvo įdarbinti, gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje lankosi trumpalaikiams vizitams. Pareiškėjas Lietuvoje dirba nuo 2021 m., periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini) (fiksuota 30 sienos kirtimų). Atsakovo nuomone, tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) nenutrūkę, todėl yra pagrindas išvadai, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika – tik ekonominiai. Atsiliepime pažymėta, jog vien tai, kad pareiškėjas turi (turėjo) leidimą laikinai gyventi ir dirba (dirbo) Lietuvoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl jo ankstesnių darbo (tarnybos) santykių ir ryšių yra išnykusi. Migracijos departamento vertinimu, valstybės saugumas ir daugumos Lietuvos Respublikos visuomenės interesas yra svarbesnis nei užsienio piliečio interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje.
Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo ilgametį darbą (duomenys neskelbtini) ir į jo pobūdį tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje darbovietėje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais (duomenys neskelbtini) lojaliais asmenimis (pvz. buvę kolegos) ar tokie ryšiai gali bet kada atsinaujinti. Tai – pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali būti laikomas aplinkybe, suponuojančia pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę, galinčią kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
Migracijos departamentas pažymi, jog pareiškėjui bei jos sutuoktinei direktyvos 2004/38/EB 3 straipsnio 1 dalis netaikoma. Pareiškėjas nėra Europos Sąjungos pilietis, jo sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė, t. y. neįvykdo nuostatos sąlygos „atvyksta į kitą valstybę narę, kurios piliečiai jie nėra“.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog ginčijamas sprendimas nėra proporcingas. Atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 37 ir 38.3 punktus bei vadovaujantis 5 punktu, asmeniui nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kurį atsakovas vertina kaip proporcingą.
Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjo minima dukra, jos šeima nelaikomi šeimos nariais pagal UTPĮ ir nėra pagrindas sutrumpinti uždraudimo atvykimo laikotarpį pagal Kriterijų vertinimo tvarką. Vien tai, jog pareiškėjui anksčiau buvo išduota viza, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ankstesnių užsieniečio darbinių ryšių yra išnykusi. Keičiantis geopolitinei situacijai, gali kisti ir su pareiškėjo susijusių aplinkybių vertinimas, todėl vien tai, kad jam prieš tai buvo išduota viza, savaime nereiškia, jog viza ir ateityje bus išduodama.
Migracijos departamentas mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti remiantis atsiliepime išdėstytu pagrindu. Akcentavo, jog ginčijamu Sprendimu siekiama užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams Lietuvos Respublikoje.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM, Ministerija) nesutinka su skundu. Akcentuoja, jog pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių.
Atsiliepime nurodo, jog 2025 m. kovo 5 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai R. F. (toliau – Ambasada) pateikė Prašymą išduoti Šengeno vizą ir pagrindžiamuosius dokumentus. Prašyme nurodė kelionės tikslą – kelionės ar draugų lankymas (23 punktas), papildomos informacijos apie buvimo Lietuvoje tikslą nenurodė (24 punktas); numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2025 m. balandžio 29 d., išvykimo – 2025 m. gegužės 9 d., prašo leisti atvykti daug kartų, nors ketina būti Lietuvoje tik 10 dienų (27 punktas). Pareiškėjas Ambasadai pateikė R. F. piliečio pasą, šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos išrašą, medicinos draudimo poliso kopiją.
Ambasados konsulinis pareigūnas, naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema N.VIS, 2025 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos VSD dėl išvados apie pareiškėjo (ne)keliamos grėsmės valstybės saugumui gavimo.
VSD 2025 m. balandžio 28 d. pateikė atsakymą, rekomendavo Šengeno C tipo vizos neišduoti, prašė siūlyti Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
Ambasados konsulinis pareigūnas N.V1S sistemoje 2025 m. gegužės 2 d. 15:44:18 val. priėmė Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto vi papunkčio pagrindu.
Ambasados pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, 2025 m. gegužės 2 d. surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą. Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui, tokiu būdu informuojant jį apie priimtą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
URM Ambasados konsuliniam pareigūnui pateikta VSD išvada/sprendimas dėl keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos vidaus saugumui suponuoja besąlygišką išvadą, jog pareiškėjui negali būti leista atvykti į Lietuvos Respubliką, taigi jam negali būti išduodama Šengeno viza. VSD išvada/vertinimas URM konsuliniam pareigūnui nėra tik rekomendacinio pobūdžio, tokia išvada yra privaloma besąlygiškai vykdyti.
Atsakovė Ministerija akcentuoja, kad nei URM, nei diplomatams-konsuliniams pareigūnams užsienyje nesuteikta teisė kvestionuoti VSD sprendimo/išvados, dėl užsieniečio keliamos grėsmės Valstybės saugumui. Kadangi Ministerija bei URM konsuliniai pareigūnai Ambasadose nėra įgalioti ir kompetentingi patikrinti VSD išvadoje (vertinime) nurodytų faktų tikrumą bei tų faktų vertinimą, kaip aplinkybių, pateisinančių atitinkamam asmeniui nustatytų ribojamų priemonių taikymą, tai URM bei konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti ir kompetentingi nustatyti, ar VSD nustatyti faktai gali būti kvalifikuojami kaip grėsmės Lietuvos Valstybės saugumui, kaip tai suprantama pagal UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį. Konsulinio pareigūno atliktas pareiškėjo nurodomų šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių su Lietuva tyrimas ir vertinimas negali paneigti VSD padarytos išvados apie jo keliamą grėsmę Lietuvos saugumui, nes konsulinis pareigūnas neturi teisinio pagrindo įvertinti pareiškėjo nurodomas (ir papildomas) aplinkybes taip, kad padarytų priešingą VSD vertinimui išvadą, jog pareiškėjas nekelia grėsmės Valstybės saugumui, todėl gali atvykti į Lietuvą. VSD nustatytų aplinkybių visuma lemia pareiškėjo pažeidžiamumą, o kartu ir keliamą grėsmę Lietuvos Valstybės saugumui, nepriklausomai nuo to, kokias naujas (papildomas) aplinkybes jis nurodo teismui nagrinėjant bylą.
Atsakovė URM pastebi, kad URM konsuliniam pareigūnui nepaisant VSD sprendimo (išvados) dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos Valstybės saugumui ir išdavus Šengeno vizą užsieniečiui, VSD Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 4 straipsnio 7 dalies normos pagrindu įgyja teisę nedelsdamas kreiptis į Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo privalo panaikinti užsieniečiui išduotą vizą.
Konsulinis pareigūnas, kvestionuodamas VSD išvadą/sprendimą dėl užsieniečio keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui ir/ar nepaisydamas tokios išvados/sprendimo, akivaizdžiai piktnaudžiautų tarnybine padėtimi ir viršytų savo tarnybos įgaliojimus, nes atliktų veiksmus, kurie priskirtini VSD kompetencijai.
Atsakovė akcentuoja, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog Ambasados konsulinis pareigūnas, priimdamas pareiškėjo skundžiamą Sprendimą, turėjo atsižvelgti į pareiškėjo asmenybę, jo gyvenimo istoriją bei vykimo į Lietuvą tikslą ir išduoti Šengeno vizą, nes konsulinis pareigūnas vienareikšmiai neteisėtai ignoruotų UTPĮ 4 straipsnio 4 dalies prasmę ir galią ir eliminuotų teisės aktais įtvirtintą išimtinę VSD kompetenciją/diskreciją priimti sprendimą/išvadą dėl užsieniečio (ne)keliamos grėsmės Lietuvos valstybės saugumui.
Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės URM atstovas prašė netenkinti skundo. Akcentavo, jog Konsulinio pareigūno Sprendimas pagrįstas, kitoks ir negalėjo būti priimtas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD nesutinka su pareiškėjo argumentais, mano, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Atsiliepime nurodo, jog VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, pateikė vertinimą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę vidaus saugumui ir rekomendavo jam neišduoti Šengeno vizos.
Trečiojo suinteresuoto asmens turimais duomenimis, pareiškėjas nuo 1993 m. iki šiol dirba R. F. federalinės valstybinės biudžetinės aukštosios mokyklos L. M. valstybinio universiteto (duomenys neskelbtini) profesoriumi, trumpais periodais dirbo ir kitose federalinėse valstybinėse biudžetinėse įstaigose.
VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas R. F. valstybinėse institucijose, privalėjo ir privalo būti lojalus ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią ir jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. (duomenys neskelbtini) valstybės institucijose ir strateginės reikšmės įmonėse dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę ar tarnavę valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose. VSD nustatė konkrečius tokią (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose sistema. Kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys ar tarnaujantys (duomenys neskelbtini) valstybės ar teisėsaugos institucijose, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose objektuose, ekonominiuose sektoriuose, ginkluotosiose pajėgose ar visuomeninėse organizacijose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui.
(Duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių – gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus – šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones (duomenys neskelbtini) gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.).
VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ar turėdami teisėtą pagrindą nuolat atvykti, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, (duomenys neskelbtini) karinės agresijos atveju, su (duomenys neskelbtini) žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.
VSD, atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus (modus operandi) ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numato, kad pareiškėjui išdavus vizą ir turint galimybę atvykti į Lietuvą, jis gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog vertinant pareiškėjo keliamą grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nėra jokio pagrindo paneigti jo lojalumo (duomenys neskelbtini) valdžiai.
VSD pastebi, kad pareiškėjas skunde nepateikė argumentų ir objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti jos, kaip kompetentingos institucijos, galinčios vertinti kylančią grėsmę valstybės saugumui, pateikta informacija, o būtent ši informacija pareiškėjui buvo žinoma.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Lietuva neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui atvykti, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo gyventi, vizos išdavimo ir atvykimo į Lietuvą klausimą.
VSD manymu, aplinkybė, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduodamos vizos, neatima iš VSD teisės reikšmingas jo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui. Ši aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjas neįrodė, kokias aplinkybes neteisingai nustatė ar nenustatė Ambasada ar Migracijos departamentas, nepateikė faktinių duomenų, paneigiančių VSD nurodytas aplinkybes. Skundo argumentai, kad pareiškėjas nekelia jokios grėsmės, yra subjektyvaus pobūdžio, juos paneigia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika. Argumentai, neparemti konkrečiais įrodymais, taip pat nepatvirtina pareiškėjo neigiamo požiūrio R. F. režimo atžvilgiu, o kartu nepaneigia grėsmės Lietuvos valstybės saugumui, todėl teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos A. R. F. 2025 m. gegužės 2 d. sprendimo atsisakyti išduoti vizą bei Migracijos departamento 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš rašytinių bylos įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. kovo 5 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, nurodė kelionės tikslą – kelionės ar draugų lankymas. Papildomos informacijos apie buvimo Lietuvoje tikslą nenurodė; numatoma pirmo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2025 m. balandžio 29 d., išvykimo – 2025 m. gegužės 9 d., prašė leisti atvykti daug kartų, nors ketino būti Lietuvoje tik 10 dienų. Ambasadai pateikė R. F. piliečio pasą, šeiminius ryšius patvirtinančius dokumentus, banko sąskaitos išrašą, medicinos draudimo poliso kopiją.
2025 m. balandžio 14 d. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus pagrindžiamuosius dokumentus, vadovaudamasis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi (jog užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas), naudodamasis Lietuvos nacionaline vizų informacine sistema N.VIS, kreipėsi į VSD dėl išvados dėl pareiškėjo (ne)keliamos grėsmės valstybės saugumui gavimo.
VSD Ambasados konsuliniam pareigūnui 2025 m. balandžio 28 d. raštu, pateikė atsakymą, jame nurodė, jog pareiškėjas „kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui, todėl <...> rekomenduoja neišduoti jam Šengeno C tipo vizos. Dėl darbo R. F. federalinėje valstybinėje biudžetinėje aukštojoje mokykloje „L. M. valstybinis universitetas“, <...> privalėjo ir privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Jis gali būti išnaudotas R. F. žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai asmuo. Jeigu, URM įvertinus visas susijusias aplinkybes, bus priimtas sprendimas užsieniečiui neišduoti vizos, prašome siūlyti Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui“.
Ambasada 2025 m. gegužės 2 d. atsisakė išduoti vizą. Sprendime nurodė, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Ambasados pareigūnas, vadovaudamasis Vizų kodekso 32 straipsniu, surašė Standartinę pranešimo apie atsisakymo išduoti Šengeno vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formą, kurioje specialiu žymėjimu „kryželiu“ pažymėjo Sprendimo dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pagrindą/priežastį: „Viena ar kelios valstybės narės Jus laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.“ Standartinio pranešimo pabaigoje skyrelyje „Dėl 7, 8 ir 9 atsisakymo išduoti vizą priežasčių“ nurodyta valstybė narė, prieštaraujanti vizos išdavimui: Lietuva. Standartinio pranešimo pabaigoje skyrelyje papildomos pastabos“ nurodyta: „Remiantis Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos (UTPĮ 4 straipsnio 4 dalis) vertinimu, Jūsų buvimas kelia grėsmę vidaus saugumui.“ Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjui, tokiu būdu informuojant jį apie konsulinio pareigūno priimtą Sprendimą.
Pareiškėjas 2025 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu gavo Migracijos raštą apie priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Toks Migracijos departamento sprendimas priimtas nustačius, kad pareiškėjas dirbo ir vis dar tebedirba R. F. federalinėje valstybinėje biudžetinėje aukštojoje mokykloje „L. M. valstybiniame universitete“, todėl privalėjo ir privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti (duomenys neskelbtini) valdžią, kartu tai reiškia, kad ir ateityje atvykęs į Lietuvos Respubliką gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl jo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Vertinant socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nenustatyta, jog pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje: nėra duomenų apie sutuoktinės, Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietės, deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ji nuolat gyvena R. F..
Nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinė viza. Duomenų apie asmens įdarbinimą Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra.
Pareiškėjas VSD pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, remiantis jo buvusiais ir esamais darbo santykiais – nuo 1993 m. iki šiol dirba R. F. federalinės valstybinės biudžetinės aukštosios mokyklos L. M. valstybinio universiteto (duomenys neskelbtini) profesoriumi. Be darbo šiame universitete pareiškėjas trumpais periodais dirbo ir kitose federalinėse valstybinėse biudžetinėse įstaigose. Tai patvirtina jo lojalumą ir patikimumą (duomenys neskelbtini) valdžiai ir, esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui.
Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių“ (toliau – NAS taisyklės) 15 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 punktais.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimais, kreipiasi į teismą.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurio 121 straipsnio 1 dalį, Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse, bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio „Patikrinimas, ar tenkinamos atvykimo sąlygos, ir rizikos įvertinimas“ 3 dalis nustato, kad tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui (d papunktis). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai vizą atsisakyti išduoti, tame tarpe: jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui.
Vadovaujantis UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD.
Lietuvos Respublikos Seimas yra priėmęs Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymą (2022 m. balandžio 19 d. redakcija), skirtą Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse. Pagal UTPĮ 2 straipsnio 1 dalį, ribojamos priemonės – tai Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma; pagal UTPĮ 2 straipsnio 2 dalį, subjektas, kuriam taikomos sankcijos – tai valstybė ar jos dalis, teritorija (specialaus statuso zona), fizinis ar juridinis asmuo, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos ribojamosios priemonės.
Seimas 2023 m. balandžio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymu (3 straipsnio 1 dalis) sustabdė R. F. ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti viza priėmimą Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. 2024 m. balandžio 25 d. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad sustabdomas R. F. ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti Šengeno viza priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktyje nustatyta, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba a) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje, pagal kurį nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu: 1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų; 2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo; 3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; 4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės; 5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai; 6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės; 7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus; 9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu; 10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti; 12) dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; 13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį; 14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis; 15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje; 16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.
Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Pagal Vizų kodekso 21 straipsnio 3 dalies d papunktį (kad tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, centrinės valdžios institucijos patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui) ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalį (kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) ir kitų aukščiau mūsų aptartų teisės aktų teisinį reguliavimą VSD yra vienintelė įgaliota ir kompetentinga institucija pripažinti užsieniečio keliamą (nekeliamą) grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
LVAT praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).
UTPĮ 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, draudimo laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Kriterijų vertinimo tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga.
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
VSD išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Nuo 1993 m. iki šiol dirbdamas R. F. federalinės valstybinės biudžetinės aukštosios mokyklos M. L. (duomenys neskelbtini) profesoriumi, privalėjo ir privalo būti lojalus (duomenys neskelbtini) ir palaikyti valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali priklausyti užverbuotų asmenų (agentų) tinklui. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas (duomenys neskelbtini) valdžiai. VSD, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies (e) punktu ir UTPĮ 4 straipsnio 4 dalimi, rekomendavo neišduoti pareiškėjui Šengeno C tipo vizos ir siūlė Migracijos departamentui įrašyti šį asmenį į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą 5 metų laikotarpiui.
Teismo vertinimu, Sprendimuose pagrįstai nurodoma, kad pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui, nustatyta remiantis jo darbiniais santykiais, kadangi R. F. federalinis valstybinis sektorius yra R. F. valdomas sektorius, veikiantis (duomenys neskelbtini) režimui strategiškai svarbiame federaliniame valstybiniame sektoriuje, taigi ten dirbti, gali tik patikrinti, turintys specialius leidimus, patikimi ir lojalūs valdžiai asmenys.
Nustatyta, jog pareiškėjas skunde neginčija, kad nuo 1993 m. iki šiol dirba M. L. (duomenys neskelbtini) profesoriumi.
LVAT yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr. pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc4NC02NjIvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3784-662/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3784-662/2016">eA-3784-662/2016</a>). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a>; kt.). Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose LVAT taip pat yra nurodęs, kad formuluotė „<...> „gali kelti grėsmę viešajai tvarkai“, turi būti aiškinamos plačiau, nes, visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai <...>, nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančiųjų jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“ (žr. pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTUxNi01NTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1516-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1516-552/2024">eA-1516-552/2024</a>).
Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDYwMy02MjkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4603-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4603-629/2019">eA-4603-629/2019</a>). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr. pvz., EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą).
Iš skundžiamų Sprendimų turinio matyti, kad jį priimantys atsakovai vertino kompetentingos valstybės institucijos motyvuotą išvadą ir pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (pagrįstai priėjo išvados, kad VSD surinkta informacija leidžia teigti, kad R. F. žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą pieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose; VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus); vertino pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (nustatė, kad su Lietuvos Respublika šeiminiai ryšiai nesieja). Pareiškėjui nebuvo išduota nei nacionalinė viza, nei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje nėra duomenų apie jo darbą Lietuvoje.
Pareiškėjas akcentuoja, kad sutuoktinė – Lietuvos Respublikos pilietė, labai dažnai vyksta į Lietuvą. Čia, Lietuvoje, yra daug jos giminių, su kuriais pareiškėjo šeima labai artimai bendraudavo ir bendrauja iki šiol. Skunde atkreipia dėmesį, kad yra solidaus amžiaus, kad jis nesieja savo gyvenimo, senatvės su R. F., nori gyventi su savo dukra, anūkais, kurie gyvena Lietuvoje, turėdami nuolatinius leidimus čia gyventi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Nėra duomenų apie jo sutuoktinės – Lietuvos Respublikos ir R. F. pilietės M. B. – deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ji nuolat gyvena užsienio valstybėje (R. F.). Negana to, tiek pareiškėjo sutuoktinė, tiek pilnametis sūnus Lietuvoje nėra ir nebuvo įdarbinti, gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje lankosi trumpalaikiams vizitams. Pareiškėjas dirba Lietuvoje nuo 2021 m., periodiškai grįžta į (duomenys neskelbtini) (fiksuota 30 sienos kirtimų), o tai reiškia, kad jo socialiniai ryšiai su (duomenys neskelbtini) nenutrūkę, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad jo ryšiai su Lietuvos Respublika – vien ekonominiai ir nelaikytini ryšiu, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje gyvena ne pareiškėjo, o sutuoktinės giminaičiai. Pilnametis sūnus, jis pats ir sutuoktinė gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 2 straipsnio 26 dalį, šeimos nariais yra laikomi – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.
Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo dukra, jos šeima kt. ir pareiškėjo skunde minimi sutuoktinės giminaičiai nepatenka į UTPĮ 2 straipsnio 26 dalyje nurodytą šeimos narių sampratą. Teismo vertinimu, tai, kad Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjo sutuoktinės, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė ir jai nėra taikomi apribojimai atvykimui į Lietuvą, giminaičiai, ar tai, kad dukra su sutuoktiniu turi nuolatinius leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, nesukelia neigiamų padarinių pareiškėjui bendrauti su šeima, kadangi jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo teiginiai, jog pareiškėjas nebegalės net 5 metus aplankyti savo dukros, anūkų, kitų giminaičių su kuriais susiklostę labai glaudūs ryšiai, negalės kartu su savo sutuoktine bei vaikais vykti į Lietuvą, kai toks poreikis ateityje tik didės atsižvelgiant į jo paties amžių, atmestini kaip nepagrįsti.
Vien tai, jog ankstesniais laikotarpiais pareiškėjui Lietuva buvo išdavusi Šengeno vizas, savaime nereiškia, kad situacijos vertinimas negali kisti. VSD turi teisę reikšmingas pareiškėjo biografijos aplinkybes vėliau vertinti kaip keliančias grėsmę nacionaliniam saugumui (pvz., LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA4Ny05NjgvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2087-968/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2087-968/2023">eA-2087-968/2023</a>). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog minėta aplinkybė nereiškia, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam nuolat bus išduodamos vizos atitinkamais pagrindais. Pažymėtina, kad šiuo metu kardinaliai yra pasikeitusi geopolitinė situacija. Paskutiniu metu R. F. ir (duomenys neskelbtini) režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė (duomenys neskelbtini) propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys režimui palankūs asmenys. Be to, tokie asmenys, kaip minėta, yra potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti. Tokie veiksmai yra nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo tikslais, tad siekiant Lietuvos nacionalinio saugumo interesų, paisant visuomenės bei valstybės intereso viršenybės, būtina užkirsti kelią tokioms užsienio valstybių piliečių veikoms. Tad tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) piliečių prašymai išduoti (pakeisti) leidimus gyventi Lietuvoje šiuo metu vertinami atsiradusių naujų grėsmių kontekste.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrojo skyriaus nuostatos, kuriame yra 10 straipsnis, viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas ir pagal Europos Sąjungos teisės aktus taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato, be kita ko Europos Sąjungos teisės aktai.
Vizų kodekse nustatytos procedūros ir sąlygos, taikomos išduodant vizas, taip pat įtvirtintos konsulų teisės ir pareigos. Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priėmė galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba. Nagrinėjamu atveju Aprašo 10 priedo atsisakymo išduoti nacionalinę vizą forma iš esmės yra tapati Vizų kodekso VI priedo formai. Taigi, nagrinėjamu atveju konsulas laikėsi nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, apie priimtą sprendimą buvo pranešta nustatyta forma.
Atkreiptinas dėmesys, jog norminėje byloje LVAT nurodė, kad ABTĮ 10 straipsnio reikalavimus pažeidžia standartinės formos sprendimo pateikimas be motyvų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas „Sprendimas dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ susideda iš dviejų dalių: dalies, kurioje nurodyti atsisakymo pagrindai (standartinė forma) ir dalies, kurioje, nurodomi sprendimo motyvai, juos grindžiant nustatytomis aplinkybėmis. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo pagrindas, t. y. išsamiai aprašytos nustatytos aplinkybės, nurodytas teisinis reguliavimas, bei įvertinta individuali pareiškėjo situacija, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas Sprendimas nėra motyvuotas.
Kadangi pareiškėjas iš esmės neturi jokių šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, todėl, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 papunkčiu, galėjo būti nustatytas netgi 10 metų draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis. Tuo tarpu Migracijos departamentas Sprendimu pareiškėjui nustatė per pusę trumpesnį laikotarpį, t. y. 5 metus, todėl toks terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas proporcinga ir adekvačia priemone, taikoma pareiškėjai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Paminėtina, jog administracinių teismų praktikoje užsieniečiams, kurie pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos saugumui, nustatomas 5 metų draudimo atvykti terminas paprastai laikomas proporcinga priemone (žr., pvz., LVAT nutartį, priimtą byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyMS05NjgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3521-968/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3521-968/2021">eA-3521-968/2021</a>).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, abu ginčijami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovai, priimdami Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jolanta Medvedevienė
Rūta Miliuvienė
Indrė Pukanasytė-Biekšė
