Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-267-356/2018

Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00864-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.6.;

2.3.9.2.2.; 2.3.5.2.1.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 6 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Vijolė Vitienė,

sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant:

ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui B. V.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-267-356/2018, pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei I. V. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškiniu (1-5 b.l.) prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei jos sūnaus P. V., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą; rūpintoja ir turto administratore paskirti I. V.; nustatyti nepilnamečio atsakovės sūnaus gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui P. 120 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; valstybei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas ieškinį prašė tenkinti. Ieškovė nurodė ieškinyje, o atstovas paaiškino, kad atsakovės sūnui P. V. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, nes mirė vaiko tėvas, o vaiko motina, atsakovė I. V., gyveno užsienio valstybėje, vaiku nesirūpino. Laikinąja globėja paskirta I. V., nes vaikas gyveno kartu su ja ir savo tėvu iki pastarojo mirties, vaikas iki šiol gyvena toje pat aplinkoje, kur ir gyveno. Po Pauliaus tėvo mirties atsakovė iš užsienio valstybės negrįžo, vaiku nesirūpina ir neišlaiko, nebendrauja, nesikreipė į ieškovę dėl sūnaus susigrąžinimo. Ieškovė mano, kad nėra vilties, jog artimiausiu metu atsakovė sudarys reikiamas sąlygas vaikui gyventi kartu, galės jį pati auginti ir auklėti, todėl prašė motinos valdžią atsakovei apriboti neterminuotai, nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą, rūpintoja ir turto administratore paskirti I. V., nustatyti P. gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui 120 EUR dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė I. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodė, kad sutinka tapti P. V. rūpintoja ir turto administratore, sutinka ir dėl kitų ieškinio reikalavimų, t.t. prašomo priteisti vaikui išlaikymo dydžio. Paaiškino, kad su atsakove palaiko ryšį elektroninių ryšių priemonėmis, atsakovė teiraujasi dėl sūnaus, tačiau realiai nieko nedaro, kad vaikas kartu su ja gyventų, jai apie vykstantį teismo procesą yra žinoma. Vaiko gyvenime ji dalyvauja nuo jo vaikystės, P. gyveno kartu su tėvu, ja ir jaunesniuoju jų sūnumi, t.y. savo broliu. Ją vadina mama. Nors šiuo metu stebimi P. elgesio sutrikimai, ji neatsisako tapti Pauliaus rūpintoja.

Ieškinys tenkintinas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovė yra P. V., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaiko tėvas V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (6-7, 11 b.l.). Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. V. nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta I. V., nustatyta globos vieta globėjos ir vaiko gyvenamosios vietos adresu (9 b.l.). Toks sprendimas dėl vieno iš P. V. tėvų mirties priimtas tuo pagrindu, kad kitas iš tėvų – atsakovė gyveno užsienio valstybėje, mirus vaiko tėvui į Lietuvą negrįžo, sūnaus gyventi kartu nepasiėmė (10 b.l.). Taigi ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovės sūnus P. jau nuo 2016 metų gyvena globojamas, t.y. jį augina, išlaiko ir auklėja ne jo motina.

Kaip matyti iš trečiojo asmens bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis su atsakove duomenų (88-91 b.l.), atsakovė mano iš dalies praradusi ryšį su sūnumi, nors domisi juo, bet realiai nieko nedaro, kaltina trečiąjį asmenį „atėmus iš jos sūnų“. Liudytojas D. V., atsakovės tėvas, patvirtino, kad atsakovė jau 10 metų gyvena užsienio valstybėje, nė karto nebuvo parvykusi namo, su sūnumi nesusitiko. Jis pats 2011 metais buvo nuvykęs, su dukra bendravo, ji tuomet augino apie 1 metų amžiaus dukrą. Nors atsakovė yra sakiusi, kad sūnus gali pas ją atvykti ir gyventi, tačiau realiai jokių veiksmų, pavyzdžiui, dėl atitinkamų dokumentų sūnaus kelionei gavimo, nesiėmė. Atsakovės gyvenamosios ir darbo vietos adresas jam nėra žinomas. Liudytojas mano, kad jo anūkui saugiausia augti įprastoje aplinkoje, t.y. kartu su trečiuoju asmeniu, nes ji geriausiai gali vaiku pasirūpinti. Jis pats neatsisako padėti, tačiau sudaryti geresnių sąlygų, nei yra sudarytos vaikui gyvenant kartu su trečiuoju asmeniu, negalėtų.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovė sūnaus P. teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jo teisių neužtikrina.

Tėvo, motinos ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti.

Kaip nurodė ieškovė, atsakovė po to, kai vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nerodė iniciatyvos vaiką susigrąžinti, šiuo metu taip pat nesiekia. Atsakovė, kaip paaiškino trečiasis asmuo ir patvirtino liudytojas D. V., vaiko gyvenime dalyvauja tik epizodiškai: 10 metų bendrauja tik ryšio priemonėmis ir retai, vaiko neišlaiko, nors turi darbinių pajamų. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė yra abejinga motiniškoms pareigoms ir vaiku betarpiškai nesirūpina, t.y. vaiko neaugina ir neauklėja pati ir, nors su vaiku kartais bendrauja, tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek ir po to ji jokių realių veiksmų, kurie rodytų, kad siekia vaiką auginti ir auklėti pati, neatliko.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovė, iki teismui priimant sprendimą, nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovės elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovė yra darbingo amžiaus, nepripažinta neįgalia ir dirba, tačiau ji kol kas nepaisė ir nepaiso sūnaus interesų, neketina vaiką susigrąžinti, sūnui kartu gyventi sąlygų nėra sudariusi.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, tėvų asmeniniai nesutarimai su vaiko giminaičiais, nuosavo būsto neturėjimas ir panašiai.

Byloje pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku. Toks nustatytas faktas yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti neterminuotai, nes atsakovė realiai neatliko jokių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką ir nėra duomenų, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovei sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus Pauliaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovės sūnaus P. nuomonė išklausyta betarpiškai 2018-01-10 teismo posėdžio metu, vaikas išsakė savo pageidavimą gyventi kartu su globėja, kurią vadina mama, jam sudarytos geros sąlygos gyventi ir mokytis, ugdyti kitus gebėjimus, jis gyvena kartu su jaunesniuoju broliu (CK 3.183 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad liudytoja S. Č., dirbanti (duomenys neskelbtini) ir teikianti paslaugas P., nurodė, kad jis yra prisirišęs prie globėjos, neįsivaizduoja, kad galėtų gyventi skyrium.

Nesant galimybės šiuo metu atsakovės sūnų P. grąžinti skyrium gyvenančiai jo motinai, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, t.y. turint mintyje tai, kad atsakovės sūnus nuo 2016 m. nuolat gyvena trečiojo asmens šeimoje globojamas, o iki to nuolatinai gyveno nuo 3,5 metų amžiaus, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo, o šiuo metu motina negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (CK 3.248 straipsnio 1 dalis) numatytą globos tikslą – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, Pauliui, jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 punktas) atskyrus nuo motinos ir jam likus be abiejų tėvų rūpybos, nustatytina nuolatinė rūpyba, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka jo interesus (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406-407 straipsniai).

I. V. buvo P. tėvo sutuoktinė, jai sutikus (išreikšta raštu, 27-28 b.l.) nuolatinai rūpintis P. savo šeimoje, o vaikui nuolatinai gyvenant kartu su ja jau nuo 3,5 m. amžiaus ir pageidaujant kartu gyventi, yra pagrindas vaiko nuolatine rūpintoja paskirti I. V. Teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, P. rūpintoja ir jo turto administratore paskiriant I. V., kartu su ja nustatant P. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko pareikštą norą, kuris neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.268 straipsnis, 3.269 straipsnis, 3.275 straipsnis).

Nėra duomenų, kad I. V. negalėtų būti vaiko rūpintoja (CK 3.269 straipsnis), įstatymų nustatyta tvarka yra pripažinta, kad ji gali atlikti vaiko globėjos pareigas, jas atlieka tinkamai (12-18, 20, 21-23, 40-48 b.l.). P. V. pagal sveikatos būklę gali būti globojamas, o I. V. pagal savo sveikatos būklę gali būti tokio amžiaus vaiko rūpintoja, ką patvirtina medicininiai pažymėjimai (8, 24 b.l.). I. V. yra našlė, dirba, gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto ir tinkamas buitines sąlygas nepilnamečiam vaikui kartu gyventi (38-39 b.l.), nėra teista ar bausta administracine tvarka (29-30 b.l.), yra sudariusi visas sąlygas Pauliui ir toliau kartu gyventi, harmoningai vystytis ir tobulėti, vaikas jaučiasi saugus, gyvena kartu su jaunesniuoju broliu.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (archyvinė byla), Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01Ni0yMjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-56-228/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-56-228/2007">2-56-228/2007</a>, kuris įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 18 d., iš atsakovės sūnaus P. išlaikymui nuo 2006 m. liepos 16 d. iki jo pilnametystės priteista kas mėnesį mokėti periodines 57,92 EUR (200 Lt) dydžio išmokas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01Ni0yMjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-56-228/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-56-228/2007">2-56-228/2007</a> dalyvauja tie patys asmenys, jiems apie teismo sprendimą yra žinoma, atsakovė dėl šio sprendimo buvo padavusi apeliacinį skundą, sprendimas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartimi paliktas galioti, yra įsiteisėjęs.

Ieškovė ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti didesnę sumą – 120 EUR, todėl spręstinas klausimas ne dėl išlaikymo priteisimo, o dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis, CPK 407 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovė būtų atleista nuo pareigos pačiai išlaikyti nepilnametį sūnų Paulių vykdymo, ar kad šią pareigą vykdė tinkamai, t.y., kad pastoviai teikė reikiamo dydžio išlaikymą, negauta.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis), todėl atsakovė negali būti atleista nuo įstatymu jai nustatytos pareigos vykdymo. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis. CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovės sūnui gyvenamąjį būstą užtikrina jo rūpintoja, vaikas turi paveldėto turto, jam paskirta globos išmoka, taigi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, darytina išvada, kad labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius tenkintų išlaikymas, atsakovės teikiamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas, minėta, teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu buvo priteistas periodinėmis išmokomis, duomenų, kad šiuo metu vaiko poreikius geriau atitiktų kitoks išlaikymo būdas, negauta.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Ieškovės nuomone, atsakovė turi galimybę kas mėnesį mokėti 120 EUR dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2016-07-01 buvo 380 EUR, nuo 2018-01-01 yra 400 EUR.

Kaip patvirtina byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai, t.t. atsakovės ir trečiojo asmens bendravimo elektroninių ryšių priemonėmis duomenys, atsakovė yra darbinga ir dirba užsienio valstybėje, turi pareigą išlaikyti ne tik sūnų P., bet ir nepilnametę dukrą, duomenų, kad turėtų nuosavą gyvenamąjį būstą, nėra. Liudytojo D. V. paaiškinimais, atsakovė dirba, jai suteiktas socialinis būstas, darbo užmokestis nėra mažas, ji savo gyvenamosios ir darbo vietos duomenų neatskleidžia net savo artimiausiems giminaičiams. Taigi atsakovės turtinę padėtį nėra pagrindo vertinti esant labai sunkia. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ M. T. asmens nuomone, tokio dydžio išlaikymo suma būtų pakankama.

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad nuo išlaikymo P. V. priteisimo 2007 m., kuomet jam buvo 5 metai, praėjo daugiau kaip 10 metų, todėl akivaizdu, kad priteistas 57,92 EUR dydžio išlaikymas nebetenkina jo poreikių, todėl yra CK 3.201 straipsnyje numatytas pagrindas priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo dydį pakeisti.

Laikinoji globa atsakovės sūnui buvo nustatyta nuo 2016-09-08, ieškinys teismui pateiktas 2017-04-26, nėra jokių įrodymų, kad atsakovė pareigą išlaikyti sūnų būtų nuo tada vykdžiusi tinkamai, t.y. nuolat teikusi reikiamo dydžio išlaikymą. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytiems pagrindams, t.y. padidėjus P. V. poreikiams, atsakovei pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiai mokėti 120 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovės priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jos turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01Ni0yMjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-56-228/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-56-228/2007">2-56-228/2007</a>, priteisto iš atsakovės išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis nuo 57,92 EUR iki 120 EUR ir nustatytina, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovė privalo mokėti sūnaus Pauliaus išlaikymui iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Padidinto dydžio išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos – 2017-04-26 (CK 3.200 straipsnis), t.y. taip, kaip prašė ieškovė.

Ieškinys tenkintinas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina šalių procesinį elgesį iš esmės tinkamu (CPK 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 11,51 EUR, taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 48 EUR žyminio mokesčio (31 EUR už reikalavimą apriboti motinos valdžią, 17 EUR žyminio mokesčio (120 EUR - 57,92 EUR = 62,08 EUR x 12 mėn. = 744,96 EUR x 3 proc. = 22,35 EUR x 75 proc. = 16,76 EUR (suapvalinus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalies reikalavimus – 17 EUR) už reikalavimą pakeisti priteisto išlaikymo dydį) (CPK 82 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 2 dalis).

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, todėl teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr. e2-267-356/2018 dalis – gydymo įstaigos dokumentas, kuriame yra duomenų apie nepilnamečio atsakovės sūnaus P. V. sveikatos būklę (123 bylos lapas) yra nevieša, nes reikia apsaugoti informacijos apie P. V. sveikatą konfidencialumą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 407 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę rūpybą, jo rūpintoja ir turto administratore paskirti I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01Ni0yMjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-56-228/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-56-228/2007">2-56-228/2007</a>, priteisto iš atsakovės išlaikymo periodinėmis 57,92 EUR dydžio išmokomis dydį, jį padidinti iki 120 EUR ir nustatyti, kad atsakovė I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2017-04-26 privalo kas mėnesį mokėti periodines 120 EUR dydžio išmokas iki P. V. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 48 EUR žyminio mokesčio, 11,51 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pripažinti civilinės bylos Nr. e2-267-356/2018 dalį (123 bylos lapas) nevieša.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nustatyta tvarka ir terminais nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Vijolė Vitienė