Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-604/2013

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02198-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 128.11; 129.21 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GLASTIKA“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės,,GLASTIKA“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolės R. M., B. P., uždaroji akcinė bendrovė „Srega 2“, uždaroji akcinė bendrovė „VBH-TBM“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolės, vykdančios išieškojimą iš skolininko lėšų, atsisakymo prijungti kitos antstolės vykdomą išieškojimą iš to paties skolininko, teisėtumo.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjui iš suinteresuoto asmens UAB „Srega 2“ (toliau – skolininkas, UAB „Srega 2“) priteista 50 447,10 Lt skolos, 7319,16 Lt delspinigių, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir procesinės palūkanos. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kurį pareiškėjas pateikė vykdyti antstolei B. P. Nustačiusi, kad antstolė R. M. pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį raštą taip pat vykdo skolos išieškojimą iš UAB „Srega 2“ išieškotojui UAB „VBH-TBM“, antstolė B. P. 2012 m. birželio 6 d. patvarkymu prisijungė prie išieškojimo iš UAB „Srega 2“ turto ir lėšų; 2012 m. liepos 25 d. patvarkymu patikslino išieškotiną sumą. 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. iš skolininko UAB „Srega 2“ banko sąskaitos nurašyti ir į antstolės R. M. depozitinę sąskaitą pervesti 39 592,72 Lt. Antstolės R. M. 2012 m. rugpjūčio 16 d., 22 d., 28 d. patvarkymais nurašytos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, pervestos UAB „VBH-TBM“. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į antstolę R. M., prašydamas nurodyti, kada bus proporcingai paskirstomos nurašytos lėšos. Jam 2012 m. rugsėjo 3 d. įteiktas antstolės R. M. 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymas, kuriame nurodyta, kad lėšos pareiškėjui ir UAB „VBH-TBM“ nebus paskirstomos proporcingai.

Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 3 d. pateikė antstolei R. M. skundą, prašydamas panaikinti jos patvarkymus, kuriais paskirstytos iš skolininko UAB „Srega 2“ sąskaitos nurašytos lėšos, ir 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymą bei pervesti į pareiškėjo sąskaitą jam proporcingai tenkančią lėšų dalį. Antstolė R. M. 2012 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu atmesdama pareiškėjo skundą nurodė, kad pagal CPK 759 straipsnio 1 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, pakeistu 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1R-265 (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija), 11 punktą antstolis gali prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, kai šis vykdomas iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų jį realizuojant; antstolė skolininko turto nerealizavo, o tik areštavo ir nuo skolininko banko sąskaitos nurašė lėšas, todėl neturėjo pareigos jas proporcingai paskirstyti. Antstolė R. M., vadovaudamasi CPK 510 straipsniu, perdavė pareiškėjo skundą Jonavos rajono apylinkės teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino: panaikino antstolės R. M. 2012 m. rugpjūčio 16 d., 22 d., 28 d. patvarkymus ir įpareigojo ją pervesti į pareiškėjo sąskaitą jam proporcingai tenkančią iš skolininko UAB „Srega 2“ išieškotų lėšų dalį.

Teismas pažymėjo, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktą kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą. Nors šioje normoje nenustatyta, kad antstolis gali prisijungti ir kitam antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininko lėšų, tačiau tokia antstolio teisė įtvirtinta CPK 759 straipsnio 1 dalyje. Prisijungti prie kito antstolio išieškojimo galima iki tol, kol išieškotos lėšos nepaskirstytos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas). Po prisijungimo išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams Sprendimų vykdymo instrukcija nereglamentuoja. Dėl to, teismo nuomone, turi būti vadovaujamasi CPK 754 straipsnio 5 dalimi, kad vienos eilės išieškotojų reikalavimai tenkinami proporcingai kiekvienam jų priklausančiai sumai, ir CPK 756 straipsniu, kad lėšos paskirstomos antstolio patvarkymu.

Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas ir UAB „VBH-TBM“ yra tos pačios (trečiosios eilės) išieškotojai, prisijungimas prie išieškojimo įvyko dar nepaskirsčius lėšų, teismas sprendė, jog antstolė R. M. nepagrįstai nurodė, kad antstolė B. P. neturėjo teisės prisijungti prie jos vykdomo išieškojimo. Antstolei B. P. prisijungus prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo, pareiškėjas tapo vykdymo proceso šalis antstolės R. M. vykdomojoje byloje ir jam turėjo būti siunčiami visi nurodytoje byloje priimti procesiniai dokumentai, o nurašius iš skolininko UAB „Srega 2“ banko sąskaitos lėšas, jos turėjo būti paskirstomos abiem išieškotojams proporcingai. Teismas panaikino skundžiamus patvarkymus ir įpareigojo antstolę R. M. visą iš skolininko UAB „Srega 2“ išieškotą sumą išieškotojams paskirstyti iš naujo.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės R. M. atskirąjį skundą, 2013 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad, remiantis CPK 759 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktu, antstolio galimybės prisijungti prie kito antstolio, vykdančio išieškojimą iš to paties skolininko, yra apribotos: galima prisijungti tik prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, ir tik iki tol, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Teismas pažymėjo, kad turto realizavimas yra areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka (CPK 691 straipsnio 1 dalis).

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad antstolės R. M. kontoroje buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos: vienoje byloje (Nr. 0064/12/00796) buvo vykdoma Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Srega 2“ (turto ir lėšų arešto) taikymo; ji užbaigta antstolės 2012 m. birželio 7 d. patvarkymu; kitoje byloje (Nr. 0064/12/01392), pradėtoje 2012 m. liepos 26 d., buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Srega 2“ lėšų išieškotojui UAB „VBH-TBM“; ji užbaigta antstolės 2012 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antstolės B. P. 2012 m. birželio 6 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (gautas antstolės R. M. kontoroje 2012 m. birželio 11 d.) pateiktas, kai antstolė R. M. jau nevykdė jokių vykdymo veiksmų, todėl prisijungimas buvo negalimas. Patikslintą 2012 m. liepos 25 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolė B. P. pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/01392, tačiau joje nebuvo vykdomi UAB „Srega 2“ turto realizavimo veiksmai (CPK 691 straipsnio 1 dalis), o išieškoma iš skolininko banko sąskaitose esančių lėšų CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, teismo nuomone, antstolė B. P. negalėjo prisijungti prie vykdomo išieškojimo, o pareiškėjas – būti pripažintas išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/01392, ir antstolė R. M. neturėjo pareigos jam siųsti vykdomojoje byloje priimtų procesinių dokumentų.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė B. P., kreipdamasi dėl prisijungimo prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo, pasirinko netinkamą skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Srega 2“ pareiškėjui būdą: ji galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko UAB „Srega 2“ lėšas, esančias kredito įstaigose, CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju, nesant aukštesnės eilės reikalavimų, tos pačios eilės pareiškėjo ir UAB „VBH-TBM“ reikalavimai iš skolininko UAB „Srega 2“ lėšų būtų tenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai, nes pagal CPK 689 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininko banko sąskaitoje visiems pareikštiems reikalavimams lėšų nepakanka, pagal vykdomuosius dokumentus lėšos nurašomos laikantis CPK 754 straipsnyje nustatytų išieškotojų reikalavimų patenkinimo eiliškumo bei proporcingumo taisyklių. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. liepos 1 d., įsigaliojus CPK 689 straipsnio pakeitimui, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nurodymus priverstinai nurašyti lėšas antstolis elektroninėmis priemonėmis turi pateikti per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, kuri paskirsto lėšas laikydamasi CPK 753, 754 straipsniuose nustatytų taisyklių ir nurodymus vykdyti siunčia bankams (CPK 689 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 759 straipsnio bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkto nuostatas, reglamentuojančias prisijungimą prie išieškojimo, todėl neteisingai išsprendė skundą dėl antstolės R. M. veiksmų ir nepagrįstai panaikino ginčo patvarkymus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 754 straipsnio 5 dalį, 759 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl prisijungimo prie išieškojimo formuojamos praktikos. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Kasatoriaus teigimu, remdamasi šia proceso teisės norma, antstolė B. P. 2012 m. birželio 6 d. ir 2012 m. liepos 25 d. patvarkymais dėl prisijungimo prie išieškojimo prisijungė prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo iš skolininko UAB „Srega 2“ turto bei lėšų. Dėl to antstolei R. M. kilo pareiga tolesnius vykdymo veiksmus atlikti, atsižvelgiant į pateiktą patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Kasatoriaus nuomone, pagal CPK 759 straipsnio 1 dalį prisijungusių išieškotojų naudai išieškojimas turi būti vykdomas iš to paties skolininko turto ir lėšų nepriklausomai nuo to, ar lėšos gautos už vykdymo procese realizuotą skolininko turtą, ar areštavus skolininko banko sąskaitas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolės V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-287/2005, išaiškinta, kad pagal CPK 759 straipsnį prisijungimas prie išieškojimo yra ir tada, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, jog jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje. Taigi, kasatoriaus įsitikinimu, šie išaiškinimai patvirtina, kad antstolio prisijungimas prie kito antstolio vykdomosios bylos yra galimas tiek išieškant iš skolininko turto jį realizavus, tiek iš skolininko lėšų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372/2010, nurodyta, kad vykdymo procese visų išieškotojų reikalavimai iš skolininko turto (neatsižvelgiant į tai turtas yra kilnojamasis ar nekilnojamasis, ar lėšos) turi būti tenkinami proporcingai, pagal kiekvieno išieškotojo reikalavimo dydį. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, antstolei R. M. vykdant išieškojimą iš skolininko banko sąskaitose esančių lėšų, antstolė B. P. negalėjo prie jo prisijungti, pažeidžia CPK 759 straipsnio 1 dalies nuostatą ir neatitinka pateiktų išaiškinimų. Kasatoriaus teigimu, po to, kai antstolė B. P. prisijungė prie R. M. vykdomo išieškojimo, kasatorius tapo vykdymo proceso R. M. vykdomojoje byloje šalis ir įgijo tokias pačias teises į iš skolininko UAB „Srega 2“ išieškotas lėšas. CPK 754 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Atsižvelgiant į šią nuostatą, antstolės R. M. išieškotos lėšos turėjo būti paskirstomos proporcingai.

Kasatoriaus įsitikinimu, taip pat nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolė B. P. pasirinko netinkamą skolos iš UAB „Srega 2“ išieškojimo būdą, t. y. galėjo atlikti išieškojimą, remdamasi CPK 689 straipsniu, kuriame nustatyta išieškojimo iš skolininko banko sąskaitose esančių lėšų, naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, tvarka. B. P. pateikė bankams nurodymus priverstinai nurašyti lėšas elektroninėmis priemonėmis. Tačiau, kasatoriaus teigimu, iki šiol nurodyta sistema neveikia, todėl nėra galimybės atlikti lėšų išieškojimo CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi skolininkas UAB „Srega 2“ neturi jokio kito turto, tik banko sąskaitoje esančias lėšas, tai, kasatoriaus nuomone, antstolė B. P. pagrįstai nusprendė priimti patvarkymą prisijungti prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo iš skolininko UAB „Srega 2“ banko sąskaitose esančių lėšų.

Prisidėjimu prie kasacinio skundo antstolė B. P. prašo jį tenkinti, remdamasi kasaciniame skunde nurodytais motyvais. Prisidėjime papildomai nurodoma, kad išvadą, jog antstolio prisijungimas prie kito antstolio vykdomosios bylos yra galimas tiek išieškant iš skolininko turto jį realizavus, tiek iš skolininko lėšų, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. P. skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-216/2009, formuojama praktika.

Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolė R. M. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Dėl CPK 759 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi įstatymų leidėjas procesiniame įstatyme įtvirtino nuostatą, kad prisijungimo prie išieškojimo tvarką, t. y. sąlygas ir atvejus, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Jos 11 punkte nustatytas vienas antstolio ar išieškotojo prisijungimo prie kito antstolio atliekamo išieškojimo atvejis: kai kitoje vykdomojoje byloje išieškojimas vykdomas realizuojant skolininko turtą ar iš lėšų, gautų jį realizavus. Šią išvadą patvirtina tiek Sprendimų vykdymo instrukcijoje pateiktos Patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo formos, tiek antstolės B. P. 2012 m. liepos 25 d. patikslinto patvarkymo dėl prisijungimo prie išieškojimo turinys. Vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/01392 antstolė R. M. skolininko turto nerealizavo, o tik areštavo ir nurašė skolininko banko sąskaitoje buvusias lėšas, todėl, antstolės nuomone, nepagrįstas kasatoriaus argumentais, kad pareiškėjas prisijungė prie jos vykdomo išieškojimo CPK 759 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkto pagrindu. Antstolė sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad antstolė B. P., kreipdamasi dėl prisijungimo prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo, pasirinko netinkamą skolos išieškojimo būdą, nes galėjo nukreipti išieškojimą į skolininko UAB „Srega 2“ lėšas, esančias kredito įstaigose, CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Dėl galimybės palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Antstolės teigimu, net ir tuo atveju, jeigu kasacinis teismas nuspręstų tenkinti kasacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartis negalėtų būti palikta galioti. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė skundo dėl antstolio veiksmų dalyką ir panaikino antstolės 2012 m. rugpjūčio 16 d., 22 d., 28 d. patvarkymus, nors tokio reikalavimo nepareikšta. Aiškus skundo dalyko suformulavimas yra pareiškėjo, ne teismo pareiga. Kai skundo dalykas neaiškus, teismas turi teisę įpareigoti byloje dalyvaujantį asmenį pašalinti procesinio dokumento trūkumus (CPK 115 straipsnis), tačiau šiuo atveju teismas to nepadarė, taip apribodamas antstolės teises iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios žinoti jai pareikštus reikalavimus, pažeisdamas šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, suvaržydamas antstolės teisę į teisminę gynybą. Be to, antstoliui pervedus išieškotas lėšas konkrečiam išieškotojui, iš naujo jas perskirstyti nėra įstatyme išvardyto pagrindo. CPK XXXI skyriuje reglamentuojami bylų nagrinėjimo dėl antstolių ir notarinių veiksmų ypatumai. CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad net tais atvejais, kai nebuvo skundžiami antstolio veiksmai, neatimama galimybė kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Dėl to, antstolės nuomone, net ir konstatavus jos veiksmų pervedant lėšas vienam išieškotojui neteisėtumą, įpareigojimas iš naujo perskirstyti lėšas yra neįvykdomas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Įstatyme išvardyto pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant bylą kasacine tvarka, fakto klausimai analizuojami tiek, kiek reikalinga nustatyti, ar apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamąją nutartį, tinkamai aiškino ir taikė CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, vertino antstolio veiksmų teisėtumą, šiam atsisakius tarp tos pačios eilės išieškotojų proporcingai paskirstyti atitinkamas skolininko lėšas.

Dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolio iniciatyva procesinio teisinio instituto aiškinimo

CPK 754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai. Šioje byloje nėra ginčo kad UAB „Glastika“ ir UAB „VBH-TBM“ yra tos pačios (trečiosios) eilės išieškotojai iš skolininko UAB „Srega 2“ turto ir lėšų. CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka ir terminais (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija).

Ši proceso norma suteikia antstoliui teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo kito antstolio, iš to paties skolininko. Suprantama, kad prisijungimas neturi retroaktyviosios galios ir reiškia teisę dalyvauti anksčiau pradėtoje vykdomojoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Pažymėtina ir tai, kad CPK 759 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2011 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 1R-265 redakcija), 11 punktu taip, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo tik iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, neatitiktų reglamentavimo ribų, apibrėžtų CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje proceso teisės normoje. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad CPK 759 straipsnio 1 dalyje nustatyta prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, galimybė. O Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punkte reglamentuojama tik prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, tvarka ir nenustatoma sprendimų vykdymo tvarka prisijungimo prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko lėšų, atveju. Tačiau nurodytos situacijos nereglamentavimas Sprendimų vykdymo instrukcijos negali siaurinti CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos taikymo ribų. Dėl to kasacinis teismas prieina prie išvados, kad antstolė B. P. patvarkymu dėl prisijungimo prie išieškojimo turėjo teisę, kylančią tiesiogiai iš įstatymo, prisijungti prie antstolės R. M. vykdomo išieškojimo iš skolininko UAB „Srega 2“ lėšų. Apeliacinės instancijos teismas CPK 759 straipsnio 1 dalies normą išaiškino siaurindamas jos taikymo ribas, todėl šioje dalyje konstatuotina teisės aiškinimo klaida, tačiau tai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo dėl toliau kasacinio teismo dėstomų argumentų.

Dėl kasacinio skundo atmetimo pagrindų

Vertinant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas faktines aplinkybes bei antstolių veiksmų teisinį kvalifikavimą, darytina išvada, kad antstolės B. P. 2012 m. birželio 6 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (gautas antstolės R. M. kontoroje 2012 m. birželio 11 d.) pateiktas, kai antstolė R. M. jau nevykdė jokių vykdymo veiksmų dėl skolininko turto ar lėšų išieškojimo byloje Nr. 0064/12/00796, kurioje buvo vykdoma Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Srega 2“ (turto ir lėšų arešto) taikymo, nes ji užbaigta antstolės 2012 m. birželio 7 d. patvarkymu, todėl prisijungimas prie išieškojimo buvo negalimas.

Kitoje byloje (Nr. 0064/12/01392), pradėtoje 2012 m. liepos 26 d., buvo vykdomas išieškojimas iš UAB „Srega 2“ lėšų išieškotojui UAB „VBH-TBM“. Patikslintą 2012 m. liepos 25 d. patvarkymą, kuris CPK 759 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu vertintinas ir kaip savarankiškas antstolio procesinis dokumentas dėl prisijungimo prie išieškojimo, antstolė B. P. pateikė vykdomojoje byloje Nr. 0064/12/01392. Tačiau, kaip nustatyta byloje, joje nebuvo vykdomi UAB „Srega 2“ turto realizavimo veiksmai (CPK 691 straipsnio 1 dalis), o išieškoma iš skolininko banko sąskaitose esančių lėšų CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka. 2012 m. liepos 25 d. patvarkyme antstolė B. P., turėdama teisę nustatyti prisijungimo ribas prie kito antstolio vykdomo išieškojimo, tai apibrėžė prisijungimu prie išieškojimo iš skolininko UAB „Srega 2“ turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, t. y. neprisijungė prie išieškojimo iš kitų skolininko lėšų šaltinių. Dėl to antstolė R. M., nevykdžiusi išieškojimo iš skolininko turto ir negavusi lėšų iš realizuoto turto, neturėjo pareigos atlikti patikslintame patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo nurodytus vykdymo veiksmus kasatoriaus UAB „Glastika“ naudai, taip pat išieškoti antstolės B. P. nurodytas vykdymo išlaidas.

Pateiktų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pagrįstai atmetė kasatoriaus UAB „Glastika“ skundą dėl antstolės R. M. veiksmų.

Kasacinis teismas iš apeliacinės instancijos teismo nutarties pašalina argumentus, kad antstolė B. P. pasirinko netinkamą skolos iš UAB „Srega 2“ išieškojimo būdą, t. y. galėjo atlikti išieškojimą, remdamasi CPK 689 straipsniu, kuriame nustatyta išieškojimo iš skolininko banko sąskaitose esančių lėšų, naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, tvarka, nes tai peržengia šioje byloje atliekamos antstolių veiksmų (t. y. dėl konkrečių anksčiau aptartų antstolės R. M. veiksmų) teisėtumo kontrolės ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kasacinis skundas yra atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Procesinių dokumentų siuntimo kasacinės instancijos teisme išlaidos (85,14 Lt) priteisiamos iš kasatoriaus UAB „Glastika“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2013 m. lapkričio 25 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Glastika“ (j. a. k. 300042810) 85,14 Lt (aštuoniasdešimt penkis litus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai atlyginimo. Valstybei priteistina suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Gintaras Kryževičius

Dalia Vasarienė