Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-605/2013

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00474-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 38; 44.2; 73.2.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“) ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (buvę pavadinimai: Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, Viešosios policijos apsaugos tarnyba) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“, AAS „BTA“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje ginčas kilo dėl išmokėjusio draudimo išmoką draudiko teisės reikalauti atlyginti žalą iš už žalą atsakingo asmens, t. y. ieškovo ERGO Insurance SE teisės reikalauti atlyginti žalą iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl 2008 m. rugpjūčio 27 d. įvykdytos vagystės su įsibrovimu, kai iš ligoninės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas AB „Swedbank“ priklausantis bankomatas su jame esančiais grynaisiais pinigais.

Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 133 806,81 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas, vadovaujantis CK ir 2003 m. balandžio 25 d. Objektų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos suveikimus sutarties Nr. 60 (toliau – ir Objektų stebėjimo sutartis, Sutartis), sudarytos atsakovo ir AB „Swedbank“, nuostatomis, turi pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, atsiradusius dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, Objektų stebėjimo sutarties nuostatas, padarė išvadą, kad: sutartyje nenustatyta, kokiais atvejais, kurie apsaugos skyriai reaguos į tam tikrus signalizacijos suveikimo signalus; sutartis nedaro jokios išlygos, kad tam tikrais atvejais, esant signalizacijos suveikimui adresu: (duomenys neskelbtini), į šią vietą vyks apsaugos policijos ekipažas iš (duomenys neskelbtini); po sutarties pasirašymo atsakovo reagavimo laikas keistas nebuvo; atsakovas sutarties nenutraukė; atsakovas ir AB „Swedbank“ sudarė atlygintinę sutartį, todėl atsakovas ją vykdė kaip verslininkas – savo srities profesionalas; teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis); atsakovas sutartyje nustatytu laiku į įvykio vietą neatvyko, t. y. pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir tokie veiksmai (neveikimas) nulėmė jo civilinę atsakomybę; egzistuoja visos atsakovo sutartinės atsakomybės sąlygos; CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovui, išmokėjus AB „Swedbank” 133 806,81 Lt draudimo išmoką, perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų (subrogacija); pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos žalos dydį nenustatyta. Teismas, tenkindamas ieškinį, iš atsakovo ieškovui taip pat priteisė 3676 Lt žyminio mokesčio ir 5747,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 9423,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 27 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CK 6.1015 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nagrinėjamu klausimu formuojamą praktiką, atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ginčo atveju turėtų būti remiamasi Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklėmis Nr. 11 ir Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta atsakovo ir AAS „BTA“. Kadangi ieškovas patirtą žalą kildina iš netinkamo atsakovo Objektų stebėjimo sutarties vykdymo, tai nagrinėjamam subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjimo objektas yra atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teikė atlygintinas turto apsaugos paslaugas, t. y. komercinio pobūdžio paslaugas, padarė išvadą, kad jis, vykdydamas Objektų stebėjimo sutartį, veikė kaip verslininkas, todėl atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga, yra preziumuojama.

Teismas, įvertinęs Objektų stebėjimo sutarties 1.1, 2.1, 2.1.2, 6.5 punktų, sutarties Priedo 1.4.1 punkto nuostatas, sprendė, kad atsakovas, į įvykio vietą atvykęs po 12 minučių nuo objekto signalizacijos suveikimo, viršijo sutartyje nustatytą 4 minučių reagavimo laiką, t. y. pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teismas nenustatė, kad Objektų stebėjimo sutartis įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažinta negaliojančia ir (ar) nutraukta, ir (ar) pakeista; kad atsakovas būtų atsisakęs objekto stebėjimo ir reagavimo; o naujas (patikslintas) sutarties Priedas Objektų stebėjimo sutarties 7.5 punkto nustatyta tvarka sudarytas nebuvo. Šios faktinės aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad sutartis jos šalims buvo abipusiškai naudinga ir atitiko šalių poreikius, jos sąlygos nustatytos suderinus abiejų šalių interesus (CK 6.154, 6.156, 6.162 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovo teisės sudaryti tokią sutartį, kokia ji buvo sudaryta, jokie teisės aktai neribojo, todėl jis, sudarydamas sutartį, veikė tiek pagal teisės aktų reikalavimus, tiek pagal savo valią. Sutartis buvo vykdoma daugiau kaip penkerius metus, pretenzijų dėl jos sąlygų, turinio ar galiojimo atsakovas nereiškė. Be to, prievolių teisėje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis), o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutartis įpareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.245–6.249, 6.256 straipsniai): atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus; ieškovas patyrė žalos; atsakovo kaltė prezimuojama; egzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir kilusios žalos, todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovo dėl draudimo išmokos sumokėjimo patirtus nuostolius.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas veikė kaip verslininkas, sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.37 ir 6.2010 straipsniais, teisėtai ieškovui priteisė 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus panaikinti visiškai arba iš dalies ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nurodomi šie argumentai:

1. Teismai, pažeisdami CPK 45 straipsnio nuostatas, nepagrįstai nepatraukė atsakovais tiesiogiai žalą padariusių asmenų, net tada, kai jie tapo žinomi – jų kaltė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; taip pat draudikas AAS „BTA“, apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę, nepagrįstai patrauktas byloje trečiuoju asmeniu, o ne bendraatsakoviu.

2. Teismai, priteisdami iš atsakovo nuostolius, atsiradusius dėl paties bankomato vagystės (naujo bankomato įsigijimo, tvirtinimo ir instaliavimo išlaidos), nepagrįstai ieškovui (subrogatoriui) suteikė daugiau teisių, negu jų būtų turėjęs pradinis kreditorius (Objektų saugojimo sutarties 6.4 punktas), taip pažeisdami CK 6.113 ir 6.1015 straipsnių nuostatas bei nukrypdami nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „BTA Draudimas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>; 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Klaipėdos mėsinė“, bylos Nr. 3K-3-415/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. Seesam Insurance AS, bylos Nr. 3K-7-368/2012).

3. Teismai, pažeisdami CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, netinkamai išaiškino Objekto saugojimo sutarties nuostatas, taip pat nepagrįstai, pažeisdami CK 6.259 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgė į paties AB „Swedbank“ kaltę, jam netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (Objektų saugojimo sutarties 7.4 punktas). AB „Swedbank“ nereagavo į atsakovo pasiūlymus dėl objekto papildomo įtvirtinimo ir sutarties Priedo, jame nustatyto reagavimo laiko, pakeitimo.

4. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja visų būtinųjų atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Net ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovo priteistina suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į Objekto saugojimo sutarties 6.4 ir 6.5 punktus bei paties AB „Swedbank“ padarytus šios sutarties pažeidimus. Be to, atsakovas, vykdydamas sutartį, veikė ne kaip verslininkas, o kaip viešasis juridinis asmuo, todėl teismai nepagrįstai taikydami CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatas preziumavo jo kaltę.

5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi sukūrė pareigas Lietuvos viešosios policijos rinktinei „Vytis“, t. y. nuo 2012 m. spalio 1 d. neegzistuojančiam juridiniam asmeniui. Kadangi apeliacinėje instancijoje procesas vyko rašytine tvarka, tai atsakovo teisių perėmėjas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teises, atstovauti savo pozicijai.

6. Iš atsakovo priteistos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, remiantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis, turėjo būti mažinamos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas ERGO Insurance SE prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai: remiantis Objekto saugojimo sutarties 6.4 punktu, bankomatas nelaikytinas turtu, už kurio sugadinimą ar sunaikinimą atsakovas neturėtų atlyginti nuostolių; teismai, spręsdami šalių ginčą ir vertindami sutartį, sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė; atsakovo teiginiai, kad sutartyje reagavimo laikas buvo įrašytas per apsirikimą ir kad į jo pastabas dėl objekto sustiprinimo nebuvo atsižvelgta, nesudaro pagrindo išvadai, kad sutartyje įtvirtintos šalių teisės ir pareigos neatitiko jų valios; nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos; atsakovas, vykdydamas sutartį, teikė komercinio pobūdžio atlygintinas paslaugas, todėl teismai pagrįstai sprendė, kad jis veikė kaip verslininkas; atsakovas nenurodė, kokius pažeidimus sukėlė jo draudiko neįtraukimas atsakovu; teismai CPK 45 straipsnio nuostatų nepažeidė; atsakovas, atlyginęs ieškovui jo patirtą žalą, turės teisę patirtą žalą išsireikalauti iš tiesioginių kaltininkų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „Swedbank“ prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai: ieškovas įvykdė Draudimo sutarties reikalavimus ir išmokėjo 133 806,81 Lt draudimo išmoką, todėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu jam perėjo reikalavimo teisė reikalauti išmokėti visą šią sumą iš atsakingo už padarytą žalą atsakovo; teismai tinkamai aiškino Objekto saugojimo sutarties nuostatas; atsakovas galėjo atsisakyti bankomato stebėjimo, tačiau šia teise nesinaudojo ir tęsė sutarties vykdymą, todėl prisiėmė įsipareigojimus vykdyti sutartį joje aiškiai nurodytomis ir jam žinomomis sąlygomis; AB „Swedbank“ neprisidėjo prie žalos atsiradimo, jis, būdamas apdairus ir rūpestingas, pasirūpino pakankama saugomo objekto apsauga su atsakovu sudarydamas Objekto saugojimo sutartį ir susitardamas dėl maksimaliai greito reagavimo laiko; atsakovas, būdamas profesionalas, tinkamai ir laiku neatliko savo pareigų, vykdydamas sutartį neužtikrino maksimalaus rūpestingumo ir apdairumo laipsnio, todėl jis turi atsakyti už padarytą pažeidimą ir atlyginti dėl jo tiesiogiai atsiradusią žalą.

Trečiasis asmuo AAS „BTA“ atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstą nutartį teisės taikymo aspektu, kartu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tai, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Tačiau kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, jeigu to reikalauja viešasis interesas (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje esminiai kasacinio skundo argumentai yra susiję su materialiosios teisės normų taikymu pareiškus subrogacinį ieškinį, kai pareiga atlyginti žalą esant skolininkų daugetui atsiranda skirtingais pagrindais ir gali būti taikomos skirtingos civilinės atsakomybės rūšys, bei su tuo susijęs proceso teisės normų taikymas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimų nustatant kreditoriaus kaltę nagrinėjamoje byloje.

Dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir bendraatsakovių įtraukimo į bylą

Vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas. Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xNjEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-161/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-161/2009">3K-7-161/2009</a>; teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2012">3K-3-436/2012</a>). Panašios procesinės priemonės nustatytos ir procesinio bendrininkavimo atveju, t. y. kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2012">3K-3-436/2012</a>). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Žinoma, ši teisė nėra absoliuti, proceso teisės normoje gali būti suteikta galimybė teismui savo iniciatyva išspręsti bylos šalių klausimą, pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė darbo bylose įtraukti byloje dalyvauti antrąjį atsakovą. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, nagrinėdami šalių ginčą, turėjo savo iniciatyva įtraukti atsakovais tiesiogiai žalą padariusius asmenis, tada, kai jie tapo žinomi – jų kaltė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu; taip pat ir draudiką AAS „BTA“, kuris buvo apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę, nes, kaip jau minėta, procesinis įstatymas nenumato teismui galimybės savo iniciatyva įtraukti į bylą atsakovais žalą tiesiogiai padariusius asmenis, tačiau teismas, nustatęs privalomą atsakovų bendrininkavimą, turi teisę atitinkami pasiūlyti įtraukti į procesą ir kitus bendraatsakovius. Ieškovui nepareiškus reikalavimo visiems bendrininkams, teismas, siekdamas tinkamai nustatyti bylos aplinkybes, tokius asmenis turi teisę į bylą įtraukti trečiaisiais asmenims be savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje (CPK 47 straipsnis). Nagrinėjamame ginče dalyvaujantys asmenys gali būti nustatyti tik išsamiai išsiaiškinus pareikšto byloje subrogacinio reikalavimo esmę, tokio reikalavimo įgyvendinimo sąlygas, nustačius žalą padariusius asmenis bei jų atsakomybės pagrindus.

Dėl subrogacinio reikalavimo ir skolininkų daugeto

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „BTA Draudimas“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2009">3K-3-46/2009</a>). Subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui (asmenims) išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Žalą padaręs asmuo moka arba draudėjui (žalą patyrusiam asmeniui), arba draudikui, priklausomai nuo to, kuris iš jų pareiškia reikalavimą. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Tuo atveju, kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutartinės prievolės neįvykdymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu o tuo atveju, kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš delikto (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai skolininkui nustačius civilinės atsakomybės sąlygas atsiranda pareiga atlyginti savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarytą žalą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas) ERGO Insurance SE (buvęs pavadinimas UADB „Ergo Lietuva“), išmokėjęs pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjo AB „Swedbank“ turto vagystės, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodytas atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (buvę pavadinimai: Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“, Viešosios policijos apsaugos tarnyba), kuris pagal su AB „Swedbank“ sudarytą 2003 m. balandžio 25 d. Objektų stebėjimo ir reagavimo į signalizacijos suveikimus sutartį (toliau – ir Sutartis) turėjo užtikrinti patalpų, iš kurių pavogtas turtas, apsaugą. Šiuo atveju draudikas ERGO Insurance SE, kuriam perėjo draudėjo AB „Swedbank“ teisė reikalauti atlyginti žalą iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, pareiškė ieškinį Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, t. y. įstojo vietoj savo draudėjo į sutartinę prievolę, ir tokiu atveju pagal CK 6.105 straipsnio 2 dalį draudiko padėtis yra tokia pati kaip nukentėjusio asmens pagal sutartį, taigi šiuo atveju ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, inicijuoja ginčą dėl sutartines prievolės vykdymo. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA“ (buvęs pavadinimas UAB „BTA draudimas“). Dėl to pažymėtina, kad atsakingo už žalą asmens, t. y. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir jo civilinės atsakomybės draudiko, t. y. AAS „BTA“, atsakomybė už žalą patyrusiam asmeniui, taigi ir iš jo reikalavimo teisę perėmusiam draudikui, yra solidarioji, tačiau skiriasi jų atsakomybės pagrindas. Atsižvelgiant į tai, skiriasi subrogacijos teisės įgyvendinimo sąlygos. Šioje byloje asmens civilinės atsakomybės draudikui AAS „BTA“, kaip solidariai atsakančiam už padarytą ieškovui žalą asmeniui, reikalavimas nepareikštas, tačiau atsakovo draudikas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju pasireiškė materialusis dispozityvumo principo aspektas, nes pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariajai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai. Procesinis dispozityvymo principo aspektas pasireiškė tuo, kad ieškovas, disponuodamas ginčo objektu, pasinaudodamas procesinėmis priemonėmis, įgyvendino savo teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą ir pareiškė materialųjį teisinį reikalavimą vienam iš solidariųjų skolininkų, taip disponuodamas jam priklausiančia procesine teise, todėl negalima teigti, kad, pareiškus materialųjį reikalavimą tik vienam iš solidariųjų skolininkų, buvo iš esmės pažeistos CPK 43 straipsnio 3 dalies ar 45 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tačiau kasatorius, teigdamas, kad į bylos nagrinėjimą atsakovais turėjo būti įtraukti ne tik atsakovo draudikas, bet ir asmenys, pripažinti kaltais nusikaltimu padarę žalą, laiko, jog atsakovą (skolininką) sudaro asmenų daugetas, t. y. akcentuoja tokių asmenų prievolės bendrumo ar solidarumo klausimą nagrinėjamoje byloje, t. y. kai žala atsiranda dėl kelių asmenų veiksmų padarytais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, ji egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2006">3K-3-518/2006</a>; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2012">3K-3-436/2012</a>; kt.). Teismų praktikoje pasisakyta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai padarinių atžvilgiu; kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų bei kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>; teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Ogrė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2013). O dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų padarinių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2006">3K-3-295/2006</a>; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>).

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra skolininkų daugetas.

Dėl civilinės atsakomybės už kelių asmenų padarytą žalą

Byloje nustatyta, kad Mažeikių apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu A. D., R. B., V. K. buvo nuteisti ir už tai, jog 2008 m. rugpjūčio 27 d. apie 3 val. (duomenys neskelbtini), veikdami grupe su O. B., įsibrovę į patalpas pagrobė AB „Swedbank“ priklausantį bankomatą su pinigais, taip padarydami bankui 183 806,81 Lt turtinę žalą. Šis nuosprendis įsiteisėjęs ir juo nustatyti bei nuteisti nusikalstamas veikas įvykdę asmenys. Baudžiamojoje byloje bankas AB „Swedbank“ buvo pareiškęs ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo už trijų bankomatų pagrobimą ir draudimo nekompensuotus nuostolius, ieškiniai buvo tenkinti ir solidariai iš nuteistųjų bankui priteista 144 379,41 Lt patirtų nuostolių, tarp jų 50 000 Lt dėl bankomato vagystės Akmenės mieste, t. y. draudimo sutartimi nustatytos besąlyginės išskaitos suma, kurios bankui nekompensavo draudikas. Šiuo atveju bankui AB „Swedbank“ padaryta žala dėl nusikaltimo buvo priteista tik iš asmenų, padariusių nusikaltimą. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad banko AB „Swedbank“ turtui žala buvo padaryta dėl asmenų daugeto – atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir asmenų, nuteistų dėl bankomato vagystės, – veiksmų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų padarinių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. Z. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-764/2003; 2012 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-436/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-436/2012">3K-3-436/2012</a>). Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu atveju, ieškovui pareiškus subrogacinį ieškinį dėl jo draudėjui padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy01OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-59/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-59/2008">3K-7-59/2008</a>). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir asmenų, padariusių nusikaltimą, nesiejo bendri veiksmai, asmenys vieni apie kitus nežinojo, bet jie prisidėjo prie žalos padarymo bankui AB „Swedbank“. Bylą nagrinėję teismai, taikydami sutartinę atsakomybę atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nevertino tos aplinkybės, kad žala banko turtui buvo padaryta tiesiogiai dėl nusikaltimo padarymo, asmenys, kalti padarę nusikaltimą, yra nustatyti ir nuteisti bei iš jų priteistas žalos atlyginimas bankui (suma, kurios neatlygino draudikas), ir tai leidžia padaryti išvadą, kad teismai netyrė ir neanalizavo asmenų, prisidėjusių prie žalos padarymo, atskirų veiksmų ir juos su žala siejančio priežastinio ryšio pobūdžio. Teismai neatsižvelgė į tai, kad žalos padarę asmenys veikė nesusitarę, jų veiksmai, prisidėję prie žalos atsiradimo, buvo skirtingi ir pakankamai vieni nuo kitų nutolę, asmenims, padariusiems žalą, taikomi atsakomybės pagrindai yra skirtingi, taip pat nepasisakė dėl taikomos ginčo atveju civilinės atsakomybės rūšies, t. y. ar yra pagrindas ginčo atveju atsakovui taikyti dalinę civilinę atsakomybę. Jeigu taikoma solidarioji atsakomybė, tai turi būti argumentuojama, kodėl netaikoma dalinė.

Dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo

CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

Kasaciniame skunde būtent ir nurodoma, kad teismai nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir padarė išvadas neįvertinę ne tik kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, bet ir jų visumos, t. y. nevertino Sutarties nuostatų, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į paties AB „Swedbank“ veiksmus, jam netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (Objektų saugojimo sutarties 7.4 punktas), t. y. į atsakovo pasiūlymus dėl objekto papildomo įtvirtinimo bei į tai, kad Sutarties 1 priede numatytas reagavimo į nurodyto bankomato apsauginės signalizacijos suveikimo laikas – 4 min., buvo įrašytas dėl apsirikimo, taip pat į tai, kad bankas į šiuos pasiūlymus dėl objekto apsaugos sustiprinimo bei nustatyto reagavimo laiko pakeitimo nereagavo, t. y. bankui buvo žinoma reali situacija, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų situacijai pakeisti. Taigi šiuo atveju teismai, nagrinėdami subrogacinį reikalavimą, turėjo atsižvelgti, kaip šalys vykdė CK 6.200 straipsnyje nustatytą bendradarbiavimo pareigą vykdant sutartį, o atsiradus nesutarimų dėl tam tikrų sutarties sąlygų ar dėl galimybės tinkamai vykdyti sutartį užtikrinti abiejų sutarties šalių interesus ir svarstyti dėl CK 6.259 straipsnio nuostatų taikymo atsakovo atsakomybei sumažinti, šios aplinkybės, laikantis įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose, nebuvo analizuojamos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas vykdė atlygintiną Objektų saugojimo sutartį, sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad sudarydamas ir vykdydamas šią sutartį atsakovas veikė kaip ūkio subjektas, teikiantis komercinio pobūdžio paslaugas, t. y. verslininkas (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Kiti kasacinio skundo argumentai, kaip neatskleidžiantys kasacijos pagrindų, teisiškai nereikšmingi ir neturintys įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimų teisėtumui, nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai netinkamai vertino bylos faktinius duomenis, todėl, spręsdami dėl subrogacinio reikalavimo buvimo ir pasisakydami dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nevertino bylos duomenų, kad žala atsirado dėl skolininkų daugeto veiksmų ir egzistuojant skirtingiems civilinės atsakomybės pagrindams, todėl neatskleidė bylos esmės ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės rūšis (CK 6.279 straipsnio 1, 4 dalys) ir kreditoriaus kaltę (CK 6.259 straipsnis), taip pat pažeidė įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisykles, suformuluotas CPK 176–185 straipsniuose. Nustačius esminius proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimus, teismų procesiniai sprendimai turi būti panaikinti ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą, turi nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo, veiksmus ir, konstatavęs, kad dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli asmenys, spręsti CPK nustatyta tvarka klausimą dėl tokių asmenų patraukimo byloje dalyvaujančiais asmenimis ir vertinti jų atsakomybės rūšis bei dydžius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Byloje kasacinis teismas patyrė 42,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. pažyma). Šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360, 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Laužikas

Dalia Vasarienė