Baudžiamoji byla Nr. 2K-120-648/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11367-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.10
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,
nuteistajam M. R. (M. R.) ir jo gynėjui advokatui Arūnui Šalkauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalies, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo taikytas išplėstinis turto konfiskavimas.
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu M. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta dešimties metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. kovo 30 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Vadovaujantis BK 723 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš M. R. konfiskuota 14 870 Eur, kurie buvo rasti ir paimti per automobilio apžiūrą bei M. R. asmens apžiūrą. Pratęstas nuteistajam M. R. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigus –14 870 Eur, visiškai uždraudžiant juos valdyti, jais naudotis ir disponuoti iki lėšų konfiskavimo įvykdymo, po to nuspręsta jį panaikinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu nuteistojo M. R. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 723 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikytas išplėstinis turto konfiskavimas ir iš M. R. konfiskuoti 14 870 Eur, kurie buvo rasti ir paimti per automobilio apžiūrą bei M. R. asmens apžiūrą. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigus – 14 870 Eur – ir nuspręsta šias lėšas grąžinti nuteistajam M. R.. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2023 m. kovo mėn. pabaigos, konkrečiai tyrimo metu nenustatyto laiko, automobilio „VW Taigo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje neteisėtai laikė ir gabeno Vilniaus miesto gatvėmis labai didelį kiekį – 3782,388 g – narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki 2023 m. kovo 30 d. apie 17.45 val., kai Laisvės pr., Vilniuje, priešais namą, esantį (duomenys neskelbtini), patikrinę automobilį policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,681 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2023 m. kovo 30 d. 22.25 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos, bei gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė 0,698 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kurio kiekis nenustatytas, ir labai didelį kiekį – 890,779 g narkotinės medžiagos kokaino iki 2023 m. kovo 30 d. apie 21.55 val., kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo apeliacinį skundą ir proceso dalyvių argumentus, atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš M. R. nepagrįstai konfiskavo 14 870 Eur. Todėl nusprendė šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti – išplėstinį turto konfiskavimą panaikinti (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
2.1. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, pirma, bylos duomenimis, liko nepaneigti liudytojos T. R. parodymai, kad ji kartu su vyru dovanojo pinigų (iš viso virš 6000 Eur) M. R. ir, sprendžiant iš pateiktų banko išrašų bei specialisto paaiškinimų, galėjo tokias lėšas išsigryninti ir sutaupyti. Antra, kolegijos neįtikino pirminėje ir patikslintoje 2024 m. rugpjūčio 1 d. turto tyrimo pažymoje taikyta metodika, kuria, motyvuojant lėšų kilmės neaiškumu, iš nustatytos teisėtų pajamų sumos buvo atimta pas M. R. rasta pinigų suma – 14 928,33 Eur. Taigi, prie patikslintoje tyrimo išvadoje nustatytų teisėtų pajamų (38 811,56 Eur) pridėjus pagal M. R. motinos parodymus nuteistajam palankiausią lėšų dydį (6500 Eur) ir, neatimant rastų 14 928,33 Eur kaip išlaidų, atėmus tyrimo metu nustatytą išlaidų sumą (39 885,66 Eur), galutinis skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų būtų 5425,9 Eur.
2.2. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad kadangi lieka nepaneigta, jog M. R. žaidė svetimais pinigais, turto vertinimo pažymoje neatsižvelgiant į pajamas, gautas iš bendrovės „Top Sport“, reikėtų neatsižvelgti ir į atitinkamas išlaidas, t. y. lėšas, įmokėtas į bendrovės „Top Sport“ sąskaitą. Kadangi išlaidų buvo patirta daugiau negu pajamų, galutinis rezultatas, kitaip negu teigė specialistė, M. R. vis dėlto būtų palankus ir dar labiau sumažintų skirtumą tarp teisėtų pajamų ir išlaidų.
2.3. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendė, kad bylos duomenimis nėra patikimai nustatyta, jog pas nuteistąjį rasti pinigai negalėjo būti pagrįsti teisėtomis pajamomis.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išplėstino turto konfiskavimo, išskirtinai vadovavosi liudytojos T. R. parodymais, banko sąskaitų duomenimis, kurie objektyviai nepatvirtina nuteistojo lėšų teisėtumo, visapusiškai neįvertino byloje esančių duomenų visumos, sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, o išvadas dėl turto tyrimo pažymos galimo nepatikimumo grindė prielaidomis, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 723 straipsnis).
3.2. Byloje esantys duomenys (2023 m. kovo 30 d. apžiūros protokolas ir 2023 m. kovo 30 d. nuteistojo M. R. asmens kratos protokolas) patvirtina, kad automobilyje „VW Taigo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu bagažinėje buvo rastas lagaminas, kuriame buvo 4 plastikiniai paketai su viduje esančia, kaip įtariama, augalinės kilmės medžiaga, be kitų daiktų, taip pat rastas ir paimtas ant automobilio galinės sėdynės esantis paketas, kurio viduje buvo 11 500 Eur, ir nuteistojo asmens kratos metu rasta ir paimta 3370 Eur – iš viso 14 870 Eur. Nuteistasis M. R. viso proceso metu teigė, kad tai yra jo lėšos, gautos teisėtai. Jam yra priteisti pinigai už moralinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, dalis pinigų buvo pervesta į kalėjimo sąskaitą, jis juos pervesdavo motinai T. R. ir ji išsiimdavo ir laikydavo. Paskutiniai pinigai – 7600 Eur – buvo pervesti į jam priklausančią SEB banko sąskaitą 2022 m. gruodžio mėn., dar 3000 Eur pervedė motina. Be to, kai kalėjo, jam tėvai rinko pinigus, ir kai jis išėjo, tėvai davė apie 5000 Eur ir motina – 5500 Eur, kad jis turėtų drabužiams ir t. t., 3370 Eur ir yra ir iš tų duotų tėvo pinigų.
3.3. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus nuteistojo M. R. laikotarpio nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. turto tyrimą, surašyta 2023 m. gegužės 4 d. turto tyrimo išvada, iš jos matyti, kad skirtumas tarp nuteistojo teisėtų pajamų ir išlaidų sudaro 16 641,27 Eur. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo gauta patikslinta laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d. nuteistojo 2024 m. rugpjūčio 1 d. turto tyrimo pažyma, joje nurodoma, kad skirtumas tarp nuteistojo teisėtų pajamų ir išlaidų sudaro 16 002,43 Eur.
3.4. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys, kad, vertindami išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą konkrečioje situacijoje, teismai turi vadovautis ne tik BK 723 straipsnio nuostatomis, bet ir tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuluotais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso bei kitais principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).
3.5. EŽTT praktikoje nurodyta, jog sprendimai dėl pajamų, gautų iš prekybos narkotikais, pinigų plovimo, korupcijos ar kitų sunkių nusikaltimų, konfiskavimo nebūtinai turi būti grindžiami tokio turto neteisėtos kilmės visišku įrodytumu, t. y. pagal principą „nesant pagrįstų abejonių“. Esant duomenų apie tokią nusikalstamą veiklą, neteisėtos turto kilmės įrodinėjimas gali būti grindžiamas ir didelės tikimybės principu, derinamu su savininko negalėjimu įrodyti, kad yra priešingai (2015 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Gogitidze ir kiti prieš Gruziją, peticijos Nr. 36862/05, § 107; 2018 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Telbis ir Viziteu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 47911/15, § 68). Tokią praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Pagal teismų praktiką, duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.
3.6. Taigi, vertinant pirmiau aptartą reguliavimą, pripažįstama, jog nusikalstama turto kilmė, sprendžiant dėl išplėstinio turto konfiskavimo, yra grįstina tikimybių pusiausvyros įrodinėjimo standartu. Šis principas reiškia, kad pateikti įrodymai nurodo tam tikrą tikrumą (įsitikinimą) ir nėra abejonių, kad įmanoma taikyti bet kokią pagrįstą alternatyvą.
3.7. Vertinama, jog minėtu straipsniu nustatytas įrodinėjimo standartas yra tiesiogiai susijęs su BK 723 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta būtina išplėstinio turto konfiskavimo sąlyga, t. y. baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo.
3.8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų išvadomis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).
3.9. BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad išplėstinį turto konfiskavimą, be kitų sąlygų, galima taikyti tik tuomet, jei kaltininkas yra pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. Aptariama baudžiamojo įstatymo sąlyga nereikalauja nustatyti fakto, kad asmuo turėjo turtinės naudos iš byloje inkriminuotos ir nustatytos nusikalstamos veikos.
3.10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. R. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. laikė ir gabeno 3782,388 g narkotinės medžiagos kanapių ir už šias narkotines medžiagas, kaip jis teigė savo parodymuose, turėjo gauti 3000 Eur, tačiau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taigi, M. R. pripažintas kaltu padaręs labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris savo pavojingumu patenka tiek į BK 723 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų nusikalstamų veikų sąrašą, tiek į spektrą nusikaltimų, kurie akcentuojami tarptautiniuose teisės aktuose.
3.11. Pareiga vienokia ar kitokia forma konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones ir iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių: 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, 1990 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo ir kt. Pastarajame valstybės narės yra įpareigojamos nustatyti galimybę taikyti išplėstinį turto konfiskavimą asmenims, kurie yra nuteisti dėl tam tikrų organizuotų nusikaltimų (pinigų plovimo, pinigų padirbinėjimo, neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, prekybos žmonėmis, nusikaltimų, susijusių su neteisėta migracija, disponavimo vaikų pornografija) ar dėl dalyvavimo darant teroristinius nusikaltimus, kuriems yra taikomos ir specialiai Pamatiniame sprendime apibrėžtos sankcijos (jos minimumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).
3.12. Šioje byloje nuteistasis padarė labai sunkų nusikaltimą turėdamas aiškų savanaudišką tikslą gauti finansinės naudos ir siekė pasipelnyti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad po nuteistojo sulaikymo atlikus kratą jo ir jo draugės O. V. gyvenamojoje vietoje taip pat buvo rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinino ir labai didelis kiekis – 890,779 g – kokaino. Vertinant šias nustatytas aplinkybes, manytina, kad nuteistasis disponavo narkotinėmis medžiagomis ir galėjo turėti turtinės naudos, t. y. neteisėtai įgytų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių, susijusių su nuteistojo nusikalstamais veiksmais ir jo parodymais, kad jis planavo gauti finansinės naudos, visiškai nevertino spręsdamas dėl lėšų įgijimo teisėtumo.
3.13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis, kai buvo paleistas iš pataisos namų 2022 m. spalio 22 d., nedirbo, taigi neturėjo oficialiai su darbo santykiais susijusių pajamų, tačiau disponavo pakankamai didelėmis pinigų sumomis, kelis kartus nuomojosi automobilius, už jų nuomą sumokėjo atitinkamai 500 Eur ir 200 Eur. Vadovaujantis liudytojos O. V. parodymais, jis apmokėjo jos dalį komunalinių mokesčių, apmokėdavo sąskaitas kavinėse, nupirkdavo maisto. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nuteistasis parodė, kad jis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, iš Užimtumo tarnybos gaudavo apie 220 Eur išmoką, tačiau akivaizdu, kad ši suma nėra pakankama net būtiniausiems poreikiams užtikrinti ir neatitiko nuteistojo gyvenimo būdo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso metu nuteistasis teigė, jog už pinigus, rastus automobilyje, jis ketino įsigyti automobilį ir sulaikymo dieną taip pat važiavo ir ieškojo automobilio pagal skelbimus, tačiau šiuos nuteistojo parodymus objektyviai paneigia liudytojos O. V. parodymai, ši nurodė, kad nuteistasis nuomojosi automobilius, nes, kaip jis manė, turėti nuosavą transporto priemonę neapsimoka, kadangi reikia prižiūrėti, remontuoti.
3.14. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi aplinkybe, jog nuteistojo motina T. R. ir jo tėvas J. R. galėjo sutaupyti apie 6000 Eur sumą ir ją padovanoti ar perduoti sūnui, nes banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad į jų banko sąskaitas buvo gaunama pajamų ir jos vėliau buvo išgryninamos. Vertinant byloje esančius T. R. ir J. R. banko sąskaitų išrašus, matyti, kad į šias sąskaitas buvo gaunama pajamų ir jos vėliau buvo išgryninamos, tačiau tai niekaip objektyviai negali pagrįsti, kad nuteistojo motinos ar tėvo išgryninamos lėšos buvo taupomos ir vėliau perduotos nuteistajam išėjus iš įkalinimo įstaigos. Išgrynintos lėšos galėjo būti panaudotos ir kitiems tikslams, buityje, kasdieniams poreikiams ir pan. Byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų liudytojos T. R. parodymus, kad ji išgrynintus pinigus taupė ir juos vėliau atidavė savo sūnui, kaip ir aplinkybę, kad lėšas taupė ir vėliau atidavė ar padovanojo nuteistajam taip pat ir jo tėvas J. R., išskyrus jos pačios ir nuteistojo parodymus. Nagrinėjamu atveju akcentuotina ir tai, kad T. R. yra nuteistojo motina, juos sieja artimas, šeiminis ryšys, dėl to manytina, kad ji yra suinteresuota ir gali duoti palankius parodymus, siekdama palengvinti sūnaus padėtį.
3.15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat suabejojo turto tyrimo metu pažymose užfiksuotais duomenimis ir gautomis išvadomis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY4LTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-368-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-368-489/2018">2K-368-489/2018</a>, 2K-141-976/2019). Nuteistojo M. R. turto tyrimą atliko specialistė E. Gaižutė, bylos nagrinėjimo metu ji paaiškino, kokios nuteistojo turėtos pajamos ir išlaidos buvo vertinamos, iš kur buvo gaunami duomenys, paaiškino aplinkybes, kaip skaičiavo vartojimo išlaidas ir kitas turto tyrimo atlikimo aplinkybes, todėl abejoti šios pažymos objektyvumu nėra pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl nuteistojo disponuotų lėšų, nuteistojo tėvų lėšų išgryninimo iš banko sąskaitų, taip pat atliktas papildomas turto tyrimas ir pateikta patikslinta turto tyrimo pažyma, kurioje nuteistojo skirtumas tarp jo teisėtų pajamų ir išlaidų buvo 16 002,43 Eur, tai yra mažesnis nei pirminėje pažymoje, tačiau taip pat viršijantis 250 MGL ribą.
3.16. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis vertinant aplinkybes, susijusias su bendrovės „Top Sport“ lošimais. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis galėjo patirti daugiau išlaidų nei pajamų, todėl galutinis rezultatas vertinant nuteistojo pajamų ir išlaidų santykį nuteistajam būtų palankus ir dar labiau sumažintų skirtumą tarp teisėtų pajamų ir išlaidų. Tačiau įvertinus byloje esančius duomenis lieka neaišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas padarė šias išvadas, kokią pinigų sumą jis priskyrė nuteistojo išlaidoms ir kaip tai nustatė.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro N. Puškoriaus kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-P-58-697/2019, 2K-P-31-788/2021 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a> ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny00ODkvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-489/2020">2K-7-57-489/2020</a>, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-7-82-699/2018, 2K-7-104-719/2021, 2K-276-719/2023).
6. Prokuroras netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 72³ straipsnio) taikymą argumentuoja ginčydamas apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nesutikdamas su teismo padaryta išvada, kad byloje nėra patikimai nustatyta, jog pas nuteistąjį rasti pinigai negalėjo būti pagrįsti teisėtomis pajamomis. Kasacinis skundas grindžiamas liudytojų O. V., T. R., nuteistojo parodymų, T. R. ir J. R. banko sąskaitų duomenų, turto tyrimo pažymų vertinimu, ginčijant teismų nustatytas aplinkybes ir dėl to padarytas išvadas, o tai, kaip buvo minėta, yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Prokuroras konkrečiai nenurodo, kokius esminius BPK nuostatų pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus. Todėl kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis teismo išvadomis, kurioms kasatorius nepritaria, pripažįstami nenagrinėtinais, nesudarančiais kasacijos pagrindų.
Dėl BK 723 straipsnio taikymo
7. Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl išplėstinio turto konfiskavimo, išskirtinai vadovavosi liudytojos T. R. parodymais, banko sąskaitų duomenimis, kurie objektyviai nepatvirtina nuteistojo lėšų teisėtumo, visapusiškai neįvertino byloje esančių duomenų visumos, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, o išvadas dėl turto tyrimo pažymos galimo nepatikimumo grindė prielaidomis, dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 723 straipsnis).
8. BK 72³ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo (BK 72³ straipsnio 2 dalis).
9. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl kaltininko turto ir jo pajamų neproporcingumo, turi būti konkrečiai nustatyta kaltininko turimo ar perleisto turto vertė ir jo pajamos. Taikant išplėstinį turto konfiskavimą reikia įrodyti būtent tai, kad turtas gautas nusikalstamu, o ne bet kokiu neteisėtu, priešingu teisei bendrąja prasme, būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA2LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-106-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-106-628/2021">2K-106-628/2021</a>). Taikant išplėstinį turto konfiskavimą, nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o būtina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos būtent nusikalstamu būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>, 2K-295-222/2019). BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimo pagrindams ir sąlygoms nustatyti taikomų įrodinėjimo būdų, todėl visi išplėstiniam turto konfiskavimui taikyti būtini pagrindai ir sąlygos nustatomi pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. Pareiga pateikti įrodymus, kad kaltininko įgyto turto arba perleisto turto vertė neatitinka kaltininko teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija būtent 250 MGL dydžio sumą, byloje tenka kaltinimo šaliai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNTExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-511/2021">2K-72-511/2021</a>, 2K-62-495/2022).
10. Nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl išplėstinio turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra visos BK 723 straipsnyje nustatytos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti nuteistojo M. R. automobilyje ir jo asmens kratos metu rastus 14 870 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad išplėstinis turto konfiskavimas M. R. lėšoms buvo taikytas nepagrįstai, nes bylos įrodymais nėra patikimai nustatyta, jog pas nuteistąjį rasti pinigai negalėjo būti pagrįsti teisėtomis pajamomis. Byloje liko nepaneigta, jog nuteistojo tėvai nuteistajam dovanojo virš 6000 Eur, be to, teismas suabejojo turto tyrimo pažymose taikyta skaičiavimo metodika, kuria, motyvuojant lėšų kilmės neaiškumu, iš nustatytos teisėtų pajamų sumos buvo atimta pas M. R. rasta pinigų suma. Teisėjų kolegija, atlikusi skaičiavimus, konstatavo, kad skirtumas tarp teisėtų pajamų ir išlaidų yra 5425,90 Eur (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 14 punktas).
11. Patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu pagal kasacinį skundą dėl išplėstinio turto konfiskavimo netaikymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl išplėstinio turto taikymo negalimumo yra išsamios ir pagrįstos bylos įrodymais. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas kaip tik bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu ėmėsi priemonių, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės dėl ginčijamų pinigų kilmės: visapusiškai ir išsamiai atliko įrodymų tyrimą, jo metu apklausė nuteistąjį, naujus liudytojus S. G. ir G. S., išsireikalavo nuteistojo tėvų banko sąskaitų išrašus, susijusius su pinigų išgryninimu, taip pat duomenis iš įkalinimo įstaigų, apklausė specialistę E. Gaižutę, kuri patikslino turto tyrimo pažymą, iš naujo vertino ir kitus byloje pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, juos sugretino, nuosprendyje išdėstė teisinius argumentus dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir padarė motyvuotas išvadas, kad pas nuteistąjį rasti pinigai galėjo būti pagrįsti teisėtomis pajamomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 nuostatų.
12. Taigi, nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad skirtumas tarp nuteistojo M. R. teisėtų pajamų ir išlaidų neviršija 250 MGL dydžio sumos, nebeliko BK 723 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos privalomos sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Kaip buvo minėta, nenustačius bent vienos iš BK 723 straipsnio 2 dalyje nustatytų privalomų sąlygų, išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas.
13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo (BK 723 straipsnio) nuostatas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nėrijaus Puškoriaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
