Dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo

Nr. DOK-3449

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08649-2023-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 23 d. paduotu ieškovų J. J. ir L. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovai J. J. ir L. J. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. J. ir L. J. ieškinį atsakovams V. M. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir savininko teisių pažeidimų pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Domus future service“, D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z., N. B.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. liepos 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Ieškovai J. J. ir L. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 31 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką ir argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami leidimo rekonstruoti gyvenamąjį namą kaip vienbutį namą teisėtumą, ir nustatydami statinio paskirtį rėmėsi tik viešame registre nurodytais duomenimis, nevertindami, kad pastatas pagal savo požymius faktiškai yra paverstas daugiabučiu namu ir naudojamas kaip toks. Teismai nepagrįstai paneigė teismo eksperto G. T. išvadą remdamiesi tuo, kad ekspertas, atsakydamas, ar pastatas yra daugiabutis, negalėjo remtis statybos leidimo išdavimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, tokiu būdu paneigdami konstitucinį teisinės valstybės principą ir teisės galiojimo laike taisykles, pagal kurias teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

2. Teismai, atmesdami ieškovų argumentus dėl vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimo ieškovų žemės sklype be jų rašytinio sutikimo, ignoravo ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus (Konstitucijos 23 straipsnis, CK 4.40 straipsnis), be jokio teisinio pagrindo pripažino atsakovo teisę naudotis esamu vandens tiekimo ir nuotekų tinklu ieškovų žemėje, tokiu būdu pažeisdami fundamentalias nuosavybės teisės apribojimo taisykles, pagal kurias nuosavybės teisė apribojama tik savininko valia, įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.93 straipsnio 1 ir 2 dalys, 4.103 straipsnio 2 dalis).

3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė viešosios teisės normų reikalavimus (CK 4.103 straipsnio 1 dalis) dėl gaisrinių atstumų tarp atsakovo naujai įrengiamos pastato dalies ir ieškovų namo nebuvimo, ir nustatė, kad minimalaus norminio 10 m atstumo atsakovas neturėjo pareigos laikytis, taip teismai ignoravo imperatyvius gaisrinės saugos reikalavimus dėl minimalių norminių atstumų tarp pastatų laikymosi (Statybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, Projekto ekspertizė“ 7.4.3 papunktis, Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 92 punktas 6 lentelė, 93 ir 94 punktai, Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS02NA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-64')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-64">1-64</a>, kurios taikomos ir rekonstruojamiems gyvenamiesiems pastatams, 9, 12 punktai).

4. Teismai ydingai išaiškino, kad pastato bendraturčių duoti ieškovams 1999 m. rašytiniai notarinės formos sutikimai dėl jų namo statybos yra taikytini, ir sprendė, kad pastato bendraturčiai turi teisę atlikti pastato statybos darbus ateityje, tuo pagrindu, atsakovas neturėjo pareigos gauti ieškovų sutikimų dėl neišlaikytų priešgaisrinių atstumų nuo naujai įrengiamos pastato dalies iki ieškovų namo, gaudamas ginčijamą 2023 m. statybos leidimą. Teismai netinkamai vertino pastato bendraturčių rašytinių sutikimų (vienašalio sandorio) (CK 1.63 straipsnio 3 ir 4 dalys) turinį, esmę ir prasmę, nes vienašalį sandorį neteisėtai pripažino dvišaliu, nepagrįstai sandorį išplėtę laiko ir subjektų aspektais, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad duodamas sutikimas atlikti statybos darbus yra vienašalis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02OS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-69-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-69-1075/2024">3K-3-69-1075/2024</a> 86, 87, 91, 93 punktai; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTM5LTEwNzUvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-139-1075/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-139-1075/2022">e3K-3-139-1075/2022</a> 34 punktas; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-379/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-379/2011">3K-3-379/2011</a>).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinio skundo teisiniais argumentais nepagrindžiamas teismų praktikos byloje kilusiais teisės klausimais nevienodumas, nors tokiam argumentui pagrįsti turėtų būti įvardytos nutartys, kuriose kasacinis teismas yra pateikęs skirtingus teisės taikymo išaiškinimus, ir nurodoma nutarčių analizė, kad bylų, kuriose kasacinis teismas pasisakė dėl tam tikrų teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atrankos kolegija atkreipia dėmesį, kad kasaciniame skunde išvardyti tretieji asmenys, bet nenurodyti jų adresai: D. D., I. Š., V. R., A. G., R. S., S. Z., N. B. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti J. J. 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 23 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1758608488650, kodas ZO71660.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė